Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-01 · Byla Nr. 2SA-11-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2SA-11-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
L. B., R. G., G. G.
Kategorijos
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-11-577/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3; 122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., G. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13473-501/2008, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-02 sprendimu nutraukė pareiškėjų R. G. ir G. G. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje išspręstas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas, nustatyta prievolių kreditoriams vykdymo tvarka; santuokoje įgytas turtas, išskyrus automobilį RENAULT Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko R. G.. Pareiškėjas L. B. nurodė, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, jis nebuvo išklausytas, o teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl procesas CPK 365 str. 1 d. 7 p. pagrindu turi būti atnaujintas, taip būtų sudaryta galimybė jam ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė 2008-05-16 G. G. išduotu paprastuoju vekseliu, pagal kurį jis skolingas L. B. 80 000 Lt, teigia, jog šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši prievolė turi būti laikoma solidaria ir vykdytina iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto; neįtraukus pareiškėjo į bylą, jis neturėjo galimybės ginti savo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-08 nutartimi netenkino pareiškėjo L. B. prašymo atnaujinti procesą bei priteisė iš pareiškėjo L. B. į valstybės biudžetą pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą – 38,60 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13473-501/2008. Nurodo, kad pareiškėjas savo pareiškime teismui ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino teismui, jog apie aplinkybes, sudarančias galimybes kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jis sužinojo iš notaro, į kurį kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pareiškėjas į notarą kreipėsi 2009-05-21, suėjus vekselio apmokėjimo terminui. Po minėtos informacijos gavimo pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į advokatą ir 2009-05-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį. Advokatas, vykdydamas kliento pavedimą, nedelsiant išsireikalavo įrodymus ir jau 2009-06-10 pateikė pirmos instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, jog teisę reikalauti įvykdyti skolinį įsipareigojimą pareiškėjas įgijo tik 2009-05-16, kai suėjo vekselio apmokėjimo terminas. Sandorio sudarymo metu G. G. sutuoktinė dalyvavo ir jai buvo žinomos sandorio sudarymo aplinkybes, bei nurodė liudytoją, kuris taip pat dalyvavo minėto sandorio sudaryme. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tokiu būdu terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėjas, susipažinęs su civiline byla, sužinojo, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, jis nebuvo išklausytas ir dėl to buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Sutuoktiniai, pareiškę ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdami jiems pareiškimo kopiją. Šiuo atveju pareiškėjai L. B. kreditoriumi nurodę nebuvo. Pažymi, kad teismas nevertino, ar pareiškėjų pasirinktas turto padalijimo būdas nepažeidžia kreditoriaus L. B. interesų. Be to, teismo nutarties motyvai yra neišsamūs.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti pagal vekselį atsiradusios prievolės pobūdį, taip pat ar gauti pinigai buvo panaudoti šeimos tikslams, nes tik tada galima sutuoktinių solidarioji prievolė. Be to, apeliantas turi galimybę ginti savo teises kitais būdais, t.y. reikšti ieškinį ginčo teisena.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-02 sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp R. G. ir G. G., bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei padalino tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą. Į bylos nagrinėjimą pareiškėjas L. B. įtrauktas nebuvo. L. B. 2008-05-16 G. G. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį pastarasis L. B. skolingas 80 000 Lt, pagrindu kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo R. G. ir G. G. santuokos nutraukimo byloje pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., nes pareiškėjui apie ištuokos bylą nebuvo tinkamai pranešta, kaip to reikalaujama pagal CK 3.126 str., tokiu būdu pažeidžiant kreditoriaus interesus.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011; balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. S., A. L. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-183/2011. Taigi, nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 366 str.1 d. 7 p.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas apie sprendimą, pažeidžiantį jo teises, sužinojo 2009-05-21, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, po minėtos informacijos gavimo pareiškėjas kreipėsi į advokatą ir 2009-05-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį o advokatas, vykdydamas kliento pavedimą, nedelsiant išsireikalavo įrodymus dėl galimybes kreiptis į teismą ir 2009-06-10 pateikė pirmos instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme gautas nepraleidus CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ieškiniui (prašymui nutraukti santuoką bendru sutikimu) dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, iš kurių vienas yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str. 2 d.). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 str. 1 d., garantija. Pagal kasacinio teismo praktiką priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad pagal vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimtą prievolę būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes tokio turto neliko. Dėl to neįtraukus kreditoriaus į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, tokioje byloje priimtu teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl kreditoriaus teisių, jas pažeidžiant. Tokia situacija yra pagrindas pagal kreditoriaus pareiškimą atnaujinti procesą byloje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos pareiškėjai nenurodė, jog turi kreditorių – L. B.. Taip pat nepateikė įrodymų, kad L. B. būtų buvę pranešta apie ištuokos bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu L. B., kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, pateikė teismui aukščiau minėtą 2008-05-16 parastąjį vekselį, kuris, bylos duomenimis, nėra nuginčytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų įvykdę CK 3.126 str. 2 d. sąlygas, nors apie tokios pareigos įvykdymą sutuoktiniams buvo žinoma.

Konstatuotina, kad sutuoktiniams neįvykdžius CK 3.126 str. 2 d. nustatytos pareigos pranešti kreditoriui apie bylos iškėlimą nusiunčiant pareiškimo kopiją, ir byloje nesant įrodymų apie kreditoriaus informavimą apie bylos eigą, yra pagrindas sutikti su pareiškėjo L. B. argumentais, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės teismui padalinant sutuoktiniams jų santuokoje įgytą turtą.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 nutarties, kuria buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo, teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjų argumentas, kad šioje stadijoje turi būti aiškinamasi pagal vekselį atsiradusios prievolės pobūdis bei gautų pinigų panaudojimas. Suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos atnaujinus procesą civilinėje byloje dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisių. Taip pat, aukščiau teismo nurodytais motyvais ir vadovaujantis teismų praktika, atmestinas suinteresuotų asmenų argumentas, kad apeliantas gali ginti savo teises kitais būdais, t.y. reikšti ieškinį ginčo teisena.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, panaikinti, procesą bylos dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13473-501-2008 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič