- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eA-2946-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04248-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norlida“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05118 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu panaikintas leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė, trečiasis suinteresuotas asmuo) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – bauda, kuri yra sumokėta.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje jis gavo dar iki nubaudžiant šios Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą jis negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Bendrovės vadovas nubaustas dėl to, kad leido Bendrovėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui. Su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, tačiau Bendrovė neturėjo Migracijos departamento išduoto leidimo tam asmeniui dirbti Bendrovėje. Bendrovės vadovas šio nutarimo neskundė, nes nei nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Norlida“ ir UAB „Megadarbas LT“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Bendrovė iš UAB „Megadarbas LT“ tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl kitų Bendrovėje įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių gavo abejonių nekeliančią informaciją, patvirtinančią, kad yra gauti visi reikalingi leidimai. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visi mokesčiai sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjas turėjo leidimą dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje Bendrovėje nebuvimas dėl paslaugų teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Šiuo atveju formalaus reikalavimo nesilaikymas turi didelį poveikį asmenims, visiškai nesusijusiems su nusižengimo padarymu.
5. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda Bendrovės vadovui paskirta dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Pareiškėjo darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo Bendrovės vadovui į ją nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutarimas turi tiesioginę įtaką. Nutarimo priėmimas lėmė tai, kad pareiškėjas neteko teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje.
7. Pareiškėjas teigė, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia proporcingumo principą. Bendrovėje dirba 53 vairuotojai užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių. Vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims, šiuo metu dirbantiems Bendrovėje, ji greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, Bendrovė taps nemoki, dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje. Pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.
10. Atsakovas paaiškino, jog Įstatyme nėra įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Tai, kad administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi.
11. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad darbdavio padarytas pažeidimas yra formalus. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
12. Atsakovas pažymėjo, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose, todėl pareiškėjo minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo.
13. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, atsakovas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašė tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Bendrovė nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus, ir papildomai pažymėjo, jog Bendrovės vadovas yra pasikeitęs, dabartinis vadovas nėra baustas už darbo tvarkos pažeidimus, todėl yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas. Bendrovės nuomone, Sprendimas pažeidžia asmenų teises, nes sankcijos taikomos procese nedalyvavusiems asmenims. Vien tik dėl formalaus pažeidimo Bendrovė netenka daugiau nei 30 darbuotojų, kurių pakeisti nėra galimybės, todėl Bendrovė negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
17. Teismas nustatė, kad Bendrovės vadovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą, jam paskirta bauda. Bendrovės vadovas veikė ne pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Bendrovės vadovui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės kilo ir pareiškėjui, nors jis Bendrovėje dirbo teisėtai, o apie jo įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo faktas. Tai, kad Bendrovės vadovas vėliau pasikeitė, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindo nekeičia.
18. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas dar prieš tai, kai Bendrovės vadovas nubaustas už administracinį nusižengimą, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės ir nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrovės vadovo padaryto pažeidimo formalaus pobūdžio, paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, pareiškėjo neįtraukimo į administracinio nusižengimo nagrinėjimą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs. Aplinkybės, dėl kurių Bendrovės vadovas nutarimo neskundė, ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principus. Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Nagrinėjamu atveju išnyko būtina sąlyga išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
21. Teismas taip pat nepagrįstais pripažino argumentus, kad Sprendimas Bendrovei sukelia neigiamas pasekmes, kyla jos veiklos sutrikimai, apsunkintas finansinių įsipareigojimų vykdymas, kai dėl vieno formalaus pažeidimo taikomos net kelios itin griežtos sankcijos. Teismas pažymėjo, kad administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai. Sprendimas nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas. Be to, leidimo laikinai gyventi panaikinimas nelaikytinas nei pareiškėjo, nei Bendrovės nubaudimu. Tai, kad panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jo darbdavys (Bendrovė) galbūt patirs ar patiria tam tikrus nepatogumus ir apsunkinimus, susijusius su veiklos organizavimo ar finansinių įsipareigojimų vykdymu, yra pačios Bendrovės vadovo administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, lėmusi atsakovo pareigą priimti Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio reikalavimus.
III.
22. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, o netenkinus šio reikalavimo – priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjo skundą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl jie nėra vertinami.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuojant, kad nagrinėjamu atveju baustas buvo ne pats darbdavys t. y. Bendrovė, o buvęs jos vadovas. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę asmenį bausti ne tik pagal ANK, kur atsakomybė numatyta tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Dėl šių priežasčių pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą, t. y. ar atsakingam asmeniui, ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama, kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę numato), turi būti pripažįstama, kad pareiškėjo darbdavys yra nebaustas. Įstatymams suteikiant galimybę nubausti darbdavį, t. y. juridinį asmenį, jis nebuvo nubaustas.
25. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas, kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams, tačiau asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad UAB „Norlida“ direktorius (kaip darbdavys) buvo baustas už nelegalų darbą, taip pat nuo nuobaudos vykdymo pabaigos iki Sprendimo priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs Bendrovės direktorius, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, nėra išnykusios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti UAB „Norlida“, kur pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir dirbo iki Sprendimo priėmimo. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr. 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; kt.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl darbdavio teisinės sampratos šios kategorijos bylose aiškinimo, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019). Šių teisės aiškinimų kontekste vertintini ir pareiškėjo argumentai, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi. Kadangi įmonės direktoriaus nubaudimas tuo pačiu reiškia darbdavio padarytą teisės pažeidimų (žr. šios Nutarties 28 p.), esantį pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, faktas, kad nubaustasis darbdavio įgaliotas asmuo – direktorius įmonėje nebedirba, teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir negali būti pripažįstama darbdavio baudimo faktą šalinančia aplinkybe.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, nurodyta teisės aiškinimo praktika aktuali ir taikytina šioje byloje. Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.
31. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant UTPĮ 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentui tenka pareiga, o ne teisė panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
32. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
33. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.
34. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.