Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Š.“;

3. Nustatyti G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu T. Š.;

4. Nustatyti M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š.;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė L. Š. (ikisantuokinė pavardė – N.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 244. Santuokoje susilaukė trijų vaikų: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad T. Š. vardu nuo 2007-02-02 pagal 2007-01-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta 1/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. Š. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra.

Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad L. Š. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. T. Š. vardu registruotas automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. gauna pašalpas bei išmokas: už 2021 m. sausio mėnesį – 120,12 Eur, 2021 m. vasario mėnesį – 140 Eur, už 2021 m. kovo mėnesį – 580 Eur, už 2021 m. balandžio mėnesį – 388,91 Eur, už 2021 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį gavo po 333,60 Eur, už 2021 m. spalio mėn. – 624,80 Eur, už 2021 m. lapkričio mėn. – gruodžio mėn. kiekvieną mėnesį gavo po 464,80 Eur, už 2022 m. sausio mėn. – 333,60 Eur, už 2022 m. vasario mėn. – 350,28 Eur.

Atsakovas T. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš 2022-03-18 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad už 2021 m. gruodžio mėn. gavo 449,15 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais gavo po 516,98 Eur darbo užmokesčio.

Antstolis Kęstutis Košys 2022-02-18 Pažymoje apie skolas Nr. S-22-118-8492 nurodė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis L. Š. atžvilgiu vykdomųjų bylų vykdoma nėra.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu.

Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metus laiko. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškinio turinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai palikti santuokoje turėtą pavardę „Š.“, tačiau atsakovas tam prašymui prieštaravo nurodydamas, kad galbūt jis sudarys santuoką ir jo sutuoktinė turės tokią pačią pavardę.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė trijų vaikų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Ieškovė prašo nustatyti G. Š. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu T. Š., o M. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š..

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad G. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, o M. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kaip prašoma ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, šalių nepilnametės dukros G. Š., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakovu T. Š., o M. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove L. Š.. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš ieškovės L. Š. išlaikymą G. Š. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo T. Š. išlaikymą M. Š. ir A. Š. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant nustatyta tvarka. Paskirti atsakovą T. Š. dukters G. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojų, o ieškovę L. Š. - vaikų M. Š. ir A. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Šiuo metu nedirba, kadangi augina kūdikį. Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. gauna socialines pašalpas bei išmokas vaikui.

Atsakovo T. Š. vardu nuo 2007-02-02 pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta 1/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vardu registruotas automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad šio automobilio jau nebeturi, jisai atiduotas į metalo laužą, bet tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas T. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį.

Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiai vaikai sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalinga sistemingai reikalinga lankytis pas medikus, neturi. Vaikai mokamų būrelių nelanko.

Teismas, įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, daro išvadą, kad reikalavimas priteisti iš ieškovės L. Š. išlaikymą G. Š. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, neatitiktų nepilnametės G. Š. interesų ir ši suma būtų nepakankama dukros išlaikymui.

Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo vertinimu, nors visų trijų šalių vaikų poreikiai yra panašūs, vaikai įgimtų sveikatos sutrikimų dėl ko reikėtų sistemingai lankytis pas gydytojus neturi, mokamų užsiėmimų nelanko, G. Š. ir M. Š. lanko mokyklą ir tai sąlygoja didesnį materialinio išlaikymo poreikį, tačiau šalių dukra A. Š. yra vos (duomenys neskelbtini) amžiaus ir jai šiuo metu taip pat reikalingos papildomos lėšos (mišinukams, sauskelnėms ir t.t.). Teismo vertinimu, šiuo metu atsakovo T. Š. materialinė padėtis yra geresnė: jis savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto dalį, dirba. Ieškovė L. Š. turi ribotą galimybę dirbti, kadangi šiuo metu augina kūdikį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, teismas sprendžia, kad įvertinus šalių materialinę padėtį geriausius vaikų interesus atitiktų iš ieškovės L. Š. išlaikymą G. Š. priteisiant po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo T. Š. išlaikymą M. Š. ir A. Š. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant nustatyta tvarka.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškinio pateikimo ((duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai A. Š. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Eur.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovas dukros nepadėjo išlaikyti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad atsakovas du kartus nupirko mišinuko už 18 Eur. Atsakovas taip pat teigė, kad jis nunešė sauskelnių, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad už sauskelnes jisai nemokėjo.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus argumentus, į tai, kad atsakovas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)) dukros A. Š. reguliariai neišlaikė, į tai, kad prie išlaikymo prisidėjo nupirkdamas mišinuko už 18 Eur, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2382 Eur išlaikymo įsiskolinimo už dukros A. Š. išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)).

Atsakovas T. Š. skirtinas dukters G. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju, o ieškovė L. Š. skirtina vaikams M. Š. ir A. Š. priteisto išlaikymo ir A. Š. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė yra įstatyminė nepilnamečių vaikų M. Š. ir A. Š., o atsakovas G. Š. turto uzufruktoriai ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais, tai reiškia, kad vaikų turtas, įskaitant šalių teikiamą išlaikymą (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), gali būti panaudojamas tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jų interesais.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti, kad šalys netrukdomai bendraus su vaikais G. Š., M. Š. ir A. Š. ir dalyvaus jų auklėjime šalių bendru susitarimu atsižvelgiant į vaikų interesus. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Abi šalys nurodė, kad kliūčių bendrauti su nepilnamečiais vaikais nėra.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, atsakovas, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašo priteisti po santuokos nutraukimo automobilį „AUDI 80“ atsakovui, vidutinės rinkos vertės 500 Eur, be jokios piniginės kompensacijos ieškovei. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šio automobilio jisai jau nebeturi, jis priduotas į metalo laužą, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikė. Su automobilio verte teismo posėdžio metu sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kad prašomas turto padalijimo būdas nepažeis nei vieno iš sutuoktinių interesų, reikalavimas dėl prašomo turto padalijimo tenkintinas, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 500 Eur vertės, be jokios piniginės kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkantį turtą.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad kreditorių neturi, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 414,69 Eur. Ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 414,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nors ieškovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 275 Eur žyminio mokesčio (94 Eur dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, 108 Eur dėl išlaikymo priteisimo; 54 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; 19 Eur dėl turto padalijimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias priteisia iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą santuoką (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 244), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti jos santuokinę pavardę – „Š.“.

Nustatyti nepilnametės dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu T. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų: M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad šalys netrukdomai bendraus su vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvaus jų auklėjime šalių bendru susitarimu atsižvelgiant į vaikų interesus;

Priteisti iš ieškovės L. Š. išlaikymą G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. Š. išlaikymą M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. Š. išlaikymo įsiskolinimą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2382 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)).

Paskirti atsakovą T. Š. dukters G. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju, o ieškovę L. Š. vaikų M. Š. ir A. Š. išlaikymui bei A. Š. priteisto išlaikymo įsiskolinimui skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti atsakovui T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500 Eur.

Priteisti iš atsakovo T. Š. 414,69 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. Š. 275 Eur žyminio mokesčio (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) ir 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.