Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Raimondai Želvytei ir Vladui Narmontui,

uždarame teismo posėdyje kontakto ir nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. P. ir T. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio vaikų poreikio tenkinimo paskaičiavimą būtinos išlaidos poreikiams patenkinti mėnesiui atitinkamai vidutiniškai sudaro apie 600 Eur. Ieškovė nurodė, jog dukters maistui skiria apie 300 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, jog tokia suma dešimtmečio vaiko sveikos mitybos poreikių patenkinimui yra kiek per didelė. Teismo įsitikinimu maistui skiriama suma neturėtų viršyti 250 Eur per mėnesį, į šią sumą įtraukiant ir laisvalaikiu su draugais nuėjimą į viešojo maitinimo įstaigas. Ieškovė nurodė, jog dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 50 Eur, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau šio teiginio atsakovas neginčijo. 80 Eur išlaidų aprangai ir avalynei kas mėnesį suma laikytina per didele, nes batai ir rūbai paprastai perkami ne kas mėnesį, o pagal poreikį – keičiantis sezonams, susidėvėjus ar suplyšus bei vaikams augant, todėl pripažintina, jog 50 Eur suma atitiktų dešimtmečio vaiko poreikius (kas per metus sudarytų 600 Eur, ši suma būtų pakankama nupirkti vidutinės kokybės striukes, batus). 20 Eurų per mėnesį išlaidas Uršulės sveikatos priežiūrai – lankymuisi pas gydytojus, tame tarpe ir privačius, teismas nelaiko per didelėmis, atsižvelgdamas į jos persirgtą piktybinę ligą, (ką patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas, nors byloje tai pagrindžiančių dokumentų nėra). Ieškovė nurodė, kad dukrai yra perkami maisto papildai ir vitaminai, tačiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendžia, jog protingomis išlaidomis vaiko organizmo stiprinimui laikytina 30 Eur suma kas mėnesį, nes augančiam vaikui būtina vartoti tiek vitaminus, tiek papildus (pvz. žuvų taukus). 15 Eur išlaidos higienai taip pat laikytinos adekvačiomis tokio amžiaus vaikui, įvertinant kasdienės asmens higienos, šalių dukrai tenkančios dalies namų tvarkymo, skalbimo ir pan. priemonių, kirpyklos paslaugų kainas ir kt. Vaiko ugdymui skiriama 25 Eur suma, teismo manymu, nėra per didelė, stalo žaidimų, knygų ir kt. priemonių pirkimą. Teismas sprendžia, jog 60 Eur išlaidos laisvalaikiui per mėnesį dešimtmečiui vaikui yra didelės, teismo įsitikinimu, ne kiekvienas suaugęs ir dirbantis žmogus gali sau leisti tokio dydžio laisvalaikio išlaidas, todėl sprendžia, jog 30 Eur laisvalaikio išlaidos yra pakankamos. Kas mėnesį vidutiniškai 20 Eur išlaidos įvairioms šventėms (šv. Velykoms, šv. Kalėdoms, gimtadieniams ir pan.), laikytinos taip pat per didelėmis, teismas sutinka, kad tokioms šventėms skirtina suma per mėnesį neturėtų viršyti 10 Eur (metams – 120 Eur). Telefono papildymo 10 Eur kas mėnesį teismas pripažįsta tinkamomis, atsižvelgdamas į tai, kad telefonas yra reikalingas susisiekimui su tėvais, draugais, mokyklos reikmėms ir kt. Preliminariai teismo paskaičiuota išlaidų šalių dukrai suma sudaro 490 Eur. Akivaizdu, jog mergaitei reikalingos ir ieškovės nenurodytos išlaidos, pvz. jai tenkanti dalis kurui, vasaros stovyklos, ekskursijų su klasės draugais ar mokyklos bendruomene išlaidos, ir kt., kas per mėnesį gali sudaryti apie 50-70 Eur, taigi, galutinė dukrai reikalingų išlaidų suma sudarytų apie 540-560 Eur.

Šioje byloje spręsdamas konkrečios išlaikymo sumos dydžio klausimą, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtino 642 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kaip nurodė ieškovė, po santuokos nutraukimo atsakovas vengė bendrauti su dukra, tai pripažino ir pats atsakovas, susipyko su sūnumi. Bendrauti su dukra atsakovas pradėjo tik bylos nagrinėjimo eigoje. Bylos nagrinėjimo metu šalių santykiai buvo ir, teismo manymu, liko įtempti, jie buvo blogi ir su vaikais. Bylos narinėjimo eigoje atsakovo ir vaikų santykiai pakito į gera. Su sūnumi T. B. atsakovas sudarė taikų susitarimą ir teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu jam teiks 170 Eur paramą kas mėnesį.

Spręsdamas konkrečios išlaikymo sumos, reikalingos šalių dukters poreikiams patenkinti, dydžio klausimą, teismas vertina tai, jog iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene dukters rutina, buitimi, jos maitinimu, mokymusi, sveikata. Teismas pripažįsta, jog prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis 270 Eur periodinėmis išmokomis šalių dukrai nėra per didelė. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje bandė klaidinti teismą, nurodydamas, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra tik apie 800 Eur. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog atsakovas yra pakankamai pasiturintis žmogus, turinti nekilnojamojo turto, akcijų, gaunantis 500 Eur pajamas už nuosavo automobilio nuomą draudimo bendrovei, kurioje pats dirba. Kaip nurodė pats atsakovas, jis dirba keturiose darbovietėse, verčiasi individualia veikla (prekiauja kietuoju kuru, didele technika, nekilnojamu turtu ir kt.), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 4 000 Eur. Be to, atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto, gyvena privačiame name, kai tuo tarpu ieškovė su dukra gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute. Nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus prisidėti didesne dalimi prie dukters išlaikymo, nei jos motina. Akivaizdu, jog ieškovės pajamos yra keletą kartų mažesnės nei atsakovo, jos pajamos ir galimybės skirti didesnę išlaikymo sumą dukrai Uršulei, gimus dar vienam vaikui, yra mažesnės, nei atsakovo. Tokią išvadą pagrindžia ir ieškovės ir atsakovo byloje esančiuose bankų sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys, kurie leidžia pripažinti, jog atsakovo pajamos žymiai viršija ieškovės.

Be to, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas laikosi laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, reiškiančio, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-286/2004; Nr. e3K-3-37-687/2018 ir kt.).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, įvertinęs ir tai, kad šalių dukrai nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), teismas pripažįsta, jog atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos leidžia priteisti ieškovės reikalaujamą 270 Eur išlaikymą šalių dukrai Uršulei, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atsižvelgtina ir į suformuotą teismų praktiką, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti 270 Eur suma dukters išlaikymui yra adekvati dukters padidėjusiems poreikiams ir sumažėjusioms ieškovės pajamoms bei galimybėms užtikrinti maksimalų išlaikymą dukrai. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, įvertinus atsakovo paaiškinimus apie gaunamas pajamas, turimą turtą, o taip pat jo įsipareigojimus, vadovaujantis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai 270,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris šiuo amžiaus tarpsniu maksimaliai užtikrins jos interesus.

Teismas sprendžia, jog išlaikymo suma padidintina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d.

U. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis lygus 40 Eur (110 Eur (prašomo padidinimo suma) x 12 mėn. x 3 proc.). Kadangi byla elektroninė, mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis (40 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-104-715/2017, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikiai, Kęstučio g. 16, nepilnamečiui vaikui U. B., gim. 2011 m. vasario 14 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2019 m. gruodžio 20 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės U. B., gim. 2011 m. vasario 14 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.