Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-05-29 · Civilinė byla Nr. e2A-523-460/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
e2A-523-460/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
U. S.
Ieškovas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-523-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12923-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės U. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei U. S. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) nutraukti transporto priemonės MAZDA CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą 9 700,00 Eur kainą, atsakovei U. S. – automobilį; 2) priteisti iš atsakovės 1 422,00 Eur dydžio nuostolius; 3) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris yra adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovės 2022 m. spalio 31 d. sudarytą sutartį, priteisė iš atsakovės ieškovei 9 700 Eur sumą už sumokėtą transporto priemonę, 1 232 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 10 932 Eur sumą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 728,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojo atsakovę per 3 darbo dienas nuo 9 700 Eur grąžinimo į ieškovės banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4. Teisme gautas ieškovės prašymas priimti byloje papildomą sprendimą, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto (duomenys neskelbtini), technologijų mokslų daktaro G. G. rašytinės išvados parengimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei E. K. iš atsakovės U. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 3 228,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

5.2. Teismas pažymėjo, kad priimdamas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą pasisakė tik dėl dalies (2728,40 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o dėl kitų – 500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė.

5.3. Teismo vertinimu, nurodytos 500 Eur išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priėmė papildomą sprendimą ir papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Apeliantė mano, kad skundžiamas papildomas sprendimas buvo priimtas ne tik pažeidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, bet ir po to, kad šalių ginčas dėl esmės buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo.

6.2. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nebeturėjo kompetencijos priimti skundžiamo papildomo sprendimo, kadangi šalių ginčas dėl esmės tuo momentu jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu – nutartimi.

6.3. Apeliantė tikina, kad klausimas dėl pareiškime nurodytų bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti išspręstas kitaip, nei apskundus nutartį kasacine tvarka, ar procesą atnaujinus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė teikė ir tikslino pareiškimą nurodydama atnaujinti terminą dėl pareiškimo pateikimo. Nurodė, kad terminas praleistas buvo dėl to, jog sprendimas buvo apskųstas, vyko pasirengimas apeliacinei instancijai ir atsižvelgiant į tai sprendime priteistos bylinėjimosi išlaidos nebuvo detalizuotos.

7.2. Ieškovės manymu, teismas atnaujino terminą ieškovės pareiškimui pateikti ir tenkino ieškovės pareiškimą, priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas ieškovei patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės už eksperto išvadą.

7.3. Ieškovė tikina, kad papildomas sprendimas yra priimtas pagrįstai ir būtent toje instancijoje, kur ir turėtų būti priimtas, taip teismas įgyvendino CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

11.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.

11.2. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą, pasisakė tik dėl dalies (2 728,40 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o dėl likusių ieškovės patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro specialisto (doc. dr. G. G.) rašytinės išvados parengimas, atlyginimo klausimo neišsprendė. Teismas nurodytas išlaidas pripažino būtinomis ir pagrįstomis, todėl priėmė papildomą sprendimą ir jas ieškovei iš atsakovės priteisė.

9. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nėra naikinamasis, tačiau gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: 1) nustačius, jog egzistuoja svarbios priežastys dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo ir pareiškėjo praleistą terminą atnaujinti; 2) ginčas dėl esmės dar nėra išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad Ieškovė ne tik nenurodė svarbių CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimo priežasčių, bet ir apskritai neprašė šio praleisto termino atnaujinti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebeturėjo kompetencijos priimti papildomo sprendimo, kadangi šalių ginčas dėl esmės tuo momentu jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu – nutartimi, todėl atitinkamai klausimas dėl ieškovės pareiškime nurodytų bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti išspręstas kitaip, nei apskundus nutartį kasacine tvarka ar procesą atnaujinus.

10. Kaip žinoma, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 straipsnio 3 dalis). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą, pasisakė tik dėl dalies (2 728,40 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o dėl likusių ieškovės patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė.

12. Kitas aspektas tas, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

13. Svarbu ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą, pasisakė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo dėl ieškovės patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nesprendė. Susidarė situacija, kai teismai, turėdami pareigą savarankiškai išspręsti bylinėjimosi išlaidas, tą padarė ne iki galo tinkamai. Taigi, nepasinaudojus papildomo sprendimo institutu, būtų prarandama teisė dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimo.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2024 m. gruodžio 16 d. (DOK-188264), po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Dera pažymėti, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė papildomą prašymą atnaujinti terminą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje (DOK-192424). Taigi, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė neprašė termino papildomo sprendimo priėmimui atnaujinti. Atsakovė minima aplinkybė, kad jau byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, ieškovei terminą atnaujino, tik dėl to atskirai nepasisakė motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse. Tokią išvadą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai priėmė papildomą sprendimą. Pasikartotina, kad ieškovė teismo prašė atnaujinti terminą papildomo sprendimo priėmimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas nėra naikinamasis, todėl tuo atveju, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali jį atnaujinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 277 straipsnis nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, todėl teismas gali šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2001; 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-263-370/2022).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas 500 Eur išlaidas įvertino būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vėlgi suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismas termino praleidimo priežastis įvardijo svarbiomis. Kitokios išvados nesuteikia prielaidų daryti ir apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė yra iš esmės bylą laimėjusi šalis, dėl to ji pagal principą „pralaimėjęs moka“ turi teisę į patirtų išlaidų kompensavimą ir tai yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą papildomo sprendimo priėmimui (CPK 78 straipsnis). Kita svarbi priežastis yra / buvo teisėtas ieškovės lūkestis, kad išlaidų klausimas bus išnagrinėtas / išspręstas apeliacinės instancijos teisme.

19. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai aiškino proceso teisės normas, įtvirtinančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, jas taikė visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis, taigi, bylos esmė buvo tinkamai atskleista, tačiau teismas konkrečiau nepasisakė dėl termino atnaujinimo papildomam sprendimui priimti bei to neįrašė į motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis. Šis netikslumas ištaisomas koreguojant pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį įrašant sprendimą dėl termino atnaujinimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

20. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra, tik patikslinama rezoliucinė dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl apeliacinio skundo pateikimo, tačiau ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė pateikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

24. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad dėl atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo patyrė 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant papildomo sprendimo rezoliucinę dalį ir visą teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„atnaujinti terminą ieškovei E. K. dėl papildomo sprendimo priėmimo;

priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės U. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės U. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė