Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-27 · Administracinė byla Nr. eI-4078-561/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
eI-4078-561/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09677-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
N. K.
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4078-561/2015Proceso Nr. 2-68-3-09677-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2.; 6.6.2.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jurgitai Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą atsakovei N. K. dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. K. permokėtą 111,81 Eur (386,06 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpos sumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis, atsakovė N. K. nuo 2005-12-15 yra N. K. IĮ savininkė (savarankiškai dirbantis asmuo). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 4 dalį, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jiems priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, šių asmenų mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį. Socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtos ir mokėtinos įmokų sumos skirtumas) turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pabrėžė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25.11 punkte nustatyta, kad teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms.

Pareiškėjas skunde rėmėsi Ligos ir motinystės įstatymo 5 str. 5 d. 3 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31) ir 21 str. 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 48(1) punkto nuostatomis ir tvirtino, kad susidariusi motinystės (tėvystės) permoka turi būti priteista.

Pažymėjo, kad N. K. 2008-04-02 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-03-26 iki 2010-02-04. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-04-08 sprendimu Nr. 6-24-11630 „Dėl N. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ atsakovei buvo paskirta 32 466,84 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-03-26 iki 2010-02-04 (mėnesinis motinystės (tėvystės) pašalpos dydis iki vaikui sueis vieneri metai – 1 580,94 Lt, o iki vaikui sueis dveji metai – 1 343,80 Lt). Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-01-23 sprendimu Nr. 6-26-1400 „Dėl N. K. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ N. K. motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo.

Atkreipė dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyriuje 2011-07-12 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gauti duomenys, jog N. K. 2011-02-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 1 464 Lt pajamų (pelno) metinę sumą už 2009 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsniu, ši suma Registre buvo išdėstyta sekančiai: 2009 m. 1 ketvirtį – 361,00 Lt (atitinkamai 120,33 Lt kiekvieną šio ketvirčio mėnesį), 2009 m. 2 ketvirtį – 365,00 Lt (atitinkamai 121,67 Lt kiekvieną šio ketvirčio mėnesį), o 2009 m. 3 ketvirtį ir 4 ketvirtį – po 369,00 Lt (atitinkamai 123,00 Lt kiekvieną šių ketvirčių mėnesį) deklaruotos pajamų (pelno) sumos. Nuo šių sumų buvo sumokėtos sumažinto tarifo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, todėl laikoma, kad N. K. kiekvieną 2009 m. 1 ketvirčio mėnesį draudžiamosios pajamos buvo 42,22 Lt (120,33 Lt x 0,3509), kiekvieną 2009 m. 2 ketvirčio mėnesį – 42,69 Lt (121,67 Lt x 0,3509), o kiekvieną 2009 m. 3 ketvirčio ir 4 ketvirčio mėnesį – po 43,16 Lt (123,00 Lt x 0,3509).

Pažymėjo, kad įvertinus Registro duomenis apie atsakovės draudžiamąsias pajamas, turėtas vaiko priežiūros atostogų metu, buvo nustatyta 386,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Apie nustatytą permoką ir jos grąžinimo tvarką N. K. turėjo būti informuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-05-07 raštu Nr. (9.2) 3-49573 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo ir grąžinimo“, tačiau laiškas iš pašto grįžo neįteiktas su žyma „Persikraustė“. VSDFV Vilniaus skyrius N. K. 2013-05-08 išsiuntė raštą Nr. (9.2)3-56809 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos“ kitu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Minėtame rašte nurodė informaciją apie susidariusią motinytės (tėvystės) pašalpos permoką, jos grąžinimo tvarką bei galimybę pateikti dokumentus, patvirtinančius jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 atsakovė realių pajamų iš N. K. IĮ negavo arba Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus deklaruotą 1 464 Lt pajamų sumą gavo iš ne per vaiko priežiūros atostogas vykdytos darbinės veiklos. Šis laiškas taip pat iš pašto grįžo neįteiktas. Analogiška informacija buvo išsiųsta ir 2013-08-26, šis laiškas buvo įteiktas 2013-08-29, tačiau atsakovė VSDFV Vilniaus skyriui permokos negrąžino, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus deklaruota 1 464 Lt pajamų suma buvo gauta iš ne per vaiko priežiūros atostogas vykdytos darbinės veiklos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad N. K. 2008-04-02 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-03-26 iki 2010-02-04.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-04-08 sprendimu Nr. 6-24-11630 „Dėl N. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ atsakovei buvo paskirta 32 466,84 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-03-26 iki 2010-02-04 (mėnesinis motinystės (tėvystės) pašalpos dydis iki vaikui sueis vieneri metai – 1 580,94 Lt, o iki vaikui sueis dveji metai – 1 343,80 Lt).

VSDFV Vilniaus skyrius 2009-01-23 sprendimu Nr. 6-26-1400 „Dėl N. K. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ N. K. motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2011-07-12 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gauti duomenys, jog N. K. 2011-02-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 1 464 Lt pajamų (pelno) metinę sumą už 2009 metus.

2012-04-26 VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą „Dėl N. K. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“.

Atsakovei priimtas 2012-04-26 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo siunčiamas 2012-05-07, tačiau laiškas VSDFV Vilniaus skyriui buvo grąžintas neįteiktas.

Pakartotinai apie susidariusią permoką VSDFV Vilniaus skyrius bandė atsakovę informuoti 2013-05-08 raštu Nr. (9.2) 3-56809, tačiau ir šis raštas atsakovei nebuvo įteiktas.

Analogišką informaciją VSDFV Vilniaus skyrius išsiuntė atsakovei ir 2013-08-26 raštu Nr. (4.39) 3-102190, kuris 2013-08-29 buvo įteiktas atsakovei.

Byloje ginčas kilo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos priteisimo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2009-12-31) nustatyta, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. To paties įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 str. 5 d. 3 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31) ir 21 str. 4 dalimi, savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimus) motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Nuostatų nustatyta tvarka.

Nuostatų 48(1) punktas nustatė, kad kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsniu, kurio 4 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, jog atsakovė 2011 metais deklaravo 1 464 Lt pajamų (pelno) metinę sumą už 2009 metus, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis šią sumą Registre išdėstė ir laikė, kad atsakovės 2009 m. 1 ketvirčio mėnesį draudžiamosios pajamos buvo 42,22 Lt, kiekvieną 2009 m. 2 ketvirčio mėnesį – 42,69 Lt, o kiekvieną 2009 m. 3 ir 4 ketvirčio mėnesį – po 43,16 Lt. VSDFV Vilniaus skyrius 2012-04-26 priėmė sprendimą Nr. 6-13-213 ,,Dėl N. K. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė 386,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoką už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Apie šį sprendimą ir paskaičiuotą motinystės (tėvystės) permoką, atsakovė buvo informuota 2013-08-26 raštu Nr. (4.39) 3-102190. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Vilniaus skyrius šiame rašte atsakovei detaliai išdėstė, kodėl buvo nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpos permoka ir paprašė atsakovės pateikti patvirtinančius įrodymus, jeigu atsakovė vaiko priežiūros atostogų metu, t. y. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, realių pajamų iš individualios įmonės negavo ar Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus deklaruotą 1 646 Lt pajamų sumą gavo iš ne per vaiko priežiūros atostogas vykdytos darbinės veiklos. Atsakovei šis sprendimas buvo įteiktas 2013-08-29, tačiau nei pareiškėjui, nei teismui atsakovė jokių paaiškinimų nei rašytinių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 realių pajamų iš individualios įmonės negavo ar Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus deklaruotą 1 646 Lt pajamų sumą gavo iš ne per vaiko priežiūros atostogas vykdytos darbinės veiklos, nepateikė. VSDFV Vilniaus skyriaus priimto sprendimo dėl permokos nustatymo neskundė, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su priimtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kuriuo buvo nustatyta permoka motinystės (tėvystės) permoka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas ir VSDFV Vilniaus skyriui iš N. K. priteistina permokėta 111,81 Eur (386,06 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpos suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111,81 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 81 euro centą) (386,06 Lt) permokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė