Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. Š. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo jos platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė du melsvos spalvos permatomus polietileninius maišelius su psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu, kurio masė 0,653 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki tol kol 2023 m. spalio 9 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aps. VPK apklausos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), šią medžiagą jo piniginėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad 2023 m. spalio 9 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) AVPK apklausos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) po T. Š. gim. (duomenys neskelbtini) m. apklausos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paklausius jo ar turi prie savęs draudžiamų daiktų, nurodė, kad neturi, jo piniginės vidinėje kišenėje buvo rasti du plastikiniai, melsvos spalvos permatomi, užspaudžiami maišeliai su viduje šviesios spalvos medžiaga galimai narkotinė medžiaga (1 t., el. b. l. 5-14).

2. Nuoplovoje, supakuotoje voke Nr. 1, paimtoje nuo T. Š. rankų, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų pėdsakų nerasta (1 t., el. b. l. 132-135).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį.

Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 3--chlorometkatinonas yra psichotropinė medžiaga, priskiriama katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei, kurios patenka į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 80 punktą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 120 punktą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 0,653 g, kurio kiekis viršija numatytą nedidelio kiekio ribą (0,2 g), tačiau neviršija didelio kiekio ribos (20 g). Toks psichotropinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis T. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų disponavimo faktą. Pirminės apklausos metu nurodė, kad pas jį piniginėje buvo du melsvos spalvos maišeliai su narkotine medžiaga, tačiau jos nevartojo. Apklausiamas papildomai nurodė, jog sutinka su rastos psichotropinės medžiagos kiekiu ir kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir 2023 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. lapkričio 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Teismas nenustatė kaltinamojo T. Š. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą psichotropinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine medžiaga T. Š. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad T. Š. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtą psichotropinę medžiagą. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Š. šlapime rasta chlorometkatinono (3-CMC), benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio (3 t., el. b. l. 27), todėl darytina išvada, kad medžiagas kaltinamasis laikė savo vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime T. Š. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko T. Š. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės nekonkretizuotos ir jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis parodymuose tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur visiškai iš nepažįstamo asmens pirko draudžiamas medžiagas už 40 Eur sumą. Negali nurodyti nes nežino nei asmens, nei kontaktinių duomenų. Papildomai nurodė, jog ankstesnių apklausų metu jis be jokio pagrindu nurodė, jog iš G. S., įgijo draudžiamas medžiagas. Tačiau nei G. S. nei P. M. jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedavė ir su psichotropinėmis medžiagomis kurias rado pareigūnai nėra susiję. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš T. Š. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia T. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti T. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė du melsvos spalvos permatomus polietileninius maišelius su psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu, kurio masė 0,653 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki tol kol 2023 m. spalio 9 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aps. VPK apklausos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), šią medžiagą jo piniginėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Š. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prašo leisti teismo susimokėti baudą dalimis (4 t., el. b. l. 70-71).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. Š. padarė vieną tyčinę (tiesioginė tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas (4 t., el. b. l. 10-11). Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos sumokėtos (4 t., el. b. l. 18-21). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., el. b. l. 16-17).VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakymo duomenimis kaltinamasis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) d. (1 t., el. b. l. 154). 2024 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) T. Š. buvo rekomenduojama atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., el. b. l. 65-66). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. Š. inkriminuojamos veikos metu 2023 m. spalio 9 d. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas yra pasikartojantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) epizodas be (duomenys neskelbtini) simptomų ir (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., el. b. l. 1-7).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – už BK 259 straipsnio 1 dalį 57 MGL (2850 Eurų) dydžio bauda – yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė T. Š. ir yra skirtina.

T. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 38 MGL (1900 Eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 9 d. 04.00 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 14.58 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 39-43, 118-120). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ji įskaitytina į T. Š. paskirtą 38 MGL dydžio baudos bausmę ir laikytina, kad likusios baudos dydis yra 36 MGL – 1800 Eur.

Kaltinamasis T. Š., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą leisti sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę ir finansinę padėtį ((duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas, dirbantis, baudas už administracinius nusižengimus sumokėjęs), daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 4 mėnesių terminą ir suteikti galimybę kaltinamajam tinkamai savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

V. Kiti klausimai

T. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 114-117) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- likę milteliai, gauti sutrynus kristalinę medžiagą (0,736 g), supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį ir, perduotus į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

- konteineris, pakuotės supakuoti į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 dokumentams”– vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 57 MGL – 2850 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti galutinę bausmę 38 MGL – 1900 Eur (tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti T. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 9 d. 04.00 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 14.58 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad likusios baudos dydis 36 MGL – 1800 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai eurų).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- likusius miltelius, gautus sutrynus kristalinę medžiagą (0,736 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir, perduotus į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

- konteinerį, pakuotes supakuotus į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 dokumentams”– vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.