- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-836-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04934-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11137-1031/2018 pagal pareiškėjos E. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L., T. D., dėl antstolio A. L. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. P. (buvusi pavardė – D.) kreipėsi į antstolį A. L. su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolio 2018 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini), prašė nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas padengti iš antstolio ar išieškotojo lėšų bei skirti T. D. baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. antstolis A. L. išsiuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-49-1003/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi V. D. nustatymo. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog 2018 m. birželio 6 d. patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą ir netrukdyti ieškovui T. D. bendrauti su vaiku pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 2-49-1003/2017 nustatytą tvarką. Nesutikdama su 2018 m. birželio 29 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir antstolio veiksmais, pareiškėja nurodo, jog jos gyvenamoji ir deklaruota vieta yra Vokietijoje, ji Lietuvos Respublikoje turto neturi, nedirba, todėl vykdomoji byla pradėta neteisėtai, pažeidžiant CPK 590 straipsnį, todėl visos vykdymo priemonės turi būti panaikintos, o vykdomosios išlaidos turi būti padengiamos iš antstolio ar išieškotojo lėšų. Nurodė, jog apie pradėtą vykdomąją bylą nebuvo informuota, nes 2018 m. birželio 6 d. patvarkymo negavo, o skundžiamas patvarkymas išsiųstas taip pat klaidingu adresu - (duomenys neskelbtini), be to, neteisingai nurodytas ir pareiškėjos vardas – „E.“. Be to, teigia, kad ji nesudaro kliūčių T. D. bendrauti su sūnumi, teismo nutartimis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra vykdoma, priešingai – pats T. D. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. T. D. vykdomąją bylą užvedė jau antrą kartą, pirmoji vykdomoji byla buvo pradėta pas antstolį R. K., tačiau vykdymo veiksmai buvo nutraukti. Kadangi T. D. neturėjo jokio pagrindo kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos pradėjimo, nutartis yra nevykdoma jo paties, todėl išieškotojo veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir T. D. skirtina bauda.
3. Antstolis A. L. 2018 m. liepos 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad antstolio A. L. kontoroje pagal 2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-49-1003/2017 yra pradėta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje išieškotojas yra T. D., o skolininkė – E. D.. Antstolis 2018 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 7-8 l.), patvarkymą vykdyti teismo sprendimą (vykd. b. 9-12. l.), kuriuo įpareigojo E. D. netrukdyti T. D. bendrauti su sūnumi V. D. pagal 2017 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime Nr. 2-49-1003/2017 nustatytą ir išdėstytą T. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
6. Teismas nustatęs, kad skolininkės E. D. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), minėtą skolininkės gyvenamosios vietos adresą nurodė ir pateikdamas prašymą išieškotojas, darė išvadą, kad antstolis pagrįstai, remdamasis vykdomajame nurodytu skolininkės adresu, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus.
7. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja ir yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją, tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkės buvimo vieta šiuo metu yra pasikeitusi, teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad tol, kol vykdomajame rašte nurodyti duomenys nėra ištaisyti CPK 648 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, jie laikomi teisingais, o kartu ir privalomais tiek suinteresuotiems asmenims, tiek vykdomąjį raštą vykdančiam antstoliui. Todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui pagal skolininkės gyvenamosios vietos adresą, o antstolis, priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė paminėtų įstatymo nustatytų reikalavimų.
8. Teismas, nekvestionuodamas pačios pareiškėjos laisvo asmenų judėjimo teisės apsigyventi bet kurioje ES šalyje, pažymėjo, kad pagal CK 3.174 straipsnio 3 dalies reglamentavimą vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi galima tik gavus rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą arba tai leidus teismui. Teismas vertindamas, kad nei vykdomojoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad toks leidimas buvo duotas, darė išvadą, kad nagrinėjamo skundo kontekste svarbu tai, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su vaiku, kurio gyvenamoji vieta laikytina Lietuvos Respublika.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, jog antstolis vykdomąją bylą vykdo neteisėtai dar ir dėl to, jog skolininkei E. D. nebuvo tinkamai įteikti antstolio procesiniai dokumentai, todėl ji nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą. Teismas nustatė, jog antstolis 2018 m. birželio 6 d. surašytus patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą vykdyti teismo sprendimą, siuntė pareiškėjai vykdomajame rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., kurie grįžo neįteikti. Pažymėjo, kad antstoliui įrodžius vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti pati pareiškėja. Todėl darė išvadą, jog antstoliui neturint duomenų apie skolininkės kitą gyvenamąją vietą, antstolis laikėsi aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė CPK nustatyta tvarka.
10. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl galimai netinkamų paties išieškotojo veiksmų, teismas detaliau nepasisakė, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju yra sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliekant pirminius vykdymo veiksmus klausimas, o vykdymo proceso dalyvių atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas nėra sprendžiamas.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, atsižvelgiant į tai, jog vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, nepagrįstas, nes antstolis pagrįstai, remdamasis vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės adresu, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus. Be to, nenustatyta ir kitų CPK numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi reikšmės, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas T. D. elgesys, pateikiant antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo.
13. Teismas pripažinęs, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti teisėtai, buvo užvesta vykdomoji byla ir buvo pradėti vykdymo veiksmai, darė išvadą, kad pareiškėja privalo atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) E. P. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir 2) priimti naują nutartį – pateiktą skundą tenkinti; 3) nutraukti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) ir 4) panaikinti šioje vykdomojoje byloje priimtas vykdomąsias priemones; 5) nutraukus vykdomąją bylą vykdomąsias išlaidas padengti iš antstolio sąskaitos ar išieškotojo lėšų; 6) skirti suinteresuotam asmeniui T. D. baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino antstolio pareigą išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), taip pat šioje šalyje yra ir darbo vieta. Šios aplinkybės žinomos išieškotojui T. D., o taip pat, buvo žinomos ir bylą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo nagrinėjusiam teismui bei išvadą teikusioms institucijoms.
14.2. Nagrinėdamas skundą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktame skunde nurodytą motyvą, jog vykdomosios bylos dokumentus antstolis išsiuntė klaidingu adresu (duomenys neskelbtini, nors tokio adreso Šiaulių rajone nėra.
14.3. Pirmosios instancijos teismas, neįvertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo T. D. jau anksčiau kreipėsi į antstolį R. K. ir inicijavo vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau vykdomoji byla buvo nutraukta remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Minėto patvarkymo T. D. tuomet neskundė, taigi, de facto patvirtino, jog su minėta antstolio išvada sutinka. Šios aplinkybės reikšmingo ir šioje byloje, kadangi nuo minėto T. D. neskųsto antstolio patvarkymo priėmimo iki dabar situacija nėra iš esmės pasikeitusi, t. y. apeliantės ir vaiko gyvenamoji vieta vis dar yra V. F. Respublikoje.
14.4. Pirmosios instancijos teismas vertino pateiktą skundą kaip skundą dėl T. D. veiksmų, pateikiant antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą. Tačiau skundas yra pateiktas ne dėl T. D. veiksmų, o dėl galimai neteisėtų antstolių veiksmų, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris šiuo atveju negali būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl ir šios bylos dalykas yra galimai neteisėti antstolio veiksmai, o ne galimai neteisėti T. D. veiksmai.
14.5. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017 ir Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-278-856/2018 konstatavo, jog apeliantės gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl nagrinėdamas pateiktą skundą pirmosios instancijos teismas nepripažinti šių prejudicinių faktų ir juo paneigti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pateiktą skundą ne tik paneigė prejudicinius faktus, tačiau ir išėjo už skundo nagrinėjimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, jog siųsti dokumentai grįžo antstoliui neįteikti. Taigi, šiuo atveju, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir neįteikus apeliantei dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai turėjo būti išsiųsti apeliantės deklaruotu ir gyvenamuoju adresu Vokietijoje.
14.7. Apeliantei savo valia geranoriškai vykdant teismo sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ir nuolat užtikrinant išieškotojo T. D. bendravimą su sūnumi, T. D. veiksmai kreipiantis į antstolį su prašymu užvesti vykdomąją bylą turėtų būti pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu savo teisėmis.
14.8. Antstoliui neprašant vykdymo išlaidų, teismas savarankiškai dėl jų pasisakė ir vertino jų priteisimo klausimą, manytina, jog šioje dalyje teismas taip pat peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
Atsiliepimas
14.9. T. D. suinteresuotu asmeniu į šios bylos nagrinėjimą įtrauktas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino apeliantės teisės susipažinti su suinteresuoto asmens T. D. pateiktu atsiliepimu, šis procesinis dokumentas nebuvo atsiųstas, taip pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teises į teisingą teismą.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) T. D. prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą skundžiamą nutartį, taip pat iš apeliantės (pareiškėjos) suinteresuoto asmens (išieškotojo) naudai priteisti advokato atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Tiek antstolis tinkamai nustatė, tiek pirmosios instancijos teismas patikrino ir tinkamai patvirtino vykdymo vietą. Išieškotojas nurodė antstoliui faktinę skolininkės ir jo sūnaus gyvenamąją vietą, tiek ir vykdomajame rašte aiškiai nurodytas skolininkės gyvenamosios vietos Lietuvoje adresas. Antstolis pagrįstai rėmėsi teismo išduotame vykdomajame dokumente nurodytu adresu.
16.2. Apeliantė (pareiškėja) nei socialinių, nei ekonominių ryšių su Lietuva nėra nutraukusi. Apeliantės (pareiškėjos) ir sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta neatitinka faktinės gyvenamosios vietos, todėl vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti pagal faktinę apeliantės gyvenamąją vietą, kuri taip pat nurodyta ir vykdomajame rašte, kuris apibrėžia antstolio įgaliojimu veikti ribas.
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog išieškotojas būtų davęs leidimą sūnų nuolatiniam gyvenimui išsivežti į Vokietiją.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė jokių įsiteisėjusių teismo sprendimu nustatytų faktų, neignoravo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių.
16.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad išieškotojas piktnaudžiavo savo teisėmis.
16.6. T. D. būdamas išieškotoju vykdomojoje byloje, kurio naudai teismas išdavė vykdomąjį raštą, yra tiesiogiai suinteresuotas tiek tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, tiek ir tesėtais priverstinio vykdymo veiksmais. Pareiškėjai apskundus antstolio veiksmus, laikant juos neteisėtais, T. D. yra tiesiogiai suinteresuotas teismo sprendimu, kadangi nuo to priklausys, ar jo naudai vykdymo veiksmai galės būti tęsiami Lietuvos teritorijoje.
16.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pagrįstai nusprendė iš skolininkės išieškotojo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
18. Apeliantė (pareiškėja) E. P. prašo priimti rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus: 1) 2018 m. kovo 18 d. T. D. elektroninio laiško kopija; 2) 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. birželio 29 d. elektroninio susirašinėjimo kopija; 3) 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 6 d. elektroninių laiškų kopijos; 4) Darbo užmokestį ir darbo vietą Vokietijoje patvirtinančių pažymų kopijos (nėra vertimo į lietuvių kalbą); 5) 2017 m. birželio 13 d. antstolio R. K. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ kopija. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, todėl teismas atsisako priimti apeliantės apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės (pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio A. L. 2018 m. birželio 29 d. priimto patvarkymo dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkė įpareigota raštu informuoti, kodėl nėra vykdomas 2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo.
20. Apeliantė (pareiškėja) atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino antstolio pareigą išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Teigia, kad apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, taip pat šioje šalyje yra ir darbo vieta. Tvirtina, jog vykdomoji byla pradėta neteisėtai, pažeidžiant CPK 590 straipsnį.
21. Vienas įstatymo reikalavimų, kad antstolio veikla būtų teisėta, yra tas, jog antstolis vykdymo ir kitus įstatymuose nurodytus veiksmus atlieka savo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Tai reiškia, kad antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti privalo patikrinti, ar yra CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas jo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnis). Nurodytų sąlygų nebuvimas yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotina, kad antstolis A. L., kurio aptarnaujama teritorija yra Šiauliuose, išieškotojui nurodžius apeliantės (pareiškėjos) gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., (minėtas adresas nurodytas vykdomajame dokumente), priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus pagrįstai. Apeliantės (pareiškėjos) skunde dėstomas aplinkybes, jog ji ir jos sūnus gyvena Vokietijoje ir su šia šalimi ją sieja ir darbo santykiai, ir socialiniai ryšiai, paneigia Lietuvos Respublikos viešojo registro duomenys, iš kurių matyti, jog apeliantė (pareiškėja) savo gyvenamąją vietą šiuo metu yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. sav. ir Sodros duomenimis nuo 2012-01-20 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.
22. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų, spęsdamas, jog apeliantė (pareiškėja) nesilaikė CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyto reguliavimo ir jį pažeidė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino skundžiamus antstolio veiksmus, t. y. vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvarkymo vykdyti sprendimą išsiuntimą skolininkei vykdomajame rašte nurodytu adresu ir jo tinkamą įteikimą CPK 604 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl apeliantės (pareiškėjos) teiginio apie išvykimą nuolat gyventi į Vokietiją, kadangi tai tiesiogiai susiję su skunde dėstomais teiginiais ir apeliantės (pareiškėjos) pozicija. Pabrėžtina, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
23. Nesutiktina ir su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog suinteresuotas asmuo (išieškotojas) T. D. suinteresuotu asmeniu į šios bylos nagrinėjimą įtrauktas nepagrįstai. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. CPK 266 str. nurodyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog byla tiesiogiai liečia ir išieškotoją, kuris yra vykdymo proceso šalis (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas (nutartis) iš esmės turi įtakos jo teisėms ir pareigoms ir teismas pagrįstai suinteresuotą asmenį (išieškotoją) įtraukė į bylos nagrinėjimą.
Dėl procesinių pažeidimų, padarytų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu
24. Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neužtikrino jos teisės į teisingą teismą, nes neužtikrino teisės susipažinti su suinteresuoto asmens T. D. pateiktu atsiliepimu, šis procesinis dokumentas jai nebuvo išsiųstas ir nesuteikta galimybė su juo susipažinti ir pateikti paaiškinimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. D. atsiliepimas teisme gautas 2018-08-08, byla išnagrinėta 2018-08-09. Pagal 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pasinaudojo teise atsikirsti į suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, pateikdama savo argumentus atskirajame skunde, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju padarytas procesinis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties.
25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
27. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) T. D. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.