- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 2YT-162-633/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
teismo posėdyje rašytiniu procesu išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (pareiškėjo (suinteresuoto asmens) reikalavimai).
1. Pareiškėjas V. Š. šioje byloje prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos ir testatorės I. Š. (toliau ir – testatorės, palikėjos) mirties dieną (duomenys neskelbtini) jam buvo reikalingas išlaikymas – pripažinti jam teisę į privalomąją motinos I. Š. palikimo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.20 straipsnio 1 dalis).
2. Suinteresuotas asmuo (testamentinis įpėdinis) S. Š. savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko šioje byloje nepareiškė.
3. Teismui pasiūlius, suinteresuotam asmeniui S. Š. pateikus tokį prašymą (1 t., b. l. 119-121) ir profesionalaus teisininko (advokato) atstovaujamam pareiškėjui V. Š. nepareiškus prieštaravimų (1 t., b. l. 117) tokiai tolimesnei proceso formai, byla teismo posėdyje iš esmės nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 235 straipsnio 4 ir 6 dalys).
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas V. Š. pareiškime nurodė (paaiškino), kad jis su suinteresuotu asmeniu yra vieninteliai testatorės vaikai ir pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, jam žinoma, kad 2015 m. birželio 23 d. notaro patvirtintu oficialiu testamentu jų motina I. Š. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po mirties paliko jo broliui suinteresuotam asmeniui S. Š., kuris šį palikimą pagal minimą testamentą jau yra priėmęs. Jo, pareiškėjo, įsitikinimu, jis motinos mirties dieną buvo būtinas jos išlaikymo, kadangi buvo ir tebėra šiuo metu neįgalus, ir tik iš dalies darbingas (netekęs 65 proc. bendrojo darbingumo), sirgo ir tebeserga psichikos liga, dėl ko teismo sprendimu jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įvykdymo, be to, teismo sprendimu buvo ir tebėra pripažintas neveiksniu atskirose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jam nustatyta institucinė globa, kurią motinos mirties metu vykdė viešoji įstaiga „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, o nuo 2019 m. spalio 30 d. vykdo Didvyžių socialinės globos namai, jo testatorės mirties laikotarpiu gautos pajamos (apie 330 Eur/mėn. dydžio netekto darbingumo pensija) buvo mažos ir nepakankamos būtiniems poreikiams patenkinti, be to, dėl sveikatos būklės ir riboto darbingumo jis neturėjęs realių galimybių užsidirbti papildomų lėšų pragyvenimui, neturėjęs nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto, iš kurio būtų galėjęs save išlaikyti, todėl save apribojęs tik būtiniausių poreikių tenkinimu. Testatorės mirties metu pareiškėjas šeimos nebuvo sukūręs, savo vaikų neturėjo, su tėvu socialiniai ryšiai nutrūkę (1 t., b. l. 2-4).
5. Suinteresuotas asmuo (testamentinis įpėdinis) S. Š. atsiliepimo į pareiškimą per teismo tam nustatytą procesinį terminą nepateikė (1 t., b. l. 26, 27), tačiau bylą pirmąjį kartą nagrinėjant pirmos instancijos Marijampolės apylinkės teisme 2020 m. vasario 27 d. (teismo posėdžio garso įrašas : 15 min. 00 sek. – 22 min. 13 sek.) bei teikdamas 2020 m. gruodžio 3 d. teismo priimtą prašymą nurodė, kad su pareiškimu visiškai nesutinkantis, prašantis jį netenkinti, kadangi pareiškėjas motinos mirties metu buvo stacionariai gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir nemokamai visiškai išlaikomas valstybės, taip pat gavo netekto darbingumo pensiją, ko pakako jo būtinų poreikių patenkinimui ir jis nebuvo būtinas testatorės išlaikymo (1 t., b. l. 119-121).
6. Suinteresuoto asmens prašymu teisme liudytoju apklaustas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas bei testatorės buvęs sutuoktinis V. Š. patvirtino, kad pareiškėjas, jo sūnus V. Š., testatorės mirties metu (nuo 2014 metų) buvo gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir išlaikomas valstybės, pati testatorė I. Š. pareiškėjui jokio išlaikymo ar kitokios materialinės paramos neteikė, be valstybės išlaikymo pareiškėjas dar gaudavo netekto darbingumo pensiją. Pareiškėją minėtoje gydymo įstaigoje aplankydavo jis, tėvas, apsilankymų metu nuveždavo jam maisto produktų, asmens higienos priemonių, taip pat palikdavo ir pinigų (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas : 23 min. 31 sek. – 42 min. 38 sek.).
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
7. Posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo ir suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus dėl bylos esmės, taip pat liudytojo V. Š. parodymus bylą pirmąjį kartą nagrinėjant pirmos instancijos Marijampolės apylinkės teisme, taip pat ištyręs rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamus proceso dalyvių dispozityviai bylon pateiktus bei paties teismo iniciatyva naujai išreikalautus, gautus ir prijungtus prie bylos dokumentus (paveldėjimo pagal testamentą bylos kopiją (duomenis apie palikimo sudėtį, jo priėmimą, pareiškėjo ir testatorės giminystę ir kt.) (2 tomas), pareiškėjo darbingumo lygio pažymą (1 t., b. l. 20), teismų procesinius sprendimus taikyti baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką įvykdžiusiam pareiškėjui priverčiamąją medicinos priemonę (1 t., b. l. 6-7, 16), pripažinti jį neveiksniu atskirose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją (1 t., b. l. 9 bei 12-13, 10-11 bei 17-19), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV, Sodros) duomenis su istorija apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą (darbinę veiklą) bei išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (netekto darbingumo pensiją) (1 t., b. l. 21, 107-108), valstybės įmonių „Regitra“ ir „Registrų centro“ duomenis su istorija apie kelių transporto priemones ir nekilnojamą turtą, taip pat deklaruotą gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 96, 99-100, 103), Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie pareiškėjo (ne)registravimo bedarbiu istoriją ir siūlymus jam užimti darbo vietas (1 t., b. l. 104), Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto savivaldybių administracijų pažymas apie pareiškėjo prašymus skirti jam socialinę paramą ir tokios skyrimą (1 t., b. l. 98, 101), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagą 2007 m. gruodžio 17 d. sprendžiant dėl pareiškėjos darbingumo (1 t., b. l. 112-116), viešosios įstaigos „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ pateiktus duomenis apie pareiškėjo banko sąskaitą ir disponavimą piniginėmis lėšomis (1 t., b. l. 97), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
Šalies argumentai
7.1. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos I. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) jam buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tikslu gauti privalomą motinos I. Š. palikimo dalį.
7.2. Palikėja I. Š. 2015 m. birželio 23 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po savo mirties visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ar ateityje atsirastų, paliko sūnui suinteresuotam asmeniui S. Š., išskirtinių (CK 5.23 – 5.25 straipsniai), tame tarpe ir pareiškėjo naudai, testamente nenustatyta.
7.3. Testatorės palikimą 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškimu Kauno m. 27-ojo notaro biuro notarui (registro Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė pagal testamentą suinteresuotas asmuo S. Š., kuriam išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai į ¾ dalis testatorės palikimo.
7.4. Testatorė I. Š. savo mirties dieną buvo išsituokusi, turėjo du vaikus, kaip pirmos eilės įpėdinius pagal įstatymą, pareiškėją ir suinteresuotą asmenį.
7.5. Palikėja I. Š. savo mirties dieną pareiškėjo V. Š. faktiškai neišlaikė ir neteikė jam jokios kitokios materialinės paramos. Pareiškėją aplankymų sveikatos priežiūros įstaigoje metu epizodiškai maisto produktais, asmens higienos priemonėmis bei ir paliekamais nedidelėmis sumomis pinigais paremdavo jo tėvas liudytojas V. Š..
7.6. Pareiškėjas V. Š. testatorės mirties dieną neturėjo nei asmeninės, nei dalinės nuosavybės teise nekilnojamų daiktų ir (ar) kelių transporto priemonių, nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas ieškančiu darbo, nei į deklaruotos gyvenamos vietos (Kauno m.), nei į ilgalaikės socialinės globos įstaigos (Vilkaviškio r.) savivaldybes dėl socialinės pašalpos ar kt. socialinės paramos išmokų jam skyrimo kreipęsis nebuvo.
7.7. Pareiškėjui, kaip nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką asmeniui, nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d., taigi ir testatorės mirties dieną, buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis buvo gydomas stacionariai ir nemokamai gavo teisės aktų nustatyta tvarka valstybės išlaikymą (gyvenamąją patalpą, maitinimą, buitinį aptarnavimą ir kt.).
7.8. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo ir papildomai 2017 m. rugpjūčio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimais, taigi ir palikėjos mirties dieną, buvo pripažintas neveiksniu atskirose turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamo ir nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, dalyvavimas ūkinėse komercinėse veiklose, paveldėjimo teisiniuose santykiuose), taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse : savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros. Šiose srityse pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 9 d. nustatyta nuolatinė globa, kurią iki 2019 m. spalio 30 d., taigi ir testatorės mirties dieną, vykdė viešoji įstaiga „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kurioje pareiškėjas buvo stacionariai priverstinai gydomas.
7.9. Pareiškėjui V. Š. motinos mirties dienai buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Dėl šios diagnozės pareiškėjas turėjo 35 proc. bazinio darbingumo, - netektas darbingumas 65 proc., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pripažintas iš dalies darbingu, rekomenduota dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, taip pat nustatyta apribojimų (spec. sąlygų) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, veikiant nepalankiems aplinkos fizikiniams, cheminiams ir biologiniams ir kt. veiksniams. Pareiškėjas yra įgijęs profesinį išsilavinimą.
7.10. Pareiškėjui buvo paskirta ir palikėjos mirties dieną mokama kas mėnesį Invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurios dydis (duomenys neskelbtini) sudarė 322,47 Eur/mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
8. Byloje yra kilęs ginčas dėl aplinkybės, ar pareiškėjas testatorės mirties dieną buvo reikalingas jos išlaikymo CK 5.20 straipsnio 1 dalies požiūriu. Įstatymu (CK 5.20 straipsnio 1 dalimi) yra nustatyta, jog testatoriaus vaikas, jeigu jam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), šiuo atveju tai būtų ½ testamentu palikto suinteresuotam asmeniui palikimo, nes privalomoji dalis taikoma tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje baigtiniu sąrašu išvardintiems asmenims subjektyviąją teisę į privalomąją pagal testamentą paveldimo palikimo dalį, tokia pačia apimtimi apribojo testatoriaus valios laisvę - testamento laisvės principo veikimą (CK 5.19 straipsnis). Tačiau teisę į privalomąją dalį kiekvienu konkrečiu paveldėjimo pagal testamentą atveju turi ne visi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje vardinami asmenys ir ne visais palikimo pagal testamentą atsiradimo atvejais – tokią teisę turi tik tie iš CK 5.20 straipsnio 1 dalyje vardinamų asmenų, kurie testatoriaus mirties dieną yra reikalingi jo išlaikymo, ir tik tuo atveju, kai testamentu jiems testatoriaus turto išviso neskirta ar skirta mažiau nei pusė tos dalies, kurią jie turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą jeigu nebūtų testamento. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nustatė, jog pareiškėjas yra 1-osios eilės palikėjos I. Š. įpėdinis pagal įstatymą (kartu su suinteresuotu asmeniu S. Š.), taigi pagal įstatymą galėtų paveldėti 1/2 palikimo dalį, o suinteresuoto asmens naudai sudarytu testamentu I. Š. turto jam išviso neskyrė. Todėl teismo sprendžiama, kad pareiškėjas atitinka formalųjį CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindą teisei į privalomąją testamentu palikto motinos palikimo dalį. Tačiau be formaliojo kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – pretenduojantis į privalomąją dalį asmuo privalo būti reikalingas (būtinas) išlaikymo.
9. Byloje teismas be kitų nustatė ir aplinkybę, kad tikrovėje (faktiškai) testatorė I. Š. iki mirties dienos išlaikymo ar kt. materialinės paramos pareiškėjui neteikė (punktas 7.5). Be to, įstatymas įpėdinio pagal įstatymą teisę į privalomąją testamentu paliekamo palikimo dalį nesieja su mirusiojo (testatoriaus) ar kito asmens teiktu įpėdiniui išlaikymu ar kitokiu jo materialiniu rėmimu (nagrinėjamu atveju - pareiškėjo tėvo liudytojo V. Š. vienkartine, epizodine parama maisto produktais, asmens higienos priemonėmis ar smulkiais pinigais (punktas 7.5), kitaip tariant, teisė į privalomąją dalį nepriklauso nuo to, ar faktiškai, tikrovėje palikėjas ar kitas asmuo (šiuo atveju pareiškėjo tėvas) teikė išlaikymą įpėdiniui, ar to nedarė (pvz. : 2016 m. birželio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-301-212/2016 ir kt.). Taigi, kilusio ginčo išsprendimą nelemia vien aplinkybė, kuria remiasi pareiškėjas, jog faktiškai epizodiškai jam buvo teikiama materialinė parama, šiuo atveju jo tėvo liudytojo V. Š. asmenyje, kadangi turinčių tam galimybes tėvų gali būti laisvanoriškai materialiai remiami ir tokie pilnametystės sulaukę vaikai, kurie nėra būtini tokios paramos (išlaikymo), tarkime, siekiant jiems padėti kuo greičiau ir geresnį įgyti nuosavą būstą, gauti papildomą išsilavinimą ar kvalifikaciją ir pan. – įstatymas neįpareigoja, tačiau ir nedraudžia remti savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigos. Nagrinėjamu atveju buvo aktualu nustatyti, ar parama pareiškėjui tėvo buvo teikiama kaip laisvanoriška, ar visgi tam buvo ir būtinybė – pareiškėjas buvo reikalingas (būtinas) motinos ar tėvo išlaikymo.
10. Nėra byloje ginčo dėl faktų, jog jo motinos (testatorės I. Š.) mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nedirbo bei neturėjo nekilnojamo turto ir (ar) kelių transporto priemonių ar kt. panašaus turto, iš disponavimo kuriuo būtų galėjęs pats save išlaikyti (punktas 7.6). Tačiau buvusio sutuoktinio, pilnametystės sulaukusių vaikų bei ir kt. asmenų išlaikymo instituto teisiniu reguliavimu CK bei jo principų ir normų turinio aiškinimu teismų praktikoje yra suponuota įrodinėjimo tokioje kaip ši byloje taisyklė, kad pretenduojantis į privalomąją pagal testamentą paveldimo turto dalį įpėdinis pagal įstatymą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti objektyviai ir iš esmės sumažėjusias ar išviso netektas jo galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų bei ir kt. aplinkybes, iš kurių visumos galima būtų padaryti bylos duomenimis pagrindžiamą išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms pragyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti bei pats save išlaikyti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz. : 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010, 2012 m. kovo 5 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012 ir kt.). Taigi, subjektyvinės teisės į privalomąją palikimo dalį turinį sudaro dvi aplinkybių grupės : a) asmuo pats objektyviai neturi pajamų, turto ar kt. šaltinių savęs išlaikymui, b) asmuo neturi objektyvios galimybės tokių pajamų, turto ar kt. savęs išlaikymo šaltinių gauti. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu tai, jog teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimui būtinas abiejų aplinkybių egzistavimas (akumuliacinis pobūdis).
11. Dėl pareiškėjo pajamų, turto ar kt. savęs išlaikymo šaltinių turėjimo (a). Pagal suformuotą šalies kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalimi ginama įpėdinio pagal įstatymą teisė į privalomąją palikimo dalį siejama su faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo (testatoriaus) mirties dieną asmuo neturėjo pajamų būtinoms pragyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz., 2009 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2017 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-703-259/2017 ir kt.). Teismas byloje nustatė (punktas 7.10), kad pareiškėjas jo motinos mirties dieną reguliariai ir pastoviai gavo pajamas – 322,47 Eur/mėn. Invalidumo/netekto darbingumo pensiją, be to, jam taikant priverčiamąją medicinos priemonę stacionarų stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri kartu vykdė ir pareiškėjo nuolatinio institucinio globėjo funkcijas, jis gavo valstybės išlaikymą – buvo aprūpintas gyvenamuoju plotu, patalyne, maitinamas ir kt. Teismas pagal buvusios pareiškėjo globos įstaigos (Rokiškio psichiatrijos ligoninės) pateiktus duomenis (1 t., b. l. 97) nustatė, kad pareiškėjas su globėjo įgaliotų asmenų priežiūra asmeninėms kasdienėms reikmėms išleisdavo tik dalį gaunamos netekto darbingumo pensijos, o atlikusius (pragyvenimui nepanaudotus) pinigus kaupė savo asmeninėje sąskaitoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – AB) banke „Swedbank“, kurios likutis jo motinos mirties dieną buvo 10678,50 Eur. Teismo vertinimu nėra faktinio pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti būtinu kito asmens išlaikymo asmenį, savo asmeninėje banko sąskaitoje turintį tokį turtą - beveik vienuolika tūkstančių eurų santaupų. Iš pažymėtų aplinkybių akivaizdu, kad testatorės mirties dieną pareiškėjo gautos pajamos (pensija) kartu su gautu iš valstybės išlaikymu buvo pakankamos ne tik būtiniems poreikiams patenkinti, bet ir leido per maždaug 3 m. sukaupti beveik vienuolika tūkstančių eurų santaupų. Todėl teismas sprendžia, kad šiame punkte nagrinėtos aplinkybės (a) kontekste nėra faktinio pagrindo pareiškėją pripažinti buvus reikalingu kito asmens išlaikymo CK 5.20 straipsnio 1 dalies požiūriu.
12. Dėl pareiškėjo galimybių pajamų, kt. turto savęs išlaikymui gauti (įgyti) (b). Teismas sprendžia, jog aukščiau (punktuose 7.7 – 7.9) aprašytos testatorės mirties dieną egzistavę aplinkybės, susiję su pareiškėjo sveikatos sutrikimu, darbingumo lygiu, amžiumi, išsilavinimu, objektyviai nors ir apribojo, tačiau visgi nepanaikino pareiškėjo įsidarbinimo bei ir kt. papildomų pajamų gavimo galimybių, tuo labiau nėra faktinio pagrindo išvadai, jog tokių galimybių pats save išlaikyti objektyviai pareiškėjas išviso neturėjo (buvo netekęs), pavyzdžiui dėl visiško nedarbingumo (neįgalumo). Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas visgi realiai turėjo, nors ir ribotai, objektyvias galimybes dirbti, gauti iš tokios darbinės veiklos pajamas ir pats save jomis (kartu su valstybės išlaikymu teikiant jam ilgalaikės institucinės socialinės globos paslaugas) išlaikyti (tokios ribotos galimybės tikrovėje egzistavo), negana to, pareiškėjas Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo (kad ir pagal savo darbingumo lygį) aplamai nesiregistravo (darbo nesiieškojo), nei iki testatorės mirties, nei po jos socialinės paramos iš savivaldybės taip pat neprašė. Taigi, teismo sprendžiama, jog objektyviai pareiškėjas turėjo tam tikras galimybes dirbti, gauti papildomų pajamų iš darbo santykių ir iš jų, kartu su valstybės išlaikymu institucinės socialinės globos įstaigoje bei jam mokama netekto darbingumo pensija, save išlaikyti, pats nebuvo pakankamai, kiek to reikalavo jo padėtis, aktyvus, rūpestingas ir motyvuotas, kad maksimaliai šias galimybes išnaudoti (į kritinę ar artimą jai situaciją patekęs apdairus, rūpestingas ir sąžiningas žmogus paprastai griebiasi bet kokios pasitaikiusios galimybės, darbo, kt. veiklos ir pan., kad tik pragyventi, net nepaisydamas galimo neigiamo poveikio sveikatai per kokį tai ilgesnį laiko tarpą, nes reikia pragyventi čia ir dabar). Todėl, nepaisant visų moralinių šio ginčo aspektų, teismas neturi pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo motinos (suinteresuoto asmens testatorės) mirties dieną buvo būtinas išlaikymo CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.
13. Taigi, teismui byloje nenustačius nė vienos iš dviejų materialųjį pagrindą pripažinti įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį sudarančių akumuliacinio pobūdžio aplinkybių (punktas 10) V. Š. pareiškimas turi būti atmestas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
14. Byloje pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo priešinių reikalavimų vienas kitam dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepareiškė, tokių galimų išlaidų nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tokios galimos jų išlaidos nepaskirstomos (CPK 13, 93 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis). Valstybės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (pašto išlaidos) taip pat nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijų įteikimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.