- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-772-798/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Egidija Tamošiūnienė
- Kategorijos
- 3.4.3.14Įmonės pabaiga
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Videlena“ veiklos pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB arba bendrovė) „Videlena“; bankroto administratore paskyrė UAB „Atveika“. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Videlena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su 2019 m. gruodžio 17 d. prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „Videlena“ veiklos pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažino atsakovės BUAB „Videlena“ veiklos pabaigą.
3. Teismas nustatė, kad yra atliktos visos BUAB „Videlena“ bankroto procedūros; likę kreditorių nepatenkinti finansiniai reikalavimai sudaro 729 139,16 Eur; bendrovė veiklos nebevykdo ir neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę reikalavimai. Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pažyma. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui byloje Nr. CIK-1475/2019 pateiktas kreditorės V. B. 2019 m. gruodžio 13 d. kasacinis skundas, kurio priėmimo klausimas neišspręstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės pabaiga neužkerta kelio BUAB „Videlena“ kreditoriams, kurių reikalavimai liko nepatenkinti arba buvo patenkinti tik iš dalies, pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki bendrovės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį turtą. Turtines teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nepatenkinti likvidavimo procedūros metu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po bendrovės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėja (kreditorė) V. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „Videlena“ veiklos pabaigos.
5. Nurodo, kad bankroto procesas negali būti vykdomas skubotai, formaliai atliekant bankroto proceso veiksmus. Toks bankroto proceso vykdymas neatitiktų kreditorių interesų, būtų neįmanoma išnaudoti visų galimybių bent iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo pripažinti atsakovės veiklą pasibaigusia, nes apeliantė teisiniais būdais siekia atnaujinti BUAB „Videlena“ veiklą, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Videlena“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
7. Bankroto administratorė nesutinka su apeliante, kad bankroto procesas buvo vykdomas formaliai / skubotai ir neišnaudotos visos galimybės bent iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB „Videlena“ bankroto byla iškelta 2009 m., o turtas parduotas 2011 m. ir už turtą gauti 179 085,71 Eur, iš kurių atėmus administravimo išlaidas, buvo pervesti įkaito turėtojai „Swedbank“, AB. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1944/2019 ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl BUAB „Videlena“ pabaigos
9. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktu nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
10. BUAB „Videlena“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. likvidavimo aktą, kurio duomenimis, atsakovės bankroto byloje 100 proc. patenkinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai ir liko nepatenkinti antros eilės kreditorių 146 098,98 Eur bei trečios eilės kreditorių 583 040,18 Eur finansiniai reikalavimai (iš viso 729 139,16 Eur). Atsiliepime į apeliacinį skundą bankroto administratorė patvirtina, kad nėra galimybių BUAB „Videlena“ veiklą atnaujinti, bendrovės turtas parduotas 2011 m. ir gautos lėšos, atėmus administravimo išlaidas, pervestos įkaito turėtojai „Swedbank“, AB, daugiau jokio turto ir lėšų bendrovė neturi. Taip pat administratorė pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2018 m. gruodžio 17 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad BUAB „Videlena“ už aplinkos teršimą nebausta, nebuvo duomenų apie bendrovės paliktas sukauptas atliekas ar užterštą gruntą bei nėra kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų.
11. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013).
12. Apeliantės teigimu, nėra išnaudotos visos galimybės bent dalinai padengti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus, kadangi UAB „Videlena“ kreditorė V. B. pateikė Šiaulių apygardos teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo siekia apginti visų bankrutavusios bendrovės kreditorių teises bei interesus. Nors Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau nepasibaigė terminas kasaciniam skundui paduoti.
13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-569/2018 atmetė ieškovės V. B. ieškinį atsakovams ,,Swedbank‘‘, AB ,,Swedbank lizingas‘‘, UAB dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, BUAB ,,Videlena“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-781/2019 Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1944/2019 ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakyta priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi byloje Nr. DOK-773/2020 ieškovės V. B. 2020 m. vasario 14 d. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties taip pat atsisakyta priimti.
14. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog neegzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, kad BUAB „Videlena“ kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu. Pažymėtina ir tai, jog BUAB „Videlena“ bankroto procedūra vyksta jau daug metų – bankroto byla iškelta 2009 m. kovo 17 d., bendrovė bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta 2009 m. rugsėjo 21 d. ir likvidavimo procedūros terminas pratęstas daug kartų (nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).
15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra atliktos ir užbaigtos visos įstatyme numatytos bankroto procedūros bei išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas pažeistų esminį bankroto proceso tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.