Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei adv. padėjėjai M. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C., vertėjai Lucijai Jasnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ieškovei priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (b. l. 103-114), kuriame prašo:

1) nutraukti santuoką, sudarytą 2011-03-19 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovo D. V., akto įrašo Nr. 672, dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

4) priteisti iš atsakovo D. V. nepilnamečiam vaikui E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) neteikto išlaikymo įsiskolinimą už 33 mėnesių laikotarpį, iš viso 16 500 Lt;

5) nustatyti, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V. tvarką, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku: kiekvienos savaitės ketvirtadienį, dalyvaujant motinai, nuo 18 val. iki 20 val., ieškovės tėvų namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubianų k.; kas antro savaitgalio šeštadienį, dalyvaujant motinai, nuo 13 val. iki 15 val., ieškovės tėvų namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubianų k.; tėvams susitarus gali būti numatytas ir kitas bendravimo laikas;

6) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Lt neturtinės žalos;

7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Smirnova“;

8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

A. D. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje (b.l. 58-59, 141-142) nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, bei ieškovės reikalavimus nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo palaikys, jei bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies; byla dalyje nutrauktina.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad D. V. ir J. V. (ikisantuokinė pavardė – S.) santuoka įregistruota 2011-03-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 672 (b. l. 14-15). Santuokoje šalims 2011-09-06 gimė sūnus E. V. (b. l. 17).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Pagal LR CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą, mokamą iki 2015 metų gegužės mėnesio, po 1 000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė (b. l. 145), ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės jai išaiškintos ir žinomos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovės minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, į tai, jog ieškovei yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio (dalies) bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 straipsnyje, yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti ir bylą toje dalyje nutraukti (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, negerbė jos kaip moters, skaudino, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotines medžiagas, nuo pat santuokos sudarymo, t. y. daugiau nei trejus metus nesirūpina šeima, vaikui išlaikymo neteikia nuo pat jo gimimo, vaiku nesidomi ir nebendrauja, yra neištikimas ieškovei.

Paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir jos tėvais (b. l. 61-62). Atsakovas dar prieš vaiko gimimą, t. y. 2011-09-06, paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina; byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiui vaikui nėra. Sodros duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą (b. l. 50), turi 1 238,86 Lt mokestinę nepriemoką SoDrai (b. l. 127), yra teistas: 2011-04-18 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (už kvalifikuotą plėšimą) (b. l. 68-70); 2014-06-03 pagal BK 259 straipsnio 2 d. (už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įsigijimą be tikslo jas platinti (b. l. 66). Atsakovo narkotinių medžiagų vartojimo faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-03 teismo baudžiamajame įsakyme Nr. 1-2052-851/2014 nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad atsakovas kartais rūko kanapes, norėdamas nusiraminti ar nuotaikai pakelti (b. l. 66-67). Ieškovės nurodytą aplinkybę dėl atsakovo neištikimybės, netiesiogiai patvirtina duomenys ir nuotraukos iš atsakovo paskyros, registruotos www.facebook.com virtualiame socialiniame tinkle (b. l. 83-88), kuriame jis bendrauja su kitomis merginomis, deklaruotas draugavimo statusas su kita mergina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas jau daugiau nei trejus metus neprisidėdamas prie šeimos išlaikymo, vaiko priežiūros, palikdamas šeimą be materialinės ir moralinės paramos, turėdamas nesantuokinių santykių, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35 straipsniuose, be to, jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. 2011-08-20, gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Minėta, kad nepilnametis šalių vaikas nuo pat gimimo iki šiol gyvena su ieškove ir jos tėvais, senele. Tėvas jo nelanko. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2014-06-04 buities tyrimo akte nurodyta, kad ieškovė tinkamai prižiūri savo nepilnametį vaiką. Vaiko santykiai su kartu gyvenančiais asmenimis labai artimi ir draugiški. Ieškovės šeima į Rudaminos seniūnijos soc. rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą nėra įtraukta ir jokios neigiamos informacijos apie jos šeimą seniūnija neturi (b. l. 61-62). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos A. T. yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį, priimtą c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį, priimtą c.b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimo Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punkte ir 5 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt; 3 punkte ir 5 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 300 Eur.

Ieškovė nuo 2012-09-01 mokosi virėjo specialybės dieniniame skyriuje (b. l. 27), atsakovas vykdo individualią veiklą (b. l. 50); tačiau duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbingas. Teismas pažymi, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingas, privalo siekti įsidarbinti bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; tai pareiga kylanti iš LR Konstitucijos.

Ieškovė su vaiku gyvena su savo tėvais, kurie išlaiko ją ir šalių nepilnametį vaiką. Šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 29, 47-48, 53).

Šalių vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 1 000 Lt; E. V. yra 3 metų amžiaus, lanko mokyklą - darželį (b. l. 18). Tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikui augant jo poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt / 144,81 Eur išlaikymo dydis vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. V., gim. 2011-08-20, periodinėmis išmokomis po 500 Lt / 144,81 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-05-21) iki jo pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, kuris už paskutinius 33 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui padavimo, sudaro 16 500 Lt.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas paliko ieškovę dar negimus vaikui, po sūnaus gimimo juo visiškai nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nėra.

Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų vaikui paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos savo sūnui išlaikymo neteikė, į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, SoDros duomenimis nuo 2010 metų vykdo individualią veiklą, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 16 500 Lt / 4 778,73 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiui vaikui E. V., už laikotarpį nuo 2011-08-20 iki 2014-05-21 (ieškinio padavimo teismui dienos).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas gali matytis su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį, dalyvaujant motinai, nuo 18 val. iki 20 val., ieškovės tėvų namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubianų k.; kas antro savaitgalio šeštadienį, dalyvaujant motinai, nuo 13 val. iki 15 val., ieškovės tėvų namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) tėvams susitarus gali būti numatytas ir kitas bendravimo laikas.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Prašymas nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką grindžiamas tuo, kad atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti tokio amžiaus vaiku, yra teistas už narkotinių medžiagų vartojimą, veda netinkamą gyvenimo būdą, yra grasinęs paimti vaiką iš ieškovės.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo iš esmės nėra vaiku domėjęsis, bendravęs, ar kitaip rodęs norą atlikti tėvo pareigas vaikui, dalyvauti jį auklėjant. Liudytoja, ieškovės motina, teismui taip pat patvirtino, kad atsakovas niekada nėra pareiškęs noro bendrauti ar matytis su vaiku bei nurodė, kad apie atsakovo grasinimą paimti vaiką, nieko nežino. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kėsintųsi atimti vaiką iš ieškovės, taip pat nepateikė. Bylos duomenimis atsakovas 2014-06-03 teistas už narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti (b. l. 66). Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu – byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, taip pat nėra įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl reikalavimas nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atmestinas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėmis ir ateityje tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, bet kuris iš tėvų galės kreiptis į teismą tokiam ginčui išspręsti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

Atsakovas neturtinės žalos atlyginimo prievolės neginčijo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, t. y. savo tyčiniais veiksmais veikė priešingai šeimos interesams, tuo neabejotinai sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus ieškovei. Tačiau, kadangi nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, t.y. nėra duomenų, kad dėl patirtos neturtinės žalos būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės (sveikatos sutrikimas ir pan.), ar kitų duomenų, kurie leistų vertinti padarytą žalą kaip didelę ar ypatingai pakenkusią ieškovei, teismas konstatuoja esant pagrindui priteisti iš atsakovo 1 000 Lt / 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 3.70 str. 2 d.). Teismas priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad faktiškai sutuoktiniai kartu gyveno tik kelis mėnesius, t.y. jų santuoka truko labai trumpą laiko tarpą, taip pat į ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, kad jai neturtinė žala buvo padaryta tuo, jog atsakovas nesirūpino šeima, žemino ir negerbė ieškovės, paliko ieškovę dar negimus jų vaikui, kurio ir po gimimo neprižiūrėjo, juo nesidomėjo. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovei iš esmės atsakovo netinkamas elgesys buvo žinomas dar iki santuokos sudarymo, tačiau ji, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, tikėjosi, kad jo elgesys pasikeis sudarius santuoką; taigi, ieškovė iki santuokos žinojo apie jo laisvą elgesį, tačiau santuoką vis tiek ryžosi su juo sudaryti.

Dėl kreditorių

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolių žinioje yra šios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš D. V.: 1) SĮ Susisiekimo paslaugų naudai išieškoma 2 805 Lt skola: 120 Lt išieškojimą vykdo antstolių B. P., A. N. kontora (vykdomųjų bylų Nr. 0157/12/00537, 0171/12/04012); 280 Lt – antstolė D. M. (vykdomųjų bylų Nr. 0012/10/00920, 0012/10/01282, 0012/10/01613/0012/12/00575); 325 Lt - antstolis M. D. (vykdomųjų bylų Nr. 0028/08/02386, 0028/09/00146, 0028/09/02712, 0028/09/02939/028/10/02278, 0028/10/03084, 0028/10/03870, 0028/13/01115); 500 Lt - antstolių I. K., N. L. ir kt. kontora (vykdomųjų bylų Nr. 0139/13/01444, 0139/13/02437, 0139/14/00237, 0062/12/02551, 0062/14/00203, 0042/13/01212, 0040/14/00721, 0055/12/02019); 120 Lt - antstolis D. K. (vykdomųjų bylų Nr. 0174/14/14013, 0174/14/17210); 200 Lt - antstolis V. Č. (vykdomųjų bylų Nr. 0116/13/00717, 0116/13/02338, 0116/13/03020); 140 Lt - antstolė I. B. kontora (vykdomųjų bylų Nr. 0011/10/05843, 0011/10/05914); 140 Lt - antstolis S. M. kontora (0170/13/00319, 0170/14/00467); 660 Lt - antstolių V. M. ir I. G. kontora (vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/01101, 0008/13/01484, 0015/13/03611, 0015/13/03875, 0015/14/06369, 0015/14/09427, 0015/14/13564, 0015/14/16012, 0015/14/16096, 0015/14/21158); 120 Lt - antstolis V. M. (vykdomųjų bylų Nr. 0240/12/04293, 0240/13/00318); 200 Lt - antstolis D. T. (vykdomųjų bylų Nr. 0241/11/03253, 0241/11/03750, 0241/13/01540); 2) Valstybės naudai išieškoma 9 340 Lt skola: 60 Lt išieškojimą valstybės naudai vykdo antstolių G. P. ir A. P. kontora (vykdomosios bylos Nr. 0019/13/00436) 4 080 Lt - antstolės J. B. kontora (vykdomosios bylos Nr. 0018/11/00922); 4 100 Lt - antstolės J. B. kontora (vykdomosios bylos Nr. 0018/11/01119); 1 000 Lt - antstolis V. Č. (vykdomosios bylos Nr. 0116/11/00353); 100 Lt - antstolis V. M. (vykdomosios bylos Nr. 0240/09/01666); 3) 750 Lt išieškojimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK naudai vykdo antstolė I. B. (vykdomosios bylos Nr. 0011/12/06976); 4) 90 Lt išieškojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SMD AVS naudai vykdo antstolė I. B. (vykdomosios bylos Nr. 0011/13/06773); 5) 502,90 Lt išieškojimą „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ vykdo antstolis D. Š. (vykdomosios bylos Nr. 0178/12/02786); 6) 1 238,86 Lt išieškojimą VSDFV Vilniaus skyriaus naudai vykdo antstolis I. G. (vykdomųjų bylų Nr. 0008/12/00443, 0008/12/00444, 0008/12/02520); 7) 642,70 Lt išieškojimą „G. B.“ AAS Lietuvos filialo naudai vykdo antstolis D. T. (vykdomosios bylos Nr. 0241/13/00888) (b. l. 115-130).

Ieškovė prašo minėtus skolinius įsipareigojimus palikti vykdyti atsakovui.

Skolos valstybei, SĮ Susisiekimo paslaugoms, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK yra susidariusios dėl atsakovo administracinių teisės pažeidimų, skola VSDFV – dėl atsakovo mokestinės nepriemokos, skola Lietuvos radijo ir televizijos centrui susidarė atsakovui nevykdant atsakovo ir kreditoriaus pasirašytos paslaugų teikimo sutarties (pagrindas, LITEKO duomenys, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1501-808/2012), skola AAS „G. B.“ atsirado dėl draudiminio eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas (pagrindas, LITEKO duomenys, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-13533-235/2012). Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą pranešta. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu, kad atsakovas skolas į valstybės biudžetą sumokėtų iš asmeninių lėšų (b. l. 137). Kiti kreditoriai prieštaravimų nepareiškė. Todėl minėti skoliniai įsipareigojimai ir su jų išieškojimų susijusios išlaidos pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Turto arešto aktų registre ieškovės atžvilgiu registruotų turto arešto aktų nėra (b. l. 49).

Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 29, 47-48, 53).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „S.“, atsakovui – „V.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi (b. l. 38-39) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 87 proc.

Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 144,20 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina jos sumokėto žyminio mokesčio dalis 125, 26 Lt / 36,28 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 1 179 Lt žyminis mokestis (t. y. už tris neturtinius reikalavimus: nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, - po 144 Lt žyminio mokesčio – 432 Lt; už turtinį reikalavimą (priteisti 2 000 Lt neturtinę žalą) – 72 Lt, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – 180 Lt žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 495 Lt žyminis mokestis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 144,20 Lt žyminį mokestį ir į patenkintus reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteistina dalis žyminio mokesčio - 900 Lt ir dalis pašto išlaidų – 12,20 Lt už procesinių dokumentų siuntimą, iš viso 912,20 Lt / 264,19 Eur (CPK 79, 88, 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 150 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Bylą dalyje dėl ieškovės J. V. reikalavimo priteisti jai iš atsakovo D. V. išlaikymą, – nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. V. (ikisantuokinė pavardė – S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2011-kovo 19 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 672, dėl atsakovo D. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui jo pavardę - „V.“.

Nepilnamečio vaiko E. V. (gim. 2011-08-20, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. V..

Priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V. (gim. 2011-08-20, a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) kas mėnesį nuo 2014-05-23 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. V. nepilnamečiui vaikui E. V. (gim. 2011-08-20, a. k. (duomenys neskelbtini) 4 778,73 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 73 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V..

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei J. V. 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai: 2 805 Lt SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, 9 340 Lt valstybės naudai, 750 Lt Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK naudai, 90 Lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SMD AVS naudai, 502,90 Lt „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ naudai, 1 238,86 Lt VSDFV Vilniaus skyriaus naudai, 642,70 Lt „G. B.“ AAS Lietuvos filialo naudai, yra atsakovo D. V. asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei J. V. 36,28 Eur (trisdešimt šešis eurus 28 euro centus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. V. 264,19 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.