Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-27 · Civilinė byla Nr. e2S-414-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-27
Bylos Nr.
e2S-414-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00644-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-414-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00644-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4181-475/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Balteksa“ dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Odenta 32“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ ir K. S..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „Balteksa“ 4 549,93 Eur žalą, 268,51 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2014 m. gruodžio 14 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 7 d.), 6 procentus dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2016 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, protokoline nutartimi teismas nutarė baigti pasirengimą bylos nagrinėjimui ir pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, bylos nagrinėjimą atidėti, teismo posėdį skirti 2016 m. lapkričio 3 d., 10.00 val., tačiau į teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko. 2016 m. lapkričio 3 d. gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi suderinus posėdžio datą pasikeitė atstovų užimtumas: advokatas T. D. turėjo dalyvauti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-11308-717/2016 posėdyje, kuriame ieškovės atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o advokato padėjėja I. V. turėjo dalyvauti Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Ne. E2-6827-650/2016 posėdyje.Atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Balteksa“ atstovas prašė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ji be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens K. S. atstovė palaikė atsakovės poziciją – ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Balteksa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Odenta 32“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ ir K. S., paliko nenagrinėtu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad nors ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau 2016 m. rugsėjo 6 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. ir pasirašė, kad jai yra žinoma apie 2016 m. lapkričio 3 d. 10:00 val. paskirtą teismo posėdį. Nors teisme ir buvo gauti tiek ieškovės atstovo advokato T. D., tiek ir atstovės advokato padėjėjos I. V. prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo, tačiau teismas vadovaudamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-11308-717/2016 vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas advokatas T. D., baigėsi 9.31 val., o Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-6827-650/2016 teismo posėdis, kuriame privalėjo dalyvauti advokato padėjėja I. V. prasidėjo tik 2016 m. lapkričio 3 d. 13.30, todėl, teismo vertinimu, ieškovės atstovai turėjo visas galimybes dalyvauti civilinės bylos Nr. e2-4181-475/2016 teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 3 d. 10.00 val. Teismas pažymėjo, kad ieškovei ir jos atstovei neatvykus į 2016 m. balandžio 18 d. 13:00 val. įvykusį parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, dėl to, laikė, kad ieškovės atstovai žinodami, kad jų dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvykę į teismo posėdį, nors turėjo visas galimybes jame dalyvauti, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, o toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto, ir esant atsakovo prašymui, ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, paskirtame 2016 m. lapkričio 3 d. 10.00 val. nebuvo pripažintas būtinu, todėl net ir esant ieškovės atstovės advokato padėjėjos I. V. prašymui atidėti bylos nagrinėjimą, o teismui nusprendus, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą, bylą turėjo nagrinėti ieškovės atstovams nedalyvaujant, kadangi tokia pozicija buvo išreikšta ieškinyje. Ieškovės atstovas advokatas T. D. yra pateikęs ieškinį kartu su pridėtais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės ieškinio reikalavimą, tuo tarpu duomenų, kad ieškovė (jos atstovas) nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovė turėtų kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, dėl ko būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė DNSB „Balteksa“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:2016 m. balandžio 18 d. įvykusio teismo posėdžio metu, ieškovei ir jos atstovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės atstovų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl ieškovės atstovai buvo įgiję pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau tinkamai savo proceso pareigos nevykdė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas šioje byloje nebuvo pripažinęs ieškovės atstovų dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu. Kadangi ieškovės atstovų dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, ieškovės atstovams dėl nesvarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį, teismas turėjo teisę taikyti CPK numatytas šalių neatvykimo į posėdį pasekmes ir palikti ieškinį nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnio). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei DNSB „Balteksa“ dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei DNSB „Balteksa“ dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovai, žinodami, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, be pateisinamos priežasties neatvyko į 2016 m. lapkričio 3 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį, nors turėjo visas galimybes jame dalyvauti, todėl esant atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, nurodydama, jog tokia teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi ieškovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, paskirtame 2016 m. lapkričio 3 d. 10.00 val. nebuvo pripažintas būtinu, tuo tarpu net ir netenkinus ieškovės atstovų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla turėjo būti nagrinėjama, kadangi pačiame ieškinyje buvo suformuluotas prašymas teismui, ieškovės atstovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas nekyla dėl to, jog proceso šalims apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra blanketinė procesinės teisės norma numatanti jog ieškinys paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Šiomis procesinėmis normomis ir vadovavosi teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Tačiau reikia pažymėti, kad tiek CPK 296 straipsnis, tiek CPK 246 straipsnis, numato ir kitas šalių ir jų atstovų neatvykimo pasekmes ir ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, o 246 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pastaroji procesinė norma aiškinant ją sistemiškai su kitomis CPK 246 straipsnio nuostatomis numato aiškią sąlygą jog ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jis nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Taigi, norit priimti sprendimą už akių ar palikti ieškinį nenagrinėtą, turi nebūti ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Ieškovui pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas turi nagrinėti bylą iš esmės. Draudimas priimti sprendimą už akių, jei šalis prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodytas CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju negalima ir ieškinio palikti nenagrinėto, nes dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga. Kita vertus, teismas, pripažinęs šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (šalies procesinė teisė atvykti į teismo posėdį tokiu atveju iš esmės virsta procesine pareiga), tačiau jai į teismo posėdį neatvykus ir prašant nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, gali priimti sprendimą už akių, o jei atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių – palikti ieškinį nenagrinėtą.Pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškovės ieškinį nenagrinėtu, vertino, jog ieškovės atstovai į teismo posėdį neatvyko be jokios pateisinamos priežasties, nors žinojo, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovės atstovo advokato T. D. dalyvavimas pripažintas būtinu buvo tik parengiamajame teismo posėdyje, kuris įvyko 2016 m. gegužės 18 d. 13.00 val., šią aplinkybę patvirtina tiek 2016 m. balandžio 18 d. garso įrašas (~ 6 min. 38 sek.), tiek 2016 m. balandžio 18 d. informacinė pažyma, tiek ieškovės atstovui siųstas teismo šaukimas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovo advokato T. D., o taip pat ieškovės atstovės advokato padėjėjos I. V. (kurį į bylos nagrinėjimą, kaip ieškovės atstovė, įstojo tik nuo 2016 m. rugsėjo 6 d.) dalyvavimas 2016 m. lapkričio 3 d. vykusiame teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovės atstovai turėjo pareigą atvykti į paskirto teismo posėdžio nagrinėjimą. Kadangi laikytina, jog ieškovės atstovų dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, pirmosios instancijos teismas palikti ieškinį nenagrinėtu galėjo tik nesant ieškovo prašymui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje yra nurodyta, jog ieškovės atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir (ar) teismo posėdį, prašoma teismo išnagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Tai reiškia, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išreiškė valiai bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne palikti ieškinį nenagrinėtą, o esant ieškinyje tokiam prašymui bylą nagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 1 dalis).Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat konstatavęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitiktų pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs susidariusią situaciją bei į bylą pateiktus įrodymus, taip pat neturi pagrindo sutikti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu iš viso įvyko keturi parengiamieji teismo posėdžiai, iš kurių dvejuose dalyvavo ir ieškovės atstovai, tuo tarpu tik vienas iš jų (2016 m. balandžio 18 d. 13.00 val.) buvo atidėtas, ieškovės atstovo dalyvavimą pripažinus būtinu sekančiame parengiamajame teismo posėdyje. Taigi vienareikšmiškai daryti išvados, jog teismo posėdžiai negalėjo įvykti vien dėl ieškovės kaltės, nėra jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamojoje byloje procesas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, procesas byloje vyksta beveik metus laiko, tuo tarpu duomenų, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jo atstovų neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu buvo nepagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog ieškovės ieškinyje yra aiškiai išreikšta valia bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, o taip pat nesant duomenų apie ieškovės atstovams nustatytą pagrįstą pareigą dalyvauti įvykusio teismo posėdžio metu, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui neatvykus į nagrinėjamoje byloje paskirtą teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas