- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-3206-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00801-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- D.F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Dailitransa"
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.F. (D.F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dailitransa“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.F. (D.F.), kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (15/18-7)50U-00948 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. LT7600001784 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dailitransa“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju. Tačiau Departamentui priėmus Sprendimą, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, dėl ko UAB „Dailitransa“ teko nutraukti darbo santykius su pareiškėju.
Pažymi, kad Sprendime nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 21 d. UAB „Dailitransa“ direktoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktus, 144 straipsnio 1 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų imperatyvius reikalavimus. Už minėtus pažeidimus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutarimu UAB „Dailitransa“ direktoriui R.D. (R.D.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 200 Eur.
Pareiškėjo teigimu, bauda yra skiriama būtent atsakingam asmeniui, o ne darbuotojams, kurie net nebuvo susiję su incidentu, todėl Departamentas nepagrįstai pritaikė teisinę atsakomybę taip pat ir pareiškėjui, kuris nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos. Pareiškėjas dirbo Lietuvoje teisėtai, turėdamas leidimą laikinai gyventi bei sudaręs darbo sutartį.
Pabrėžia, kad pareiškėjo darbdavys nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip UAB „Dailitransa“ direktorius, administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju buvo nubaustas R.D. (R.D.), kuris ir įvykdė administracinį nusižengimą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog šis nubaudimas turėtų įtakoti ir pareiškėjo teisės ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Migracijos departamentas, surinkęs duomenis, nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. sausio 12 d. nutarimu UAB „Dailitransa“ direktoriui R.D. (R.D.) pažeidus Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktų, 144 straipsnio 1 ir 4 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą, pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur, pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur, ir, subendrinus šias nuobaudas, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu duomenų apie baudos sumokėjimą nebuvo.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.
Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia vieninteliu argumentu, jog administracinė nuobauda buvo paskirta UAB „Dailitransa“ direktoriui R.D. (R.D.) kaip fiziniam asmeniui ir neturėtų įtakoti kitų darbuotojų (visiškai nesusijusių su minėtu incidentu) teisių ir pareigų. Visgi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas iki 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, todėl Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija, kad jo darbdavys UAB „Dailitransa“ (jo atstovas įmonės direktorius) buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, todėl pareiškėjui teisėtai, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintu pagrindu, panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nepaneigė Departamento Sprendime nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Be to, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dailitransa“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (15/18-7)50U-00948, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjo vardu 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Dailitransa“ kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. 2008-LLG-3090 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Dailitransa“ įmonėje.
2020 m. rugsėjo 24 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 18692 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-122-371/2021 UAB „Dailitransa“ direktoriui R.D. (R.D.) už Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, 144 straipsnio 1 ir 4 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų pažeidimą, administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda, pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur, pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur, ir, subendrinus šias nuobaudas, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur.
2021 m. vasario 26 d. Departamento Vilniaus skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 straipsnio a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). LVAT praktikoje pažymėta ir tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų.
Bylos duomenimis, pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 26 d.) dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Dailitransa“. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Dailitransa“ direktorius 2021 m. gruodžio 21 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, 2021 m. vasario 26 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai yra taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė.
Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus nuosekliai palaiko ir LVAT tiek ankstesnėje, tiek ir pačioje naujausioje gausioje savo praktikoje, kai analogiškais nagrinėjamai bylai atvejais darbdavys buvo baustas už nelegalų darbą, o pareiškėjas kreipiasi dėl jam kylančių teisinių pasekmių teisėtumo ir teisingumo (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2949-525/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2950-552/2021, 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3056-492/2021, 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3026-1062/2021, 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3023-442/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3051-822/2021 ir t. t.).
Pareiškėjo teigimu, administracinės nuobaudos skirtos UAB „Dailitransa“ direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui.
Teismas pažymi, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant leidimą. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) papunkčio prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Dailitransa“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, kadangi jis eina įmonės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip įmonės direktorius (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo faktas.
Teismas pabrėžia, kad Sprendimas neprieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, nes teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021).
Teismas, įvertinęs Sprendimą, daro išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, kame aiškiai nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai. Skundo argumentai įrodo, kad pareiškėjas juos taip pat aiškiai suprato, tik su jais subjektyviai nesutinka. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. Nr. (15/18-7)50U-00948 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.F. (D.F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.