- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-240-479/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-02-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus ieškinyje nurodytais laikotarpiais atsakovei buvo mokama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa. Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimu buvo nustatyta, jog būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė atsakovė neteisėtai padidino savo darbo užmokestį ir tuo įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš ieškovo biudžeto. Ieškinyje nurodoma, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre buvo patikslinti duomenys apie atsakovės gautas pajamas. Ieškovas teigė, kad pagal patikslintus duomenis atlikus atsakovei išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimą buvo nustatyta 87 511,34 Lt dydžio permoka. Ieškovas nurodė, kad atsakovės negrąžinta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokos dalis 2015-02-04 sudarė 23 964,30 Eur (82 743,95 Lt). Dėl to ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 23 964,30 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-20 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei A. J. dėl motinystės pašalpos permokos priteisimo pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ne žalos atlyginimą, o motinystės (tėvystės) pašalpos permoką, kuri buvo nustatyta teismo sprendimu pripažinus negaliojančiais A. J. darbo sutarties punktus dėl nepagrįstai padidinto jos darbo užmokesčio. Teismas atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje Nr. T-45/2014 pateiktus išaiškinimus ir konstatavo, kad šioje byloje yra kilęs administracinio teisinio pobūdžio ginčas. Teismas sprendė, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl nutarė perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, kad ieškovo reikalavimas yra grindžiamas deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis LR CK normomis, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Apeliantas nurodė ir tai, kad atsakovė nėra pateikusi jokio skundo dėl ieškovo veiksmų ar priimtų aktų, todėl ši byla negali būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra grindžiamas deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis LR CK nuostatomis, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 36 str. 2 d. nuostatos numato, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovei išmokėtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokos grąžinimo. LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. 5 d. nustatyta, kad permokėtos pašalpų sumos išieškomos LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2 d. nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Šios nuostatos įtvirtintos ir Ligos ir motinystes socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, kurių 69 p. nustato, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka (71 p.). Taigi susidariusi pašalpos permoka gali būti išieškoma tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus direktoriaus sprendimu, jeigu išieškojimas gali būti nukreiptas į kitos rūšies išmokas, tiek ir teismine tvarka, jeigu kitų socialinių išmokų asmuo negauna. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konkretaus permokos išieškojimo būdo pasirinkimas nepakeičia ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdžio ir nemodifikuoja jų į civilinius teisinius santykius. Įvertinus aptartas nuostatas galima daryti išvadą, jog vykdant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų išieškojimą tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir pašalpos gavėjo atsiranda valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015-04-22 nutartyje Nr. T-45/2014 išaiškino, jog valstybinio socialinio draudimo santykiai pagal prigimtį yra administraciniai teisiniai santykiai, reglamentuojami viešosios teisės normų, o reikalavimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos priteisimo kyla iš šių santykių, todėl tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokos grąžinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad atsakovė nėra pateikusi jokio skundo dėl ieškovo veiksmų ar priimtų aktų, todėl ši byla negali būti nagrinėjama administraciniame teisme. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR ABTĮ 21 str. 1 d. ir LR CPK 36 str. 2 d. nuostatas bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o ne pareikšto reikalavimo formuluotė. Dėl to vien ta aplinkybė, kad byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo nagrinėjamu atveju nėra esminis kriterijus sprendžiant klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, jog administraciniuose teismuose yra nagrinėjami administraciniai ginčai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skundus dėl motinystės (tėvystės) pašalpų permokų grąžinimo (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-4078-561/2015; Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. I-106-386/2010; Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-571-423/2012 ir kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylos rūšinį teismingumą reglamentuojančias LR CPK 36 str. nuostatas ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutartį palikti nepakeistą.