Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 18.10 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Visiškai tenkintas civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys ir iš R. P. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 420,27 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojęs fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, pagrobė svetimą turtą, dokumentus, pagrobdamas neteisėtai įgijo ir laikė elektronines mokėjimo priemones, o būtent už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 6.30 val., būdamas šalia parduotuvės, esančios Vilniuje, Dzūkų g. 38A, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavė nukentėjusiajam D. L. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą veido kairėje, po ko papurškęs D. L. į akis dujų, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, iš jo kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung M12“, kurio vertė 200 Eur, raktų ryšulį be materialinės vertės, SIM kortelės dėklą be materialinės vertės, leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Paysera“ banko kortelę, išduotus D. L. vardu, „Monobank Visa“ banko kortelę, plastikines „Maxima“, „Iki“ nuolaidų korteles be materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. 200 Eur turtinę žalą. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, priėjęs prie nukentėjusiosios V. M. ir ją kaire ranka pastūmęs, pagrobė ant jos peties buvusią juodos spalvos kuprinę, kurios vertė 100 Eur, su joje buvusiais daiktais: Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Europos sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko kortelę su prisijungimo kodais, „DnB“ banko kortelę su prisijungimo kodais, „SEB“ banko kortelę, išduotus V. M. vardu, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“, kurio vertė 1 300 Eur, raudonos spalvos piniginę, kurios vertė 50 Eur, su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis „Norfa“, „Camelia“, „Benu“, 2 vnt. „Viada“, „Douglas“, „Rimi“, „Drogas“, „Eurokos“, „Kika“, „Iki“, „Maxima“, „Centro picerija“ be materialinės vertės „Tele2“ SIM kortelės dėklą be materialinės vertės, kosmetinę „Gosh“ be materialinės vertės su joje buvusiais medikamentais, kurių vertė 30 Eur, medicininius išrašus be materialinės vertės, akinius, kurių vertė 20 Eur, akinius „RayBan“, kurių vertė 100 Eur, akinius „Dior“, kurių vertė 100 Eur, akinius „Aldo“ be materialinės vertės, elektroninę cigaretę „Iqos“, kurios vertė 70 Eur, 4 vnt. tūbelių lūpų dažų, be materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. M. 1 770 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat, R. P. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.55 val., būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpoje, pažymėtoje Nr. C.59, adresu Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, jo laikino sulaikymo metu, turėdamas tikslą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, „Bic“ žiebtuvėliu padegė lovos čiužinį, kurio vertė 245 Eur, ir juosmens tvirtinimo diržą „Salvafix memoryPro“, kurio vertė 175,27 Eur, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino UAB „PPP projektas“ priklausantį turtą, padarydamas bendrą 420,27 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis R. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis padarė ir jam inkriminuotas, BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas. Apelianto teigimu, dėl šių nusikalstamų veikų jis nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas, nes jis jokiais dokumentais ir kortelėmis nepasinaudojo ir nenorėjo pasinaudoti, nežinojo ir net nepagalvojo, kad jo grobiamuose nukentėjusiųjų daiktuose gali būti dokumentai ir kortelės, tai įvyko ekspromtu. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jam už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme, laikydamas ją per griežta.

7. Pažymėtina tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino R. P. kaltu padarius ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, taip pat už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam teisingą ir ne per griežtą bausmę.

Dėl nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

9. Apelianto teigimu, darydamas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis nežinojo ir net nepagalvojo, kad grobiamuose daiktuose gali būti dokumentai, tai įvyko ekspromtu, pagrobtus daiktus jis padėjo namuose ir nieko iš jų neėmė, nei jokiais dokumentais, nei kortelėmis jis nepasinaudojo ir nenorėjo pasinaudoti. Tačiau tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nešalinantys jo atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

10. Byloje nustatyta, kad R. P. padaryto plėšimo metu buvo pagrobtas ne tik nukentėjusiesiems D. L. ir V. M. priklausantis kaltinime nurodytas turtas (mobilaus ryšio telefonas, kuprinė su joje buvusiais daiktais (mobilaus ryšio telefonas, piniginė, akiniai ir kt.)), bet ir svetimi dokumentai (asmens dokumentai, leidimas gyventi Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimai, Europos sveikatos draudimo kortelė) bei svetimos mokėjimo priemonės (banko kortelės). To neginčija ir pats nuteistasis. R. P. įvykdytas plėšimas byloje yra įrodytas. Tačiau svetimas dokumentas ir svetima mokėjimo priemonė nelaikomi plėšimo dalyku, nes neatitinka šios nusikalstamos veikos dalyko požymių. Už tokių daiktų neteisėtą įgijimą atsakomybė nustatyta kituose BK straipsniuose. Mokėjimo priemonės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrobimas nekvalifikuojamas, nes pati mokėjimo priemonė nėra turtas, tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų. Todėl tuo atveju, kai kaltininkas plėšimo metu pagrobia svetimą mokėjimo priemonę (banko kortelę), fizinio ar juridinio asmens dokumentą, jo veika kvalifikuojama kaip BK 180 straipsnyje ir BK 214, 302 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis. Be to, dėl mokėjimo priemonės (banko kortelės), dokumentų pagrobimo tyčios klausimo kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę, paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-696/2015, 2K-126-495/2021). Taigi R. P. turėjo suvokti, kad pasisavinęs V. M. kuprinę, joje greta pinigų ar mobilaus ryšio telefono gali aptikti ir asmens dokumentus ar mokėjimo korteles.

11. Šiuo atveju R. P. tyčią dėl mokėjimo priemonių ir dokumentų pagrobimo (neteisėto įgijimo) ir jų laikymo atskleidžia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. nukentėjusiajam D. L. priklausančius daiktus pagrobė iš pastarojo kelnių kišenės. Nors pats nuteistasis R. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nepatvirtino nukentėjusiųjų D. L. ir V. M. parodymų, kad mobilaus ryšio telefoną ir kitus daiktus R. P. paėmė būtent ištraukęs iš gulinčio ant žemės nukentėjusiojo D. L. kelnių kišenės, o teigė, kad D. L. nukritus ant žemės iškrito nukentėjusiojo telefonas, kiti daiktai, vis tik nuteistasis patvirtino, kad jis visus šiuos daiktus paėmė. Taigi, R. P. matė, kokius konkrečiai nukentėjusiojo D. L. daiktus jis paima, o tai leidžia spręsti, kad jis suvokė, jog paima ir tarp šių daiktų buvusius nukentėjusiojo asmens dokumentus bei mokėjimo korteles ir norėjo taip elgtis. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios V. M. parodymų, R. P., pagrobęs iš jos kuprinę, žiūrėjo į jos turinį. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis nurodydamas, kad iš nukentėjusiojo D. L. iškritusius daiktus jis įdėjo į nukentėjusiosios V. M. kuprinę. Tai, kad R. P. tikrino kuprinės turinį ir suprato, jog, be kitų daiktų, pagrobė bei laiko ir nukentėjusiųjų asmens dokumentus bei banko mokėjimo korteles, patvirtina ir aplinkybė, jog kratos pas nuteistąjį namuose metu minėti daiktai buvo rasti skirtingose vietose (dalis – po sulankstoma lova, dalis – ant spintelės, esančios prie sulankstomos lovos). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nei jokiais dokumentais, nei kortelėmis nepasinaudojo ir nenorėjo pasinaudoti, ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, kadangi baudžiamąją atsakomybę pagal minėtus straipsnius užtraukia jau vien tik fizinio asmens dokumento, elektroninės mokėjimo kortelės pagrobimas (neteisėtas įgijimas), taip pat ir jų neteisėtas laikymas, o ne tik panaudojimas ar kitoks neteisėtas disponavimas.

12. Taigi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis R. P. plėšimo metu, be kitų daiktų, iš nukentėjusiojo D. L. kelnių kišenės pagrobė kaltinime nurodytus šiam nukentėjusiajam priklausančius asmens dokumentus bei banko korteles, taip pat jis pagrobė nukentėjusiosios V. M. kuprinę, kurioje buvo kaltinime nurodyti asmens dokumentai bei banko kortelės, priklausančios V. M., ir šiuos nukentėjusiųjų asmens dokumentus bei mokėjimo korteles kartu su kitais pagrobtais daiktais laikė pas save namuose iki tol, kol tą pačią dieną atliktos kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokie nustatyti nuteistojo R. P. veiksmai visiškai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamų veikų požymius, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai ir dėl šių nusikalstamų veikų R. P. nuteistas nepagrįstai. Plėšimas, panaudojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, kurio metu pagrobiamas ir svetimas turtas, ir fizinio asmens dokumentai bei elektroninės mokėjimo kortelės, kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies sutaptį, todėl R. P. veika pirmosios instancijos teismo kvalifikuota tinkamai, pagrindo jį išteisinti dėl jo nurodomų nusikalstamų veikų nėra.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

13. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. P. už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek į nusikalstama veika padarytos žalos dydį (dėl padegto ir sugadinto turto – čiužinio ir juosmens tvirtinimo diržo UAB „PPP projektas“ padaryta 420,27 Eur žala). Teismas taip pat konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam R. P. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė mažinama, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui, baudžiamojoje byloje nėra. Tokia aplinkybe nelaikytina ir apeliaciniame skunde nuteistojo akcentuojama aplinkybė, kad jis nukentėjo ir pats (patyrė kūno nudegimus), kadangi tai yra jo paties neteisėtų ir pavojingų veiksmų rezultatas.

16. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad R. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šį nusikaltimą R. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė vieną R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir kitus jam inkriminuotus nusikaltimus), R. P. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas R. P. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina. Nepaisant to, ši aplinkybė vertintina kaip nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojanti.

17. R. P. praeityje teistas 12 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 4, b. l. 1–15), ne kartą baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 22–23, 25–27), niekur nedirba nuo 2008 m. balandžio 4 d. (t. 4, b. l. 34), nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, abstinencijos būklės (4 t., b. l. 36), nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (4 t., b. l. 41), nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai išėjo iš pataisos įstaigos, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, šiuo metu atlieka bausmę pataisos įstaigoje. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos (pirmą kartą teistas dar 2004 metais) atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą jį keisti. Skiriamos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės R. P. elgesio nekeičia, neturi absoliučiai jokios korekcinės įtakos bei nesulaiko nuo toliau sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad nuteistojo prisipažinimas ir apeliaciniame skunde akcentuojamas gailėjimasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę, o ne kritiškas savo veiksmų vertinimas. Juo labiau, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis dalį atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo siekia perkelti policijos pareigūnams, nurodydamas, kad šio įvykio nebūtų, jeigu pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, tai yra būtų jį apieškoję ir suradę jo kišenėje žiebtuvėlį, nors pats, apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad prieš patalpinant į kamerą policijos pareigūnai jį apieškojo, tačiau žiebtuvėlio nerado.

18. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tik visiškas R. P. izoliavimas nuo visuomenės ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmės skyrimo tikslus, nes išlieka didelė tikimybė, kad jam likus laisvėje ir atliekant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes bausmei individualizuoti, paskyrė nuteistajam mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, nors galėjo skirti numatytą sankcijoje bausmės vidurkį, nes nuteistasis charakterizuojamas itin neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant tiek į nusikalstamą veiką, tiek ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra teisinga ir ne per griežta, ją mažinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to, nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

20. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš nuteistojo R. P. valstybės naudai prašoma išieškoti 153,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

22. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo R. P. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

23. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, kuris nebuvo tenkintas, tačiau pastebėtina, kad gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo nuteistojo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, be to, ir nuteistojo R. P. gynėjas prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad R. P. nedirba, oficialių pajamų negauna, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo R. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.