- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-4033-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03156-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įspėjimą (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad Departamentas 2022 m. kovo 31 d. gavo duomenis apie tai, jog 2022 m. kovo 30 d. 20.42 val. į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini) atvyko pareiškėjas. Pasienio tikrinimo metu tarp asmeninių daiktų buvo rastas pareikėjo vardu išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2021 m. birželio 24 d., ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2007 m. lapkričio 14 d. Tikrinant minėtus dokumentus kilo įtarimas, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 8, 9 straipsniais ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, jam surašytas sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 163(VR)-592. Priežastis – pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
3. Pareiškėjo teigimu, vairuotojo pažymėjimas Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 16.3.2 papunktyje numatytus reikalavimus galėtų atitikti tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų atvykęs į Lietuvą darbo vizos pagrindu ar ketindamas dirbti Lietuvoje vairuotoju, tačiau jis į Lietuvą vyko kitais tikslais, nesusijusiais su ketinimais įsidarbinti ir vairuoti transporto priemones, todėl galiojančio vairuotojo pažymėjimo turėjimas (neturėjimas) nepagrindžia Lietuvos Respublikoje buvimo tikslų ir sąlygų. Pareiškėjas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas yra suvenyrinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) likusių draugų dovana, jam įteikta išvykstant iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, nors Sprendime nurodyta, kad jis, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikė dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, tačiau Sprendime nurodomos ir tikrosios faktinės aplinkybės, kaip buvo rastas šis negaliojantis, neturintis jokios vertės ar galios, negalintis sukelti jokių teisinių pasekmių dokumentas, kurį patys pareigūnai apibūdina kaip akivaizdžią klastotę.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Departamentas 2022 m. kovo 31 d. gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teikime pažymima, kad pasienio tikrinimo metu tarp asmeninių daiktų buvo rastas užsieniečio vardu išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas. Tikrinant minėtus dokumentus kilo įtarimas, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Apie klastotą dokumentą užsienietis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso jam, šį dokumentą gavo (duomenys neskelbtini). Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (penki metai), tai, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kad (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) jo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu, Departamentas nusprendė nustatyti pareiškėjui trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo teikti Šengeno informacinei sistemai.
6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neketino įsidarbinti vairuotoju, neturi reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą ir nustatydamas draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, negalėjo taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktyje įtvirtintos nuostatos. Vien tai, kad tarp pareiškėjo asmeninių daiktų buvo rastas suklastotas pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas, atsakovo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nesąžiningus pareiškėjo tikslus ir ketinimą šį dokumentą panaudoti būnant Šengeno erdvės teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatskleidė, kokiu tikslu jis su savimi vežėsi suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir kaip jis ketino jį panaudoti. Duomenų, kad dokumentai iš pareiškėjo būtų buvę paimti prievarta ar pareiškėjui nežinant, nėra užfiksuota. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog tikrinimo metu pareiškėjas būtų informavęs pareigūnus apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras dokumentas, ir kokiu tikslu pareiškėjas jį su savimi gabeno. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktį, todėl laikytinas proporcingu.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 spalio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog patikros metu pareiškėjo turėtas vairuotojo pažymėjimas nėra oficialus dokumentas. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas sutinka, jog šis dokumentas nėra kompetentingos pareiškėjo kilmės valstybės ar kitos valstybės institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones. Pareigūnai rastą (pateiktą) vairuotojo pažymėjimą įvertino kaip turintį klastojimo požymių, tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnų rastas vairuotojo pažymėjimas yra suvenyrinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) likusių draugų dovana.
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad VSAT 2022 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S100714, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 29 d. Valstybė, į kurią įpareigojama išvykti – (duomenys neskelbtini). VSAT 2022 m. liepos 22 d. sprendime konstatavo, kad nuo 2022 m. gegužės 12 d., vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, užsieniečio (pareiškėjo) buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-8399-621/2022 pagal pareiškėjo skundą dėl VSAT 2022 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 22S100714 panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI2-8399-621/2022 buvo sustabdyta iki tol, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-5781-931/2022 ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Altora“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. prašymo kopiją, UAB „Altora“ 2022 m. balandžio 26 d. įsipareigojimo dėl užsieniečio įdarbinimo (kuriame nurodoma, jog pareiškėjas yra kviečiamas dirbti UAB „Altora“ ir jos užsakovų statomuose objektuose mūrininku; jis turi Biometrinį pasą ir gali vykti Europos Sąjungos verslo, turizmo ar šeimos tikslais be vizos ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, per šį laikotarpį jis teiks prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui; pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkos poreikius) kopiją, UAB „Altora“ 2022 m. kovo 28 d. įsipareigojimo dėl užsieniečio įdarbinimo kopiją ir 2022 m. balandžio 25 d. darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „Altora“ ir pareiškėjo, kopiją.
11. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1, 7, 8 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, jog vairuotojo pažymėjimas negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, taip pat nurodo, kad į Lietuvą vyko kitais tikslais, nesusijusiais su ketinimais įsidarbinti ir vairuoti transporto priemones, tačiau jis jokiais leistinais įrodymais nenuginčijo Sprendime atsakovo padarytos išvados, jog tarp pareiškėjo asmeninių daiktų rastas (pareiškėjo pareigūnams pateiktas) vairuotojo pažymėjimas turi klastojimo požymių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog patikros metu jo turėtas vairuotojo pažymėjimas yra suvenyras iš (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra vertinamas atsakovo priimto Sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumas ir pagrįstumas užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatančių teisės normų kontekste, bet ne paties pareiškėjo atliktų veiksmų neteisėtumas baudžiamosios teisės prasme. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus apie dokumentų klastojimo sampratą baudžiamojoje teisėje.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikros metu pareigūnams teikdamas dokumentus, šiuo atveju – vairuotojo pažymėjimą, pats buvo atsakingas už informacijos patikimumą, teisingumą, tačiau tokios pareigos tinkamai nevykdė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė įvairius paaiškinimus dėl jo turėto vairuotojo pažymėjimo (kuris, kaip nustatė pasienio kontrolės patikros punkto pareigūnai, turėjo klastojimo požymių), kurie yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjas atsakovui pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, taip pat pareiškėjas byloje neįrodė, kad vairuotojo pažymėjimas yra ne oficialaus vairuotojo pažymėjimo klastotė, o suvenyras.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo pareigos pateikti tinkamus dokumentus neįvykdė, todėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas – uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu ir konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis suklastoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo) laikymu savo žinioje vykstant į užsienio valstybę, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, nei atsakovas, nei teismas nenustatė egzistuojančių pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui pritaikytus apribojimus laikė proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Teismas vertino, kad atsakovo Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (treji metai) laikytinas proporcingu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė dokumentą, kuriame yra klastojimo požymių, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu 36 mėnesius (trejus metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir pareiškėjo duomenis, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, įvesti į Šengeno informacinę sistemą.
14. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, taip pat nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.
III.
15. Pareiškėjas L. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punkte numatytus reikalavimus galėtų atitikti tik tuo atveju, jei jis būtų atvykęs į Lietuvą darbo vizos pagrindu ar ketinant dirbti Lietuvoje vairuotoju, tačiau pareiškėjas į Lietuvą vyko kitais tikslais, nesusijusiais su ketinimais įsidarbinti ir vairuoti transporto priemones, todėl galiojančio vairuotojo pažymėjimo turėjimas (neturėjimas) nepagrindžia Lietuvos Respublikoje buvimo tikslų ir sąlygų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patys oro uosto pasienio kontrolės punkto darbuotojai konstatavo, jog vairuotojo pažymėjimas yra visiška klastotė. Pareiškėjas tvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas nėra dokumentas, tai – suvenyrinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) likusių draugų dovana, jam įteikta išvykstant iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškina, kad automobilio neturi ir vairavimo teisės įgyti neketina. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) nepripažįsta nė viena Europos Sąjungos šalis, jos išduodami pasai ir kiti kelionių dokumentai Europos Sąjungos šalių nėra pripažįstami.
17. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, motyvuodamas uždraudimą jam atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikė dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, tačiau Sprendime nurodomos ir tikrosios faktinės aplinkybės, kaip buvo rastas šis negaliojantis, neturintis jokios vertės (vertingas tik kaip sentimentas pareiškėjui) ar galios, negalintis sukelti jokių teisinių pasekmių dokumentas, kurį patys pareigūnai apibūdina kaip akivaizdžią, visišką klastotę: tikrinimo metu tarp asmeninių daiktų buvo rastas pareiškėjo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjo teigimu, toks radimas tarp asmeninių daiktų nėra savanoriškas dokumento pateikimas pasienio pareigūnams, kaip kelionės dokumento, pagrindžiančio buvimo Lietuvoje tikslus ir sąlygas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymi, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko valios išraišką tokius veiksmus atlikti.
18. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Departamentas, tiek teismas, vertindami jo veiksmus, kaip keliančius grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, įvardina suklastoto dokumento pateikimą, t. y. sąmoningus tyčinius pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo siekiama suklaidinti pareigūnus, pasinaudoti savo naudai juridinės galios neturinčiu dokumentu, nors faktinės aplinkybės yra kitokios. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai iškraipė įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad suklastotą dokumentą pareiškėjas pateikė, t. y. bandė juo pasinaudoti, o tai neabejotinai turėjo esminės įtakos neigiamam pareiškėjo perspektyviniam veiksmų vertinimui. Pareiškėjas nurodo, kad rėmimasis klaidingomis įvykio aplinkybėmis sąlygojo teismo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikė dokumentą, kuriame yra klastojimo požymių. Pareiškėjas pažymi, kad vien galimai suklastoto dokumento turėjimas, neatliekant jokių veiksmų jį realizuojant, neleidžia teigti, jog pareiškėjas kelia pavojų valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
20. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neketino įsidarbinti vairuotoju, atsakovo teigimu, neturi jokios esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą ir nustatydamas draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, negalėjo taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktyje įtvirtintos nuostatos. Vien tai, kad pasienio tikrinimo metu tarp pareiškėjo asmeninių daiktų buvo rastas suklastotas pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nesąžiningus pareiškėjo tikslus ir ketinimą šį dokumentą panaudoti būnant Šengeno erdvės teritorijoje. Tai, ar pareiškėjas ketino dokumentą panaudoti darbo tikslais, ar ne, Departamentas neprivalėjo nustatyti, be to, pats pareiškėjas neatskleidė, kokiu tikslu jis su savimi vežėsi suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir kaip jis ketino jį panaudoti. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas jokiais leistinais įrodymais nenuginčijo Departamento padarytos išvados, jog tarp pareiškėjo asmeninių daiktų rastas (pareiškėjo pareigūnams pateiktas) vairuotojo pažymėjimas turi klastojimo požymių. Be to, pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog patikros metu jo turėtas vairuotojo pažymėjimas yra suvenyras iš (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad dokumento forma ir jame esantys užrašai suponuoja, jog tai yra (duomenys neskelbtini) dokumentas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jis neturi automobilio, teisės vairuoti ir jos neketina įgyti, nėra objektyviai pagrįsti ir nepaneigia Departamento ir teismo sprendimo išvadų dėl to, kad tokio dokumento turėjimas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.
21. Atsakovas pažymi, jog pasienio tikrinimo metu pareiškėjas, vykdydamas pareigūnų teisėtą reikalavimą, pateikė patikrinimui savo dokumentus bei daiktus. Tokių duomenų, kad dokumentai iš pareiškėjo būtų buvę paimti prievarta ar pareiškėjui nežinant, nėra užfiksuota. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra svarbu, ar pareiškėjas pats pateikė šį konkretų dokumentą, ar jis davė sutikimą patikrinti visus jo su savimi turimus dokumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra duomenų, jog pasienio tikrinimo metu pareiškėjas būtų informavęs pareigūnus apie tai, jog vairuotojo pažymėjimas yra netikras dokumentas, draugų jam padovanotas suvenyras, ir kokiu tikslu pareiškėjas jį su savimi gabeno. Pareiškėjas tik paaiškino, kad įtariamai suklastotas vairuotojo pažymėjimas priklauso jam, šį dokumentą gavo (duomenys neskelbtini). Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas savo pareigos pateikti tinkamus dokumentus neįvykdė, todėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumas ir nepatikimumas dėl klastoto dokumento turėjimo nėra paneigtas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas ne Europos Sąjungos pilietis, vykstantis į Europos Sąjungą, iš anksto turėjo suprasti, jog gali sulaukti oro uosto patikros pareigūnų dėmesio, gali kilti klausimų dėl jo atvykimo tikslo, vežamų daiktų, turimų dokumentų, todėl turėjo būti apdairus ir užkirsti kelią abejonėms dėl jo, kaip asmenybės, ir atvykimo į Lietuvą tikslų. Atsakovo teigimu, klastoto dokumento turėjimas, net jo ir nepanaudojus, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, taip pat nėra paneigta, kad šis dokumentas nebūtų naudojamas Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (trejus metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (trejus metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, teigdamas, kad tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tiek Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, be pagrindo laikė, kad jis pateikė suklastotą dokumentą ir todėl neteisėtai uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pripažinęs, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė dokumentą (vairuotojo pažymėjimą), kuriame yra klastojimo požymių ir dėl to VSAT nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką. Dėl šios priežasties Departamentas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 133 straipsnį ir teisėtai uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvą.
25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pradinio skundo argumentus, susijusius su jo elgesiu ir vairuotojo pažymėjimo radimu tarp jo asmeninių daiktų pasienio patikros metu ir nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymų vertinimo bei teisės normų taikymo aspektais.
26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
27. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. kovo 30 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu į Vilniaus oro uosto kontrolės postą. Pasienio tikrinimo metu tarp pareiškėjo asmeninių daiktų buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, kuris turėjo klastojimo požymių. Dėl šios priežasties VSAT pareigūnų pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką bei surašytas teikimas Departamentui dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Departamentas skundžiamu sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejiems metams, sprendimo pagrindu nurodęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį bei Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktį.
28. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 133 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
29. Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas trejų metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis buvo neįleistas dėl priežasčių, nenurodytų šios tvarkos 16.1 ar 16.2 papunktyje (užsienietis buvo neįleistas, nes pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi; užsienietis buvo neįleistas dėl veiksmų, padarytų tyčia (užsienietis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti)), tačiau, atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.
30. Darytina išvada, kad Įstatymas nenumato imperatyvaus Departamento elgesio modelio, esant VSAT sprendimui dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną, bet suteikia diskreciją Departamentui, gavusiam VSAT teikimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti, ar jo elgesys atitiko Įstatyme numatytus kriterijus, ar konkrečiu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę ir pan.
31. Skundžiamame Departamento Sprendime, kuriuo nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejų metų laikotarpis, nurodyta, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė asmens tapatybės dokumentą - pasą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jį tikrinusiems pareigūnams pats pateikė vairuotojo pažymėjimą, turintį klastojimo požymių. Iš VSAT 2022 m. kovo 31 d. teikimo dėl draudimo atvykti matyti, kad pareiškėjo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo rastas pasienio tikrinimo metu tarp jo asmeninių daiktų. Šios aplinkybės nurodytos ir Sprendime. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų siekęs šiuo vairuotojo pažymėjimu pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Iš 2022 m. liepos 22 d. Užsieniečio apklausos lapo matyti, kad atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiam tikslui įgyvendinti ar gyvenimo sąlygoms pagrįsti pareiškėjui yra būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Priešingai, iš byloje esančios 2022 m. balandžio 25 d. darbo sutarties su UAB „Altora“ matyti, kad pareiškėjas priimamas dirbti mūrininku, darbo sutartyje nenustatytas reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą. Byloje nėra paneigtas pareiškėjo aiškinimas, kad rastas vairuotojo pažymėjimas yra tik suvenyras ir užsienietis juo neketino naudotis. Vien dokumento, kuris turi klastojimo požymių, radimo faktas nėra pakankamas Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punkto taikymui. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktu.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė dokumentą, kuriame yra klastojimo požymių. Pažymėtina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktu, įtvirtintu šios tvarkos III skirsnyje, aktualiame sprendžiant dėl sprendimo uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, priėmimo. Nepaisant to, kad VSAT atsisakyme leisti atvykti kertant sieną Nr. 163(VR)-592 nurodyta, jog pareiškėjui atsisakoma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, Departamento Sprendime tik pažymima apie tokios informacijos (atsisakymo leisti atvykti priežasties) gavimą, tačiau pats Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos IX skirsniu, įtvirtinančiu nuostatas, reikšmingas priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
33. Kadangi atsakovas, netinkamai taikydamas Įstatymo 133 straipsnį ir Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktą, nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti, nėra teisėta ir atsakovo Sprendimo antroji dalis dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijamas Departamento Sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo L. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas neskundžiamas.