Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Pareiškėja į antstolio patvarkymą netenkinti jos skundo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolio 2019-11-27 patvarkymu Nr. S-19-135- 18511 dėl atsisakymo patenkinti 2019-11-25 gautą skundą, nesutinkanti. Pareiškėja sutinka su antstoliu, kad tuo metu, kai J. V. J. ir J. J. pateikė antstoliui vykdomuosius raštus, jokių akivaizdžių kliūčių juos priimti nebuvo (suinteresuoti asmenys nuslėpė aplinkybę, kad pareiškėja skolą yra sumokėjusi). Tačiau pareiškėjai pateikus duomenis apie skolos sumokėjimą ir nesąžiningą suinteresuotų asmenų elgesį, atsirado pagrindas vykdomąsias bylas nutraukti. Kaip pareiškėja yra nurodžiusi skunde, pagal CPK 629 str. 1 d. 9 p. pradėta vykdomoji byla nutraukiama, paaiškėjus, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Pagal teismų suformuotą praktiką (pvz., Kauno apygardos teismo 2017-10-17 nutartis Nr. 2S-2286-254/2017 ir kt.) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R- 352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 78 p. formuluotės esmę pradėtos vykdomosios bylos gali būti nutraukiamos CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu, jeigu paaiškėja, kad skolininkas teismo sprendimą yra įvykdęs prieš išieškotojui kreipiantis į antstolį, todėl pareiškėja pagrįstai reikalavo antstolio nutraukti vykdomąsias bylas būtent šiuo pagrindu (CPK 629 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėja nesutinka su antstolio teiginiu, kad būtent ji šiuo atveju privalo atlyginti antstolio ir išieškotojų (suinteresuotų asmenų) patirtas išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijų 78 p. nurodyta, „jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla užbaigiama ir antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas. Iš skolininko, šiuo atveju, vykdymo išlaidos neišieškomos. Tačiau jeigu paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kuriu mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Šios išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad po pareiškėjos kreipimosi į antstolį, suinteresuoti asmenys informavo antstolį, kad kategoriškai atsisako vaikščioti po pašto padalinius ir ieškoti jiems persiųstų piniginių lėšų, motyvuodami tuo, kad jie nėra tinkamai informuoti apie gautas pinigines lėšas ir jie patirtų papildomas išlaidas vykdami į paštą. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis šiuos suinteresuotų asmenų paaiškinimus privalėjo atmesti kaip nepagrįstus, nes jie akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis bei pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principus. Pabrėžtina, kad suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti pareiškėjai banko sąskaitų numerius, jog ji galėtų pervesti teismo priteistas pinigines lėšas, tačiau kategoriškai atsisakė minėtus duomenis pateikti, o savo atsisakymą motyvavo mažareikšmėmis aplinkybėmis (pvz., neva pateikus banko sąskaitų duomenis pareiškėjai bus pažeistas suinteresuotų asmenų privatumas ir kt.). Suinteresuoti asmenys taip pat nesutiko priimti iš pareiškėjos piniginių lėšų kitokiais būdais (pvz., grynais, pasirašant pinigų gavimo faktą patvirtinantį dokumentą; pinigines lėšas perduodant per advokatą ir kt.). Dėl tokio suinteresuotų asmenų elgesio pareiškėja buvo priversta pinigines lėšas persiųsti per paštą, be to, kaip minėta pareiškėjos skunde, patys suinteresuoti asmenys telefoninių pokalbių metu nurodė pareiškėjai pinigines lėšas persiųsti paštu. Vieną iš tokių pokalbių pareiškėja įsirašė ir šio įrašo kopiją pateikia teismui. CD disko garso įraše, kurio pavadinimas „O. D. J. pokalbis su J. J. 2019-09-20 “ kalbama: nuo 00:00:00 val. iki 00:00:39 val. pasiruošimas skambučiui; J. J. nuo 00:00:39 val. iki 00:00:40 val. „ Klausom “; pareiškėja nuo 00:00:40 val. iki 00:00:41 val. „Laba diena broleli“', J. J. nuo 00:00:41 val. iki 00:00:42 val. „Laba diena“; pareiškėja nuo 00:00:42 val. iki 00:00:48 val. „Sakyk kodėl nepersiunčiat man sąskaitų numerių, kad galėčiau pravesti pinigus?; J. J. nuo 00:00:48 val. iki 00:00:55 val. „Aš dabar ne namie, nu bet palei adresą persiųsk ir viskas“; pareiškėja nuo 00:00:55 val. iki 00:00:58 val. „Kaip? Į paštą neįmesiu“, J. J. nuo 00:00:58 val. iki 00:01:02 val. „ Kas ne? į paštą ir viskas perlaida“; pareiškėja nuo 00:01:02 val. iki 00:01:04 val. „ Vajazauperlaida“; J. J. nuo 00:01:04 val. iki 00:01:05 val. „ Gerai“; pareiškėja nuo 00:01:04 val. iki 00:01:08 val. „ Banko sąskaitos man reiktų “; J. J. nuo 00:01:08 val. iki 00:01:13 val. „Aš dabar užsienyje, man baisiai daug pinigų suka. Gerai davai“; pareiškėja nuo 00:01:13 val. iki 00:01:15 val. „ Tai atsiųsk žinute“; J. J. nuo 00:01:15 val. iki 00:01:18 val. „ Gerai rytoj“; pareiškėja nuo 00:01:18 val. iki 00:01:19 val. „ Gerai“', 00:01:19 val. pokalbis baigiasi. Suinteresuoti asmenys apie piniginių lėšų persiuntimą buvo informuoti aiškiai ir suprantamai SMS pranešimais iš karto po piniginių lėšų persiuntimo ir antrą kartą, kai pareiškėja gavo antstolio raginimą (šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismui pateikti su skundu). Pažymėtina, kad pareiškėja išsiųstuose SMS pranešimuose nurodė ne tik informaciją, kad yra padaryta pašto perlaida, bet taip pat nurodė siuntos numerius, kuriuos pateikus pašte yra išmokamos. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neketina iš pašto atsiimti persiųstų piniginių lėšų, nes dėl to patirs kelionės išlaidų. Šioje vietoje pažymėtina tai, kad pareiškėjos persiustas pinigines lėšas suinteresuoti asmenys gali atsiimti iš bet kurio pašto skyriaus. Jurbarko miesto paštas yra įsikūręs Dariaus ir Girėno g. 72, Jurbarke, t. y. toje pačioje gatvėje, kurioje gyvena J. V. J. ((duomenys neskelbtini).,), todėl jokių papildomų išlaidų nueidamas atsiimti persiųstų piniginių lėšų J. V. J. nepatirtų. J. J. pats telefonu nurodė persiųsti jam skirtas pinigines lėšas pašto perlaida (aukščiau minėtas ir cituotas telefoninio pokalbio įrašas „ O. D. J. pokalbis su J. J. 2019-09-20 “), todėl J. J. taip pat nepatirs jokių papildomų išlaidų, nes jis pats nurodė jam patogiausią piniginių lėšų persiuntimo būdą. Taip pat svarbu paminėti, kad suinteresuoti asmenys vykdami iš Jurbarko miesto (J. V. J. atstumas į vieną pusę 73 km) ir Abromiškės kaimo esančio Elektrėnų savivaldybėje (J. J. atstumas į vieną pusę 140 km) į Vilkaviškio mieste esančią antstolio kontorą patyrė ženkliai didesnes išlaidas nei būtų patyrę tiesiog atsiimdami persiųstas pinigines lėšas iš pašto. Be to, kreipiantis į antstolį suinteresuoti asmenys patyrė dar išlaidų, nes turėjo sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas antstoliui. Toks suinteresuotų asmenų elgesys (vengimas pateikti banko sąskaitų numerius; vengimas atsiimti pinigines lėšas iš pašto) ir teiginiai (principinis nenoras nuvykti į paštą atsiimti piniginių lėšų; neva atsiimant iš pašto persiųstas pinigines lėšas bus patirtos išlaidos), išsakyti antstoliui, tik patvirtina aukščiau minėtas ir pareiškėjos skunde plačiau aptartas aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys piktnaudžiauja savo teisėmis, nesąžiningai ir principingai siekia apsunkinti pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymą, padidinti jos išlaidas ir sukelti kitokius nepatogumus. Siekdama įrodyti minėtą suinteresuotų asmenų elgesį bei sąmoningą siekį pakenkti, pareiškėja papildomai pateikia teismui savo telefoninio pokalbio įrašą su J. V. J.. CD disko garso įraše, kurio pavadinimas „O. D. J. pokalbis su J. V. J. 2019-09-20“, kalbama: nuo 00:00:00 val. iki 00:00:39 vai. pasiruošimas skambučiui; J. V. J. nuo 00:00:31 val. iki 00:00:32 val. „Klausau jūsų“; pareiškėja nuo 00:00:32 val. iki 00:00:34 vai. „Labas rytas broleli“; J. V. J. nuo 00:00:34 vai. iki 00:00:39 vai. „ O broleli iš kur tokie skambūs žodžiai senai girdėti “; pareiškėja nuo 00:00:39 vai. iki 00:00:48 vai. „Senai girdėti tikrai, o sakyk rašiau žinutę tai kodėl neduodat man pervesti pinigų ant ko? “; J. V. J. nuo 00:00:48 val. iki 00:00:49 val. „Ant ko? “; pareiškėja nuo 00:00:49 val. iki 00:00:51 val. „Ant ko, sąskaitos aš prašiau“; J. V. J. nuo 00:00:51 val. iki 00:00:56 val. „O kodėl mes turim tą sąskaitą dalyti bele kam? Mes niekam nepalikim savo sąskaitų“; pareiškėja nuo 00:00:56 val. iki 00:01:02 val. „Tai aš ne kortelės prašau, aš tiktai į ką galėčiau pravesti pinigus, o kur man pravesti? “; J. V. J. nuo 00:01:02 val. iki 00:01:11 val. „O nežinau kada jau pravesi, kada jau pravesi nu kaip gausi laišką ir pravesi“; pareiškėja nuo 00:01:11 val. iki 00:01:15 val. „ Nu, o tai žinutės negavai? “; J. V. J. nuo 00:01:15 val. iki 00:01:16 val. „Nežinau, nemačiau, negavau“; pareiškėja nuo 00:01:16 val. iki 00:01:19 val. „Nu tai kaip, aš išsiunčiau, negavai?“; J. V. J. nuo 00:01:19 val. iki 00:01:23 val. „Nu tai aš prie telefono nesėdžiu ir tų žinučių neskaitau “; pareiškėja nuo 00:01:23 val. iki 00:01:26 val. „Nu ant ko tas telefonas, jeigu tu neskaitai žinučių “; J. V. J. nuo 00:01:26 val. iki 00:01:33 val. „Nu kam tu man dabar čia priekaištų, tu man moralus mokysi? Ką darysi? Aš neturiu supratimo ko tu nori iš vis, ko tu nori iš vis? “; pareiškėja nuo 00:01:33 val. iki 00:01:38 val. „Tai raštu gali man pasakyti man sąskaitos numerį, aš pervedu ir spakaina “; J. V. J. nuo 00:01:38 val. iki 00:01:44 val. „Nepervedei iki šiol, aną kartą kažkaip radai pervedimą, pervedimo būdą “; pareiškėja nuo 00:01:44 val. iki 00:01:48 val. „ Kur aš radau, kur aš radau, tai ką aš galvoti turiu“; J. V. J. nuo 00:01:48 val. iki 00:01:54 val. „Aha, tai vat nereikia čia moralų man nereikia skaityti“; pareiškėja nuo 00:01:54 val. iki 00:01:57 val. „Nu man irgi nereikia, bet aš noriu susitvarkyti: J. V. J. nuo 00:01:57 val. iki 00:02:01 val. „Nu susitvarkysi, gausi raštus ir susitvarkysi“; pareiškėja nuo 00:02:01 val. iki 00:02:02 val. „ Tai iš kur tie raštai man pareis?“; J. V. J. nuo 00:02:02 val. iki 00:02:07 val. „Matysi, nu ko tu čia mane tardai, a ką tu tardytojas? Aš tau neprivalau atsakyti“; pareiškėja nuo 00:02:07 val. iki 00:02:10 val. „Nu tai aš tavęs klausiu, taigi ne“; J. V. J. nuo 00:02:10 val. iki 00:02:21 val. „Kai pakvies į teismą, pakvies į teismą tada aš tau paaiškinsiu, man dabar teismas neįpareigojo aiškinti, neįpareigojo man teismas aiškinti; pareiškėja nuo 00:02:21 val. iki 00:02:23 val. „ Tai tada viskas aišku, kad taip“; J. V. J. nuo 00:02:23 val. iki 00:02:28 val. „Nu va, nu taip viskas aišku, viskas buvo aišku iš tavo pusės “; pareiškėja nuo 00:02:28 val. iki 00:02:30 val. „O tai kiek aš dar turėsiu laukti? Tei kai tų parašų? “; J. V. J. nuo 00:02:30 val. iki 00:02:36 val. „Nežinau, nežinau, nežinau kokių parašų? Apie ką tu čia? Apie kokius parašus tu čia šneki?; pareiškėja nuo 00:02:36 vai. iki 00:02:38 vai. „Nu tai tu matai nežinai“; J. V. J. nuo 00:02:38 val. iki 00:02:40 val. „Kokių tu parašų lauki? “; pareiškėja nuo 00:02:40 val. iki 00:02:42 val. „Nu ant dokumentų ant kokių“; J. V. J. nuo 00:02:42 val. iki 00:02:47 val. „Ant dokumentų, nu tai tu dėk savo parašus, mes dėsim savo parašus ir viskas “; pareiškėja nuo 00:02:47 val. iki 00:02:51 val. „ Tik kai sutariam nieko nevykdai ane? Ir paskui skaitosi nieko nežinai ane?“; J. V. J. nuo 00:02:51 vai. iki 00:03:12 vai. „Ką mes susitarėm, ką mes susitarėm, apie kokius tu susitarimus kalbi? Kai mes susitarėm tai buvo amžiną atilsį tėvukas parašęs, tada mes buvom sutarę, o daugiau jokių susitarimų nebuvo, nebent vietoj manęs mano buvo koks antrininkas ar ką panašiai. Tada vietoj manęs turėjo sėdėti kažkoks antrininkas; pareiškėja nuo 00:03:12 val. iki 00:03:16 val. „Nebuvo, nebuvo jokių antrininkų i tu čia nešnekėk“; J. V. J. nuo 00:03:16 val. iki 00:03:19 val. „Nu i viskas ir nereikia čia draskyti akių ir nereikia čia provokuoti “; pareiškėja nuo 00:03:19 val. iki 00:03:24 val. „Duok, duok aš tavęs prašau duok sąskaitos numerį, tada pervedu pinigus“; J. V. J. nuo 00:03:24 val. iki 00:03:27 val. „Aš neprivalau niekam savo kažkotai dokumentus dalyti “; pareiškėja nuo 00:03:27 val. iki 00:03:29 val. „Aš ne dokumentų prašau “; J. V. J. nuo 00:03:29 val. iki 00:03:32 val. „Dokumentų prašai, manęs neprievartauk“; pareiškėja nuo 00:03:32 val. iki 00:03:36 val. „Tai atvažiuok, atvažiuok pasiimsi pinigus tada “; J. V. J. nuo 00:03:36 val. iki 00:03:39 val. „ O tu Dieve aš dar privalau važinėti kažkur “; pareiškėja nuo 00:03:39 val. iki 00:03:43 val. „Nu tai koks skirtumas, kiek čia permesti trunka pravažiuoti “; J. V. J. nuo 00:03:43 val. iki 00:03:48 val. „Taip, tai kai netrunka tai. Gerai neturiu laiko aš turiu išvažiuoti, viskas“; pareiškėja nuo 00:03:48 val. iki 00:03:50 val. „Nu tai gerai“; 00:03:50 val. pokalbis baigiasi. Kaip matyti telefoninio pokalbio metu pareiškėja prašė J. V. J. nurodyti savo banko sąskaitos numeri, tačiau šis, kaip minėta aukščiau, nurodydamas mažareikšmes aplinkybes atsisakė šiuos duomenis pateikti bei nurodė, kad pareiškėja gaus laišką ir tada praves pinigus bei gaus raštus ir tada susitvarkys (perves pinigus). Minėti J. V. J. pareiškimai išsakytas pareiškėjai neabejotinai reiškė tai, kad J. V. J. sąmoningai planavo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitu vykdymo proceso dalyviu teisiu bei teisėtu interesu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) {intra viręs), o bet koks ultra viręs veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-40/2010). Šiuo atveju antstolis priimtame patvarkyme taip pat akcentuoja, kad antstolis savo darbe privalo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei užtikrinti teisėtus išieškotojų ir skolininkų lūkesčius (antstolio patvarkymo 3 puslapio 4 pastraipa), tačiau faktiškai deklaruojamais principais ir vertybėmis nesivadovauja, nes nurodo, kad suinteresuotų asmenų nesąžiningi veiksmai nėra pagrindas nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento ir reikalauti įvykdyti prievoles (antstolio patvarkymo 2 puslapio 12 pastraipa). Taip pat nepagrįstas antstolio motyvas, kad pašto perlaida persiųstos piniginės lėšos nėra pasiekusios suinteresuotų asmenų, todėl skola negali būti laikoma sumokėta. Antstolis teismo sprendimo įvykdymą sieja ne su piniginių lėšų perlaidos data, bet su piniginių lėšų gavimo momentu. Toks teismo sprendimo įvykdymo momento nustatymas pažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą. Pinigų perlaidos gavimo momentas priklauso vien nuo pinigų gavėjo (šiuo atveju suinteresuotų asmenų) aktyvių veiksmų. Pareiškėja negali paspartinti suinteresuotų asmenų kuo greičiau atsiimti perlaidą, kad kuo greičiau būtų užbaigtas vykdymo procesas. Pabrėžtina ir tai, kad AB „Lietuvos paštas“, per kurį pareiškėja persiuntė suinteresuotiems asmenims pinigines lėšas, yra akredituota Lietuvos banko įstaiga. AB „Lietuvos paštas“ yra suteikta Lietuvos banko licencija atlikti pinigų perlaidas ir kitas pinigines funkcijas. Dėl to piniginių lėšų persiuntimas per AB „Lietuvos paštas“ yra saugus, patvirtintas ir pripažintas piniginių lėšų perdavimo būdas. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitu teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0135/19/01852 ir Nr. 0135/19/01853 dėl teismo sprendimo įvykdymo, nors pareiškėja šį teismo sprendimą yra įvykdžiusi, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Antstolis, turėdamas duomenis apie teismo sprendimo įvykdymą bei apie nesąžiningą suinteresuotų asmenų elgesį ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nutraukti pradėtas vykdomąsias bylas. Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančiu byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba šių interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir interesai yra priešingi, todėl yra pagrįstas pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21-26).

Suinteresuoti asmenys išieškotojai J. V. J. ir J. J., atstovaujami advokato padėjėjo D. D., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skolininkės skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Skolininkė yra neatsiskaičiusi. Antstolis patvarkymu netenkindamas skolininkės skundo elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Antstolio priimti procesiniai dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus, paruošti vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl skolininkės skundą patenkinti nėra jokio teisinio pagrindo. O. D. J. Marijampolės apylinkės teisme Jurbarko rūmuose buvo iškėlusi civilinę bylą Nr. e2-3910-384/2019 dėl skolos priteisimo kurioje jie - J. V. J. ir J. J. buvo patraukti atsakovais. Pareiškėjos reikalavimas teismo patenkintas nebuvo, todėl jų naudai iš jos buvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja yra sesuo ir jai yra žinoma kiekvieno jų brolių gyvenamoji vieta, tačiau ji pas juos neatvyko ir bylinėjimosi išlaidų gera valia neatlygino. Apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo. CPK 18 str. nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, todėl kreipęsi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė. Pareiškėja teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą neskundė, vadinosi pareiškėja tokiu savo elgesiu pripažino, kad nėra atsiskaičiusi. Gavę vykdomąjį raštą, kreipęsi į antstolio kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismų praktikoje yra laikoma, kad teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius . Skolininkės skunde nėra nurodyta nei vieno CPK pagrindo, kuriuo remiantis antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą. Nors skolininkė skunde nurodo, kad teismo sprendimas įvykdytas tinkamai, tačiau skolininkė yra neatsiskaičiusi iki šių dienų, neatsiskaitė net po antstolio raginimo, todėl antstolis veikia teisėtai. Skolininkė nurodo, kad ji atliko perlaidas per AB „Lietuvos paštas“ ir juos apie tai informavo SMS pranešimais, kad vengiantys atsiimti persiųstas pinigines lėšas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie vengimą. Iš AB „Lietuvos paštas“ nėra gavę jokio pranešimo apie tai, kad jiems yra perlaida ir pan. Pasitikėjimą yra praradę. Nors civilinė byla seniausiai baigta ir įsiteisėjusi, tačiau jų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų neatgaunantys. Skolininkė skolos neapmoka net ir po to, kai gavo antstolio procesinius dokumentus - raginimą. Ir vietoje to, kad įvykdytų teismo sprendimą, skolininkė vilkina skolos sumokėjimą ir nepagrįstai skundžia antstolio veiksmus. Skolininkė taip pat nurodo, kad siekė gauti suinteresuotų asmenų banko sąskaitų numerius, o negavus duomenų piniginės lėšos buvo persiųstos pašto perlaida. Pabrėžtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3910-384/2019 yra įsiteisėjęs. Nors teismas nenurodė, kaip prievolė turi būti įvykdyta, tačiau CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Skolininkė jų gyvenamąją vietą žino tiek kaip sesuo, tiek kaip byloje dalyvavęs asmuo, nes Marijampolės apylinkės teisme Jurbarko rūmuose jų atžvilgiu buvo iškėlusi civilinę bylą dėl skolos priteisimo, kur jų gyvenamąsias vietas buvo nurodžiusi tinkamai. CK 6.56 str. 1 d. nurodyta, kad „Skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą“. Atkreiptina, kad pinigų sumokėjimas įmonei AB „Lietuvos paštas“ nėra tinkamas prievolės įvykdymo būdas ir jo nėra nurodyta CK 6.56 str. 1 d. (AB „Lietuvos paštas“ nėra notaro, banko ar kredito įstaigos veiklą vykdanti institucija kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Teisminėje praktikoje taip pat yra laikoma, kad perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu . Be to, pagal CK 6.56 str. 1 d. 3 p. toks prievolės įvykdymo būdas (sumokėjimas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą) yra galimas tik tada, kai kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. Šiuo atveju skolininkė pas juos į gyvenamąją vietą net nebuvo atvykusi, o iš AB „Lietuvos paštas“ negavę jokio kvietimo atvykti paimti pinigus, todėl konstatuoti vengimą pasiimti pinigus negalima. Skolininkė turi teisę gauti iš AB „Lietuvos paštas“ informaciją, ar paštas jiems siuntė pranešimą ar nesiuntė. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokius įrodymus į bylą turi teikti skolininkė (CPK 12 str. ir 178 str.). Dėl ieškovės skundo patyrę bylinėjimosi išlaidų, važiavę pas teisininką, kur jiems buvo suteikta teisinė konsultacija, parengtas atsiliepimas. Už šias teisines paslaugas sumokėję 200.00 Eur. Ypatingosios teisenos bylose paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.) . Tačiau CPK 443 str. 6 d. nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. J. J. V. J. ir J. J. yra dalyvaujantys byloje asmenys (suinteresuoti asmenys) (CPK 37 str. 1 ir 2 d.). Jų interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas nei skolininkės O. D. J.. Dėl viso to teismo prašantys patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš skolininkės. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesdamas vykdomąją bylą teisės aktų nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Skola iki šiol nėra sumokėta. ( b. l. 19-20).

Pareiškėja papildomai pateikė paaiškinimą į suinteresuotų asmenų atsiliepimą, kuriame nurodo, kad suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė netinkamą teismų praktiką, kad teisminėje praktikoje yra laikoma, kad perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu (suinteresuotų asmenų atsiliepimo 2 puslapis 5 pastraipa, išnaša Nr. 3). Siekdami pagrįsti šį savo teiginį suinteresuoti asmenys cituoja Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019-05-03 nutartį Nr. 2YT-10474-559/2019 (pastebėtina, kad suinteresuoti asmenys atsiliepime neteisingai nurodė teismo pavadinimą, 2019-05-03 nutartis Nr. 2YT-10474-559/2019 buvo priimta ne Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose). Pareiškėjos įsitikinimu, minėtas suinteresuotų asmenų teiginys nepagrįstas, nes įstatyme ir teismų praktikoje nėra konstatuota, kad perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu. Civilinėje teisėje vadovaujamasi principu - „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, todėl perlaida paštu turi būti laikoma tinkamu prievolės įvykdymu, nes įstatymas šio prievolės įvykdymo būdo nedraudžia. Pareiškėja taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad suinteresuotų asmenų cituojamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos atvejo. Pabrėžtina, kad vienodą teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str.). Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019-05-03 nutartyje Nr. 2YT-10474-559/2019 nurodoma, kad pareiškėja (skolininkė) M. B. pateikė skundą dėl antstolio M. L. veiksmų ir nurodė, kad pareiškėjos M. B. atžvilgiu buvo nepagrįstai užvestos vykdomosios bylos pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų išduotą vykdomąjį raštą išieškotojams N. K. ir K. K.. Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų išieškotojų N. K. ir K. K. naudai iš pareiškėjos M. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja M. B. taip pat pabrėžė, kad pasibaigus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinei bylai nei K. K., nei N. K. nenurodė savo banko sąskaitos numerio tam, kad ji galėtų pervesti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Siekiant įvykdyti teismo nutartį, K. K. ir N. K. vardu per paštą buvo padarytos piniginių lėšų perlaidos. K. K. ir N. K. buvo registruotais laiškais informuoti apie jų vardu atliktas perlaidas pašte. Išnagrinėjęs šią bylą teismas konstatavo, kad priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis turi pareigą patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, t. y. ar minėto vykdomojo dokumento pagrindu nėra užvesta kita vykdomoji byla ir pradėtas vykdymo procesas. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje antstolis neturi pareigos vertinti, ar pateiktas vykdomasis dokumentas jau yra įvykdytas skolininko, kadangi tokių duomenų antstolis dar negali turėti ir gauna juos iš skolininko tik tada, kuomet skolininkui yra išsiunčiamas raginimas geruoju įvykdyti dokumentą ir skolininkas jam nurodo aplinkybes ir pateikia atitinkamus įrodymus dėl dokumento įvykdymo. Akivaizdu, kad užvedant vykdomąsias bylas ir priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti, nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių juos priimti, o pareiškėja M. B., gavusi raginimą, turėjo galimybę per įstatymo nustatytą ir antstolio nurodytą dešimties dienų terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, tačiau tokių duomenų antstoliui per nustatytą terminą nepateikė. Šiuo atveju pareiškėja M. B. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2019-02-08 pažymą Nr. 3-00719 pateikė antstoliui elektroniniu paštu 2019-02-26, t. y. po to, kai antstolis 2019-02-19 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iki šių patvarkymų priėmimo antstolis neturėjo jokių objektyvių duomenų apie galimą prievolės (ne)įvykdymą, todėl pripažinti, kad antstolis, priimdamas minėtus patvarkymus pažeidė įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas ir (ar) pareiškėjos M. B. interesus, nėra pagrindo. Šiuo atveju pareiškėja M. B. nei teismui, nei antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreditoriai (išieškotojai) K. K. ir N. K. sutiko, jog prievolė pagal teismo sprendimą būtų įvykdyta jiems pašto perlaida, taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jiems apie atliktas pašto perlaidas buvo tinkamai pranešta. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, priimant skundžiamus patvarkymus, nes antstoliui iki šių patvarkymų priėmimo ir vėliau nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tinkamą prievolės įvykdymą, pareiškėjos M. B. skundas šioje dalyje yra atmestinas. Taigi, minėtos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019-05-03 nutarties Nr. 2YT-10474-559/2019 aplinkybės nuo šios civilinės bylos skiriasi iš esmės, nes šiuo atveju, priešingai nei minėtoje byloje: 1.Suinteresuoti asmenys sutiko, kad pareiškėja pinigines lėšas jiems persiųstų pašto perlaida. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktų telefoninių pokalbių įrašai. 2. Suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie pašto perlaidas. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai taip pat pateikti teismui. 3.Antstolis apie tai, kad suinteresuoti asmenys vengė priimti iš pareiškėjos teismo priteistas pinigines lėšas, o pareiškėja pinigines lėšas persiuntė suinteresuotiems asmenims pašto perlaida ir apie tai juos informavo, buvo informuotas per antstolio nustatytą raginimo terminą. Pabrėžtina, kad antstolis buvo ne šiaip informuotas, bet jam buvo pateikti visi nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. 4. Pareiškėja pakartotinai informavo suinteresuotus asmenis apie piniginių lėšų persiuntimą per pašto perlaidą iš karto po to, kai gavo antstolio raginimą, t. y. per antstolio raginimo terminą. Pastebėtina, kad iš antstolio patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos skundą, turinio yra matyti, kad antstolis taip pat informavo suinteresuotus asmenis apie pareiškėjos atliktą pašto perlaidą, o suinteresuoti asmenys dėl to pateikė antstoliui savo nuomonę. Dėl to, abejonių, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo ir nėra žinoma apie piniginių lėšų persiuntimą pašto perlaida bei apie galimybę bet kada juos atsiimti iš bet kurio Lietuvos pašto skyriaus, nėra. (b. l. 31-32).