- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e1-345-517/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41575-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41575-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2012 m. kovo 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2012 m. birželio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 90 parų arešto;
3) 2012 m. rugpjūčio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2013 m. lapkričio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto;
5) 2013 m. lapkričio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo;
6) 2013 m. gruodžio 12 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;
7) 2015 m. balandžio 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo;
8) 2016 m. vasario 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 10 MGL dydžio bauda;
9) 2016 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, 310 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;
10) 2016 m. liepos 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bauda;
11) 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 10 MGL dydžio bauda;
12) 2020 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančioje programoje;
13) 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda ir 11 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti ir nesilankyti nurodytoje vietoje;
14) 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per 12 (mėnesių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį dirbti (pradėti dirbti), o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
15) 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažino kaltu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirta galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo;
16) 2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 4 mėnesius (keturis mėnesius) terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 7 mėn. 17 d. (septynis mėnesius ir septyniolika dienų) terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir skirti subendrintą bausmę – 11 mėn. 17 d. (vienuolika mėnesių ir septyniolika dienų) terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2024 m. spalio mėn. 22 d., apie 19 val. 30 min., namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, tyčia du kartus įspyrė į sėdmenų sritį gulinčiai lovoje nukentėjusiajai sugyventiniai T. J. ir tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai sugyventinei T. J. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, R. Š. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2024 m. spalio mėn. 22 d., apie 20 val., prie Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės „Pivonija“, esančios adresu Vilniaus 90A, Ukmergėje, konflikto metu, tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam S. F. į kairį skruostą ir tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam S. F. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
I. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. spalio 22 d. visą dieną nuo pietų vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15 val., jis su broliu M. Š. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį. Tarp jo ir jo sugyventinės T. J. įvyko žodinis konfliktas, po kurio, nuėjęs į kambary, kuriame buvo sugyventinė, ir jai gulinčiai lovoje įspyrė du kartus į sėdmenis. Išgirdęs konfliktą, iš kito kambario atbėgo sugyventinės sūnus A. F., kuris bandė įsiterpti į konfliktą. Jis jam pasakė, kad eitų iš kambario ir nesikištų. Jis išėjo iš kambario. Jis jo nelietė ir nemušė. Jis neneigia, kad įspyrė sugyventinei į sėdmenis, bet A. F. tikrai nemušė. Labai gailisi, kad smurtavo prieš sugyventinę, pažada ateityje daugiau nenusikalsti. Jis sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas aplinkybes, sietinas su nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. spalio 22 d. po konflikto su savo sugyventine T. J., jis kartu su broliu išvažiavo iš namų pas jį į namus, esančius netoli parduotuvės „Pivonija“. Galėjo būti apie 20 val., nes dar užėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė, kad iš taksi automobilio išlipo sugyventinės sūnus S. F., kuris nusimetė striukė ir bėgo link jo. Jis išsigando, kad gali būti pats sumuštas, todėl nieko nelaukdamas pribėgusiam S. F. sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį. Jam atrodo, kad sudavė į kairę veido pusę. Po suduoto smūgio S. F. nugriuvo, o paskui atsikėlęs, jam taip pat sudavė kumščiu į veidą, prakirto lūpą ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių jis parkrito. Iš lūpos jam pradėjo bėgti kraujas, tuo konfliktas ir pasibaigė. Daugiau jie tarpusavyje nebesimušė. Jis dėl savo sužalojimo S. F. pretenzijų neturi. Jis labai gailisi, kad sudavė S. F. kumščiu į veidą.
Kartu kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino, savo žmonos atsiprašė, su ja susitaikė, taip pat atsiprašė S. F.. Pažada daugiau taip nesielgti. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmę paskiriant teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji T. J. (Š.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 17.00 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus R. Š., kuris toliau namuose girtavo. Jai tai nepatiko, todėl jie pradėjo konfliktuoti. Tęsiantis žodiniam konfliktui, R. Š. atėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, jis jai du kartus įspyrė į sėdmenis. Ji pajuto fizinį skausmą. Jų namuose buvęs R. Š. brolis ją gynė, neleisdamas toliau smurtauti. Kai iš kambario atbėgo jos sūnus, R. Š. posūnis, A. F., ir pradėjo prašyti R. Š. nemušti jos, ir atsistojo per vidurį jų, nes ir ji jau buvo atsistojusi. R. Š. kažką jam pradėjo sakyti, sūnus pradėjo bėgti, o R. Š. sūnų nusivijo į jo kambarį. Po to R. Š. su broliu iš namų išėjo. Netrukus į jų namus atvažiavo kitas jos sūnus S. F., kuris gyvena atskirai. S. F. paėmęs A. F. išvyko. Po kiek tai laiko jai paskambinusi jos motina pasakė, kad jai A. F. papasakojo, jog R. Š. mušė ją ir jam užstojus ją, R. Š. jam delnu trenkė per dešinės pusės skruostą, kurį jam skauda, jis paraudęs iki šiol, vaikas patyrė fizinį skausmą, reikia nuvežti į ligoninę, nes paraudęs skruostas. Pasakė dar, kad ir R. Š. prie parduotuvės „Pivonija“ sudavė smūgį S. F.. Tada ji paskambino 112, juos policija nuvežė į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros paleido į namus. R. Š. prieš ją smurtauja nuolat, bet ji į policiją nesikreipė. Pirmą kartą jis smurtavo prieš vaikus, todėl ji nusprendė netylėti ir parašyti pareiškimą. Visą įvykį matė M. Š., galimai ir sūnus A. F., bei tuo metu namuose buvusi J. A.. Po įvykio R. Š. atleido, jie susituokė. Dėl aplinkybių, kad R. Š. smurtavo prieš jos sūnų A. F., parodė, kad sūnus yra linkęs meluoti. Ji nemano, kad R. Š. trenkė A. F.. A. F., apklausiamas specialistų dėl įvykio, nurodė, kad R. Š. jam nesudavė į veidą ir jo nemušė.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis A. F. parodė, kad R. Š. yra jo patėvis. R. Š. susipyko su mama, jis buvo kitame kambaryje ir viską girdėjo. Klausėsi dėl ko pykosi, buvo nuėjęs į kambarį, kur pykosi. Pykosi tik žodžiais, patėvis niekada prieš mamą rankos nepakėlė. Taip pat ir prieš jį nepakėlė. Neprisimena, kad buvo ligoninėje dėl skruosto. Kai buvo ligoninėje dėl skruosto, tada melavo, kad R. Š. trenkė per veidą. Nežino, kodėl tada pamelavo. Nurodė, kad pamelavo mamai, močiutei ir broliui. Per apklausą pirmą kartą pasakė, kad melavo. Vaiko nuomonę išklausant VTAS specialistams A. F. parodė, kad apie smurtą jis pamelavo. Melavo dėl to, kad su R. Š. buvo susipykę.
2025 m. sausio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš A. F. nutrauktas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. F. parodė, kad 2024 m. spalio mėn. pabaigoje, dienos tikrai nepamena, maždaug apie 19.30 val. jam paskambino jo brolis A. F.. Jis paskambinęs pasakė, kad R. Š. daužo jo mamą T. J. ir vieną kartą jam sudavė į veidą. Kadangi jis gyvena atskirai nuo mamos, pas močiutę, jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo iki mamos. Važiavo vienas. Atvyko iki nurodytos vietos, jis užėjo į butą. Bute R. Š. jau nebuvo, buvo mama ir du jo broliai. Jis A. F. paklausė, kur gali būti R. Š., A. F. pasakė, kad tikriausiai pas savo brolį. Tuomet jis pasiėmė A. F. ir važiavo iki „Pivonijos“ prekybos centro, norėdamas išsiaiškinti su R. Š.. Jis su juo tik norėjo pakalbėti. Atvažiavus iki parduotuvės, pamatė, kad prie jos stovi R. Š. ir jo brolis M. Š.. Iš taksi automobilio išlipo kartu su broliu A. F.. Jis eidamas link R. Š. prasisegė striukę, bet jos nenusivilko, ir eidamas link jo klausė, kodėl jis sumušė jo brolį ir mamą. Dar priėjęs arti, jo paklausė to paties. R. Š. su juo kalbėjo grubiai, necenzūriniais žodžiais, ragindamas nesikabinėti ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu jam sudavė į kairį žandikaulį. Nuo smūgio jis nukrito. Parkritęs matė, kaip R. Š. eina link jo, bet jis spėjo staigiai atsistoti ir tuomet jis jam iš kairės rankos kumščio sudavė į žandikaulį vieną kartą, jis nuo smūgio nukrito ir parkritusiam R. Š. jis smūgiavo dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Kiek kartų jis sudavė jam, nežino, nemažiau kaip 5 kartus. Tai pamatęs prie jų pribėgo R. Š. brolis, kuris jam suėmė už peties ir norėjo jį apsukti, bet jis sukdamasis, jam iš dešinės atbulos rankos sudavė į lūpų sritį. Tuomet jis nuo jų atsitraukė į šoną, pamatė, kad jie abu bėga į jo pusę, jis nusimetė striukę ir atsistojo į kovinę stovėseną. Jie bandė šokti ant jo, bet jis greitai atšoko nuo jų. Po to jis atsistojo į kovinę stovėseną ir ėjo link jų, tuomet jie nuo jo atsitraukė. Jis buvo piktas ant jų, kodėl jie taip elgiasi, tai yra smurtauja prieš jo mamą ir brolį bei prieš jį. Jis bandė dar su jais aiškintis ir eiti link jų, bet jam kažkas priėjo iš už nugaros, jį suėmė ties kaklu ir pradėjo laikyti bei raminti. Jis prieš jį nesmurtavo, tik jį ramino. Tuo konfliktas ir baigėsi. Po R. Š. suduoto smūgio jam tuo metu neskaudėjo, galbūt todėl, kad buvo šoke, fizinį skausmą jis pajuto kitos dienos rytą, kai negalėjo normaliai prasižioti, kramtyti maisto. R. Š. po įvykio jo atsiprašė, bet jis jam neatleido ir neatleis. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš.
Liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2024 m. spalio mėn. pabaigoje, dienos nurodyti negali, taip pat negali nurodyti ir valandos, jis kartu su savo broliu R. Š. atvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jie kartu su broliu buvo išgėrę, dar atsivežė alkoholio. Jis buvo gerokai išgėręs, ne visas aplinkybes atsimena. Tik atsimena, kad tarp jo brolio ir sugyventinės įvyko konfliktas, ir jis T. J. gynė nuo brolio. Tada dar atsimena, kad R. Š. užrėkė ant A. F., kad jis eitų į savo kambarį. Niekas A. F. nemušė. Po konflikto jie kartu su broliu išvažiavo pas jį į namus. Važiavo taksi automobiliu iki parduotuvės „Pivonija“. Atvažiavę prie parduotuvės dar užėjo į ją nusipirkti alaus. Išeinant iš parduotuvės, aikštelėje sustojo taksi automobilis, iš kurio išbėgo T. J. sūnus S. F.. Jis bėgo tiesiai prie jų. Pribėgo prie R. Š.. Jis stovėjo tolėliau su savo sugyventine J. A.. Jis vienu momentu pamatė, kaip R. Š. guli ant žemės ir jis puolė ginti brolio. Pribėgęs prie gulinčio brolio, pamatė, kad jam iš lūpos bėga kraujas, tuomet suprato, kad jam buvo suduotas smūgis. Jis nematė kas ir kaip sudavė smūgius. Jis priėjo prie R. Š., prie kurio stovėjo S. F. ir paklausė, kodėl jis muša jo brolį. Tuo metu jo draugė, jį traukė už kapišono ir tuo metu jam S. F. vieną kartą sudavė į veido sritį. Nuo suduoto smūgio jis fizinio skausmo nepajuto, jam pretenzijų neturi.
2024 m. spalio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), esančiame kambaryje T. J. (šiuo metu T. Š.) sugyventinis R. Š., jai du kartus įspyrė į sėdmenų sritį. Dėl tokių jo veiksmų T. J. (T. Š.), patyrė fizinį skausmą, po medikų apžiūros paleido į namus.
Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą matomas penkių aukštų daugiabutis pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Pirmoje laiptinėje pirmame aukšte po dešine puse yra buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), pro kurias patenka į buto koridorių. Koridoriumi tiesiai ir po kaire puse yra durys į patalpą Nr. 1, kurioje ant grindų priešais lovą yra kilimas. Ant lovos patalynė. Priešais lovą, palei kairę sieną yra televizorius, užtiestas stalas. Prie minėtos lovos dešinėje pusėje palei sieną yra vaikiška lovytė. Minėtu koridoriumi tiesiai yra durys į patalpą Nr. 2, kurioje yra fotelis, paklota lova, rašomasis stalas su monitoriumi, dvejomis kėdėmis, spinta. To pačio koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Minėtose patalpose daiktai neišmėtyti, grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta neužfiksuota, nieko nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Iš 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti specialisto R. Laurinavičiaus nukentėjusiosios T. J. (T. Š.) medicininiai dokumentai. Specialistas susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiosios T. J. (T. Š.) medicininiais dokumentais daro išvadą, kad T. J. (T. Š.) objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo.
Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota, kad nuo pagrindinės Vilniaus gatvės įsukę į automobilių stovėjimo aikštelę, priešais matoma parduotuvė „Pivonija“, dešinėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelės yra užsidarę du prekybiniai kioskai. Ant vieno iš jų, arčiau Vilniaus gatvės, ant sienos yra matoma vaizdo stebėjimo kamera. Toliau nuo įėjimo į parduotuvę ant stogo matomos taip pat dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios daugiau nusuktos į automobilių stovėjimo aikštelę. Įėjimo į parduotuvę, kairėje pusėje yra kavos aparatas „Lavaza“ , prie jo paštomatas „Omniva“. Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų nerasta užfiksuota, nieko nepaimta.
Iš 2024 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujanti specialistui R. Laurinavičiui buvo apžiūrėti nukentėjusiojo S. F. medicininiai dokumentai. Specialistas susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo S. F. medicininiais dokumentais daro išvadą, kad S. F. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo.
Iš 2024 m. lapkričio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame buvo apžiūrėti BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai ir 2024 m. lapkričio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame buvo apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas, nustatyta, jog buvo aiškintasi įvykių, kuriais buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje, aplinkybės.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvados ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis R. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tuometinei sugyventinei T. J. (po santuokos sudarymo T. Š.) ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat byloje esančių duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. Š. trenkdamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam S. F. į kairį skruostą ir tokiu būdu jį mušdamas, sukėlė nukentėjusiajam S. F. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
BK 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2005 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad R. Š. praeityje teistas šešiolika kartų, o šias nagrinėjamas nusikalstamas veiką padarė turėdamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių asmuo jau buvo nuteistas praeityje ir turi neišnykusį teistumą, padarytos asmens sveikatai, rodo kaltinamojo atsainų požiūrį į jam taikomus apribojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta R. Š. recidyvistu.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2005 m. vasario 1 d.).
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2005 m. vasario 1 d.).
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis R. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo R. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančiais Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, R. Š. teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinės jėgos panaudojimu prieš kitus asmenis. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje taip pat nėra.
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomas arešto bausmes. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomų bausmių dydžiai – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti 20 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 30 parų arešto bausmę – yra teisingos ir proporcingos, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam R. Š. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir kaltinamajam R. Š. paskiriant subendrintą 45 parų arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina 30 parų arešto bausmė.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgiant į kaltinamojo R. Š. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti iki 2025 m. sausio 31 d.).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, naikintina.
BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2024 m. lapkričio 5 d. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje 50,19 Eur sumai už T. J. gydymą ir 25,05 Eur sumai už S. F. gydymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino 2024 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini.
Nukentėjusieji T. J. (po santuokos sudarymo – T. Š.) ir S. F. civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nepareiškė.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Š. pripažinti recidyvistu.
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) , ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis R. Š. skirtinos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, kai prie griežtesnės 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės pridedama dalis švelnesnės, t. y. 15 (penkiolikos) parų arešto bausmės dalis ir R. Š. skirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti R. Š. paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius išklausant visą šių programų kursą.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
5. Išaiškinti nuteistajam, kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privaloma savarankiškai prisistatyti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656442), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu.