- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- eI2-18638-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04972-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192096 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam 2025 m. rugsėjo 1 d. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte buvo įteiktas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 25S192565 tuo pagrindu, kad jis yra įtrauktas į nacionalinį registrą. Pareiškėjo įtraukimo į nacionalinį registrą pagrindas – Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 25S192096, kuriuo pareiškėjas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl nesumokėtos skirtos baudos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2025 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui skirta 75 Eur bauda.
2025 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo pranešimą apie MIGRIS paskyroje gautą žinutę. Prisijungęs prie sistemos pareiškėjas joje rado Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 1 d. pranešimą Nr. 25SD17169, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S192096, nes asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos baudos.
Paaiškina, kad 2025 m. birželio 4 d. Lietuvoje įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes Benz Sprinter ir su juo vyko į Baltarusiją. Automobilio pardavėjas buvo išpirkęs automobiliui laikinus tranzitinius registracijos numerius ((duomenys neskelbtini)), kurie skirti laikinam transporto priemonės naudojimui Lietuvos Respublikoje arba gabenimui į kitą šalį. Pardavėjas neinformavo pareiškėjo, jog 2025 m. birželio 4 d. jau yra pasibaigęs minėtų laikinų tranzitinių registracijos numerių galiojimo terminas. Taigi, pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir LR ANK) 415 straipsnio 2 dalyje – vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota). Pabrėžia aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta už nusižengimą sumokėti pusės LR ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalios baudos, t. y. 25 Eur.
Pareiškėjas akcentuoja, kad minėtą pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nežinojimo), t. y. neturėdamas tikslo tyčia sąmoningai pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymi, jog jam nebuvo išaiškintos nutarimu skirtos baudos sumokėjimo sąlygos (jis elektroniniu paštu gavo nutarimą jam nesuprantama lietuvių kalba), todėl dėl žmogiškos klaidos praleido baudos sumokėjimo terminą. Pareiškėjas dar tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 1 d. – kai tik kertant sieną gavo atsisakymą leisti atvykti ir sužinojo uždraudimo atvykti priežastį, per UAB „Durga“ (muitinės tarpininką pasienio kontrolės poste) sumokėjo minėtą 75 Eur baudą. Taigi, pareiškėjas neturėjo tikslo tyčia sąmoningai nemokėti jam paskirtos baudos.
Pareiškėjo manymu, uždraudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. yra neadekvatus/neproporcingas. Atsakovas neindividualizavo susidariusios situacijos ir netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pareiškėjui skirtos baudos dydžiu, vėlavimo sumokėti baudą priežastimis. Pareiškėjo atvejis nėra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Skundžiamas sprendimas neatitinka proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, apimančio pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti padarinius, principo, yra akivaizdžiai neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas, todėl turėtų būti panaikintas.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
2025 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas gavo VSAT siūlymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis per LR ANK 675 str. 2 d. nurodytą terminą nesumokėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2025 m. liepos 3 d. nutarimu pagal LR ANK 415 str. 2 d. paskirtos 75 Eur baudos. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S192096 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus.
Migracijos departamentas pažymi, jog 2025 m. rugsėjo 1 d. pranešimas Nr. 25SD17169 užsieniečiui siunčiamas, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punktu. Šis punktas numato, kad pranešimas yra išsiunčiamas ne vėliau kaip 3 darbo dienos nuo sprendimo priėmimo. Priešingai negu teigia pareiškėjas, jam buvo suteikta galimybė sumokėti 25 Eur baudą iki 2025 m. birželio 19 d., kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 1 dalis. Protokolas su administraciniu nurodymu buvo paskirtas, pareiškėjui duota galimybė sumokėti 25 Eur baudą, tačiau jis šios sumos nemokėjo, todėl buvo priimtas 2025m. liepos 3 d. nutarimas ir paskirta 75 Eur bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog ginčijamas sprendimas priimtas formaliai. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino tai, kad pareiškėjas neturi dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi jokių šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nepaneigia, o teiginiai apie giminaičius nėra teisiškai reikšmingi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 26 d., giminaičiai nepatenka į šeimos narių sąvoką.
Įvertinus tai, kad asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir jam yra paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios jis nesumokėjo, kad jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punktu, pareiškėjui nustatytas 1 metų nuo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taigi, nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo principų.
Pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jam suprantama kalba nebuvo išaiškintos baudos sumokėjimo sąlygos ir dėl to turi būti panaikintas ginčijamas sprendimas, laikomi jo pasirinkta gynybine pozicija. Nutarimas pareiškėjui buvo atsiųstas, kaip jis pats patvirtino skunde, o jo aplaidumas nesiaiškinti nutarimo turinio (pasinaudojant vertėjo paslaugomis ar, pavyzdžiui, „Google“ vertėjo įrankiu) negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Papildomai pažymi, kad dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas, gavęs tokį prašymą, spręs dėl galimybės išbraukti duomenis iš sąrašo. Pareiškėjas tokio prašymo Migracijos departamentui nėra pateikęs.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192096, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 1 metus, nes asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos (skirtų) baudos (baudų), teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės.
Paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.
2025 m. birželio 4 d. pareiškėjui surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DNK), kuris nustatyta tvarka neįregistruotas (neperregistruotas). Administraciniu nurodymu pasiūlta sumkėti 25 Eur baudą (toliau – Protokolas).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2025 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25274762225) pareiškėjui skirta 75 Eur bauda dėl Protokole nurodyto pažeidimo (toliau – Nutarimas).
2025 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas gavo VSAT siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 2508-DA-0062, nes jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 25S192096 uždraudė D. V. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).
2025 m. rugsėjo 1 d. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte pareiškėjui buvo įteiktas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 25S192565.
Pareiškėjas, be kita ko, 2025 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie MIGRIS paskyroje gautą žinutę, o prisijungęs prie sistemos rado Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 1 d. pranešimą Nr. 25SD17169, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 25S192096, nes asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos baudos.
Skundžiame Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. 25S192096 nurodyta, kad asmuo neturi dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiams sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalimi, NAS taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punktu. Sprendime nurodyta, kad įvertinus tai, kad asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir jam yra paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios jis nesumokėjo, kad (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 p., kuriame nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 950 eurų, nustatomas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, todėl D. V. nustattas 1 metų nuo sprendimo priėmimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 8 dalimi, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 950 eurų.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Įstatymas, esant duomenims, jog užsienietis, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra sumokėjęs teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos baudos, nenumato imperatyvaus Migracijos departamento elgesio varianto priimti sprendimą, kuriuo uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus Įstatyme aiškiai nustatytus atvejus, tačiau suteikia diskreciją Migracijos departamentui, gavusiam atsakingos institucijos (šiuo atveju – VSAT) siūlymą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2814-624/2021, 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. eA-4033-552/2022). Toks sprendimas priimamas kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, Įstatymo tikslus, taip pat vadovaujantis viešojo administravimo principais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, inter alia Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1432-602/2024).
Be to, pažymėtina, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punktu, nes 2025 m. rugpjūčio 25 d. gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją su pareiškėjo duomenimis apie nesumokėtą 75 eurų baudą.
Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, nes, patikrinęs duomenis informacinėse sistemose, nustatė, kad pareiškėjas neturi dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o iš 2025 m. rugpjūčio 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 0025-ANR_I-4660-2025 nustatė, kad pareiškėjas jam paskirtos 75 Eur baudos sprendimo priėmimo dieną nebuvo sumokėjęs, asmens nesumokėta bauda neviršija 950 Eur. Kitų aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimą pagal Įstatymo 133 straipsnį, atsakovas nenustatė.
Įvertinęs Migracijos departamento sprendimo turinį, teismas konstatuoja, jog sprendime nėra jokių savarankiškų motyvų ir argumentų, kuriais esamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis būtų grindžiama būtinybė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato Migracijos departamento diskreciją, o ne privalomą elgesio variantą spręsti dėl tokio pobūdžio sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, kadangi atsakovas nepagrindė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies taikymo būtinybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1432-602/2024).
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Teismas akcentuoja, kad, nors pareiškėjui 2025 m. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda – apie kurios sumokėjimą duomenų Migracijos departamentas sprendimo priėmimo dieną neturėjo, ir atsakovas turėjo pagrindą svarstyti galimybę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, tačiau toks sprendimas, nenustačius jokių individualių ir reikšmingų aplinkybių (pvz., ar pareiškėjas buvo informuotas apie 2025 m. birželio 4 d. protokolą su administraciniu nurodymu, 2025 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pan.), įvertinus prieš tai aptartas su konkrečiu nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes, laikytinas nepagrįstu.
Teismas, vertindamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą, pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, kad sistemingai Lietuvos Respublikoje nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir / ar nemoka teisės aktų nustatyta tvarka paskirtų administracinių nuobaudų (piniginių baudų). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs vienos paskirtos nedidelės baudos už nedidelio pavojingumo nusižengimą, padarytą dėl neatsargumo, ir šios baudos nesumokėjimo pagrindu taikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, nesant duomenų, kad pareiškėjas, tinkamai informuotas apie priimtą Nutarimą ir paskirtą baudą būtų vengęs vykdyti Nutarimą, būtų neproporcingas, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1432-602/2024).
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 25S192096 negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir proporcingumo principo, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192096, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (vienus metus).
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.