Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, nesutikdamas su LKT 2025 m. balandžio 2 d. sprendime Nr.2S2339 pateikta informacija, tvirtina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ASP PTP nurodytose patalpose jo nurodyti pažeidimai pašalinti nebuvo ir iki šiol egzistuoja. Pažymi, kad būtent LKT tenka pareiga paneigti jo skundo teiginius dėl neužtikrintų tinkamų higienos ir buities sąlygų, tačiau atsakovė realiais faktiniais įrodymais to nepadarė, o tik abstrakčiai ir formaliai nurodė, kad visi trūkumai yra šalinami, gyvenamosios patalpos atitinka keliamus reikalavimus.

Pažymi, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ASP PTP gyvenamosioms patalpoms netaikytini HN 134:2015 reikalavimai dėl karšto vandens tiekimo. Pareiškėjas teigia, kad šiose patalpose karštas vanduo yra tiekiamas, tačiau dažniausiai jis nebūna pakankamai karštas. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad „Aliarm“ sistema niekada neveikia. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė Sprendime nenurodė, kada ji buvo sutaisyta.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, pareiškėjas mano, kad yra tikslinga panaikinti LKT Sprendimą bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo nurodytus nusiskundimus bei pateikti faktinius įrodymus dėl jo nurodytų trūkumų pašalinimo.

Atsakovė remiasi LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 14 d. pažymos Nr. LV-27896 „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“ duomenimis ir nurodo, kad nuteistieji ir suimtieji laikomi tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotose gyvenamosiose patalpose, kurių įrengimas ir aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi atitinka teisės aktų reikalavimus. Visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, tyčia gadinant ir laužant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo turtą, šalinami minimaliausiais terminais, gavus pranešimą apie gedimą ar sugadintą turtą. Gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas nuteistasis, veidrodžiai tvarkingi ir visose patalpose įrengti, elektros laidai izoliuoti, pareigūnų sistema sutaisyta ir veikia tinkamai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, kad: „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Tiekti karštą vandenį į kameras teisės aktai nenumato. Pažymi ir tai, jog UAB „Kaišiadorių vandenys“ vandens tyrimus pagal geriamo vandens stebėsenos programą Pravieniškių gyvenvietėje atlieka 2 kartus per metus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėjas akcentavo, kad jo skunde NVSC nurodyti pažeidimai yra iki šiol nepašalinti, jis ir toliau esant reikalui negali naudotis „Aliarm“ mygtuku, dėl netinkamos vandens kokybės beria odą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl LKT Sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2025 m. kovo 10 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, ir iš to kylančio reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti minėtą skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 10 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ASP paslaugas teikiančiame padalinyje 12-to korpuso patalpose Nr. 204, 205, 309, 319, 311, ir 312 pastebėjo higienos normų pažeidimus: prastą apšvietimą, netvarkingus veidrodžius ar šių visiškus nebuvimo faktus, atvirų laidų iš rozečių buvimą ir neveikiančius „Aliarm“ mygtukus, santykinė oro drėgmė, oro temperatūros judėjimo greitis, galimai neatitikdavo reikalavimų, pirmo ir antro aukšto dušuose nebuvo karšto vandens. Taip pat atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime 6-to būrio 7 patalpoje iki šiol nėra iš išorės valomas langas, patalpoje šalta, sausas oras, 6-to būrio duše karštas vanduo neatitinka reikalavimų bei nėra kokybiškas, sukėlė bėrimus.

NVSC 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. 2G-1160 „Dėl E. S. 2025 m. kovo 10 d. skundo dalies persiuntimo“, atsižvelgdama tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja reikalavimų dėl veidrodžių buvimo, elektros instaliacijos, „Aliarm“ mygtuko, vandens kokybės (išskyrus vandens temperatūros) ir karšto vandens gyvenamosiose patalpose įrengimo ir šie klausimai nėra priskiriami NVSC kompetencijai, persiuntė šią skundo dalį nagrinėti pagal kompetenciją LKT.

LKT 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2S-2339 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (toliau – Sprendimas), kuriame dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių patalpų įrengimo (netvarkingų ar neįrengtų veidrodžių, neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos, išdraskytų elektros laidų) informavo, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime nuteistieji ir suimtieji laikomi tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotose gyvenamosiose patalpose, kurių įrengimas ir aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi atitinka teisės aktų reikalavimus. Visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, tyčia gadinant ir laužant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo turtą, šalinami minimaliausiais terminais, gavus pranešimą apie gedimą ar sugadintą turtą. LKT taip pat Sprendime nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, veidrodžiai tvarkingi ir visose patalpose įrengti, elektros laidai izoliuoti, pareigūnų sistema sutaisyta ir veikia tinkamai. Dėl karšto vandens atsakovė informavo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, jog: „Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. “ Tiekti karštą vandenį į kameras teisės aktai nenumato. Dėl galimai netinkamos karšto vandens kokybės informuojame: dėl vandens kokybės TVS kreipėsi į UAB „Kaišiadorių vandenys“, kuri Pravieniškių l-ajam kalėjimui tiekia vandenį. UAB „Kaišiadorių vandenys“ telefonu informavo, jog vandens tyrimai Pravieniškių gyvenvietėje atliekami pagal geriamo vandens stebėsenos programą bei pateikė vandens tyrimų protokolus ir užtikrino, kad vandens tyrimų rezultatai Pravieniškių kalėjimuose atitinka HN 24:2024 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, kalkių kiekis neviršija normų, vanduo švarus, neturi pašalinių kvapų ir tinkamas naudoti.

Pareiškėjas nesutinka su LKT Sprendimu, teigia, kad jo skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, formaliai, neatlikus jokio patikrinimo ir nesurinkus įrodymų, paneigiančių arba patvirtinančių jo skunde nurodytus pažeidimus. Tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad jo skunde nurodyti pažeidimai nėra pašalinti iki šiol.

Pažymėtina, kad LKT ir jai pavaldžių įstaigų veikla turi būti grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.

LKT, kaip viešojo administravimo subjektas, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, t. y.: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad LKT yra saistoma ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (5 d. 6 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose ((žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymą, taip pat yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Įvertinęs LKT Sprendimo motyvus, teismas daro išvadą, kad jis nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl negali būti laikomas teisėtu.

Teismo vertinimu, LKT Sprendimo išvada, kad „Pravieniškių 2-jame kalėjime nuteistieji ir suimtieji laikomi tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotose gyvenamosiose patalpose, kurių įrengimas ir aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi atitinka teisės aktų reikalavimus“, yra abstraktaus pobūdžio, nėra aišku, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis ji yra padaryta. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti, kokie įrodymai, patvirtinantys Sprendime nurodytas išvadas, buvo surinkti.

Sprendimo teiginiai, kad „gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, veidrodžiai tvarkingi ir visose patalpose įrengti, elektros laidai izoliuoti, pareigūnų sistema sutaisyta ir veikia tinkamai“, taip pat nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, kada jos buvo apžiūrėtos vertinant jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Sprendime taip pat nenurodyta, kada buvo užfiksuoti pareigūnų iškvietimo sistemos gedimai ir kada jie buvo pašalinti.

LKT Sprendime nurodytos aplinkybės, kad vandens tyrimų rezultatai Pravieniškių kalėjimuose atitinka HN 24:2024 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, kalkių kiekis neviršija normų, vanduo švarus, neturi pašalinių kvapų ir tinkamas naudoti jokiais dokumentiniais, objektyviais įrodymais nepagrįstos. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kada paskutinį kartą buvo atlikti vandens kokybės tyrimai. Teismui pateikti Geriamojo vandens bandinių tyrimo protokolai atspindi 2024 m. rugsėjo mėn. situaciją. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad su jokiais Geriamojo vandens bandinių tyrimo protokolais supažindintas nebuvo. Be to, pareiškėjas 2025 m. kovo 10 d. skunde, be kita ko, nurodė, jog dėl vandens kokybės jis buvo išbertas, tačiau byloje nėra duomenų ir iš Sprendimo turinio nematyti, kad buvo tiriama ši aplinkybė kreipiantis į ASP paslaugas pareiškėjui teikiantį gydytoją dėl išvadų.

LKT TVS 2025 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. LV-27896 „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“, kuria atsiliepime remiasi atsakovė, taip pat nėra informatyvi, abstraktaus pobūdžio.

Taigi teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad LKT netinkamai, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo 2025 m. kovo 10 d. skundą dalyje dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių patalpų įrengimo (netvarkingų ar neįrengtų veidrodžių, neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos, išdraskytų elektros laidų, karšto vandens tiekimo patalpose ir netinkamos vandens kokybės). Sprendime iš esmės nėra nurodytas jo faktinis pagrindas.

Todėl darytina išvada, kad priimant LKT Sprendimą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad LKT Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinus LKT Sprendimą, pareiškėjo 2025 m. kovo 10 d. skundas perduotinas LKT nagrinėti iš naujo.

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą, reg. Nr. 2S-2339 ir perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.