Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui Raimondui Merčaičiui, atsakovui K. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui K. Š. dėl 131,16 Eur žalos atlyginimo ir (5 %) penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. Š. 131,16 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad atsakovas 2015 m. gegužės 1 d., 9.40 val. žvejojo Druskonio ežere, Druskininkuose, draudžiamu žvejybos būdu, t. y. buvo pagavęs du karpius, kurie buvo mažesni nei 40 cm ilgio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) reikalavimus. Atsakovas, neteisėtai pagaudamas mažesnes žuvis, padarė 131,16 Eur žalą gyvūnijai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 patvirtintu „Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad karpius Druskonio ežere gaudyti galima, tačiau juos pasiimti galima tik nuo 40 cm. Kai pagavo žuvis, manė, kad leistinas ilgis yra 30 cm, vėliau jas ruošėsi pamatuoti, todėl pagavęs žuvų nedėjo į kibirą, o paleido į vandenį tinklelyje, kad gyventų, o reikalui esant, būtų galima paleisti.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2015 m. gegužės 1 d. žvejojo Druskonio ežere, Druskininkų mieste. Žvejodamas pagavo 2 karpius, kuriuos pagavęs įdėjo į tinklelį, o tinklelį įleido į ežerą. Sugautų karpių nepamatavo, kadangi neturėjo matavimo priemonės. Matavimo priemonę turėjo greta žvejojantis asmuo. Apie 9.40 val. priėjo Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas L. T., kuris išėmė žuvis iš vandens, liepė susirinkti daiktus ir vykti kartu su juo. Tuo metu žuvys buvo gyvybingos, nuo sugavimo momento buvo praėjusios 5 ar 10 minučių. Mano, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas žuvis turėjo pamatuoti vietoje ir nustatęs, kad jos yra mažesnės negu numatyta teisės aktuose, paleisti atgal į vandens telkinį. Dėl padarytos žalos gamtai neturi pareigos atsakyti, nes žuvis iš jo L. Truska paėmė dar gyvybingas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsakovo argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovo, atsakovo, atsakovo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. gegužės 1 d. atsakovas K. Š. Druskonio ežere, Druskininkų mieste, pagavo du karpius, kurių ilgiai 34 cm ir 33 cm, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 10.1. papunktį. Dėl šio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo K. Š. 2015-05-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. D4-55/GI-181. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo protokolu atsakovas paaiškino „ sutinku su pažeidimu, gailiuosi. Nežinojau, kad tokio dydžio žuvys uždraustos gaudyti“. 2015 m. gegužės 11 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. GI-181 AM 080596, kuriuo atsakovui paskirta 115 Eur dydžio piniginė bauda, kurios sumokėjimas išdėstytas iki 2015-10-31, mokant po 19,17 Eur kas mėnesį. Visą paskirtą piniginę baudą atsakovas sumokėjo 2015-05-11. Atsakovo sužvejoti karpiai pripažinti atliekomis, kurios buvo išmestos į medžiotojų klubo „Raigardas“ sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje esančią duobę. Lietuvos Respublikos aplinko ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyrius 2015 m. gegužės 4 d. apskaičiavo, kad atsakovo K. Š. žuvų ištekliams padarytos žalos dydis yra 131,16 Eur. Dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, tačiau jis su reikalavimu atlyginti 131,16 Eur žalą nesutiko, kadangi žalos gamtai nepadarė, aplinkos apsaugos pareigūno paimti karpiai buvo gyvybingi, juos sugrąžinus į vandens telkinį žalos gamtai būtų išvengta.

Liudytojas L. T. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vyriausiuoju specialistu. Tą dieną buvo gautas pranešimas, kad Druskininkų mieste, Druskonio ežere, masiškai žvejojami mažesnio dydžio negu numatyta karpiai, todėl pasitelkus policijos pareigūnus buvo atliktas žvejų patikrinimas. Atliekant patikrinimą, policijos pareigūnai sulaikė atsakovą K. Š. Priėjęs prie atsakovo, rado sužvejotus du karpius, kurie buvo negyvybingi, plūduriavo ant šono, todėl atsakovui liepė susidėti daiktus ir vykti į tarnybines patalpas. Ten buvo nustatyta, kad karpiai mažesnio negu 40 cm ilgio, todėl K. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. žvejojo Druskonio ežere. Tuo metu, maždaug dešimties metrų atstumu nuo jo žvejojo ir K. Š. Žvejybos metu, tiksliai nepamena kurią valandą, aplink ežerą prasidėjo aplinkos apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų reidas. Matė, kaip prie K. Š. priėjo pareigūnai ir išėmė iš vandens tinklelį kartu su jame esančiomis sugautomis žuvimis. Kiek atsakovas turėjo sugavęs žuvų nematė, tačiau jas laikė tinklelyje apie 1 valandą laiko.

Liudytojas J. M. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. žvejojo Druskonio ežere. Tuo metu, tame pačiame tvenkinyje, maždaug penkių metrų atstumu nuo jo žvejojo ir K. Š. Žvejybos metu prasidėjo reidas, kurio metu pamatė, kaip pareigūnai priėjo prie atsakovo ir išėmė iš vandens tinklelį kartu su jame esančiais dvejais, atsakovo sugautais, karpiais. Tuo metu žuvų niekas nematavo, jos buvo gyvybingos, jas K. Š. buvo sugavęs maždaug prieš 5-10 minučių.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes šios aplinkybės, skirtingai negu žalą padariusio asmens kaltė, nėra preziumuojamas. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-322-544/2014).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sugavo mažesnius negu numato Taisyklės karpius, tačiau jis nesutinka, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, nes tuo metu, kai žuvys buvo paimtos aplinkos apsaugos pareigūno jos buvo gyvybingos. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Atsakovas nurodė, kad sugavęs karpius, jų ilgio nepamatavo, nes neturėjo matavimo priemonės, bet įdėjo į tinklelį ežere. Tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. K. ir J. M.

Taisyklių 7 p. nustatyta, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žala, padaryta žuvų ištekliams. Taisyklių 12.3.15. p. nustatyta, kad draudžiama gaudyti mažesnius nei 40 cm karpius (Cyprinus carpio). Pagautos žuvys mažesnės negu nustatyta 12 p., turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį (Taisyklių 13 p.). Aprašo 12.5. p. nustatyta, kad kai mėgėjų žvejybą vykdantis asmuo sugavo mažesnes nei nustatytas dydis žuvis, tokiu atveju žala skaičiuojama tik už kiekį žuvų, kurios yra mažesnės nei Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nustatytas dydis. Taigi atsakovas, sugavęs du karpius mažesnius negu 40 cm ilgio, privalėjo juos iš karto paleisti atgal į vandens telkinį, tačiau tokių veiksmų neatliko. Jis draudžiamus žvejoti karpius patalpino į tinklelį, tuo laikydamas juos savo žvejybos laimikiu. Išdėstyto pagrindu, teismas sprendžia, kad atsakovas sugavęs karpius ir Taisyklėse nustatyta tvarka jų tuoj pat nepaleidęs atgal į tą patį vandens telkinį, taip pažeisdamas mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, savo neteisėtais veiksmais padarė 131,16 Eur žalą gyvūnijai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Aprašu, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 131,16 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), atsakovui K. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-02-04 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-315-1589 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų, todėl atsakovas K. Š. pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str., 264str., 265str., 268str., 270str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, įmonės kodas 190742671, naudai 131,16 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 16 ct) žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 131,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.