- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- 1-2109-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37300-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje (pagreitintas procesas ) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti Kretingos (duomenys neskelbtini) pardavėja, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kartenos mstl., Kartenos sen., Kretingos rajono sav., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 (1) straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas: 2025-10-20, apie 18.25 val., ties namu Nr. 6A, Mišučių g., Mišučių k., Žalgirio sen., Kretingos r., vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi - alkotesteriu Alkotest 6820 Nr. ARFM-0393, 2025-10-20 18.50 val. jai nustatytas 2,31 ‰ (promilių) , o 2025-10-20, 19.06 val. – 2,16 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad buvo išgėrusi, bet pasitikėjo savo jėgomis, tikėjosi, kad parvažiuos namo. Buvo šviežiai nugreideriuotas kelias, užpiltas, kaip skaldele aštria ir sumėtė jos automobilį. Greičio nebuvo, nemėgsta važiuoti greitai, daug metų vairuoja ir važiuoja kiekvieną dieną. Nežino, kas atsitiko, kad apsivertė automobilis. Pati nenukentėjo, išlipo iš mašinos. Labai gailisi. Mašina jai labai reikalinga, reikia mamą pas gydytojus nuvežti. Didelė gėda prieš visus. Mašina priklauso jai. Buvo išgėrusi brendžio. Važiavo iš Jokūbavo į Karteną. Paprastai važiuoja kitu keliu, galvojo gal tas artimesnis bus kelias. Nesuprato pati, kas atsitiko. A. K. jos dukra, ji gyvena Kaune, dirba, abu su vyru augina dukrytę, yra gera, tvarkinga, pavyzdinga. Jų ryšys artimas, kas vakarą susiskambina, pasikalba, kartą per mėnesį dukra atvažiuoja, padeda ūkio darbus padaryti ir ji kartais nuvažiuoja, jei reikia su anūke pabūti. Su dukra yra artimi, glaudūs ryšiai. Kad vairavo neblaivi dukrai pasakė po 2 dienų. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, per šventes pavartoja, bet nesėda už vairo, kodėl tą dieną sėdo vairuoti, negali pasakyti. Su viskuo sutinka. Jaučiuosi labai kalta.
Šalies argumentai
A. K. nurodė, kad yra kaltinamosios dukra. Žino, kad mama vairavo išgėrusi, apie tai sužinojo tą pačią dieną. Daug ir dažnai bendrauja, susiskambina, susirašo. Ji augina dukrytę, mamos santykis su anūke taip pat šiltas. Namuose yra 90-metė mamos mama, močiutė, kuria visi labai rūpinasi. Mama pasakė, kad važiavo neblaivi ir apsivertė su mašina. Ne dažnai mama išgeria. Ji pati gyvena Kaune. Atvažiuoja į Karteną 2-3 kartus per mėnesį, nes šilti santykiai su mama. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką mamai. Sumokėtų užstatą, jei reikėtų. Pati daug neuždirba, turi šeimą, vaiką. Ji neteista, vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą 2022 m. Dirba, atstovauja Prancūzijos rinkai, mamos dėka baigė du aukštuosius.
Kadangi kaltinamoji po prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašų duomenimis – 2025-10-20 apie 18.27 val. iš Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad Kretingos r., Žalgirio sen., Mišučių k., Mišučių g., ties namu Nr. 6A apsivertė automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 60 metų moteriai šokas, automobilis ant stogo. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog minėtą automobilį vairavo neblaivi J. P., kuri, nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies bei apsivertė. J. P. alkotesteriu pirmuoju tikrinimu 18.50 val., nustatytas 2,31 ‰ (promilių) neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.06 val. nustatytas 2,16 ‰ (promilių) neblaivumas. Įvykio metu automobilio vairuotoja I. P. nenukentėjo, svetimas turtas neapgadintas (t.1, b. l. 1-6, 35).
2025-10-20 neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio, patikros sertifikato duomenimis – J. P. nurodžius, kad alkoholį ji vartojo prieš penkias valandas, matavimo prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 patikros sertifikato Nr. 2399826 (patikra atlikta 2025-07-08, galioja iki 2026-01-07), 18.50 val. J. P. nustatytas 2,31 ‰ (promilių) neblaivumas, 19.06 val. – 2,16 ‰ (promilių) neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais J. P. sutiko (t.1, b. l. 97, 98, 99).
2025-10-20 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis – apžiūrimas automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomas apvirtęs ant stogo kelkraštyje Kretingos r., Žalgirio sen., Mišučių k., Mišučių g., ties namu Nr. 6A. Nuo važiuojamosios kelio dalies iki pat automobilio apie 4 metrai ant kelkraštyje esančios vejos matomos automobilio ratų provėžos, viena jų tęsiasi iki pat automobilio priekinio kairės pusės rato, o kita baigiasi apie 2 metrai iki automobilio galinės kairės pusės dalies. Apžiūrint automobilį stebima, kad automobilio priekinis stiklas visas yra sueižėjęs, priekinės kairės pusės durys įlenktos, ant kairės pusės galinio sparno matoma įdauža. Ant kairės pusės priekinio ir galinio ratų bei ratlankių matoma prilipusi žolė su žemėmis. Apžiūrint automobilio vidų, matomas ant priekinio stiklo gulintis automobilio kilimėlis, ant automobilio lubų guli įvairūs daiktai – medicininė vaistinėlė, automobilio dokumentų knyga, automobilio kablys, galinio vaizdo veidrodėlis, servetėlės ir kiti daiktai. Apžiūrint automobilio bagažinę, matomas atsarginis automobilio ratas bei kiti įvairūs daiktai. Atvertus automobilį, matoma, kad automobilio stogas ir kairės pusės priekinis sparnas yra įlinkę (t.1, b. l. 14-34).
2025-10-20 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenimis - iš įvykio vietos (Kretingos r., Žalgirio sen., Mišučių k., Mišučių g., Nr. 6A.) automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę Tiekėjų g. 32, Kretinga (t.1, b. l. 36). ??
VšĮ Emprekis (leidinys 2025-10) pažymos duomenimis – vidutinė lengvojo automobilio Opel Meriva 1,6 (benzino, variklio darbinio tūrio 1598 cm³, 2009 metų laidos) kaina Lietuvoje su PVM – 1890,00 Eur (t.1,b. l. 38).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad J. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas: 2025-10-20, apie 18.25 val., ties namu Nr. 6A, Mišučių g., Mišučių k., Žalgirio sen., Kretingos r., vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi - alkotesteriu Alkotest 6820 Nr. ARFM-0393, 2025-10-20 18.50 val. jai nustatytas 2,31 ‰ (promilių) , o 2025-10-20, 19.06 val. – 2,16 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamoji kalta prisipažino, jos kaltė įrodyta alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Ši kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
J. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamosios dukra A. K. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai, nurodydama, kad ji kritiškai vertina savo elgesį. Ji pabrėžia jų stiprų ir artimą santykį, nurodė, kad mama iš karto jai papasakojo, ką padarė. Nors gyvena Kaune, yra su mama labai artimos, nuolat palaiko glaudų ryšį. Kaltinamoji nebausta už administracinio nusižengimo padarymą, yra neteista.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamoji iš karto pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir tokia jos pozicija padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. K. yra neteista, bausta vieną kartą už administracinį nusižengimą, bauda sumokėta, charakterizuojama UAB „ R. G.“ teigiamai, teismo nuomone, realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad J. P. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, A. K. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Laiduotojui, kaip minėta, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Apklausiama teisme A. K. nurodė, kad dėl šio įvykio mama jai pasisakė iš karto ir gailėjosi. Liudytoja nurodė, kad jos nuolat bendrauja. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojos A. K. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajai dėl artimo pastovaus bendravimo. Teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąją J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos anksčiau paminėtas asmenines savybes, į tai, kad jos pajamos nėra didelės, augina vaiką, į pačios kaltinamosios asmenybę, užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). J. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281(1)1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).
Automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso kaltinamajai J. P. (t.1, b.l.37). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog ši transporto priemonė atitinka BK 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Kaltinamajai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, ir 2025-10-28 prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.
J. P. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD diskas, esantis voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. P. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos A. K. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. spalio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti. 2025 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
J. P. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.