- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2YT-1981-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00077-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., J. L., A. V., N. R., valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjos G. B. įgaliotai atstovei R. L. ir jos atstovei pagal pavedimą advokatei Renatai Janušytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., J. L., A. V., N. R., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjos G. B. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas, kuriais ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. po J. L. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., po motinos M. L. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime ir patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos tėvai – sutuoktiniai M. L. ir J. L. sudarė santuoką. Sutuoktiniai susilaukė vaikų – S. B., J. L., G. B., A. V., N. R. ir J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) tėvas J. L. mirė, testamento nebuvo sudaręs. Po vyro mirties M. L., faktiškai valdydama priėmė vyro palikimą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad J. L. nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nereiškia, kad nekilnojamųjų daiktų nėra ar kad nuosavybės teisė yra prarasta, kadangi teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas. M. L. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Iki šiol G. B. gyvena ir rūpinasi gyvenamuoju namu, t. y., ji iš asmeninių savo lėšų mokėjo visas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas, remontavo jį.
Pareiškėjos G. B. įgaliota atstovė R. L. teismo posėdžio metu, nurodė, kad yra pareiškėjos dukra. Paaiškino, kad jai žinoma, jog jos seneliai J. L. ir M. L. statėsi namą ir jame gyveno su vaikais: jos mama, S. B., J. L., A. V., N. R. ir J. L.. Tam namui dabar suteiktas tikslus adresas – (duomenys neskelbtini), ir toje sodyboje yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, malkinė, lauko virtuvėlė. Mama, iki kol pablogėjo sveikata, ten gyveno, tvarkėsi, mokėjo mokesčius, augino gyvulius, turėjo daržą, remontavo namus ir juos prižiūrėjo. Pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. L. ir M. L. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, pareiškimo pagrįstumu valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys J. L. ir N. R. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nustatytu terminu nepateikė.
Suinteresuoti asmenys S. B., A. V., J. L., N. R. ir valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, iš jų negauta p[rašymų bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės, jiems nedalyvaujant. (CPK 246 straipsnis)
Liudytoja G. N. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos močiutė ir ji pati ten nuolat lankosi. Žino, kad pareiškėja su dukra būna (duomenys neskelbtini), leidžia ten vasaras. Jos senelė ten gyvena nuo vaikystės ir ji pasakojo, kad tame name gyveno G. B. tėvai – L. Taip pat žino, kad pareiškėja ten gyveno nuo vaikystės. Kaimas nedidelis ir visi vieni kitus pažįsta. Kiek ji prisimena, tai toje sodyboje gyveno G. B. su vyru ir vaikais. Jie augino gyvulius, turėjo daržus. Ir dabar ta sodyba prižiūrėta.
Liudytoja A. E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. B. pažįsta seniai, ėjo kartu į mokyklą, vėliau kartu dirbo fermose. Pažinojo ir G. B. tėvus bei brolius ir seseris, tačiau visų vardus nebelabai atsimena. Žino, kad L. su vaikais gyveno mažame namelyje. Vėliau, padedami vaikų, pradėjo statytis šį namą. Statybos užtruko, nes trūko pinigų. Paskui mirė L. Po jo mirties L. liko gyventi tame name. O po L. mirties ten gyveno B. Gyveno, kaip ir visi kaime, laikė gyvulius, paukščius, daržus turėjo. Dabar G. B. suprastėjusi sveikata, todėl ji žiemą gyvena pas vaikus, tačiau vasarą gyvena toje sodyboje. Sodyba prižiūrėta, tvarkinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Iš pareiškėjo pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini), o M. L. (duomenys neskelbtini)., taigi palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Bylos duomenimis J. L. testamento nepaliko, todėl jo palikimas galėjo būti priimtas pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą palikimo atsiradimo metu galiojusioje 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikas gimęs po jo mirties. Byloje nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja, S. B., J. L., A. V., N. R., J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir jų motina M. L. ((duomenys neskelbtini)) buvo pirmos eilės įpėdiniai paveldėti J. L. turtą.
1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įrodyti, kad po jos tėvo J. L. mirties likusį palikimą priėmė jos motina M. L., faktiškai pradėdama jį valdyti.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina M. L. po jos vyro, pareiškėjos tėvo J. L. mirties liko gyventi jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Šiuos jos teiginius teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. E. R. Prie pareiškimo pridėtose 1973-1979 m. ūkinių knygų ištraukose nurodyta, kad po J. L. mirties L. M. P. įrašyta kaip šeimos galva. Pagal įrašus matyti, kad ji liko gyventi minėtoje sodyboje, augino joje gyvulius. Iš teismui pateikto M. L. mirties įrašo matyti, kad jos mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Šie teismui pateikti duomenys neleidžia teismui abejoti, kad po vyro J. L. mirties M. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties momentu vis dar galiojo 1964 m. CK normos, komentuotos aukščiau, todėl po jos mirties įpėdiniai pagal nurodytus palikimo priėmimo būdus, turėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per šešis mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos.
Iš byloje esančių Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra, pagal tuo metu ir dabar galiojančias įstatymo nuostatas – pirmos eilės paveldėtoja.
Be pareiškėjos, yra dar keturios įpėdinės, kurios turi tokią pačias teises į palikimą likusį po jų tėvų mirties, tačiau iš jų pozicijos, nagrinėjant bylą teisme, akivaizdu, jos nesiekia paveldėti turtą ir į jį nepretenduoja.
Iš Pakruojo rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų pateiktos informacijos matyti, kad po J. L. ir M. L. mirčių šiuose notarų biuruose nėra užvestos paveldėjimo bylos ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po motinos M. L. mirties priėmė likusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties iki šiol gyvena ir rūpinasi gyvenamuoju namu, moka namo išlaikymo išlaidas, darė remontus.
Rašytinių įrodymų, išskyrus, kad dabartiniu momentu pareiškėja moka rinkliavą už atliekų tvarkymą bei mokesčius už elektros energiją, pareiškėja nepateikė, tačiau jos teiginius, apie tai, kad po motinos M. L. mirties ji priėmė palikimą faktiškai jį valdydama patvirtina teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos G. N. ir A. E. R., kurios nurodė, kad G. B. su vyru bei vaikais gyveno minėtoje sodyboje, augino gyvulius, turėjo daržų, remontavo sodybą. Ir nors dabartiniu momentu dėl sveikatos būklės pareiškėja nuolat sodyboje negyvena, tačiau sodyba prižiūrėta ir tvarkinga. Liudytojų parodymai nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja aktyviais veiksmais po motinos M. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos G. B. pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai, kad jos motina M. L. po jos vyro J. L. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, bei kad ji po motinos M. L. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), po jos vyro J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po jos motinos M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.