Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) M. N. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, antstolė B. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. P. su pareiškėjo (skolininko) 2015-09-19 skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2015-09-29 patvarkymu Nr. 0171/10/00096 netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, kad vykdo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-10-07 nutarimą Nr. F512932, kuris priimtas vykdyti nenustačius minėtam nutarimui vykdyti akivaizdžių kliūčių. Antstolė atliko aktyvius procesinius veiksmus, siekdama užtikrinti išieškotojo interesus. Raginimai skolininkui nebuvo siunčiami, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005-10-27 spalio įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimo vykdymo instrukcija), 5 p. nuostatomis. Siūlymas susimokėti skolininkui buvo siunčiamas registruotu laišku, kuris laikomas įteiktu pagal CPK 604 str. nustatytas taisykles. Per visą vykdymo laikotarpį iš skolininko buvo išieškota 1,00 Eur suma. Antstolė reguliariai tikrino skolininko finansinę padėtį, tam, kad būtų užtikrintas nutarimo įvykdymas. Tuo tarpu skolininkas niekada nesikreipė į antstolę dėl baudos sumokėjimo galimybės. Pažymi, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs antstolės patvarkymo Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo, tokiu savo elgesiu siekdamas vilkinti ir apsunkinti baudos išieškojimą bei pažeisti teisėtus išieškotojo interesus. Antstolės teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebuvo atlikti jokie veiksmai išieškant baudą.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/10/00096 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo 2009-10-07 Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. F512932 dėl 31,85 Eur (110 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Vilniaus VPK Kelių policijos valdybai. Vykdomojoje byloje buvo priimtas antstolės 2010-01-15 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 14), 2010-01-15 siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 13). Šie antstolės procesiniai dokumentai buvo siųsti skolininkui M. N. VPK Kelių policijos valdybos nutarime Nr. F512932 nurodytu adresu „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, tačiau skolininkui nebuvo įteikti (vykd. b. l. 12). 2010-01-25 buvo priimtas patvarkymas Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo (vykd. b. l. 18) bei 2010-01-25 patvarkymai areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei jų detalizacija (vykd. b. l. 21-26). Minėti dokumentai buvo siunčiami skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – Parko g. 12-4, Telšiai, tačiau šiuo adresu dokumentai taip pat nebuvo įteikti (vykd. b. l. 17). 2011-02-28 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 33), tačiau duomenų apie šio dokumento įteikimą arba neįteikimą skolininkui, vykdomojoje byloje nėra. Antstolei 2015-09-10 patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (vykd. b. l. 62) ir nustačius, kad skolininko buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namuose (Rasų g. 8, Vilnius), buvo išsiųsti antstolės procesiniai dokumentai – 2015-09-10 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykd. b. l. 64, 65). Pastarieji procesiniai dokumentai įteikti pareiškėjui per įkalinimo įstaigą (vykd. b. l. 63-65, b. l. 4). Per visą 2009-10-07 nutarimo Nr. F512932 vykdymo laikotarpį iš skolininko buvo išieškota 1,00 Eur suma (vykd. b. l. 27-29).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų.

Pareiškėjas (skolininkas) teigia, jog antstolė reikalaudama vykdyti antstolės 2015-09-10 patvarkymus, pažeidė nutarimui įvykdyti nustatytą išieškojimo senaties terminą, kadangi remiantis formuojama teismų praktika, administracinių nuobaudų vykdymo senatis yra du metai.

Pažymėtina, jog nuo 2015-07-01 įsigaliojo 2015-07-01 įsigaliojo ATPK 308 str. 1 d str. 1 d. pakeitimas, inter alia nustatantis, jog „Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.“ Tačiau šiuo atveju šis pakeitimas netaikomas, nes įstatymų leidėjo nustatyta, kad iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 galiojusio ATPK 308 str. 1 d. str. 1 d. (ar kiti šio akto straipsniai) nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitęs teisinis reguliavimas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės šiam ginčui ir pareiškėjo skundas sprendžiamas, vadovaujantis suformuota teismų praktika, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusias ATPK 308 str., 312-316 str. nuostatas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d. str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad 2009-10-07 Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos nutarimas Nr. F512932 dėl 31,85 Eur (110 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Vilniaus VPK Kelių policijos valdybai 2010-01-04 buvo išsiųstas ir antstolės vykdyti priimtas 2010-01-15 (vykd. b. Nr. 0171/10/00096, b. l. 1, 14), taigi nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.

Vertinant reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dviejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00096 esantys įrodymai patvirtina antstolės išdėstytas aplinkybes, kad per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, patikrinant duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, Nekilnojamojo turto registre, VĮ „Regitra“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, Ginklų registre, teikiant užklausas Gyventojų registrui dėl skolininko buvimo vietos (vykd. b. Nr. 0171/10/00096, b. l. 4-11, 34-62).

Antstolė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas pats savo veiksmais (neveikimu) ­– nesikreipdamas į antstolės kontorą dėl baudos sumokėjimo, nenurodydamas savo gyvenamosios vietos, nepateikdamas areštuotos transporto priemonės – siekė išvengti baudos mokėjimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad vykdymo senatis suėjusi, kadangi baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi dėl paties skolininko veiksmų. Antstolė akcentuoja, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs 2010-01-25 antstolės patvarkymo Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo, tokiu savo elgesiu siekdamas vilkinti ir apsunkinti baudos išieškojimą bei pažeisti teisėtus išieškotojo interesus. Teismo vertinimu, šios antstolės nurodytos ir iš vykdomosios bylos duomenų nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti nutarimo vykdymo vengimą. Sutiktina su antstole, kad skolininkas privalo, be kita ko, nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 2 ir 4 p.), tačiau iš į civilinę bylą teismo išsireikalauto 2015-10-05 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 10-16, CPK 179 str. 3 d.) turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-02-22 (kai antstolė 2015-01-15 pradėjo vykdyti 2009-10-07 nutarimą Nr. F512932) iki šios dienos, pareiškėjas praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo įkalinimo įstaigose, tiek taikant kardomąją priemonę – suėmimą, tiek atliekant galutiniu procesiniu sprendimu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad skolininkas nevykdydamas 2010-01-25 antstolės patvarkymo Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo, siekė vilkinti ir apsunkinti baudos išieškojimą, nes iš vykdomosios bylos Nr. 0171/10/00096 medžiagos matyti, kad antstolės siųstų procesinių dokumentų skolininkas nėra gavęs (vykd. b. l. 17), o procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 604 str. nuostatas, šiuo atveju, nelaikytinas tinkamu informavimu apie antstolio reikalavimų vykdymą. CPK 604 str. normos nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste negalima aiškinti kaip nustatančios, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, laikant tinkamai įteiktais. Iš vykdomosios bylos duomenų ir skolininko pareiškimo teismui nenustatyta, kad pareiškėją pasiekė reikalinga informacija apie antstolės B. P. atliekamus vykdymo veiksmus ir kad pareiškėjas galėjo atitinkamai į juos reaguoti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2010-02-22 iki šios dienos fiziškai negalėjo įvykdyti minėtame patvarkyme nurodyto reikalavimo, nes praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo izoliuotas įkalinimo įstaigose. Antstolė 2010-01-25 patvarkymais bei 2011-02-28 patvarkymu areštavo lėšas, esančias apelianto bankų sąskaitose. Vadinasi, apeliantas neturėjo galimybės savaip naudoti šias lėšas ir taip išvengti nutarimo vykdymo. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudą, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir pats pareiškėjas teigdamas, jog nevengė paskirtų baudų mokėjimo, o beveik visą vykdymo veiksmų atlikimo laiką praleido įkalinimo įstaigose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d. nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepakeičia asmens gyvenamosios vietos (CK 1.8 str. 1 d., 2.12 str. 3 d.). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra įstatymų numatytas prievartos aktas prieš nuteistąjį asmenį, todėl buvimas laisvės atėmimo vietoje nėra nuteistojo laisvai pasirenkamas. Laisvės atėmimo bausmę vykdo valstybės įgaliotos institucijos ir duomenys apie asmens vykdomą laisvės atėmimo bausmę nėra nevieši bei neprieinami antstolei. Priešingai, antstolė turi automatizuotą prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, o kalinimo įstaigai neteikiant informacijos automatizuotu būdu, turi galimybę kreiptis raštu į Informatikos ir ryšių departamentą, pateikdama paklausimą dėl tikrinamo asmens. Todėl pareiškėjo nepranešimas apie jo sulaikymą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą, negali būti kvalifikuotas CPK 644 str. 2 p. pažeidimu ir vengimu vykdyti nutarimą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis c. b. 2S-1552-585/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė tik 2015-09-10, atlikusi įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų patikrą, nustatė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog antstolė galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad pareiškėjas yra laikomas laisvės atėmimo vietoje, ir nukreipti išieškojimus pagal nutarimą į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu, žinoma, tokių lėšų buvo (CPK 634 str. 2 d.).

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir nenustačius vengimo vykdyti nutarimus požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog sustojo išieškojimo pagal 2009-10-07 Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. F512932 dėl 31,85 Eur (110 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Vilniaus VPK Kelių policijos valdybai senaties termino eiga. Vadinasi, šis terminas yra pasibaigęs. Todėl neteisėtais kvalifikuotini tie antstolės patvarkymai, kurie buvo priimti, pasibaigus išieškojimų senaties terminui. Antstolė turi nutraukti vykdomąją bylą, pradėtą pagal 2009-10-07 Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. F512932 dėl 31,85 Eur (110 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Vilniaus VPK Kelių policijos valdybai (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Nutarimą su atitinkama antstolės žyma turi grąžinti jį išdavusiai institucijai (CPK 630 str. 3 d.).

Konstatavus, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, t. y. priėmė 2015-09-10 patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas bei 2015-09-10 vykdymo išlaidų paskaičiavimą, jau suėjus vykdymo senaties terminui, tokie antstolės patvarkymai naikintini kaip neteisėti.

Pareiškėjo prašymas įvertinti antstolės vykdymo išlaidų pagrįstumą nėra aktualus, konstatavus administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino suėjimą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 73 p. nuostatomis, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas būtų apmokėjęs dalį ar visas vykdymo išlaidas, antstolė nėra padariusi tai patvirtinančių įrašų vykdomajame dokumente. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojo su antstole būtų buvę susitarta dėl kitokios apmokėjimo tvarkos. Byloje nesant įrodymų, jog išieškotojas būtų patyręs kokias nors su išieškojimu susijusias išlaidas, vykdymo išlaidos iš skolininko nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutartis c. b. 2S-2050-392/2014, Panevėžio apygardos teismo 2013-04-09 nutartis c. b. 2S-276-198/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.

Nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/10100096, suėjus išieškojimo vykdymo senačiai.

Panaikinti antstolės 2015-09-10 patvarkymą areštuoti Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje M. N. priklausančias pinigines lėšas bei 2015-09-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.