Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovybės atstovui advokatui Dariui Raulušaičiui, advokatui Frank Heemann.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. būdamas (duomenys neskelbtini) atstovybės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004-04-09 iki 2011-06-27, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) atstovybei priklausantį turtą – 405 836,24 Lt (116 577,74 Eur), o būtent:

jis, nuo 1999-11-16 iki 2011-09-19 būdamas (duomenys neskelbtini) atstovybės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas (duomenys neskelbtini) atstovybės turtą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalimi, turėdamas teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, veikdamas tyčia ir neteisėtai, t.y. piktnaudžiaudamas savo, kaip atstovybės vadovo, padėtimi bei įgaliojimais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 3 dalies reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), 4 dalies reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį <...> asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo),

savo asmenines bei savo šeimos išlaidas dengdavo (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis - vyko į keliones asmeniniais tikslais (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaita ir atstovybės vardu pirko prekes ir paslaugas, kuriuos buvo įtrauktos į atstovybės buhalterinę apskaitą, tačiau nebuvo panaudotos atstovybės reikmėms ar veikloje, o būtent:

2004 m. – 2011 m. laikotarpiu jis pats, taip pat kartu su savo sutuoktine Ž. J. ir vaikais, išvyko į asmenines keliones, kurios yra nesusijusios su (duomenys neskelbtini) atstovybės veikla, tačiau jas įformino kaip tarnybines komandiruotes ir šių kelionių išlaidas (skrydžius, viešbučius ir papildomas išlaidas), taip pat dienpinigius apmokėjo (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 253 739,11 Lt (73 487,92 EUR) dydžio turtinės žalos:

1) 2004 m. balandžio mėn. 9 - 20 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Malaiziją (K. L.), ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 15 423,46 Lt (4 466,94 EUR);

2) 2004 m. nuo birželio 28 d. iki liepos 5 d. su sutuoktine Ž. J. ir 2 vaikais jis vyko į Graikiją, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 12 763 Lt (3 696,42 EUR);

3) 2005 m. rugpjūčio mėn. 9 - 15 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Italiją, Romą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 19 266,11 Lt (5 579,85 EUR);

4) 2006 m. nuo kovo 31 d. iki balandžio 10 d. su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Tailandą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 26 604,42 Lt (7 705,17 EUR);

5) 2006 m. liepos mėn. 2 - 29 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 14 967,28 Lt (4 334,82 EUR);

6) 2006 m. rugpjūčio mėn. 9 - 14 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Barseloną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 322,05 Lt (1 541,37 EUR);

7) 2007 m. sausio mėn. 11 - 14 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 14 679,54 Lt (4 251,49 EUR);

8) 2007 m. birželio mėn. 14 - 15 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Austriją, Vieną, po ko birželio mėn. 16 - 24 dienomis į Italiją, Romą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 21 824,56 Lt (6 320,83 EUR);

9) 2008 m. kovo mėn. 7 - 10 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Prahą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 13 637,90 Lt (3949,81 EUR);

11) 2008 m. liepos mėn. 21 - 22 dienomis jis vyko į Lenkiją, Varšuvą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 012,67 Lt (582,91 EUR);

13) 2009 m. balandžio mėn. 4 - 14 dienomis su sutuoktine Ž. J. bei vaiku jis vyko į Bankoką, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 34 972,11 Lt (10 128,62 EUR);

15) 2009 m. gegužės mėn. 17 - 20 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 10 783,74 Lt (3123,19 EUR);

17) 2009 m. spalio mėn. 23 - 26 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 7 711,99 Lt (2 233,55 EUR);

18) 2010 m. balandžio mėn. 6 - 11 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Paryžių, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 9 519,79 Lt (2757,12 EUR);

19) 2010 m. gegužės mėn. 23 - 25 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 8 723,89 Lt (2 526,61 EUR);

22) 2010 m. liepos mėn. 23 - 25 dienomis jis vyko į Londoną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 1 566,79 Lt (453,77 EUR);

23) 2010 m. rugpjūčio mėn. 8 - 16 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Indoneziją, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 014,93 Lt (1 452,42 EUR);

24) 2010 m. lapkričio mėn. 1 - 5 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Barseloną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 9 077,62 Lt (2 629,06 EUR);

25) 2010 m. lapkričio mėn. 26 - 28 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Austriją, Vieną, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 476,66 Lt (717,29 EUR);

26) 2011 m. balandžio mėn. 21 - 24 dienomis su sutuoktine Ž. J. jis vyko į Italiją, Romą, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 211,04 Lt (1 509,22 EUR);

30) 2011 m. rugpjūčio mėn. 9 - 12 dienomis su sutuoktine Ž. J. keliavo į Prancūziją, ir už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 12 179,56 Lt (3527,44 EUR);

taip pat jis, laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2010-11-29 UAB (duomenys neskelbtini) padaliniui (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas faktūras: 2010-11-10 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 4937,34 Lt (1 440,37 EUR), 2010-11-29 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 350 Lt (390,99 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės kortelės MasterCard Business sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo už asmeniškai jam ir jo šeimos nariams suteiktas paslaugas, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 6 323,34 (1 831,36 EUR) dydžio turtinės žalos;

taip pat jis 2007-09-04 ir 2008-01-18 AB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas faktūras: 2007-09-20 Serija VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 130 Lt (1 196,13 EUR), 2008-01-23 Serija VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 106, 45 Lt (1 189,31 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 8 236,45 Lt (2 385,44 EUR) už asmeniškai jam suteiktas transportavimo paslaugas nuomojant statybines mašinas GROVE (duomenys neskelbtini) ir GROVE (duomenys neskelbtini) bei atliekant rąstų montavimo darbus jam priklausančioje kaimo sodyboje Ignalinos rajone, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei patyrė 8 236, 45 Lt (2 385,44 EUR) dydžio turtinės žalos;

taip pat jis 2008-08-03 UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-08-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-03 kasos pajamų orderio kvitą Serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) grynais sumokėjo 40 002 Lt (11 585,38 EUR) už neva atstovybei suteiktas statybos remonto paslaugas, nors tai patvirtinančių atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų nėra, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 40 002 Lt (11 585,38 EUR) dydžio turtinės žalos;

taip pat jis 2008-12-24 ir 2009-01-30 UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija CAD Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus iš viso sumokėjo 12 852 Lt (3 722,20 EUR): 2008-12-24 – 6 372 Lt (1 845,46 EUR), 2009-01-30 – 6 480 Lt (1 876,74 EUR), už programinę įrangą (duomenys neskelbtini), skirtą kelių, gatvių projektavimui bei (duomenys neskelbtini) prenumeratą 1 metams, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 12 852 Lt (3 722,20 EUR) dydžio turtinės žalos;

taip pat jis laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2010-02-12 (duomenys neskelbtini) įmonei pagal sąskaitas faktūras: 2009-03-13 Serija AB Nr. (duomenys neskelbtini) – 37 746,34 Lt (10 932,10 EUR), 2009-05-06 Serija AB Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 270,12 Lt (4 712,15 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei grynais per kelis kartus iš viso sumokėjo 54 016, 46 Lt (15 644,25 EUR) : 2009-01-22 – 6 000 Lt (1 737,72 EUR) grynais pinigais; 2009-02-09 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais pinigais; 2009-03-17 – 7 746, 34 Lt (2 243,50 EUR) pavedimu; 2009-03-30 – 7 700 Lt (2 230,07 EUR) pavedimu; 2009-03-27 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais; 2009-04-30 – 2 300 Lt (666,13 EUR) pavedimu; 2009-06-01 – 8 000 Lt (2 316,96 EUR) grynais; 2009-06-30 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais pinigais; 2009-08-18 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-08-31 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-09-30 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-12-30 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2010-02-12 – 2 270,12 Lt (657,47 EUR) pavedimu, už langų ir durų remonto darbus jam priklausančioje kaimo sodyboje Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 54 016, 46 Lt (15 644,25 EUR) dydžio turtinės žalos;

be to, laikotarpiu nuo 2010-01-19 iki 2011-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas faktūras: 2010-05-31 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 150 Lt (2 939,64 EUR), 2010-06-16 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 8000 Lt (2 316,96 EUR), 2011-08-04 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 200 Lt (2 664,50 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per kelis kartus iš viso sumokėjo 27 350 Lt (7 921,11 EUR) : 2010-01-19 – 2 000 Lt (579,24 EUR); 2010-02-10 – 2 880 Lt (834,11 EUR); 2010-02-18 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-03-30 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-05-03 – 2500 Lt (724,05 EUR); 2010-06-17 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-06-18 – 3 270 Lt (947,05 EUR); 2011-04-04 – 2 100 Lt (608,20 EUR); 2011-05-11 – 1 400 Lt (405,47 EUR); 2011-06-01 – 2 000 Lt (579,24 EUR); 2011-06-27 – 1 200 Lt (347,54 EUR); 2011-06-27 – 2 500 Lt (724,05 EUR), už užsienio kalbos mokymus savo vaikams P. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-08-01 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mokykloje) ir K. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-07-24 ir laikotarpiu nuo 2011-07-10 iki 2011-07-30 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini)), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 27 350 Lt (7 921,11 EUR) turtinės žalos.

Tokiu būdu R. J., eidamas (duomenys neskelbtini) atstovybės direktoriaus pareigas ir veikdamas šios atstovybės vardu, laikotarpiu nuo 2004-04-09 iki 2011-06-27, su nurodytais juridiniais asmenimis neteisėtai atsiskaitė už savo asmenines bei savo šeimos išlaidas (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) atstovybei priklausantį turtą – 405 836,24 Lt (116 577,74 Eur), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 405 836,24 Lt (116 577,74 Eur) dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų dėl pinigų iššvaistymo ar pasisavinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepripažino ir parodė, kad viskas buvo derinama su motininės įmonės vadovu L. W. M., daroma tik jo sutikimu. P. M. prašydavo jam pateikti visas sąskaitas, nes jam reikėdavo pateisinti išlaidas gamintojams, gamintojai remiantis ir R. J. pateiktomis sąskaitomis Vokietijos įmonei apmokėdavo patirtas išlaidas. Kaltinamasis įsitikinęs, kad jokių nuostolių dėl jo veiklos Vokietijos įmonė nepatyrė, savininkas jį pastoviai apgaudinėjo, nesilaikė įsipareigojimų: nuo Lietuvos atstovybės rastų prekių gamintojų ir jų prekių gamintojų realizavimo jam nepervesdavo sutartų 50 proc. gamintojų įplaukų, o apmokėdavo pervesdamas į Atstovybės sąskaitą iki 10 proc. gaunamų pajamų. Lietuvos atstovybė dirbo pelningiausiai iš 3 Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Lietuvos atstovybės dėka išsilaikydavo ir Latvijos bei Estijos atstovybės, todėl M. ir suteikė jam visokiausių lengvatų: leido su šeima gyventi Vilniuje nupirktame name, kur butą jis nupirko firmos vardu, iš jo net neimdavo nuompinigių; už tai suteikdavo įvairių lengvatų – komandiruočių, apmokėjimą už poilsį ir vaikų mokymą anglų kalbos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje smulkiai paaiškino dėl pareikštų įtarimų ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Parodė, kad perskaitė skelbimą ir buvo pakviestas į susitikimą, kur susipažino, susitikimui pasibaigus, jie paspaudė rankas ir buvo priimtas į darbą, tai nutiko 1996 m. Iš pradžių būstinė buvo registruota Šiauliuose, po to persikėlė į Vilnių, nuo to laiko jis vadovavo atstovybei. Šiauliuose taip pat buvo atstovybė, tik vadinosi kitaip, bet savininkai ir visa įmonė buvo ta pati, tiesiog tam tikru metu pakeitė dalį pavadinimo. Motininė įmonė - didmeninės prekybos įmonė, iš pat pradžių prekiavo įvairiais baldais, jūriniais konteineriais, viskuo, kuo tik įmanoma, bet tam tikru metu labiau pakrypo darbas į farmaciją. Tuo metu, kai pradėjo su jais bendrauti, jie užsiiminėjo viskuo, pats vokietis sakė, kad jo verslas yra pirkti - parduoti, jam nesvarbu ką (baldai, automobiliai, namai). Pradėjo dirbti vienas, bet tuo metu jau buvo darbuotojų Estijoje, nes ten buvo centras, kadangi Estijoje įsteigė dar anksčiau. Jis pradėjo atstovauti Lietuvoje. Latvijoje atsidarė panašiu laiku. Jie patys vykdė didelę veiklą iš Vokietijos tiesiogiai ir Vokietijoje parduodavo prekes, bet formaliai jie (kaltinamasis ir kit.) buvo Baltijos šalių atstovai. Pradžioje buvo kosmetika, bet jis siūlydavo įvairiausius sandorius kaip išparduotuves, kur iš Vokietijos parduoda pilnus konteinerius prekių, jis bandė parduoti Lietuvoje, bet nesėkmingai (kava, arbata ir kitokie dalykai). Kaltinamojo buvo prašoma užsiimti tuo, bet buvo sudėtinga tuo metu, bandymai buvo, bet sandorių nebuvo. Prasideda vaistų ir kosmetikos pardavimas į vaistines. Toliau buvo priimami nauji darbuotojai, nes verslas vystėsi sėkmingai, atsirasdavo naujos kompanijos, jie patys ieškodavo naujų kompanijų, tokios sutartys buvo pasirašytos vien tik jo iniciatyva, dar buvo sutartis, kad bus dalinamas pelnas iš tų sutarčių. Per metus prekyba augo, pardavimai augo, pelnas didėjo. Jie ieškojo pirkėjų, buvo didelė darbo dalis rinkodara su gydytojais, kad jie susipažintų su naujais vaistais, kita dalis buvo ieškoti naujų gamintojų, naujų prekių. Jų ieškojo internete, o po to tiesiogiai komandiruočių metu vykdavo susitikimai. Nuolat buvo palaikomas ryšis su L. M. ir J. B. - apskaitininkas, finansininkas, dešinioji ranka L. M., per jį dažnai duodavo nurodymus. Pagrinde buvo du vokiečiai, buvo ir daugiau, bet su jais mažai buvo bendraujama, dar buvo bendraujama su marketingo vadybininke, keisdavosi, tad vardų, pavardžių nelabai pamena, bet esminiai sprendimai buvo su dviem ponais. 1998 m. ar 1997 m. persikėlė iš Šiaulių į Vilnių, greitai, turbūt per metus nuo darbo pradžios. Iš karto buvo susitarimas dėl biuro pirkimo, buto pirkimo, kuriame jis gyveno su šeima. L. M. perka butą savo vardu, po to išnuomoja įmonei. Ofisas adresu (duomenys neskelbtini), butas - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo sujungti du aukštai, du trijų kambarių butai sujungti į vieną. Čia buvo gyvenamasis butas M. vardu, bet nuomojo įmonei. Nuolat buvo komunikuojama, kad jam atsipirko jau du kartus ir pan.. Jam su šeima suteikiama ten gyventi nuo pat pradžios, kažkiek trūko remontas, nes jie ir savo lėšų kažkiek įdėjo į tą butą, mokėdavo draudimą kiekvienais metais iš savo asmeninės sąskaitos, nes nuo pat pradžių buvo susitarimas, kad vieną dieną tas butas atiteks jam. Sutartis dėl buto nuomos buvo sudaryta laisva forma, ne notariškai, raštu su L. M., terminuotą iki darbo sutarties pabaigos, nepamena tiksliai formuluotės, t.y. kol jis dirbs. Žmona įsidarbino tuo metu, kai persikėlė į Vilnių, gal net ir Šiauliuose, tiksliai negali datos pasakyti. L. M. sutikimu jis, kaip atstovybės vadovas, sudarė darbo sutartį. Jis priimdavo visus darbuotojus, L. M. - ne. Ne vienam darbuotojui nėra nustatytas M. atlyginimas, tai buvo aptariama ir su jo nurodymu žodžiu, jo įsakymų raštu nebuvo.

Jis priimdavo darbuotojus į darbą. Buvo natūralus augimas, nuolat skaičiuodavo kiek „uždirba“ ir kiek gali sau leisti, skaičiuodavo biudžetą ir matydavo už kiek perkamos prekės, už kiek parduodamos, kiek uždirba ir taip skaičiuojami ateities biudžetai, tai darė Exel programoje, ne buhalterinėje programoje, nes buvo atstovybė ir negalėjo pardavinėti prekių. Didmenininkai siųsdavo pardavimų ataskaitas, o jie persiųsdavo vokiečiams. Vokietijos įmonės parduodavo Lietuvos didmeninėm įmonėms, Lietuvos didmeninės įmonės parduodavo vaistinėm, o tada Lietuvos didmeninės įmonės teikdavo jiems ataskaitas ir jie jas turėdavo, matydavo, skaičiuodavo kiek parduodama. Susitikimų metu nuolat buvo vertinama procentaliai, dabar procentų tiksliai nepamena, bet būdavo dalis nuo pelno, nuo to, kiek jis uždirbo. Paprastai būdavo atskirtas biudžetas nuolatinėms išlaidoms (atlyginimai, mokesčiai), kita dalis – skatinimas, motyvacija, išlaidos rinkodarai. Biudžetai būdavo svarstomi kiekvieno susitikimo metu, planai, kiek jie įsipareigoja parduoti metams, po to kiekvieną mėnesį susitikimo metu fiksuotos išlaidos keisdavosi tik tada, kada jie sutardavo, kad reikia padidinti atlyginimus arba per krizės metu buvo sumažinta. Visi pokalbiai įvykdavo dažniausia du prieš du, jeigu būdavo iš kitų šalių, pokalbiai vykdavo akis į akį (apie pinigus). Darbo sutartys buvo sudaromos priimant darbuotoją į darbą. Dėl visko buvo komunikuojama, kad reikalingas naujas darbuotojas, derino su juo. Nebuvo atvejų, kad jis nesutiktų su kažkokiu pasiūlymu, nebuvo konfliktinių situacijų. Visi reikalai buvo aptariami ir sutariami, buvo jo tiesioginiai nurodymai ką daryti, kur važiuoti, kaip pildyti, bet toliau jis jau pats Lietuvoje tvarkydavo, bet į kiekvieną veiksmą buvo gautas patikinimas, kad taip gali. Pradžioje jo atlyginimas buvo apie 5000, po to didėjo, nuolat keisdavosi, praktiškai kiekvienais metais, tik vienais metais per ekonominę krizę mažėjo. Krizė palietė farmaciją tik vienus metus. Dirbo 2 atstovai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje – viso 7 + jis + jo žmona dirbo vadybininke ir atsakinga už rinkodarą, žmogiškuosius išteklius, registracijas ir kitus dalykus + buhalterė. Dėl buhalterės buvo pasiūlymas iš kažko, po to jie kartu aptarė ar tinka tokia kandidatūra ir gavo patvirtinimą. Buhalterė pateikė savo pageidavimą dėl atlyginimo, jis pateikė p. M. ir jis patvirtino. Kiekvieno darbuotojo kandidatūrą buvo pateikta. Darbuotojams buvo nustatytos algos 2-3000 litų + priedai už rezultatus ir įvairūs kiti paskatinimai - kelionės, kursai. Priedai buvo įvairiausi - metiniai mokėjimai ir kas mėnesį, keletas tūkstančių, priklausomai nuo rezultatų. Reikia žiūrėti buhalterijoje kur atsispindėjo išmokami priedai, tiksliai neprisimena, kasos pas juos nebuvo, nes visi pinigai ateidavo į banko sąskaitas. Visas sąskaitas Vokietija kontroliavo, matė nuolat, kasdien kokios vyksta transakcijos, kokie pinigai pervedimai kam. Šis dalykas buvo nuolat kontroliuojamas. Mokėti galėjo tik jis, o Vokietija galėjo tik matyti kas vyksta sąskaitoje. Yra įsitikinęs, kad jie galėjo matyti. Negalėjo nematyti, tuo labiau gaudavo visas ataskaitas kiekvieną mėnesį: bankiniai išrašai siunčiami el. paštu arba faksu. Ataskaitose atsispindėjo tikrovė. L. M. buvo nurodymas, susitarimas, kad už suteiktas paslaugas būtų nurodyta rinkodaros išlaidos. Išlaidos, kurios buvo nurodoma, kad galima panaudoti motyvacinėm kompanijom arba išvykom buvo jo nurodymu ir pritarimu.

Dėl 30 jam inkriminuotų kelionių paaiškino, kad nuo pat pradžių buvo susitarimas dėl motyvacinės programos, buvo nuolat skatinimai darbuotojų, taip pat ir jis buvo skatinamas, jo žmona buvo įmonės darbuotoja, tad dažnai vykdavo kartu į komandiruotes, dažnai jis vykdavo vienas, kartais vykdavo su šeima, bet visuose komandiruotėse buvo ir dirbdavo, gal kažkokia dalis buvo asmeninė kelionė, bet didžioji dalis būdavo darbas.

Išlaidos buvo patirtos ir pagal susitarimą apskaitomos bendrovės naudai. Tuose kelionėse buvo nuolat ieškoma naujų produktų, galimybių, prekių, gamintojų, o tuo metu vyko kongresas - paroda, kiek pamena. Tuo metu, kai atvyko trys asmenys ir atleido jį iš darbo, jis išėjo taip kaip stovi, tad visi dokumentai, kurie buvo įmonėje, ir liko įmonėje. Grįžęs iš kelionės rašė ataskaitą. Kadangi kaip stovėjo, taip ir išėjo iš įmonės, todėl negali daugiau pateikti dokumentų. Grįžęs informavo vadovą ką ten nuveikė. Komandiruočių įsakymai buvo parašyti. Tai buvo dalis motyvacinės programos, kuri buvo iš anksto sutariama. Vyko ne vien tik jo šeima, bet ir kitos darbuotojų šeimos su vaikais. Skirtumas toks, kad jų buvo komandiruotė, kažką dar įmonės labui dirbo tuo metu. Vaikai nieko nepadarė įmonės labui, tai buvo paskatinimas, kad gali kartu nuvykti vaikai. Graikijoje buvo susitikimai su naujais gamintojais. Dokumentai turėjo būti įmonėje. Reikia žiūrėti kiekvienos kelionės dokumentus, kiekvienos kelionės neprisimena, nes jų buvo daug. Susitarimas buvo su L. M., kad tie pinigai buvo paskirti jo sprendimu, su jo žinia buvo daroma. Kaltinamasis pats surado kur važiuoti (viešbutį), jis pritaria. Tokios lėšos kelionėms buvo skirtos, numatytos susitarime. Jam neatrodė pinigų švaistymas, lėšos buvo numatytos biudžete. Pavedimai buvo matomi bankinėje sistemoje, ir buvo nurodymai tą daryti, atlyginimas buvo atitinkamas ir jų pardavimai buvo labai dideli. Pinigai buvo leidžiami iš numatyto ir patvirtinto biudžeto, nebuvo paimami iš kitur, pinigai buvo atsiunčiami iš Vokietijos ir jie naudodavo tą biudžetą pagal susitarimą, pagal nurodymą. Tai buvo 10 proc. nuo pardavimų.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini). Pirko garso stiprintuvą, naudojo atstovybės reikmėm, jis liko biure tuo metu, kai jis išėjo. Jokio perdavimo akto nebuvo, nes jį tiesiog išvarė. Stiprintuvą naudodavo renginiuose, kad įgarsinti renginį, kurie dažnai būdavo restoranuose ar konferencijų salėse ir su vaišėmis.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini). Buvo pirkti trys stalai, trys kėdės, spintelė, kiek pamena, stalai ir kėdės liko bute, jie buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini), o po to L. M. nurodymu, du stalai ir dvi kėdės buvo perkelti į (duomenys neskelbtini), o kitas stalas ir kėdė liko (duomenys neskelbtini), spintelė garaže buvo išardyta tuo metu, kai jie išeidinėjo. Šie daiktai buvo atstovybės patalpose ir buvo naudojamos darbui.

Dėl AB (duomenys neskelbtini). Susitarimas buvo toks ir L. M. nurodymu, kadangi jis investavo į jo butą, o jie pradėjo statyti namą sodyboje, kur vasarą būdavo dažniau ir vakarais ir savaitgaliais ir ten buvo dirbama atstovybės naudai. Ten buvo nedidelė dalis suremontuota pagal susitarimą. Sodyba priklauso kaltinamajam, registruota jo vardu. Su vadovo žinia pagerino patalpas, kadangi ten dirbo.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti biure (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – tiesiog toks įmonės pavadinimas, registruota (duomenys neskelbtini). Buvo grindų atnaujinimas, sienos, lubos, pertvaros, nes iš pat pradžių buvo padarytas kaip butas, per daug pertvarų. Šie darbai buvo atlikti biure.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini). Programinė įranga taip vadinasi, bet dalis jos yra apželdinimas ir gerbuvio planavimas, tai darė Ž., tai buvo daroma susikurti socialiniams ryšiams su gydytojais. Tai buvo gydytojams projektuojamos sodyboms aplinka. Programinė įranga buvo instaliuota kompiuteriuose, kurie dirbo (duomenys neskelbtini). Diskai ir programinė įranga liko kompiuteriuose. Susitikimo metu ryšiai su gydytojais mezgami jų susidomėjimo tema, tad buvo ir išvykos, ir kelionės, ir parodos, ir aplinkos tvarkymas. Paslauga tokia buvo, tik nebuvo imami pinigai, paslauga - suprojektuoti kaip apželdinti teritoriją. Veždavo pavyzdžius, informacinę medžiagą, kurių dalis mokamai, dalis nemokamai, priklausomai nuo situacijos, nes kai kurios įmonės neduoda pavyzdžių nemokamai. Sąskaitą įdėdavo į buhalteriją.

Dėl A. P. įmonės. Įmonė sodyboje įdėjo langus į tą biuro dalį, jis mokėjo iš savo lėšų už kitą dalį darbų, o čia buvo dalis susitarimo su L. M.. L. M. buvo kviečiamas su žmona atvykti ir planavo atvykti apžiūrėti sodybą, jų santykiai buvo geri iki atleidimo dienos.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini). Į kalbų kursus eidavo ir kiti darbuotojai. Pirmus metus jis asmeniškai mokėjo, o po to pats L. M. pasiūlė, kad gali suteikti kaip motyvaciją - mokėti už tuos kursus. Apmokėjimai buvo per atstovybę, bet pinigus gaudavo iš jo. Visi klausimai buvo suderinti su L. M..

Dėl nurodytos žalos 605437 litų gali pasakyti: dalis yra darbinės komandiruotės, dalis tai, kas buvo nurodyta Vokietijos įmonės ir suderinta iš anksto. Išvykų buvo ir daugiau. Kartais ir kiti darbuotojai vykdavo į išvykas.

Atleidimas iš darbo buvo sekančią dieną, berods, rugsėjo 19 d., atvyko trise iš Vokietijos, šefas su broliu ir įsūniu. Buvo finansiniai susitarimai, kurie užstrigo, gal tai ir buvo priežastis, bet jis nežino. Pagal savo veiklą jie galėjo vykdyti savo veiklą tik Baltijos šalyse, bet Vokietija darė ir kitur. Sutartis su gamintojais, kad Baltijos šalyse, o produkcija atsidūrė kitur. Reikia Vokietijos klausti kodėl taip. Supranta, kad jie ten daug daugiau parduodavo (dėl didesnio kiekio). Iškėlė tą klausimą dėl to, kad buvo nutrauktos sutartys su gamintojais, nes gamintojai suprato, kad ne Baltijos šalyse parduodama. Nutraukė sutartį su dviem dideliais gamintojais dėl to, kad vokietis pažeidė susitarimą. Nutraukus sutartis, jis buvo nelaimingas, neturėjo tiek daugiau pajamų, kiek turėdavo anksčiau, jam sumažėjo pajamos. Konfliktas įvyko dėl to, kad buvo susitarimai, kurie buvo nevykdomi ir dėl buto, ir dėl dalinimosi pelno, buvo susitarimas, kad gamintoją, kurį jie rado vien tik savo iniciatyva, iš jo buvo uždirbami pinigai ir buvo susitarimas, kad dalinsis per pusę, bet to nebuvo. Be to, buvo susitarimas, kad galės įsigyti jo butą už priimtiną kainą, bet to nebuvo ir t.t. Paskutiniais mėnesiais prasidėjo nesutarimai, atsirado įtampa, kažkoks tylėjimas, jis turėjo vykti į komandiruotę – konferenciją su gydytojais, bet nepatvirtino, tad buvo neramu, kad kažkas ne taip, bet jis nieko nežinojo iki pat atleidimo dienos. Gydytojų keliones apmokėdavo įvairiai, kartais tiesiog iš Vokietijos įmonės, kartais jie per atstovybę. Papildomos išlaidos buvo išlaidos gydytojų baliukams, buvo sąskaitos-faktūros - svečių maitinimas ar kitaip įvardinta, tokių sąskaitų buvo nemažai. nėra tikras ar jos yra išbrauktos iš kaltinimo. Jo darbas pasibaigė sutarties nutraukimu. Sekančią dieną po to, kai atvažiavo Vokietijos darbuotojai, jis buvo pakviestas į atstovybę ir ten pasirašė dokumentą, kad susipažino ir atleidžiamas. Pareiškimo nerašė, lyg įvardinta „nepasitikėjimas“. Po to jis bylinėjosi, kad atleido jį ir žmoną. Dar trys darbuotojai išėjo savo noru. Teismas nepatenkino ieškinio dėl atleidimo, o žmonos ieškinį teismas patenkino iš dalies, ji gavo atlyginimą už nepanaudotas atostogas ir neišmokėtą atlyginimą.

Išlaidų planavimas buvo pateikiamas Vokietijai, L. M., jis tvirtindavo, o apskaitomas buvo buhalterės, kuri ateidavo ir pasiimdavo visus dokumentus, visas sąskaitas ir atlikdavo buhalterinę apskaitą. Susitikimo metu, el. paštu, faksu buvo informuojama apie planuojamas išlaidas, tai buvo dalis darbo. Išlaidos buvo fiksuotos, kurios yra nuolatinės, jos buvo aptariamos metų pabaigoje kitiems metams ir jų buvo laikomasi, o visos kitos, kurios atsirasdavo dėl rinkodaros, gydytojų skatinimo, kelionių, komandiruočių ar dar kažko būdavo komunikuojama, kai įvyksta, jos buvo išsiunčiamos į Vokietiją ir už jas buvo apmokama dažniausia jau po to, nes jie prašydavo pateikti sąskaitas.

Kaltinime nurodytas išlaidas vokiečiai sužinodavo tą patį mėnesį, bet viskas buvo suderinta, kitaip nebūtų tos išlaidos padengiamos. Jos buvo derinamos, gaunamas leidimas, pritarimas ir tada išleidžiamos, bet kompensuojama buvo po to, kai atsirasdavo sąskaita - faktūra, kad būtų konkretus skaičius. Pavedimą darydavo jis, bet už tą pavedimą jie gaudavo pinigų iš Vokietijos. Tam, kad atgauti pinigus jie pateikdavo vokiečiams informaciją apie tai, kur tie pinigai panaudoti – rinkodaros dalis. Fiksuotos išlaidos buvo fiksuotos, pervedamos ir ataskaita teikiama. Visos išlaidos, kurios yra kaltinamajame akte, buvo su žinia ir pritarimu L. M. ir J. B., po to kai išlaidos įvykdavo, kartais ir avansu būdavo, priklausomai nuo sumos, jeigu nedidelė suma ir jie turėdavo tų lėšų, tai jie susimokėdavo, jeigu neturėdavo, jie gaudavo lėšas už šias išlaidas, nes kitų lėšų neturėdavo. Vokietijai pateikdavo išsamią ir konkrečią informaciją el. paštu arba faksu, už ką, kas ir kokios išlaidos, kaip pvz., langai sodyboje. Į komandiruotes buvo vykstama labai dažnai, ir kartą ir tris kartus per mėnesį, jos aptariamos susitikimo metu iš anksto arba telefonu su L. M. ir J. B.. Visos komandiruotės buvo iš anksto žinomos vokiečiams. Komandiruotė buvo įforminama buhalterijoje. Jis priimdavo įsakymą dėl komandiruočių. Visais atvejais buvo įsakymai dėl komandiruočių, kitaip negali būti. Taip pat būdavo įsakymas, kai žmona vykdavo į komandiruotę. Kiti darbuotojai taip pat vykdavo į komandiruotes užsienyje. Paprasti darbuotojai tokiu dažnumu nevykdavo, nes dalis jų nemoka anglų kalbos ir jų kompetencija nebuvo tinkama, jie dirbdavo tą darbą kam priimti. Jie vykdavo su šeimos nariais, pvz., D. D. su vaikais, J. P., V. Z., J. P., L. R.. L. R. vyko į Vokietiją, (duomenys neskelbtini), kitais atvejais, kai vyko į poilsinę kelionę kaip motyvacija, paskatinimą už gerą darbą. Kitų darbuotojų kelionių išlaidos buvo padengtos atstovybės lėšomis, dėl dienpinigių dabar negali pasakyti.

Dėl kaltinamajame akte nurodytų 30 kelionių – kiekvienos kelionės metu jie dirbdavo darbą, kuris buvo nurodytas ir paskirtas, dalis buvo konferencijos, dalis – susitikimai, dalis – mokymai, dalis susitikimai su gamintoju, aptariamos dėl naujų galimybių, naujų produktų. Didelę dalį kelionių vykdavo renginiai, dalis buvo panaudojama kaip motyvacinė kelionė, kaip ir kitiems darbuotojams. Kadangi persidengdavo darbo ir poilsinė kelionė, trukmė būdavo ta pati, dalį išlaidų dengdavo iš asmeninių lėšų. Dėl kelionės Nr. 8 pagal kaltinamąjį aktą - susitikimas su „G. T.“ Romoje vyko dėl to, kad tuo metu ten buvo ponai, nebūtinai važiuoti pas juos, nes jų vietoje nėra oro uosto, sudėtingiau nuvykti. Kelionių agentūrai neturi atskleisti kodėl važiuoja, kur važiuoja ir kokiu tikslu, nes tai tik kelionės rezervavimas, tad neturi aiškinti, kad vyksta susutikti su tokiu ponu tokiu tikslu.

Buvo atvejų, kada vyko gydytojai ir jie negalėjo parašyti, kad gydytojas J. vyksta, tada buvo nurodyta konferencija dėl to, kad toks buvo nurodymas iš Vokietijos. Tokiu atveju pateikti „konferenciją“, nes jie už tas sąskaitas taip pat atsiimdavo lėšas iš gamintojo.

Londone vyko anglų kalbos kursai. Jis kalba angliškai, tačiau tie kursai jam buvo būtini todėl, kad prasidėjo subtilybės, kurių jis tuo metu nemokėjo tiksliai, kada kalbama, ypač su kitakalbiais, apie verslo sandėrius, dėl to ir buvo paskirta ši kelionė.

Dėl (duomenys neskelbtini) padalinio - dalis sąskaitų yra konferencijos, kurios yra gydytojų rėmimas arba gydytojams pirkti bilietai į koncertą ar į konferenciją, toks buvo nurodymas iš Vokietijos, kad jiems yra priimtinesnė sąskaitą, kurioje nurodoma „konferencija“. Vokiečiams buvo žinoma apie šias išlaidas ir jie mokėdavo už tai jiems.

Garso stiprintuvas buvo nupirktas įmonės reikmėms, gal ir buvo kitų sandorių su (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai nepasakys. Įrangos nuoma buvo, kada buvo dideli renginiai ir atsirado didesni kaštai, reikia atvežti, perdėti, išimti, logistika visai kita, o turint vietoje, gali greitai ir lanksčiai panaudoti tą stiprintuvą. Nereikia planuoti dvi savaitės į priekį. Renginiai vykdavo nuolat, tai buvo jų pagrindinis darbas, kartais būdavo ir keletas kartų per mėnesį.

Dėl (duomenys neskelbtini) - baldai įgyti įmonės reikmėms. Nežino ką paliudijo darbuotojai, bet tie baldai yra fotografijose ir matosi. Du stalai ir dvi kėdes buvo (duomenys neskelbtini), kitas stalas ir kėdė – (duomenys neskelbtini), lentynėlės - garaže, kuris taip pat buvo filmuojamas.

Dėl programinės įrangos įgijimo (duomenys neskelbtini) atstovybei buvo nauda: pagrindinis jų darbas buvo etiškas, t.y. reikėjo sukurti ryšius su gydytojais, tam buvo renginiai, domėjimasis jų pomėgiais, t.y. ką jie daro laisvalaikiu, tam buvo skiriama papildoma programinė įranga, dalis gydytojų domėjosi tuo, tuo domėjosi ir Ž., tad ir buvo siekiama, kad gydytojas jaustųsi komfortiškai, t.y. socialiai ryšiai – mūsų atstovybės pagrindinis darbas. Programinės įrangos tikslingumas ir reikalingumas buvo aptartas su L. M.. Jo sprendimas buvo, kad reikalinga įranga. Kiti darbuotojai nemokėjo dirbti ir naudotis šia programa, nes visų darbuotojų darbo specifika buvo kita, o kaltinamasis ir Ž. J. buvo biuro darbuotojai, rūpinosi kompanijos reikalais, o kiti darbuotojai dirbo konkrečius darbus - lankė gydytojus, vaistines, atlikdavo kasdienines užduotis. Ž. J. dirbo su įranga, kuri buvo nupirkta įmonei, bet kadangi ji domėjosi ta sfera, kilo mintis ir su L. M. pritarimu buvo įsigyta ta programinė įranga, kuri liko kompiuteryje įmonės patalpose.

Dėl (duomenys neskelbtini) - buvo visi dokumentai už suteiktas paslaugas.

Dėl vaikų užsienio kalbų mokymosi užsienyje - gera valia L. M.. Iš pat pradžių kelionės vyko už kaltinamojo lėšas. Vėliau privataus pokalbio metu buvo jo geranoriškas pasiūlymas. Klausimas aplamai kodėl yra ši byla? L. M. iš jo pareikalavo daryti dalykus, kurių jis negalėjo daryti, t.y. pateikti fiktyvias sąskaitas, klastoti jas, o jis negalėjo, dėl to kilo visas ginčas ir jis kaip kerštą dabar baudžia jau septinti metai su skirtingom septyniom bylom.

Buvo viena skolos byla, kurią teismo metu L. M. atsiėmė, buvo iškėlęs klausimą, kad kaltinamasis jam skolingas, bet pamiršo, kad jam grąžinta, po to buvo darbo bylos, šmeižto byla Ž. prieš jį, nes jis išsiuntė laiškus ir ji buvo atleista ir iš kitos įmonės, kurioje dirbo. Po to buvo ikiteisminiai tyrimai dėl įsibrovimo į kaltinamojo el. paštą, draudimo dvi bylos, t.y. kad neva L. M. nežinant jie motyvavo darbuotojus ir skyrė draudimo įmokas investiciniam gyvybės draudimui, ši byla nukeliavo iki Aukščiausio Teismo ir teismas atmetė jų ieškinį, tai trūko keturis metus.

Atstovybės vadovo pareigas ėjo sutarties pagrindu, kurią pasirašė L. M. ir jis. Iki 1999 m. dirbo pagal įgaliojimą, tačiau dirbo nuo 1996 m., tuo metu jie buvo kaip Estijos atstovybės padalinys, o Lietuvoje padalinys įsteigtas nuo 1999 m.

Kadangi buvo priimtas pirmas dirbti atstovybėje jo užduotis buvo išvystyti verslą, pardavimus, lankyti gydytojus, supažindinti juos su naujais produktais, vaistais. L. M. iškėlė tokį tikslą, netiesiogiai pardavinėjo vaistinėms, jie skatino pardavimus todėl, kad jų veikla prasidėjo nuo "0" ir baigėsi dviem milijonais. Jie parduodavo pardavimų skatinimo paslaugas. Atstovybė negali parduoti prekių, sako „pardavimas“ perkeltine prasme. Jie reklamuodavo prekes, tirdavo rinką, skatino pardavimus, įdiegdavo naujus produktus, naujus produktus pristatinėdavo vaistininkams, gydytojams, organizuodavo konferencijas, rengdavo prezentacijas, versdavo iš kitų kalbų į lietuvių kalbą, rūpinosi, kad visi vaistai, kurie patenka į rinką, būtų atitinkamai registruoti, pakuočių ženklinimas, nuolatinės akcijos su vaistinių tinklais, kokiom sąlygom, kiek parduoda, sutartis su didmenininkais dėl naujų produktų įvedimo, su gydytojų asociacijom, dalyvaujama konferencijose, gaminami reklaminiai bukletai, ruošiami Lietuvoje ir verčiami iš kitų kalbų, moduliuojami ir gaunamas patvirtinimas, spausdinami tie bukletai, reklama per televiziją, radijo, bendraujama su gamintojais. Veiklos teritorija - Lietuvos, be to, nuo kažkelintų metų jo atsakomybė buvo ir daug daugiau, t.y. jis susitikdavo asmeniškai su L. M. ir jie kartu dviese važiuodavo susitikti su gamintojais, būdavo situacijų, kada kaltinamasis vienas atstovaudavo visas Baltijos šalis ir visą (duomenys neskelbtini), kalbėdavo prieš kitus.

Reklamos kontekste jis buvo atsakingas už Lietuvą tiesiogiai, bet jam tekdavo dažnai vykdyti L. M. nurodymus vykti į konferencijas kartu su juo arba vienas vykdavo tikslu atstovauti įmonę, jie pristatinėdavo konferencijose kaip jiems sekasi taip gerai parduoti, skatinti pardavimus. Tiesioginis darbas buvo Lietuvos teritorija, bet vykdavo nuolatiniai Baltijos šalių susitikimai, kur dalindavosi žiniomis, vieni kažką turėdavo pasakyti, kiti nieko neturėdavo pasakyti, jis neformaliai taip pat pateikdavo pasiūlymus ir kitoms šalims (Latvijai ir Estijai), ne karto yra tekę daryti prezentacijas prieš auditoriją ir atstovauti Baltijos šalys (duomenys neskelbtini) dėl to, kad buvo minima ne Lietuva, o (duomenys neskelbtini), kas ji tokia ir kodėl taip sekasi. Kiekviena įmonė nuo pardavimų skirdavo procentą, kuris gali būti išleidžiamas rinkodarai. Jie sumokėdavo Vokietijos įmonei, o šie sumokėdavo Lietuvos filialui pagal faktą. Visus pinigus už rinkodarą, kurias skirdavo gamintojas, gaudavo Vokietijos įmonė į savo sąskaitą, o Lietuvos atstovybei jie skirdavo pagal planą, sutartą sumą, pateiktą sąskaitą – faktūrą ir t.t. Galėjo nurodyti išlaidas restoranui, būdavo atskira eilutė – „around meeting“ – reiškia, kad pakviesdavo grupę medicinos profesionalų ir su jais aptardavo. Tą dažniausia darydavo jaukioje aplinkoje su maitinimu. „Around meeting“ būna iš dviejų dalių, pirmiausia oficiali dalis, po to vaišės.

Pinigai įplaukia į pagrindinę sąskaitą, dar yra 2-3 sąskaitos, iš kurių buvo mokami atlyginimai ir visos kitos išlaidos. Kiekvienas darbuotojas turėjo automobilį, išskyrus buhalterę. Buvo degalinių tinklų kortelės ir pagal sąskaitas buvo apmokama už kurą, pinigai buvo pervedimai iš įmonės sąskaitos į degalinės kortelę. Jie turėjo tik SEB banke einamąją sąskaitą ir kortelių sąskaitos.

Lietuvoje reklamavo (duomenys neskelbtini) - pasaulinė kompanija, jų tradicinė būstinė yra (duomenys neskelbtini), su kuria sutartis buvo nutraukta dėl jo pardavimo Vokietijoje, būstinė yra (duomenys neskelbtini), bet ir visam pasaulyje turi savo atstovybių, (duomenys neskelbtini) – pasaulinė kompanija, būstines turi kiekvienoje šalyje, (duomenys neskelbtini) - labiau vokiška kompanija, bet irgi labai aktyviai dirba Europoje, (duomenys neskelbtini) - Estijos kompanija, bet jie prekiavo visame pasaulyje, (duomenys neskelbtini) - pasaulinė kompanija, kiekvienoje šalyje parduodama produkcija, kiekvienoje pasaulio šalyje yra po biuro atstovybę ir keletas jų Europoje. Vokiškos kompanijos, Suomijos, Prancūzijos, jie pasirašė trišalę sutartį su L. M., kaltinamuoju, Italijoje su (duomenys neskelbtini), taip pat buvo viena austriška kompanija iš Vienos, buvo susitarimai su dar viena Prancūzijos kompanija – papildų gamintoja, taip pat buvo deramasi su britų kompanija dėl kosmetikos. Su viena kompanija buvo trišalė sutartis, su kitom kompanijom Vokietijos įmonė turėjo sutartį dėl platinimo Baltijos šalyse. Trišalis susitarimas su (duomenys neskelbtini), t.y. kosmetikos platintojas, kurį surado kelionės metu, jie pirmieji pradėjo platinti tik Lietuvoje.

Į klausimą, ar turėjo kontaktų su atstovaujamų įmonių vadovais atsakė, kad turėjo ir ne kartą, su p. K., su generaliniu savininku iš (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) suomiška pavarde, su (duomenys neskelbtini) tiesiogiai su žmogumi, su kuriuo bendraudavo ir L. M.. Buvo susitikęs ir vienas ir kartu su L. M.. Vienas - su (duomenys neskelbtini) ir su p. K. ne kartą. Nuolatinis darbas buvo komunikacija. Produktai turėjo būti reklamuojami etiškai. Tai buvo įvairiausia reklama, nuolatinis rūpinimasis gydytojų, vaistininkų, jų tinklais, didmenininkais ir asociacijom. Buvo rengiami preparatų reklamavimo žinomumo didinimo planai. Planuose buvo nurodoma kam bus skirtos reklamos lėšos. Dėl sodybos remonto buvo atskiras susitarimas, o visi kiti buvo numatomi biudžete, ar išsamiai ar ne, bet visos komandiruotės, kelionės buvo numatomos, t.y. nurodė planus apie būsimas keliones. Jo funkcijos buvo platesnės, į Indoneziją važiavo tikslu atrasti naujų gamintojų, naujų produktų, naujų galimybių. Tą ir padarė. Surado naujų gamintojų, apie ką informavo pagrinde įmonę. Su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta trišalė sutartis tarp L. M., jo ir kompanijos dėl to, kad jie ją rado. Dabar tiksliai nepamena, ar kelionės buvo įtrauktos į produktų reklamos planus ar į atskirą eilutę, bet buvo biudžete, kitaip negalėjo būti. Išvykus į Indoneziją buvo pasiektas tikslas – sutartis, kuri buvo pasiekta su (duomenys neskelbtini), vien per pirmus metus sugeneravo turbūt 50 tūkstančių eurų. Dar buvo dvi kompanijos arti pasirašymo, bet nespėjo. Reklaminiai planai buvo sudarinėjami ne tik esamiems produktams, buvo ir kiti produktai. Sudarinėjo planus produktams, kurių dar neturėjo, nes buvo investuojami pinigai į ateitį, be to, pakankamai daug kartų tarp produktų buvo keičiamas biudžetas, pvz., iš vieno biudžeto permetama į kitą, apie tai sprendė L. M. kartu su kaltinamuoju susitarimu, kad jie nuspręsdavo pakeisti iš vieno produkto į kitą.

Kaltinamajam buvo žinoma, kad L. M. turėjo nuosavą kelionių agentūrą. Dalis kelionių buvo organizuojama ne per jo kelionių agentūrą dėl kainos, pas jį daug kas yra brangiau. Ne tik 30 kelionių buvo organizuota ne per L. M. kelionių agentūrą.

Pelningumas skyrėsi daug kartų, L. M. kelis kartus sakė, kad Lietuva išlaiko ir Latviją, ir Estiją dėl to, kad Lietuvos pelningumas buvo didžiausias su tais produktais, kurių buvo didžiausia marža, t.y. ne visiems vaistams ir prekėms buvo vienodas antkainis. Nuo kai kurių būdavo uždarbis tik 10-20-30 proc., nuo kai kurių – 50 proc. Jie uždirbdavo daugiau su tais vaistais, kurių didžiausias antkainis. Mano, kad jis (kaltinamasis) ir jo žmona Ž. J. dirbo kaip už penkias darbo vietas, tai, ko nedarė Latvija ir Estija, darė jie, t.y. organizuodavo renginius, ieškojo naujų kompanijų, sudarinėdavo sutartis, ruošdavo prezentacijas ir skaitydavo paskaitas Lietuvos gydytojams ir važiuodavo į užsienį, pristatydavo kompaniją prieš kitas kompanijas, taip pat važiuodavo su L. M. dviese, susitikdavo su kitomis kompanijomis, vesdavo derybas, taigi, darė tai, ko Latvija ir Estija nedarė.

Visa L. M. veikla yra tęstinė, apie neteisėtus pardavimus nežinojo ilgą laiką. Nuo tų pardavimų gamintojai papildomai moka išlaidų reklamai, bet prekės nebūdavo parduodamos nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Visos lėšos keliavo į pono kišenę. Kai kaltinamasis sužinojo šias problemas, L. M. reikalavo iš jo pateikti sąskaitas, tada ir kilo konfliktas, nes jis atsisakė teikti fiktyvias sąskaitas iš didmenininkų. L. M. turėjo problemų Vokietijoje, ten vyko teismai dėl mokesčių vengimo ir pan. M. pradėjo Baltijos valstybių vadovų prašyti dalykų, kurių jie neturėjo teisės padaryti. Apie tai sužinojo 2011 m. vasarą, M. kaltinamajam pats pasakė, ar tu nesupranti, kad visa veikla buvo priedanga (atstovybių steigimas ir visa kita) jo tikram verslui – pinigų susikrovimui. Jis pajuto tuomet, kada buvo prašoma pateikti ataskaitas pardavimų, kad neva parduota 10 kartų daugiau. Tačiau iš Baltijos atstovybių niekas nesutiko. Todėl jis pats tokius duomenis pateikdavo gamintojams. Jie neteikdavo, o dirbo savo darbą, t.y. iš to, ką patys sugeneruodavo, ką patys parduodavo, gaudavo iš jo lėšas. Kaltinamasis iš kitur lėšų neturėjo, tik iš M. ir jo sutikimu, viską panaudodavo tinkamai, suderinęs su L. M., kitaip ir būti negalėjo. Su L. M. buvo kalba tik apie darbo vietos įrengimą sodyboje, nes ten praleisdavo daug laiko, dirbo su žmona šeštadieniais, sekmadieniais, atostogų metu, darbas vyko nuolat (t. 39, b. l. 8-11, 21-23; t. 42, b. l. 52-58, 154-156; t. 43, b .l. 139-144).

Liudytojas L. W. M. ikiteisminio tyrimo metu ir du kartus apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, šiuo metu neturi jokių santykių, nepiktuoju. 1995 m. pabaigoje pirmą kartą susitiko su p. J.. Tuo metu jis pateikė prašymą - savo kandidatūrą įsidarbinti įmonėje atstovo vietoje. Susitarė, kad jis dirbs įmonėje. (duomenys neskelbtini), kurioje liudytojas yra valdantysis akcininkas. Valdo tos įmonės 50 proc. akcijų, kita pusė priklauso p. A. iš Niujorko. 1996 m. Lietuvoje pradėjo nuo nulio, čia nevykdė jokios veiklos. Dirbdami su p. J. įdarbino dar dvi darbuotojas, vieną iš Klaipėdos, kitą iš Vilniaus, reikalai klostėsi gerai. (duomenys neskelbtini) (vadinosi anksčiau įmonė) veikla farmacijos sektoriuje plėtojosi gerai, todėl nutarė (duomenys neskelbtini) įsteigti kitą įmonę (duomenys neskelbtini). J. dirbo sėkmingai. Todėl paprašė jo įsteigti Lietuvoje (duomenys neskelbtini) padalinį. Tuo tikslu 1999 m. vasarą išdavė jam įgaliojimą, pagal kurį įgaliojo jį įsteigti atstovybę ir plėtoti jos veiklą Lietuvoje. Jo užduotis apėmė darbuotojų priėmimą į darbą, produkcijos reklamavimą šalyje, ryšių su reklamos agentūromis užmezgimą, nuolatinių santykių su gydytojais bei vaistinėmis palaikymą, tik Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje turi po biurą su atskirais vadovais, kurie dirba tą patį darbą, kaip ir J.. Nuolat keisdavosi informacija, bendravo telefaksu, el. paštu, susitikdavo kartą per metus su J., dirbo glaudaus pasitikėjimo pagrindu. Lietuvoje veikusios atstovybės veikla buvo finansuojama tik pinigais, mokamais iš (duomenys neskelbtini) (pagrindinė įmonė). Atstovybei buvo patvirtinę pastovių išlaidų biudžetą. Kartą per mėnesį buvo išmokama pastovių išlaidų biudžeto suma. Į šią sumą įėjo visos pastovios kas mėnesį kylančios išlaidos – darbo užmokestis, soc. draudimas, lengvojo transporto eksploatacija. Taip pat buvo antras biudžetas - rinkodaros išlaidų biudžetas. Šis biudžetas apėmė reklamos bei produktų gamybos išlaidas. Per susitikimą, kuris vykdavo kartą per metus, aptardavo kokius produktus paleis. Antrojo biudžeto sumą išmokėdavo gavę pareikalavimą iš atstovybės faksu, kuriame būdavo išvardyta papunkčiui kokios numatomos išlaidos. Nebuvo nei vieno išmokėjimo, kad nežinotų už ką perveda pinigus. Reikalai plėtojosi gerai iki 2009 m., kuomet kilo visuotinė finansų krizė. Tuomet priėmė nutarimą pakoreguoti darbo atlyginimus ir taip šią padėtį sėkmingai išgyveno. 2011 m. pradžioje, balandžio – gegužės mėnesį nustatė, kad tam tikri iš Lietuvos gauti prašymai yra nepatikimi. Todėl būdamas direktoriumi nutarė atidžiau panagrinėti atstovybės veiklą. Pvz., buvo paprašyta lektorių išlaidoms 8000 litų, nors iki tol būdavo po 300-400 litų, netikėtai sprogo išlaidos. 2011-08 pradžioje paprašė J. atsiųsti išrašus iš sąskaitų. Jis paklausė kokių reikia - mėnesio, ketvirčio ar metinių. Atsakė, kad nesvarbu, nori sąskaitos išrašų. Po to buvo 2-3 el. laiškų susirašinėjimas, nes jis nustatė, kad buvo nebe pagrindinė sąskaita, o subsąskaita. Įvertinęs sąskaitų išrašus nustatė: kas mėnesį būdavo pervedama nuo 2000 iki 3500 litų įmonei (duomenys neskelbtini), taip pat mėnesines įmokas įmonei (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 3-4 mokėjimus (duomenys neskelbtini) įmonei, J. beveik kas mėnesį mokėdavo premijas sau, kas nebuvo sutarta įmonėje. Todėl nutarė, kad metas atvykti į Lietuvą ir su juo pasikalbėti. Atvyko 2011-09-19 kartu su savo broliu, kuris dirba įmonėje ir su sūnumi, kuris vadovauja Estijos padaliniui. Kartu su J., kuris pasitiko oro uoste, nuvyko į biurą, pasakė, kad turim pasikalbėti apie kai kuriuos dalykus. Paklausė ką gali pasakyti dėl mokėjimų (duomenys neskelbtini) įmonei. Jis atsakė, kad tai yra mokėjimai už kalbų kursus, kuriuose dalyvavo sutuoktinė, kaltinamasis, moteris vardu L.. Pasakė pasižiūrėti į kainas, kad tiek negalėtų kainuoti kalbų kursai. Jis atsakė, kad tai buvo vienkartinė paskaita. Tačiau pasidomėjęs internete surado informaciją, kad minėta įmonė organizuoja vasaros stovyklas. Tuomet paklausė dėl kas mėnesį vykdomų mokėjimų įmonei (duomenys neskelbtini). Atsakė, jog tai esą reklamos paslaugos. Tuomet jis pasitaisė ir pasakė, jog jie išsinuomoja mikrofonus. Paklausė dėl A. P. įmonei atliktų mokėjimų. Atsakė, kad tai buvo ligoninės remonto išlaidos. Paklausė už kokios ligoninės remontą jie apmokėjo. Ilgai patylėjęs jis nieko neatsakė. Paprašė jo išeiti iš ofiso, per naktį pagalvoti ir ateiti kitos dienos 10 ryto. Kitą dieną jis atėjęs, sulaukė klausimo ką pagalvojo ir ką jis gali papasakoti. Po 10 min. tylos liudytojas jam pasakė, kad nėra prasmės, kad jis išeitų iš ofiso, kad visus reikalus nuo šiol tvarkys liudytojo advokatas. Kitą dieną atsitiko štai kas. Prie kompiuterio buvo pritaisytas nešiojamasis diskas, kurio jie prieš tai nematė. Nuotoliniu būdu J. prisijungė prie biuro kompiuterio, perrašė visus duomenis į nešiojamąjį diską ir duomenis iš kompiuterio ištrynė. Buvo susitarę, jog jis kitą dieną atsiims automobilio raktelius. Kartu su dviem antstoliais atvyko į biurą, pasitikrino antstolių tapatybės dokumentus, o tuo metu J. nuėjo į savo seną darbo vietą, atjungė nešiojamąjį diską nuo kompiuterio, išbėgo iš biuro ir jį perdavė savo sutuoktinei, kuri laukė koridoriuje. Tai supratęs, paskambino policijai, susisiekė su advokatu ir parašė pareiškimą dėl vagystės. Tuo pačiu metu paskambino (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), kuri nuotoliniu būdu susijungė su kompiuteriu ir sugebėjo atstatyti 95 proc. duomenų. Per artimiausius 1,5 metų kiekvieną pirmadienį skrisdavo į Lietuvą, kad išgelbėtų ką dar galima išgelbėti. Analizuodami kompiuterio informaciją nustatė įvairių dalykų, kurie yra nagrinėjami šioje byloje. Pvz., tam, kad apsigintų J. iš pradžių pareiškė ieškinį jiems, kartu su sutuoktine iškėlė ieškinį įmonei dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Iš tikrųjų jie teigė, jog buvo neteisėtai atleisti ir prašė priteisti kompensacijas dėl neišnaudotų atostogų. Paaiškėjo tokie dalykai, kad visos komandiruotės, kurios nagrinėjamos šioje byloje, buvo atliekamos ne verslo, bet vien asmeniniais tikslais. Nenorėtų konkretizuoti visų kelionių, bet pabrėžti keletas svarbiausių: 2010-08 J. sutuoktinių pora skrido į Paryžių, o įsakyme parašyta 10 dienų verslo kelionė į Paryžių, bet faktiškai iš Paryžiaus jis nuskrido į Singapūrą ir Indoneziją, o išlaidas apmokėjo iš atstovybės kasos; 2007 m. birželio 14-24 dienomis automobiliu keliavo į Austriją ir vėliau į Italiją; 2009 m. balandžio 4-14 dienomis skrido į Bankoką. 2011 m. vyko paskutinė kelionė, įsakyme parašyta, kad skrido į Paryžių, tariamai Paryžiuje susitiko su gamintoju, nors iš tiesų skrido į Frankfurtą, kur išsinuomojo automobilį ir keliavo Elzaso regione. Visos kelionės yra įrodytos, lagamine turi storą segtuvą su įrodymais, patvirtinančias, kad visos šios kelionės buvo atliktos ne verslo tikslais, taip pat turi antrąjį segtuvą su kasmėnesiniais J. prašymais, kuriuose prašo išmokėti konkrečią rinkodaros tikslais sumą. Nei apie vieną iš šių kelionių įmonė (duomenys neskelbtini) nežinojo, nei vienos iš šių kelionių jie nepatvirtino ir nei vienai iš šių kelionių J. nebuvo prašęs pinigų iš (duomenys neskelbtini). Didžioji dalis šių dokumentų yra byloje.

Nustatė, kad pinigai buvo mokami įmonei (duomenys neskelbtini), per pirmąjį pokalbį su J. paklausė kokiu tikslu. Jis paminėjo, kad tai buvo kalbų kursai, kuriuose dalyvavo jis, jo sutuoktinė ir darbuotoja L.. Nustatė, kad jis išsiuntė savo vaikus į kalbų stovyklą Anglijoje, pinigų šiam tikslui iš (duomenys neskelbtini) nebuvo prašęs. (duomenys neskelbtini) biuras apie šias išlaidas nieko nežinojo ir oficialiai šių išlaidų iš (duomenys neskelbtini) biuras neapmokėjo. Jei būtų prašęs, biuras nebūtų apmokėjęs. 2009 m. buvo ekonominė krizė, tokioje situacijoje nebūtų galėjęs J. suteikti neatlygintinių privalumų. Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje turi darbuotojų, į kuriuos turi žiūrėti vienodai ir suteikti vienodas galimybes. Nustatė, kad J. iš (duomenys neskelbtini) nusipirko garso stiprintuvą. 2007-01, kuomet pirmą kartą sumokėjo mėnesinę 2000 litų įmoką, po to vasario 2000 litų įmoka ir t.t., per Kalėdas atsiėmė įrangą. J. neprašė sumokėti 2000 ar 20000 litų, skirtų garso stiprintuvui. Yra pateikę papildomus dokumentus, kuriuose jis susirašinėjo su pardavėju, kuriuose neina kalba apie jokią reklamą, tačiau juose kalbama tik apie aukštos kokybės garso įrangą. Tikrindami faktus, susijusius su P. įmone, nustatė, kad ji gamino langus. P. įmonė buvo pateikusi pasiūlymą 19 langų. Šie langai yra rąstiniame name, kurį pasistatė J.. Niekuomet nėra gavęs iš jo prašymo langams, skirtiems vasarnamiui. Kita sąskaita buvo iš įmonės (duomenys neskelbtini). Buvo bandoma paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) atliko remonto darbus Lietuvoje esančiame jų biure. Tačiau išnagrinėję kuo (duomenys neskelbtini) užsiima, nustatė, kad ji gamina rąstinius namus. Nagrinėjant tolesnį susirašinėjimą pamatė, kad J. maždaug metus susirašinėjo su (duomenys neskelbtini), vedė derybas dėl šio rąstų namo statybos. Iš viso yra apie 60-70 laiškų, kuriuose intensyviai keičiamasi informacija kaip išvengti PVM, kaip sutaupyti kitų mokesčių. Statybos etapo pabaigoje (duomenys neskelbtini) parašė laišką J., tas laiškas yra čia dokumentuose ir dar turi jo kopiją su savimi, „Sveikas, R., statyba beveik užbaigta, man dar reikia 40 tūkstančių litų“. Pamačius atsakymą jį ištiko šokas. „Nusiųsk sąskaitą įmonei, parašyk biuro remontas arba panašiai“. Dar prisimena pinigus, sumokėtus įmonei (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo užsakyti vaikiški baldai, rašomieji stalai ir kėdės, nesusiję su atstovybe, kuriuos J. naudojo asmeniniais tikslais.

Analogiškas atstovybes turi Latvijoje, Estijoje, prieš du metus atidarė Kazachstane, Minske (Baltarusijoje), Berlyne. Tose atstovybėse yra nustatyti metų biudžetai ir kartą per mėnesį išmoka pinigus toms šalims, kaip ir čia. Reguliariai keičiamasi informacija, kartą per metus nustato pastovių išlaidų biudžetus, o už rinkodaros išlaidas gauna sąskaitas. Jeigu gauna netikras sąskaitas, sukontroliuoti šiek tiek sudėtingiau, kaip pamatė šiuo atveju, gavo sąskaitas, kurios tokia forma nebuvo išrašytos, pvz., yra gavę sąskaitą iš įmonės (duomenys neskelbtini), išrašytą 6500 litų, o sąskaita, kurią gavo J., buvo išrašyta 2500 litų. Yra gavę sąskaitą iš įmonės (duomenys neskelbtini) 9500 litų sumai, o sąskaitos originale buvo 2500 litų, skirtame J., tačiau jis gavo 9500 litų. Už tą skirtumą J. finansavo savo keliones, siuntė vaikus į mokyklą, pirko garso įrangą, statėsi namą, siuntė savo sutuoktinę studijuoti. Tai kas yra byloje, sudaro maždaug 30 proc. žalos, kuri buvo patirta.

Prie kaltinamojo kompiuterio prieigos niekada neturėjo. Turėjo prieigos teises matyti banko sąskaitą nuo 2004 m. iki 2009 m. P. J. atsiuntė el. laišką, kuriame paaiškino, jog banko sistema pasikeitė, nuo šiol prieigos neturėsite, o Lietuvoje dirbantiems darbuotojams bus išduodami kodų generatoriai. 2011-08 pradėjęs tikrinti jo paprašė el. laiške atsiųsti sąskaitų išrašus. Jis paklausė kokių išrašų noriu - kas mėnesį, kas pusė metų ar metinių. Jeigu būtų turėjęs prieigą prie sąskaitos, J. būtų galėjęs atsakyti „Pats pasižiūrėk, turi prieigą“. Be to, niekuomet neturėjo prieigos prie subsąskaitų ir kreditinių kortelių sąskaitų. Iš pateiktų dokumentų mato, kad kas mėnesį buvo pervedami pinigai į subsąskaitos, prie kurių jie neturėjo prieigos. Jeigu J. teigia, kad liudytojas turėjo visą informaciją ir buvo viską patvirtinęs bei matė banko sąskaitas, gali tik atsakyti, jog tai yra melas. Kaip žmogus buvo labai nusivylęs, kuomet pamatė, ką J. padarė įmonei, tačiau dar labiau nustebino, kad J. sėdi ir bando visus apvynioti aplink pirštą, jog jam nepakanka vyriškumo prisipažinti, kad įmonę apgavo. Pagrindinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba šeši darbuotojai, jis yra tiek direktorius, tiek akcininkas. Jo dešinioji ranka yra J. B. - direktoriaus pavaduotojas, į jo pareigas įeina biure atliekamų reikalų tvarkymas, atsiskaitymai su šalyse veikiančiomis atstovybėmis. Atstovybių vadovai kasdienius reikalus derindavo su juo. V. E. - atsakinga už transportą iš (duomenys neskelbtini) į Baltijos šalys, Kazachstaną, Baltarusiją, t.y. prekių, siunčiamų klientams, transportavimą. Jų darbuotojai yra važiavę į verslo keliones ir yra tam taisyklės. Iš pradžių buvo bendrai nustatyta, kas, kada ir kur vyks. Šį sprendimą yra priėmęs jis. Nė vienas darbuotojas neturi teisės nuspręsti kur jis skris. J. nebuvo suteikta teisė nusipirkti bilietą ir kur nors skristi. Iš susirašinėjimų, kurį gali pateikti, matyti, kad gamintojas praneša į (duomenys neskelbtini), jog įvyks platintojų susitikimas, ar norėtumėte dalyvauti. Siųsdavo pranešimą šalims ką galvojate, ar yra prasmės nuvykti. Susitarę, kad kas nors važiuos, prašydavo pateikti bilieto kainą, kadangi turi kelionių biurą savo biure paprašydavo patikrinti kainas. Nutardavo kas pirks bilietus. Jeigu (duomenys neskelbtini) bilietas nuperkamas, tuomet jis buvo atsiunčiami į vietinę atstovybę. Buvo verslo kelionių, kurios vykdavo įprastine tvarka ir kelionių, į kurias buvo vykstama atostogų tikslais, tačiau kurias J. apiformino kaip verslo keliones, dėl kurių šiuo metu vyksta byla. Keliones atostogų tikslais nebuvo leidžiama apmokėti. S. P. - vidaus biuro darbuotoja. J. M. – užsiima pirkimais. D. Š. - atsakingas už naujus regionus. Liudytojas yra atsakingas už atstovybių darbą. Inkriminuojamuoju laikotarpiu buvo imtasi tokių priemonių: reguliariai vyko susitikimai, tikrindavo gaunamus prašymus, gaudavo sąskaitas, kurios būdavo pridėtos, tikrindavo ar buvo pasiekiami pardavimo tikslai, kuriuos buvo iškėlę, reguliariai keisdavosi informacija telefonu, el. laiškais ir faksu. Dažnai priemones taikyti sudėtinga, jeigu žmogus siekia nusikalstamų tikslų. Per inkriminuojamą laikotarpį auditas nebuvo atliekamas. Jeigu yra numatę pastovių išlaidų biudžetą su konkrečiais atlyginimais, nėra ką audituoti. Inkriminuojamu laikotarpiu (2004-2005-2006-2007 metais) vykdavo viena – dvi kelionės, tik 2008-2009-2010 metais viskas įsivažiavo. Jeigu jo darbuotojas pasako, jog turi darbuotoją Z. B., kuri yra medicinos atstovė ir uždirba 3200 litų, bet atvykęs į Lietuvą, nustato, kad tai yra valytoja, uždirbanti 700 litų ir atliekanti pareigas ne biure, o J. namuose. J. buvo atstovybės vadovas, pasitikėjimo santykiais valdė pinigus, kuriuos jam patikėdavo ir persiųsdavo. Nuo 2011 m. nesiuntė apskirai jokių gydytojų. Kaltinime nurodytos kelionės buvo padarytos asmeniniais tikslais. Buvo 4 ar 5 atvejai per 3-4 metus, kuomet parėmė vieną gydytojo kelionę į (duomenys neskelbtini), tačiau jie neorganizavo gydytojų atostogų kelionių, tai buvo moksliniais tikslias rengiami kongresai. Parama apsiribojo kongreso nario mokesčiu ir viešbučiu. Kalba apie vieną, kartais du žmonės. 2004-2011 metais buvo 5 ar 6 atvejai. Jam labai gerai žinoma ši problematika. Jų visi gamintojai yra įsteigę atitikties skyrius įmonėse ir labai nuodugniai laikosi atitikties reikalavimų. Kartą per metus turi pateikti ataskaitą su išlaidomis, kurios išleido net konkrečiam rašytojui.

Šiuo metu Lietuvoje mokėjimai vykdomi (apmokamos sąskaitos) tiesiai iš Vokietijos. Estijoje ir Latvijoje pakeitimų nėra, nes ten dirba sąžiningi darbuotojai. J. priimant į darbą ir vėliau nebuvo aptarta jo ir darbuotojų skatinimo bei motyvavimo politika. Du kartus per metus Lietuvos darbuotojai rinkdavosi vasarą į stovyklą arba kolektyvo suvažiavimą, kurių išlaidas apmokėjo įmonė. Tai buvo tam tikra šeimyninė stovykla, kurioje dalyvavo darbuotojai ir jų šeimų nariai. Motyvacinės sistemos, pagal kurią kas nors galėjo vykti į užsienį, taip pat motyvacinės sistemos, pagal kurią kieno nors vaikai galėjo vykti į užsienio stovyklas, nebuvo. Kas mėnesį buvo siunčiamos faksimilės su rinkodaros išlaidomis: viršuje užrašas (duomenys neskelbtini), prašymas pervesti žemiau nurodytos rinkodaros išlaidos su 5-6 paskirties pozicijom ir joms priskirtom sąskaitom. Turi visą segtuvą su prašymais už paskutinius metus. Jie pervesdavo pinigus į atstovybės sąskaitą, dalį pinigų apmokėdavo paslaugų tiekėjams, dalį - atstovybei. J. pranešdavo ką į mūsų sąskaitą, ką tiesiogiai. Bendra žala siekia 750000 eurų.

Klientų buvo ieškoma iš (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) Baltijos šalyse turi 4 ar 5 klientus, jie buvo iš pat pradžių ir vis dar yra. Todėl nėra jokio reikalo nusipirkti bilietą, skristi į Bankoką ir ten ieškoti klientų. Jų klientai yra vidutinio dydžio Europos farmacijos įmonės, neturinčios nieko bendro su Rytų Azijos regionu ir bei su kelionėmis, kurios yra inkriminuotos. Klientai – vaistinių preparatų gamintojai. Visiškai nebuvo tikslo J. vienam skristi į Bankoką, Singapūrą, Malaiziją, eiti į vaistines ir ieškoti klientų, kiekviena kelionė būdavo derinama iš (duomenys neskelbtini), J. neturėjo teisės savarankiškai skristi į šias keliones. Sulaukdavo skambučio arba elektroninio laiško iš tiekėjo su pranešimu apie platintojų susitikimą, į kurį norėtų pakviesti. Šį kvietimą gaudavo (duomenys neskelbtini) veikiantis biuras. Su Baltijos valstybių atstovais pasitardavo ar verta dalyvauti, kartu nuspręsdavo kokios išlaidos, kas užsakys bilietus ir kaip bus vykstama. J. prašė atostogų. Visos Pabaltijos šalyse veikiančios atstovybės atostogavo liepos mėnesį. Kartais J. atsiųsdavo el. laišką su pranešimu „W., su tavo leidimu norėčiau tada ir tada išvykti atostogų“. Pasakydavo, kad gerai, bet vėliau nustatė, kad inkriminuojamos kelionės, dalis jų apima keliones, dėl kurių J. yra pateikęs atostogų prašymą. Pvz., jis sakė norėčiau birželio 10-17 atostogauti, sutikdavo, bet vėliau nustatė, peržiūrėjęs atostogų tvarkaraštį, kad šių atostogų jis neįtraukė į atostogų lapą, bet užpajamavo kaip verslo kelionę. Todėl šios kelionės yra įtrauktos kaip inkriminuojamos. Nebuvo tartasi dėl J. nuotolinės darbo vietos įrengimo jo sodyboje. Pirmą kartą apie sodybą sužinojo atvykęs 2011 m. rudenį į Lietuvą, prieš tai apie sodybą nieko nežinojo. Nėra davęs J. nurodymų, kad už suteiktas paslaugas ar prekes būtų išrašomos sąskaitos kaip rinkodaros išlaidos.

1999-2011 m. laikotarpiu gavę užsakymą iš didmenininko išrašydavo jam sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir išsiųsdavo jam prekes Lietuvoje. Iš farmacijos didmenininkų pinigus gaudavo tiesiogiai jie. Jie kontroliavo visą pardavimo procesą. Gamintojai mokėjo 20 proc. nuo apyvartos už produkcijos populiarinimą. Iš šios sumos finansuodavo ne tik Lietuvos marketingo biudžetą, bet ir Estijos, Latvijos. Su kiekvienu gamintoju yra kitokios taisyklės, yra gamintojų, kurie nemokėjo visai, kai kurie mokėdavo 10 proc. už rinkodarą, kiti pusę rinkodaros biudžeto.

Gamintojai neturėjo tiesioginio ryšio su Lietuvos atstovybe, jei buvo pareikšta, tai buvo tiesiogiai į (duomenys neskelbtini), t.y. jam. Dėl Lietuvos atstovybės darbo nėra gavęs pretenzijų iš gamintojų. Buvo gamintojų, kurie nutraukė sutartį, bet tai nesusiję su reikalais. Vienintelis šaltinis, susijęs su finansavimu, buvo (duomenys neskelbtini). Ne vienas gamintojas tame nedalyvavo. Gamintojai su atstovybėmis nesitardavo dėl nieko. Atstovybė tiesiogiai bendraudavo su (duomenys neskelbtini) esančia pagrindine įmone. O (duomenys neskelbtini) pagrindinė įmonė tiesiogiai susitardavo su atstovybėmis kiek lėšų reikės skirti rinkodarai. (duomenys neskelbtini) veikianti įmonė nesitarė dėl namų statybos ir skrydžių atostogoms. Neprašė J. fiktyvių sąskaitų. Neturėjo teisminio ginčo su (duomenys neskelbtini) dėl to, kad klastojo duomenis ataskaitose apie pardavimus Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį su (duomenys neskelbtini), nes įsteigė savo atstovybę Lietuvoje ir nesilaikė pirminio susitarimo. Todėl (duomenys neskelbtini) iškėlė ieškinį, (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) 20000 tūkst. kompensaciją dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Gamintoją (duomenys neskelbtini) surado įmonė (duomenys neskelbtini). J. buvo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas, viską, ką jis atliko, jis atliko įmonės (duomenys neskelbtini) pavedimu. Jeigu teigiate, jog jis pirmas susisiekė su minėta įmone, tuomet taip, galbūt jis juos kažkur sutiko, bet vėliau susirašinėjimo dokumentai, kuriuos turi su savimi, patvirtina, kad jis asmeniškai tikrino sutartis ir asmeniškai pasirašė su (duomenys neskelbtini). J. kelionė į Romą nebuvo susieta su (duomenys neskelbtini), nes dėl šios kelionės prašymo negavo. Jis nepatvirtino kelionės į Romą. Buvo subsąskaitos. Nepriklausomai nuo to ar matė ką nors ar ne, ar dėl to veiksmo statusas pagerėjo, jeigu pavogė pinigus ir lieki nepastebėtas. Nematė 2004 m. 15000 litų pavedimo. 2007-2008 m. nematė pavedimo 82000 litų „(duomenys neskelbtini). 2008 m. nematė UAB (duomenys neskelbtini) pavedimo 40000 litų. Šio mokėjimo nematė, todėl ir negalėjo sau iškelti klausimo, jeigu mokėjimas atliekamas iš atskiros sąskaitos jis negali matyti. Be to, stovi su vertėju, nes nekalba lietuviškai, jis nebūtinai gali pamatyti už ką atliekamas mokėjimas, bet tai nereiškia, kad J. gali kelti sau atlyginimą. Yra nukopijavę visus sąskaitų išrašus ir gali juos pateikti, jam nebuvo suprantama už ką yra apmokėta. Turi omenyje, kad yra dar viena sąskaita tam pačiame banke. Turėjo kodų kortelę, pagal kurią galėjo matyti tik vieną sąskaitą, prie kitų sąskaitų priėjimo neturėjo.

Atvykęs į Lietuvą, peržiūrėjo dokumentus ir suprato, kad tai buvo kelionės, neturinčios nieko bendro su įmonės reikalais. Jis turėjo keliones, bet neinkriminuojama. Buvo kelionių, kurios vyko normaliai, apie kurias jis paaiškino, kad vyksime ten, pirksime bilietus ir darysime taip. Pirmoji J. pareiga yra vadovauti Lietuvos atstovybei, po to buvo kelionės, į kurias vyko kartu susitikti su kitose šalyse, t.y. Estijoje ir Latvijoje veikiančiomis atstovybėmis, buvo kelionių, į kurias vyko gamintojų kvietimu kartu su J., dar buvo kelionių, į kurias prašė vykti J. dalyvauti konferencijoje arba susitikime, tačiau viskas derinant su (duomenys neskelbtini) biuru. Inkriminuojamos kelionės nebuvo suderintos su (duomenys neskelbtini) ir nebuvo susijusios su kažkokiais reikalais. Niekada nematė stiprintuvo, jis neliko patalpose, jo ten ir nebuvo, be to, jo atstovybei ir nereikėjo, be to, už stiprintuvą iš (duomenys neskelbtini) nebuvo prašoma pinigų. Dėl kompiuterio failų ištrynimo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet tai nereiškia, kad niekas neįvyko. Jo nuomone, teismas nusprendė, kad tebūnie, viskas kainuoja 100 eurų, vertė maža, bylą nutraukė, bet jie kompiuteryje rado ištrintus duomenis, juos atstatė ir konstatavo aplinkybes, apie kurias kalbama šioje byloje.

Kaltinamasis dirbo gerai, todėl jie rinkoje ir išliko. Pradėję dirbti šioje rinkoje 1999-2000 metais (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nebuvo, jie ją sukūrė ne todėl, kad papirko gydytojus, o todėl, kad sunkiai dirbo. Pastovių išlaidų biudžeto, kuris buvo mokamas kas mėnesį, buvo laikomasi, esant reikalui metų pabaigoje derinamas arba ne. Rinkodaros biudžetas metų pradžioje būdavo nustatomas apytikriai ir jo buvo laikomasi šiose ribose, tik tai, kad biudžetas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, pateikiamos padirbtos sąskaitos, falsifikuojami dokumentai ir pateikiami klaidingi duomenys.

Bendrame biudžete nebuvo išskirta kiek konkretus atstovybės darbuotojas turi gauti mėnesinį atlyginimą. Atstovybės darbuotojus į darbą priėmė J. ir nustatė jų atlyginimą, t.y. jo kompetencijoje. J. tvarkė ir archyvavo buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis nesakė, kad kiekvienais metais susipažindavo su dokumentais. Kasmet rengdavo susitikimus, per kuriuos kalbėdavo apie reikalus, liudytojas pats nematė buhalterijos dokumentų. Yra tos nuomonės, kad tai yra atstovybės vadovo užduotis. Nebuvo metinių ataskaitų už metinius rezultatus. (duomenys neskelbtini) vertino Exel formų lenteles, kas mėnesį vertino pardavimus, kiek uždirbdavo. Vertino Exel formos lenteles: kairėje pirkimai, dešinėje pardavimai, dar kitame stulpelyje dešinėje bendra nauda, apačioje stulpelis su atstovybės išlaidomis, dar žemiau stulpelis su rinkodaros išlaidomis, dar žemiau iš (duomenys neskelbtini) apmokamos nuolatinės išlaidos, tuomet pačioje apačioje rezultatas. Paskutinius metus apyvarta siekė 15 mln., taigi, gali įvertinti atstovybės darbą. Jeigu kas nors klastoja dokumentus ir pateikia klastingus duomenis, kontroliuoti sudėtingiau, bet jie tą ir nustatė.

Į Malaiziją nieko nėra pervedęs ir taip pat nėra matęs, kad R. ką nors būtų pervedęs į Malaiziją. 1998 metais įsteigė kelionių agentūrą, kurioje dirba keturi darbuotojai, atstovauja įvairias oro linijas. Kilus reikalauti vykti į komandiruotę, tikrindavo kur geresnės sąlygos, ten, kur buvo geresnės sąlygos, iš ten ir užsakydavo, tai nereiškia, kad keliones užsakinėdavo tik per jo kelionių biurą. Užsakydavo priklausomai nuo to, kur buvo palankiausios sąlygos. Dalis Lietuvos atstovybės kelionių, kurios neinkriminuojamos, buvo organizuojama per juos, dalis tiesiogiai čia. Dabar atstovybė turi banko sąskaitą, į ją pervedamas biudžetas, bet ne taip, kaip anksčiau. Anksčiau prieigą prie banko sąskaitos turėjo J., bet ne liudytojas. Šiandien jis turi prieigą, o J. jos neturi. Pinigai pervedami į atstovybės sąskaitą, kuria disponuoja tik jis.

1995 m. pabaigoje susipažino su J., 1995 m. pabaigoje – 1996 m. pradžioje jis buvo priimtas dirbti Lietuvoje (duomenys neskelbtini) vietos atstovu. Lietuvoje yra nusipirkęs du butus, (duomenys neskelbtini) yra atstovybės patalpa, antrame (duomenys neskelbtini) – šis butas kaip dalis atlyginimo buvo suteiktas neatlygintinai J.. Iš pradžių J. turėjo sutartį, kuri buvo pakeista, tuomet telefonu susitarė dėl atlyginimo padidinimo, paskutinis jo atlyginimas, kuris buvo suderintas su liudytoju - 5000 eurų. Iš dokumentų mato, kad jis sugudravo ir savavališkai pakėlė atlyginimą. Dėl pagrindinių dalykų tardavosi raštu. Dėl 5000 eurų atlyginimo tarėsi žodžiu, bet yra pakankamai dokumentų, dėl ko tarėsi raštu.

Viso buvo atrinktos 83 R. J. kelionės, iš jų 52 verslo tikslais, o 31 kelionei jis pritaręs nebuvo. Jis jas atrinko ir jos nurodytos kaltinime. 52 tarnybinės kelionės per 2003 – 2011 metus atitinka 6 keliones per metus. Kaltinamasis neturėjo teisės savarankiškai užsakyti keliones ir jis tą žinojo. Leidžiama su sąlyga, kad tai atitinka verslo interesams. Tai yra bendra praktika. Visiška nesąmonė, kad jis leido pasistatyti namą kaimo vietovėje. Pirmą kartą apie namą sužinojo 2011 m. rugsėjo mėnesį, kai atvyko į Lietuvą ir patikrino atstovybės dokumentus (t. 37, b. l. 50-53; 42, b. l. 71-75; t. 43, b. l. 142-144).

Liudytojas M. O. tiesiamajame posėdyje parodė, kad nuo 1993 iki 2001 m. dirbo su p. M.. 1993-04 p. M. pirmą kartą atvyko į Estiją, susitiko su juo, abi šalis turėjo interesų pradėti vystyti verslą, susijusį su medicininiais preparatais. Bendra situacija buvo tokia, kad po Tarybų Sąjungos žlugimo, atsivėrė sienos ir p. M. pradėjo ieškoti kontaktų Rytuose ir Vakaruose, jis taipogi ir 1993-11 įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, jis buvo pirmas kontaktas Baltijos šalyse. R. J. į darbą pas p. M. atėjo vėliau, 1995 metų vidurį arba pabaigoje. Liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas. 1998 m. p. M. perdavė savo dalį, neprisimena, ar 50 ar 75 procentų. Jis buvo valdybos nariu iki 2000 m., iki to laiko įmonė turėjo vieno asmens valdybą, jis ir buvo vienintelis valdybos narys, tai reiškia ir firmos vadovu. Kai (duomenys neskelbtini) baigė savo veiklą, visi įmonės darbuotojai ir visas turtas perėjo (duomenys neskelbtini) įmonei Estijoje. Klientų bazė perėjo taip pat, (duomenys neskelbtini) tęsė tą pačią veiklą, kurią vykdė (duomenys neskelbtini). Susidarė nuomonę apie veiklą prieš tai ir daug apie tą veiklą žinojo, tad užsinorėjo išeiti iš įmonės, kadangi tai, kas ten vyko jam buvo nepriimtina. P. M. elgdavosi labai mandagiai, tačiau buvo įmonės veiklos pradžioje daug vaistinių preparatų siunčiama į Estiją ne tam, kad būtų parduoti, bet tam, kad būtų siųsti atgal į Vokietiją. Tokia veikla buvo vykdoma iki 1994 metų pabaigos, kiek jam žinoma, tada ši schema išaiškėjo ir Vokietijoje kyla daug problemų. Prisimena, kad 1994 m., kai p. M. turėjo problemų Vokietijoje, jis buvo atvykęs į Estiją ir susitikęs. Pokalbio metu p. M. pasakė, kad laukia jo pagalbos, kadangi jam gresia įkalinimas, po to pradėjo nuomotis ofisus Latvijoje bei Lietuvoje ir samdyti darbuotojus.

Tikslas buvo pradėti parduoti vaistinius preparatus Latvijoje ir Lietuvoje, samdyti pardavimų atstovus jau legaliai atstovauti Vokietijos vaistų gamintojus, t.y. žmonės, kurie Latvijoje ir Lietuvoje pristatinėtų preparatus vaistinėms ir gydytojams.1995 metų pabaigoje jis kartu su M. ir K. atvyko į Lietuvą, pasamdė p. J., kuris tapo atstovybės vadovu. Nuo 1995 iki 2001 metų bendravo dažnai. Tuo metu, jo nuomone, vokiečiai pasitikėjo p. J., jis tikrai daug padarė verslo vystymo tikslias, turėjo daug gerų verslo idėjų, kurių neturėjo estų ir latvių atstovybės. Dauguma pažadų iš p. M. buvo žodiniai, rašytinių įsipareigojimų ar pasižadėjimų buvo labai mažai. Visas realus vadovavimas, visi kontaktai su klientais, gamintojais, tiek pinigų srautai buvo p. M. rankose, buvo vykdomi iš (duomenys neskelbtini), taigi, jis buvo priverstas atsisakyti savo dalies dėl tos priežasties, kad visas vadovavimas buvo vykdomas iš (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad trejus ar keturis metus buvo rašomos sąskaitos tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, taigi, tarp šių 3 ar 4 įmonių prekės nejudėjo, bet pinigai sąskaitose judėjo gana didelėm sumom. Iki 2001 m. p. J. buvo tikrai vokiečių vertinamas, tiek savo įmonės Lietuvoje, turėjo didelę laisvę, viską, ką reikėjo jam darbui, gaudavo, tiek ofiso reikmenų, automobilių, rinkodaros palaikymo priemonių.

Nuo 2001 m. su p. J. ilgai nebendravo, o su p. M. turėjo keletą teisminių bylų. Nežino apie (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės veiklą 2004-2011 metais, tik girdėjo iš estų pardavimo atstovų kai kurių kalbų, tačiau iš pirminio šaltinio nieko nežino. L. M. turėjo problemų Vokietijoje. Šią informaciją gavo iš paties p. M.. 1994 metų pabaigoje, po to, kai didelį kiekį vaistų atvežė į Estiją, po to siuntė atgal į Vokietiją, p. M. pasakė padėk man, kitaip aš būsiu įkalintas.

Nuo 1993 iki 2001 m. dažnai bendravo su L. M., bet po to tik retkarčiais. Teisminiuose procesuose dalyvavo L. M. advokatai, buvo dvi bylos: p. M. ieškinys prieš jį ir jo priešieškinys prieš p. M., tos dvi bylos buvo sujungtos. Tai buvo 2002 m. Abu rado kompromisą už bylos ribų ir nuo to laiko nebebendravo (t. 43, b.l. 140-142).

Liudytoja J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) Latvijos padalinyje dirba nuo 1998 m. iki šiol. Yra Latvijos biuro vadovė, atsakinga už pardavimus, marketingą ir darbuotojų darbo organizavimą Latvijoje. Šiuo metu dirba penki darbuotojai ir ji. Kaltinamąjį pažinojo, bendravo tik darbo klausimais, kai jis dirbo atstovu Lietuvoje. Jie turi biudžetą, kas mėnesį persiunčia į (duomenys neskelbtini) ofisą ir jiems moka iš (duomenys neskelbtini) pagal visus važtaraščius. Kiekvieno mėnesio pabaigoje siunčia išrašą iš banko į (duomenys neskelbtini). Jeigu pas juos būdavo mažos išlaidos, tokių (duomenys neskelbtini) nemokės, tad buhalterė kas mėnesį padaro ataskaitą pagal kiekvieną poziciją ir siunčia į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo žiūri ataskaitas. Jų bosas L. M. viską žino, nes jeigu jai reikia atlikti kažkokius mokėjimus, pradžioje jam rašo arba skambina, kad planuoja konferenciją, kiek žmonių ir jis leidžia, t.y. viską daro su jo žinia. Nedažnai išvykdavo į komandiruotes, nebent gamintojas daro marketingo susitikimą ir juos pakviečia, jeigu bosas paskambina jai ir pasako, kad turi važiuoti, tuomet važiuoja. Pati neturi jokių kontaktų, viskas vyksta per (duomenys neskelbtini). Jai individualiai nebūdavo pasiūlymų, tik per bosą, pvz., ateina pranešimas, kad tokią tai dieną vyks susitikimas dėl tam tikro produkto, tačiau tai pranešama visiems ir, jeigu bosas sako, jog turi ten nuvažiuoti, ji važiuoja, tai boso sprendimas. Jai teko būti Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), kur yra pagrindinis ofisas. Vieną kartą 2000 m. (duomenys neskelbtini) surengė konferenciją dėl (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo ji, bosas ir kaltinamasis. Dar vieną kartą dalyvavo gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ surengtame susitikime Paryžiuje. L. M. darė jiems susitikimą Ispanijoje, Valensijoje labai seniai, gal prieš 15 metų, vyko darbo reikalais. Dar buvo 2-3 kartus Kalėdų susitikimai Berlyne, Bremene ir Leipcige visų darbuotojų (Latvijos, Estijos ir Lietuvos). Niekada nebuvo paskatinimų važiuoti į užsienį. Jeigu jie įvykdo planą, būdavo 13 atlyginimas. Tie Kalėdų susitikimai buvo irgi kaip paskatinimas tam tikru laiku. Viską sprendė bosas. Tik su boso žinia galėjo pakelti algą darbuotojams. Jie turi metinį biudžetą, žino, kad alga tiek ir tiek daugina iš dvylikos, rašo, žino, kiek benzinui išleidžia pinigų, rašo, t.y. viskas suderinama. Siunčiama ataskaita. Jie visada tilpo į biudžetą, ne karto jo neviršijo. Vieną kartą pirko baldus ofisui. Kai pradėjo dirbti 1998 m. iš viso nebuvo ofiso, po to išsinuomavo ofisą ir nupirko baldus, kurių nekeitė iki šiol. Jie neorganizuoja renginių medikams, jie tik dalyvauja konferencijose, kurias kiti organizuoja, tarkim, hipotologų asociacija daro konferenciją, jie ten ima stendą, kartais jie išduoda sąskaitą, kad reikia susimokėti už maistą, jie dalina tarp firmų. Viską apmoka ši asociacija, jie patys nieko neperka ir nedaro. Būna, kad perka kavos, vynuogių, jeigu eina pas gydytojus, kur padaromas apvalus stalas, tačiau tai pasitaiko retai. Kalėdom teko pirkti dovanų korteles, 6 vienetus, siuntė tų asmenų pavardžių sąrašą ir bosas patvirtindavo ar galima. Jeigu didelis pirkinys moka bosas, jeigu mažas - jie, tačiau dėl visų didelių pirkinių stengėsi, kad apmokėtų Vokietija, nes jiems taip lengviau.

Per metus išvažiuodavo maksimum du kartus arba nė karto. Labai dažnai gamintojas rezervuodavo viešbučius, o bilietus žiūrėjo moteris (duomenys neskelbtini), liudytoja žiūrėjo, kiek kainoja, po to pranešdavo bosui ir sprendė kur pigiau, tuomet pati arba (duomenys neskelbtini) pirko bilietus. Darbo reikalais bendraudavo su J., tačiau jis neminėjo apie keliones. (duomenys neskelbtini) spręsdavo kur važiuoti, jos nuomonės neklausdavo. Turėjo (duomenys neskelbtini) susitikimus ir aptardavo trijų Baltijos šalių veiklą, analizuodavo skaičius apie pardavimus. Sunku pasakyti kuri valstybė atnešdavo daugiausia pelno, nes valstybėse vykdoma skirtinga politika dėl medikamentų, o gyventojų daugiausia Lietuvoje, palyginus su Estija. Lietuva labai gerai atliko darbą su vienu preparatu dėl (duomenys neskelbtini), nes leido kompensuoti ligoniams, tad gerai pardavinėjo šį preparatą. Lietuva daugiau uždirbdavo nei Latvija ir Estija. Nežino, ar dėl to buvo daugiau suteikta lengvatų Lietuvai. Su naujais gamintojais dėl produkcijos platinimo nieko neturėjo, nevažinėjo ir neieškojo naujų gamintojų. Jeigu buvo kažkokie susitikimai su senais gamintojais, galėjo būti, bet tiksliai nepamena, kad tik ji viena su bosu važiuotų. Ji nevažiavo su bosu ieškoti kažko naujo. Pas juos viskas vyksta pagal įstatymą, nes juos tikrina mokesčių inspekcija, viskas turi būti, kaip numato Latvijos įstatymai. Pas juos Latvijoje buvo vidinė tvarka, iš (duomenys neskelbtini) tokio dokumento nebuvo. Jeigu darbuotojas vyksta į kitą miestą į komandiruotę jie rašo įsakymą dėl komandiruotės, viskas įnešama į jų buhalteriją, po to atidarai ir matai, kad jeigu važiuoji į Liepoją, gauna dienpinigius 7 eurų už komandiruotę. Jis pateikia išrašą iš viešbučio, viską daro, kaip numato Latvijos įstatymai. Buhalteris moka algą, kurią nustato Vokietija. Kiekvieną mėnesį siunčia banko išrašą ir viskas matosi, kiek ir kam, kokie mokesčiai sumokėti (t. 43, b. l. 136-139).

Liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta R. J.. Dirbo kartu nuo įmonės įkūrimo, iš pradžių dirbo atstovybėje „(duomenys neskelbtini)“, po to 2003 m. „(duomenys neskelbtini)“, jos pareigos - buhalterė, kaltinamojo - atstovybės vadovas. Visą laiką jis buvo įdarbintas vadovu. J. priėmė ją į darbą. Ji baigė buvusį VISI Miesto statybos specialybę, tačiau nerado darbo, pradėjo mokytis buhalterijos, lankė buhalterijos kursus pusę metų. Dirbo buhaltere. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo padalinį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkė, kiekvienais metais samdė auditą ir buvo tikrinama visa buhalterija. Jos pareiga buvo suvesti dokumentus, kiek jų turėjo, tiek suvedė ir padarydavo ataskaitas. Pareigybinės instrukcijos buvo tik su medicinos atstovais, o su ja nebuvo. Jos darbo apimtis - atlyginimų paskaičiavimas, mokesčių sumokėjimas, ataskaitų pridavimas Sodrai, Mokesčių inspekcijai, kiekvieną mėnesį suskaičiuodavo išlaidas, pateikdavo ataskaitą atstovybės vadovui J.. Žino, kad motininė įmonė buvo Vokietijoje, bet asmeniškai nebuvo pažįstama su jokiais Vokietijos vadovais, prieš atleidžiant Lietuvos vadovą neteko su jais bendrauti, susipažino 2011 m., po to liko dirbti ir tebedirba. Atstovybės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute, o ji dirbo namuose, ateidavo 1-2 kartus per mėnesį, pasiimdavo dokumentus, kuriuos paduodavo J.. Rašydavo įsakymus dėl darbuotojų priėmimo - atleidimo, taip pat priėmimo lapelius, darbo sutartis ir atleidžiant pati viską rašė. Vadovas parašydavo el. paštu, kam bus skiriama kokia premija, o ji rašydavo įsakymus. Daugiausia premijų buvo 2006-2007 metais, būdavo beveik kiekvieną mėnesį darbuotojams, po to sumažėjo. 2006 m. beveik kiekvieną mėnesį, 2008-2009 m. būdavo metinės premijos arba vienetinės, ne visiems darbuotojams, pagal darbo rezultatus. Pašalpos nebuvo mokamos. Dėl baldų pirkimo gaudavo sąskaitą ir įtraukdavo į apskaitą. Nesidomėjo, kur buvo tie baldai ir, ar tikrai jie buvo nupirkti, nes ne jos pareiga, o jos pareiga – sąskaitos ir teisingas ataskaitų pateikimas. Įtraukdavo, ką pateikdavo vadovas. Vyno buvo daug perkama, dalinama vaistinėm. Vynas buvo naudojamas dovanom, buvo kalėdinės dovanėlės. Sekretorė ruošė dovanėles. Vieną kartą matė buvo labai gražiai supakuota su dėžute. Vyno buvo dideli kiekiai.

Ji dalyvaudavo tik metiniuose, liepos mėn. jų susibūrimuose, ją kviesdavo į šiuos renginius, kur būdavo ir reikalų aptarimas, ir vyno degustavimas, ir baidarės (su šeimomis). Nežino kiek kartų jie susirinkdavo per mėnesį, bet ji ateidavo, kai jai reikėdavo parašų, pvz., keičiant darbo sutartį, padidinant atlyginimą. Išvykos buvo apmokėtos iš atstovybės lėšų, rašydavo, kad metinis reikalų aptarimas ir balius, tiksliai nepamena kaip buvo įvardinta. „(duomenys neskelbtini)“ valgė po susitikimo, kadangi suvažiuodavo iš Klaipėdos, Kauno, tad vadovas pamaitindavo. Negali atsakyti, kiek vadovas būdavo Lietuvoje, ji ateidavo vieną, dvi dienas per mėnesį, bet susiskambindavo ir informuodavo, kad ateis. Vadovas dažnai išvykdavo į užsienį, nežino kokiu tikslu. Ką pasakydavo, tą ir parašydavo įsakyme dėl komandiruočių. Jis pats save komandiruodavo. Nežino ar buvo suderintos komandiruotės su vadovu vokiečiu. Dažniausiai į komandiruotes vykdavo vienas arba su Ž. J.. Ko jie ten važiuodavo - kas parašyta, tą ir žino. Ką parašyti įsakyme informuodavo susitikimo metu arba parašydavo el. paštu. Beveik kiekvieną kartą reikėdavo surašyti atbuline data, jau grįžus iš komandiruotės, nebent būdavo kažkoks išankstinis bilietas ir žinodavo, kad bus skrydis. Jai neteko užsakinėti bilietų, ji sužinodavo jau įvykus komandiruotei, kai gaudavo dokumentus - kelionės išlaidas. Viską įtraukdavo. Matė tik sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, bet darbų nematė. Sąskaitas įtraukė į apskaitą. Vieną kartą buvo mokymosi kursai Anglijoje, rašė įsakymą, kad R. J. važiuoja į kursus. Nežino ir nematė kas važiavo, nes matė tik sąskaitą už kursus, sąskaitoje nepranešama kas mokėsi. Labai retai kas iš atstovybės važiuodavo į užsienį, gal 2010 m. viena atstovė buvo konferencijoje. Atrodo, buvo komandiruotė į Rygą. Gaudavo mėnesinius išrašus iš banko, jai pateikdavo, ji pati negalėjo prisijungti prie banko sąskaitos ir pasižiūrėti. Jai neteko pačiai siųsti ataskaitų į Vokietiją, tik aptarė kaip pateiks ataskaitas vokiečiams, matė sąskaitas, rodė numerius, tad pagal juos pati sudėjo ir tiesiai teikdavo atstovybės vadovui, nors reikėdavo pateikti kiekvieną mėnesį iki 10 d. Jai buvo problematiška, kadangi sąskaitos eidavo paštu ir ne visos laiku suplaukdavo. Tada sąskaitas registruodavo neteisingai, bet kitą mėnesį įtraukdavo pavėluotas sąskaitas, t.y. įtraukdavo tik tą, ką turėjo. Nežino, ar galėjo aukščiau stovintis vadovai patikrinti J. naudojamą banko sąskaitą. Nenustatinėjo, kad čia yra asmeninės kelionės. Vokietijos vadovas pasakė, kad tai yra nesuderinta ir nurodė visas tas keliones. Tas vyko po to, kai buvo atleistas J.. 2014 m. ir 2016 m. rašė pažymą, nelabai gerai pamena. Sąskaitose nebuvo jokių vaikų. Vokietijos vadovas rado iš tos įmonės, kuri siuntė, kažkokį dokumentą, kur buvo nurodyta. 2004-04-09 į K. L. – išlaidos padarytos įmonės kortele, matė, todėl ir įtraukė. 2004-06-28 į Graikiją - nelabai pamena tos sąskaitos. 2005-08 Romoje virš 11 tūkstančių litų - surašė iš įmonės kortelės, kur buvo padarytos išlaidos, susumavo. Pasižiūrėjo įsakymą, kur buvo nurodytas J. ir J.. 2006 m. Bankokas, Tailandas virš 23 tūkstančių litų - pažymą rašė iš surastų dokumentų, ką turėjo. 2006-08-09 anglų kalbos kursai Oksforde. 2008-08-09 – 09-14 - Barselona, Londonas – nepamena.

Liudytoja duodama paaiškinus pagal byloje esančius dokumentus parodė, kad ne jos ranka rašyta, gal buvo klaida. Vokietijos vadovas nepriėmė tų komandiruočių, o toliau ji pati surašė, kas buvo nurašyta tom komandiruotėm. 2011 metais nepriėmė komandiruočių. Viską įtraukė į apskaitą tuo metu, kai buvo pateikti dokumentai. 2011 metais jis pasižiūrėjo ir pasakė paruošti dokumentus tom komandiruotėm, kas buvo išleista tuo metu, nes jis neskaito tai tarnybinėm komandiruotėm. Ji tą ir padarė. Nežino kodėl buvo pažymėtos būtent tos kelionės, nes buvo ir kitų. Sužymėjo keliones, kurias jai nurodė Vokietijos vadovas.

Atstovybėje nebuvo jokios tvarkos dėl komandiruočių. Kiti darbuotojai vykdavo į komandiruotes po Lietuvą, gal pora komandiruočių buvo į užsienį, bet labai retai, 2010 m. L. R. buvo gal Romoje ar Paryžiuje. 2011 m. Vokietijos vadovas pažymėjo tam tikras komandiruotes, kurias nelaiko tarnybinėm komandiruotėm. Sumas skaičiavo pagal tai, kas buvo įtraukta į apskaitą, pasikėlė visus dokumentus, susijusius su tom komandiruotėm. Atsimena pažymą apie R. J. komandiruočių išlaidas 2010-2011 metais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio „(duomenys neskelbtini)“. Surinko, prašė „(duomenys neskelbtini)“, po to kitų įmonių ir sudėjo pažymas, kiek išlaidų. „(duomenys neskelbtini)“ niekada nenurodydavo kur tos kelionės buvo organizuojamos, ji net nežinojo kur, jeigu buvo nurodoma, kad Londonas, tada pagal datą atrinko, kad tai priklauso būtent tai komandiruotei, tada įtraukdavo į komandiruotes. Nepastebėjo remonto atstovybėje, bet ateidavo tik vieną kartą per mėnesį. (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitas litais, eurais, doleriais, po to pasidarė viena sąskaitą, kai pasikeitė eurai. Neatsimena, ar buvo tas pats sąskaitos numeris, ar buvo skirtingos sąskaitos. J. turėjo kreditinę kortelę, išduodą firmos vardu. Kreditinė kortelė turėjo atskirą sąskaitą. Darbuotojų užmokesčiui mokėti buvo problematiška susigaudyti, nes būdavo vedama keliais etapais ir ji nematydavo kam, kuriam asmeniui vesdavo, tad prašydavo, kad vadovas atspausdintų sąrašą. Gale mėnesio J. duodavo jai sąskaitų išrašus, t.y. pagrindinės sąskaitos, kurioje matydavo vieną sumą, kad pervesta kažkur tiek ir tiek pinigų. Tada prašydavo kam pervesta, gaudavo sąrašą, jis atspausdindavo iš banko. Kreditinės kortelės irgi atspausdindavo ataskaitą. Kreditines korteles turėjo R. J. ir Ž. J., bet Ž. J. buvo labai mažai naudojama, tik užsienyje kažkokiems lipdukams pirkti. Jos patvirtinimo nereikėjo pavedimams, J. darė asmeniškai. Jis mokėdavo grynais iš savo asmeninės sąskaitos ir pateikdavo jai sąskaitą, kur dalis būdavo sumokėta grynais iš jo asmeninės sąskaitos, tai ji per avanso apyskaitą jam tuos pinigus vėliau sugražindavo. Kasos ir kasininko (duomenys neskelbtini) nebuvo. Vadovas atidarė visas sąskaitas. Kreditinės kortelės sąskaita jau buvo atidaryta, subsąskaita atidaryta 2003 m. pradžioje / vidury. J. neaiškino kodėl moka ne iš pagrindinės sąskaitos. Nežino kodėl kreditinės kortelės sąskaitą nesiejo su pagrindine sąskaita. Kreditinė kortelė atidaryta įmonės vardu, tad turi ją apskaityti. Atsiskaitymus kreditine kortele apskaitydavo į įmonės sąnaudas. Jų nebuvo nei pelno, nei PVM deklaracijų, kadangi jie nebuvo PVM mokėtoja.

Įmonės išlaidas suvesdavo į buhalterinę programą, vėliau padarydavo ataskaitą Exeline programa ir pateikdavo vadovui. T.10, b.l. 29, 34, 39, 54, 62 - tokiose lentelėse suvesdavo išlaidas, čia yra viena iš ataskaitų. Transporto išlaidos - kuras, mašinų remontas. Komandiruočių išlaidos kada norėdavo vadovas, kad ji išdetalizuotų, kur išleista, ji pažymėdavo kitokia spalva. Į komandiruočių išlaidų sumą papuldavo visos išlaidos - dienpinigiai, viešbučiai, kelionės dokumentai, skrydžiai, t.y. viskas, ką J. atnešdavo. Ji darė išnašas (pastabas) šalia kai kurių lentelių, kad detalizuoti komandiruočių išlaidų sumą. Iš pradžių buvo padaryta tokia lentelė, kurią ji turėjo pildyti, o paskui atsirado noras detalizuoti, tad tą pačią lentelę ir papildė. Visada tas sąskaitas detalizuodavo, o po to pateikdavo el. paštu J., po to reikia jo klausti kur dėdavo. (duomenys neskelbtini) turėjo tik vieną ofisą, daugiau nebuvo.

J. gyveno Vokietijos savininko bute. Nežino jų tarpusavio susitarimo, tik žino, kad ten gyveno. Nežino, turbūt nebuvo mokama (duomenys neskelbtini) lėšomis už buto nuomą, mokesčius ir pan. Tai buvo jų tarpusavio susitarimas dėl buto. (t.30, 58-59 - sąskaita faktūra „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kvitas) – prie užsakovo parašas yra ne J., gal J.. Vedant nepastabėjo, kad kasos pajamų orderio kvite ties vadovo pavarde yra ne vadovo parašas, o pastebėjo, kai antrą kartą pakėlė dokumentus, kai atleido J.. Liudytoja nematė, ką mokėjo Vokietijos įmonė, nežino (t. 43, b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad atstovybės buveinė buvo ir yra adresu (duomenys neskelbtini), tai yra trijų kambarių butas, esantis pirmame aukšte. Šis butas nuosavybės teise priklauso atstovybės savininkui L. W. M.. Jam taip pat nuosavybės teise priklausė ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno buvęs atstovybės direktorius R. J. su šeima. Ji nežino, kokiu pagrindu R. J. gyveno šiame bute, ar atstovybės savininkas L. W. M. nuomojo jam šį butą, ar tiesiog leido gyventi. Tai buvo jų, kaip fizinių asmenų, susitarimas. Tarp atstovybės dokumentų nebuvo nei šio buto nuomos sutarčių, nei mokėjimų už šio buto nuomą. Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovybei suteiktų statybos remonto paslaugų liudytoja paaiškino, kad apklausos metu jai pateiktoje 2008-08-12 PVM sąskaitoje faktūroje Serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suteikė statybos remonto paslaugas atstovybei už 40 002 Lt ir pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) minėta suma buvo sumokėta grynais. Ji nematė, kad atstovybės buveinėje būtų atliekami ar atlikti kokie nors remonto darbai. Tarp atstovybės dokumentų nėra atliktų darbų aktų. Nežino, ar remonto darbai buvo atliekami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. J.. Šis butas buvo per du aukštus. Ji šiame bute buvo gal vieną kartą, tuo metu, kai ten gyveno R. J., tačiau nepamena tiksliai, kada tai buvo. Butas buvo tvarkingas, gerai įrengtas. Dėl iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirktų baldų už 16 249,60 Lt gali paaiškinti, kad 2007-12-22 PVM sąskaitoje - faktūroje Serija BH Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų baldų buveinės patalpose ji nematė. Už šiuos baldus buvo atsiskaityta pavedimu iš atstovybės sąskaitos ir dalis, t. y. 2000 Lt, sumokėta grynais pagal 2007-11-22 Pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atstovybės buveinės baldai, o būtent - stalai, kėdės buvo pirkti veiklos pradžioje ir nebuvo keičiami. Kiek pamena, buveinėje lentynų nebuvo, šviestuvai - dienos šviesos lempos, irgi nuo veiklos pradžios nebuvo keičiami. Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pagal jai pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą Serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) ji mato, kad atstovybė iš šios bendrovės už 24 000 Lt įsigijo stiprintuvą (duomenys neskelbtini). Buvo sumokėta pavedimais dalimis per metus. Ji šio stiprintuvo nematė, negali pasakyti, ar jis buvo naudojamas atstovybės reikmėms. Be to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta jos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose: 2009-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 000 Lt, 2009-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) - 25 960 Lt, pagal reklamos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikė ir reklamos paslaugas. Kas ir kur buvo reklamuojama ji nežino, PVM sąskaitose faktūrose bei sutartyje taip pat nenurodyta. Kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu, dėl (duomenys neskelbtini) atstovybės vardu registruoto turto gali pasakyti, kad atstovybės vardu registruoto turimo ir turėto turto apskaita buvo fiksuojama pagrindinių priemonių apskaitos registre Exeliniu variantu, kur buvo nurodoma įsigijimo data, vertė, kiek turtą numatoma naudoti ir turto likutinė vertė. Visi turto įsigijimo dokumentai buvo jai pateikiami, būtent iš šių dokumentų suvesdavo duomenis. Įsigijimo dokumentus jai teikė atstovybės vadovas R. J.. Į atstovybės turto apskaitą buvo įtraukti ir iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirkti baldai už 16 249,60 Lt, ir iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už 24 000 Lt nupirktas stiprintuvas (duomenys neskelbtini). Tačiau ji nematė nei minėtų baldų, nei minėto stiprintuvo, todėl negali pasakyti, ar jie buvo naudojami atstovybės reikmėms (t. 38, b. l. 88-89).

Be to, papildomos apklausos metu V. N. patvirtino, kad jos paruoštoje pažymoje apie R. J. komandiruočių išlaidas 2004-2011 metais yra nurodytos tik keliones, į kurias buvo vykstama asmeniniais tikslais, jas įforminant kaip tarnybines komandiruotes. Būtent atstovybės savininkas L. W. M. ir nurodė tas keliones, į kurias R. J. vyko be jo žinios, su juo nesuderinęs. Į asmenines keliones atstovybės sąskaita R. J. dažniausiai vyko su sutuoktine Ž. J., bet būdavo, kad vyko vienas bei su savo vaikais. Už šių kelionių išlaidas atstovybės vadovas R. J. atsiskaitė atstovybės jam išduota verslo kortele ar kaip atskaitingas asmuo pagal avansines apyskaitas. Visos šių kelionių išlaidos yra apskaitytos atstovybės apskaitoje. Būtent iš apskaitoje esančių duomenų ji paruošė minėtą pažymą. 2004-2011 metais atstovybės vadovas R. J. į asmenines keliones vyko atstovybės sąskaita, dėl to atstovybė patyrė žalos - 307 520, 17 Lt (89 064,00 EUR). Pažymą ji prideda prie protokolo (t. 38, b. l. 90-98).

Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, p. J. buvo jos klientas, kuriam kaip ir kitiems klientams, teikė kelionių organizavimo paslaugas. Paslaugas užsakydavo ir asmeniškai ir įmonei. Nuo 2009-04-01 iki 2012-10-02 dirbo „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadove. Dirbo ji ir jos asistentė. Padalinys organizavo prabangias ir individualias keliones, jos specializacija buvo nepardavinėti paketus, ką daugiausiai daro kelionių agentūros, o kurti produktus pagal kliento užsakymą, pvz., sudėtinga kelionė į Afriką, galėjo būti viešbutis ir aviabilietai, galėjo įeiti ir teatro bilietai ir ekskursijos individualios, maitinimas priklauso nuo aplinkybių, jeigu klientas pageidauja, ji gali ir restoranus užsakyti. Negali pasakyti kaip dažnai užsakydavo kelionių. Buvo kalbos, kad organizuojamos konferencijos. Ne jos kompetencijoje gilintis koks yra galutinis kliento kelionės tikslas. Pvz., kai ji pati keliauja darbo reikalais, būna konferencija + laisvalaikio dalykai prie jo prijungti. Neturi teisės klausti kokia konferencija ar tikrai konferencija ir dėl ko vyks, ji suteikia apgyvendinimo ir dar kažkokias paslaugas, gali ir laisvalaikio dalykus, kaip pageidauja klientas. Konferencijų neorganizuodavo. Ne tik J., bet ir kitų klientų neklausia kokiu konkrečiu tikslu jie važiuoja į kitą šalį, ir neturi teisės klausti ar ten vyksta konferencija, ar nevyksta. Teoriškai žmogus gali dalyvauti konferencijoje, tai nereiškia, kad su juo kartu važiuoja 30 žmonių. Jo dalyvavimui reikia bilietų, viešbučių, pervežimų. Dažniausia užsakinėdavo arba p. J., arba jam ir jo žmonai. 2010-2011 m. buvo įvairiausi klientai, ir įmonės, ir fiziniai asmenis, daugiausia fiziniai asmenis. Jų paslaugos buvo labai skirtingos kelionės – gali būti aviabilietai, apgyvendinimas ir gali būti ekskursijos, teatro bilietai. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nieko nepažįsta, tik J., su juo bendravo, kaip su kompanijos atstovu. Su visais bendrauja, kaip su savo klientais, nesvarbu ar įmonės vadovas, ar individualus asmuo, visi jie yra vienodi klientai. Už paslaugas atsiskaitydavo ir grynais, ir pavedimu. J. atsiskaitinėdavo grynais, o pavedimu nežino kas. J. atsiskaitydavo kreditine kortele pas juos ofise. Ne jos kompetencija sakyti kaip klientui atsiskaitinėti, kaip jam patogiau. Dėl išrašytų 2010-2011 m. sąskaitų gali paaiškinti, jog tai yra turizmo specifika: išankstinės sąskaitos rašomos iki apgyvendinimo fakto, kai faktas įvyksta, tada tos sąskaitos perrašomos į paprastas sąskaitas, tik aviabilietai, kurie atspausdinami tą akimirką, iš karto išrašoma sąskaitą-faktūra, o apgyvendinimo paslaugos, ir šiai dienai taip dirba, iš pradžių yra išrašoma išankstinė sąskaitą, o po fakto ji tampa paprasta sąskaita-faktūra.

(duomenys neskelbtini) sąskaitų-faktūrų paslaugų pavadinimas įrašytas „konferencijos organizavimo paslaugos (apgyvendinimas)“ todėl, kad klientas sakė, kad jo buhalterijoje taip bus patogiau. Ji gali suteikti apgyvendinimo paslaugas konferencijos metu. Jai tai atrodė visiškai teisėtai, nes ji atsiskaito su valstybe pagal apgyvendinimą ir aviabilietus, juo labiau, savo veikloje gali daryti ir konferencijas“. Nepažinojo J. vaikų. Yra kažkada pirkusi aviabilietus vaikams, neprisimena vardų, negali pasakyti net ar vienas vaikas, ar du. Negali atsakyti už asistentę dėl 2010-12-20 sąskaitos-faktūros. Prisimena tik vieną faktą, kai pirko aviabilietus J. vaikams.

Į klausimą ar pripažįsta, kad pirko bilietus vaikams, o sąskaitas rašė H. A., atsakė, kad jeigu taip yra, turbūt taip yra, jeigu Jūs matote tuos dokumentus. Ne jai klausti kodėl. Nesigilino į tuos klausimus. Jeigu ji važiuoja, jos pačios apgyvendinimas konferencijos metu ir aviabilietai yra tos komandiruotės sudedamoji dalis.

Kas ir kur užsakinėjo keliones 2010-2011 metais ji neprisimena. Pagal jai parodytus dokumentus gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovybės direktorius R. J. į jų bendrovę kreipėsi 2010 metų pradžioje (iki to laiko ji jo nepažinojo). Kokių kelionių, kokių konkrečiai paslaugų jis pageidavo – nepamena. Paprastai tai būna aviabilietai, apgyvendinimo rezervacijos. Dažniausiai su klientais bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu, tik kartais klientai atvykdavo į ofisą. Pagal jai parodytus dokumentus gali teigti, kad (duomenys neskelbtini) atstovybei po paslaugos suteikimo (išskyrus aviabilietų pardavimas) buvo išrašytos: 2010-02-03 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferenciją (bilietai ir apgyvendinimas) 29 696 Lt sumai; 2010-02-08 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už aviabilietus Vilnius-Paryžius-Vilnius 2276 Lt sumai; 2010-04-27 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferencijos organizavimo paslaugas (apgyvendinimas) 1661,88 Lt sumai; 2010-07-07 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferencijos organizavimo paslaugas (apgyvendinimas) 6100 Lt sumai; 2010-08-20 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferencijos organizavimo paslaugas 10000 Lt sumai; 2010-08-07 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferencijos organizavimo paslaugas (apgyvendinimas) 6100 Lt sumai; 2010-08-31 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferencijos organizavimo paslaugas (apgyvendinimas) 19272 Lt sumai; 2010-11-02 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už konferenciją (apgyvendinimas) 8760 Lt sumai; 2011-03-31 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už aviabilietus Vilnius-Roma-Vilnius 2200 Lt sumai; 2011-04-04 PVM sąskaita - faktūra SLS Nr. (duomenys neskelbtini) už apgyvendinimą "Hotel Cavalieri“ Romoje 4050 Lt sumai. Šias sąskaitas išrašė ir pasirašė ji. Kitas jai parodytas sąskaitas išrašė jos asistentė A. S. (kuri gyvena užsienyje). Nurodydama paslaugos pavadinimą, ji kliento prašymu įrašydavo "konferencija“. Šiuo konkrečiu atveju jų bendrovė Atstovybės prašymu konferencijų neorganizavo, o tik užsakė aviabilietus, apgyvendinimą, todėl atsakyti į klausimą, į kokią konferenciją vyko klientas negali. Klientas neprivalo jai pateikti dokumentų, įrodančių jų kelionės tikslą. Pagal jai parodytus dokumentus, ji negali atsakyti, keliems asmenims buvo teikiamos paslaugos. Pamena, kad p. J. taip pat buvo Atstovybės darbuotoja ir keletą kartų vyko į keliones kartu su vyru. (duomenys neskelbtini) atstovybė, atstovaujama R. J., už jų bendrovės "(duomenys neskelbtini)“ padalinio "(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas pilnai atsiskaitė (t. 42, b. l. 186, t. 33, b. l. 58-59).

Liudytojas T. M. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. R. J. buvo jų klientas, pirkdavo sau asmeniškai kažkokią techniką. Per tą laiką turėjo tūkstančius klientų, todėl sudėtinga prisiminti kokią techniką pirko. Neprisimena tiksliai apie sąskaitą-faktūrą, parodyta apklausos metu, bandė pakelti dokumentus, bet jau seniai tie įmonės dokumentai yra archyve, mano, dalies jų nebėra, kadangi suėjo senatis, virš dešimt metų, bandė žiūrėti susirašinėjimą, bet mažai kas belikę. Todėl konkrečią informaciją įvardinti dabar yra sudėtinga. Pas juos buvo sutartis dėl (duomenys neskelbtini) reklamos, konkrečiai ką jie darė sunku įvardinti šiuo metu. Jų įmonė užsiima gana plačia veikla, buvo periodų, kada jie turėjo ir reklamos, ir perpardavinėjo reklamą, nes iš jų pirkdavo įrangą radijo stotis ir atsiskaitydavo reklama, kurią jie perparduodavo, nes jų pačiai įmonei jos nereikėdavo. Gali patvirtinti, kad tokia sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo ir jie paslaugas teikė.

(duomenys neskelbtini) buvo parduotas stiprintuvas, pagal sutartį buvo suteiktos reklamos paslaugos, įvardinti tiksliau šią akimirką negali. J. kadaise buvo pirkęs pas juos garso aparatūrą, bet tai buvo labai seniai, tai buvo prieš stiprintuvo pirkimą. (duomenys neskelbtini) mokėjo pavedimu, mokėjimai buvo išdėstyti laike. Konkrečiai neatsimena, kaip buvo mokėta už stiprintuvą, ar dalimis, ar pilna suma, reikėtų žiūrėti įmonėje bankinius išrašus. Neįmanoma prisiminti. Praktika būna dažnai tokia, kai yra daiktas, kurio neturi sandėlyje, kurį turi užsakyti ir kurį gamina kartais iki pusės metų, avansu gauna mokėjimus iš klientų dažnai, ypač tiems daiktams, kurių nėra sandėlyje. Avansas yra, jei sumoka prieš gaunant stiprintuvą, jeigu suma susidaro iš tokios sumos, gali būti mokama dvylika mėnesių. Turi tokių klientų, čia yra normali praktika, jeigu žmogus įsivertina savo piniginius srautus ir mato, kad yra brangus daiktas ir už jį negali sumokėti per mėnesį, jis gali mokėti per kelis mėnesius. Neatsimena ką nurodė mokėjimų pavedimuose. Išrašuose galima viską pažiūrėti. Jeigu buvo „mokėjimai už reklamą“ gali pasakyti, kad arba mokėtojas klaidingai nurodė, bet tai priklauso nuo mokėtojo ką jis nurodo savo pavedime, liudytojas tikrai kiekvieną kartą nežiūri ką nurodė pavedime. Reklamos sutartis buvo pasirašyta vėliau. Kartais gauna mokėjimus su įvairiais apibūdinimais ir nustembi kas ten parašyta. Technika, kuria gali ir muziką klausytis ir balsui įgarsinti, gali puikiai kalbėti per mikrofoną su mikšeriniu pultu, o jeigu nori tylesni, pasirenkamas šaltinis paleisti foną. Mano, kad kaltinamasis sumokėjo už grotuvą.

2006-12-19 R. J. jų bendrovėje pirko garso stiprintuvą (duomenys neskelbtini). Kam jis pirko minėtą stiprintuvą, kur naudojo, ar pats asmeniškai, ar bendrovės reikmėms, jie neklausinėjo, o R. J. ir nesakė. PVM sąskaita - faktūra serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) 24 000 Lt sumai R. J. nurodymu buvo išrašyta Atstovybei, bendrovės rekvizitus nurodė pats direktorius. Už prekę, kiek pamena, Atstovybė atsiskaitė bankiniu pavedimu. 2007-01-02 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Reklamos paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) atstovybe, kuriai atstovavo R. J.. Sutarties pasirašymo aplinkybių neatsimena, pačios sutarties surasti nepavyko. Kiek pamena, sutartis buvo išrašyta dvejiems metams. Jų bendrovė įsipareigojo pateikti garso įrangą reklaminiams tikslams ir taip platinti spausdintą reklaminę medžiagą. Buvo sutarta, kad PVM sąskaita - faktūra bus išrašoma metų pabaigoje už visas suteiktas paslaugas. Tačiau Atstovybės mokėjimai vėlavo, todėl mano, kad už 2007-2008 metais suteiktas paslaugas buvo išrašytos 2009-02-10 PVM sąskaita - faktūra serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) 30000 Lt sumai bei 2009-12-31 PVM sąskaita - faktūra serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) 25960 Lt sumai. Daugeliu atveju pats R. J. iš jų bendrovės imdavo garsinimo techniką ir veždavosi įgarsinti (duomenys neskelbtini) atstovybės renginius, susirinkimus. Būdavo, kad garso aparatūrą grąžindavo ir po kelių savaičių. Jis pats nėra dalyvavęs šios Atstovybės renginiuose. Tai buvo lyg ir aparatūros nuoma, tačiau ta aparatūra buvo naudojama reklaminiuose renginiuose, todėl tas Reklamos paslaugų sutarties pavadinimas lyg ir tiko. Be to, jų salone bei į namus buvo platinami lankstinukai, kuriuose buvo reklamuojami (duomenys neskelbtini) gaminiai. Abi šias sąskaitas Atstovybė apmokėjo bankiniu pavedimu. 2008-11-28 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pasirašė dar vieną Reklamos paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) atstovybe, kurios taip pat pateikti negali, nes neranda. Buvo teikiamos analogiškos paslaugos, kaip ir pagal 2007 metų reklamos paslaugų sutartį. 2011-09-30 jų bendrovė už suteiktas paslaugas Atstovybei išrašė PVM sąskaitą - faktūrą serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) 29000 Lt sumai. Kodėl už 2009-2010 metus PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta tik 2011 m. rugsėjo mėn., tiksliai pasakyti negali, tikriausiai todėl, kad mokėjimai smarkiai vėlavo. Kaip ir ankstesnės sąskaitos, ši buvo apmokėta bankiniu pavedimu. Visas aukščiau paminėtas sąskaitas išrašė jis, kaip bendrovės direktorius (t. 42, b. l. 184-185).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba ir iki šiol yra įmonės "(duomenys neskelbtini)" direktorius, jau aštuoni metai, kai įmonė sustabdžiusi veiklą. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Darbo profilis - rąstinių namų projektavimas, gamyba, statyba, bedrastatybiniai įrengimai, apdaila. Kaltinamasis buvo jo įmonės klientas, jie dirbo, susipažino sodyboje, berods, Ignalinos rajone, tiksliai neatsimena, buvo užsakymas sodyboje atlikti darbus ir atlikinėjo. Darbus atlikinėjo Ignalinos rajone, vienu momentu žmogus paprašė atlikti apdailos darbus kažkur Vilniuje, adreso tikrai nepasakys. Žmonės buvo nuvažiavę, lyg grindis tvarkė, kažkokias lentynas, dažymas. Tai buvo du skirtingi dalykai. Kadangi žmonės dirbo ir galėjo atlikti darbus, ten dirbo medinukai, o buvo nusiuntęs žmones padirbėti ir Vilniuje. Jeigu tvarkai sienas, angokraščius prie langų reikia apšildyti. Kiek sakė brigadininkas, lyg kažkokias lentynėlės darė. Skubiai paprašė ir žmonės tikrai buvo nusiųsti. Atsiskaitymas galėjo vykti tik pagal kasos orderį grynais arba pavedimu, konkrečiai už ofisus kitaip ir nebuvo, lygiai taip pat, kaip ir privatus objektas buvo statomas. Dabar neatsimena, ar atsiskaitė grynais pagal kasos orderį. Vilniuje po atliktų darbų buvo atvažiavęs susitikti. Tai buvo sublokuotas namas, kraštinis, prie kažkokių klinikų, pirmas aukštas, ofisas, grindys buvo pakeistos, angokraščiai, buvo išdažyta. Jis atvažiavo susitvarkyti tik finansinius klausimus, užtruko gal 10-15 min. ofise, kadangi nebuvo didelio darbo fronto. Jie nerašo darbų priėmimo – perdavimo aktų, kadangi tai yra maža apimtis, jie visą laiką išrašo pagal sąskaitą-faktūrą, kur buvo išvardinta už kokius darbus. Jeigu tėra 2-3 pozicijos, tai tikrai nerašo darbų aktų, tai buvo darbų atlikimo etapas. Jie dirbo privačiame objekte - Ignalinos ar Zarasų sodyboje buvo statomas rąstinis pastatas. Iš darbininkų buvo kalbėta, kad žmogus, susijęs su medicina, kad ten bus kažkoks reabilitacijos kabinetas, kažkas susiję su darbu, teiks kažkokias paslaugas, gal ajurvedinės. Rąstinis pastatas yra gražioje vietoje, ten lankėsi ne vieną kartą. Jie statė rąstinį namą. Kaltinamasis paprašė, kadangi ofise reikia atlikti darbų, ar neturėtų kažką pasiūlyti Vilniuje, kadangi jie statybininkai ir, jeigu tuo metu buvo laisvi žmonės, juos ir nusiuntė. Kiek atsimena, viskas buvo atsiskaitinėjama iš visų objektų pagal kasos orderį arba pavedimu, o kaip būtent už vieną ir už kitą objektą nepamena, nes už sodybą buvo žymiai daug mokėjimų. Sodyboje teikė paslaugas, kaip fiziniam asmeniui, jis pats, kaip fizinis asmuo, atsiskaitinėjo grynais arba pavedimu. (t. 42, b. l. 195; t. 30, b. l. 58-59; t. 33, b. l. 97).

Liudytoja R. P. parodė, kad nuo 2007-09-03 iki 2011-06-14 dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)“ Mokymo centro vadove. Šios bendrovės direktoriumi buvo jos vyras S. R. - P. UAB "(duomenys neskelbtini)“ veikla – programinės įrangos pardavimas ir apmokymai, jų bendrovė buvo kaip kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovas Lietuvoje. Pagal jai pateiktą 2009-01-29 PVM sąskaitą - faktūrą Serija CAD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ji pasirašė eilutėje "Sąskaita išrašė“, mato, kad (duomenys neskelbtini) atstovybė įsigijo iš jų bendrovės Programinę įrangą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) prenumeratą 1 metams (prenumerata - tai techninis palaikymas programinės įrangos) už 12 852 Lt. Gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovybė tikrai atsiskaitė su UAB "(duomenys neskelbtini)“ ir kad atsiskaitė pavedimu, tikriausiai mokėjo dalimis. Jokių bendradarbiavimo sutarčių UAB "(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) atstovybė nesudarinėjo, ji mano, kad pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą buvo programinės įrangos vienkartinis pirkimas. Dar gali pasakyti, kad programinė įranga (duomenys neskelbtini) skirta kelių, gatvių projektavimui, tai yra specializuota programa. Pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) atstovybė įsigijo programinę įrangą, jų organizuojamuose mokymuose nedalyvavo. (t. 32, b. l. 151-152; t. 42, b. l. 96).

Liudytoja Ž. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. 1999 metais pradėjo dirbti kartu su vyru. Po to įmonė pakeitė pavadinimus ir nuo 2003 m. dirbo jau (duomenys neskelbtini). Jos pareigos buvo medicinos atstovė, bet jos pareigos buvo labai plačios: vaistų registracija, kosmetikos registracija, maisto papildų registracija, reikėjo bendrauti su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, marketingas, bukletų ruošimai, vertimai, akcijos, užsakymai, bendrauti su klientais – vaistininkais, gydytojais, organizuoti seminarus, mokymus. Darbų buvo labai daug, atstovybė nebuvo didelė, kitoje įmonėje tą, ką jie darydavo, turėjo daryti 6-8 žmonės. Dėl to dirbo viršvalandžius, neturėjo per daug atostogų. Be jų dviejų, dirbo dar 4 ar 5 atstovai savo miestuose, ne Vilniuje, jie važinėdavo pas daktarus, rengdavo seminarus, su vaistinėm bendraudavo, o reklama, užsakymai ar vaistų registracija turėdavai būti ofise (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buvo ir daugiau vietų, kur jie dirbdavo, nes vaistų registracijai atostogų nebūdavo. Jeigu būdavo skubus atvejis, turėdavai lėkti spausdinti, nešti į Vaistų kontrolės tarnybą visus dokumentus ir t.t., turėdavai dirbti visur.

Jos darbo sritis buvo visa Lietuva, ji bendraudavo visur, su atstovais daug kalbėdavo. Atstovai dirbo pagal Lietuvos regionus - Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus. Jie buvo aprūpinti automobiliais, kurie priklausė atstovybei. Su atstovais būdavo mėnesiniai susitikimai, kartais dažniau, įvairiai, susirinkdavo ir aptardavo kas vyksta, buvo nurodomos užduotis sekančiam laikotarpiui. Visi aptardavo, jie išvažiuodavo ir dirbdavo iki sekančio susitikimo. Buvo pildomos ataskaitos, kokius vizitus jie padarydavo, kokios problemos būdavo, ištisai kalbėdavo telefonu, R. važiuodavo pas juos. R. bendravo ištisai su L. M., o ji, kai jis atvažiuodavo į Lietuvą, ar ji važiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes būdavo klausimai dėl registracijos. Ji nekontroliuodavo pinigų, nežino iš ko susidarydavo įplaukos už jų darbą, bet viską duodavo L. M., o jam duodavo gamintojai. Už viršvalandžius arba darbą atostogų metu visada buvo papildomai mokamos premijos, mokėdavo visiems darbuotojams. Buhalterė ir R. mokėdavo, ji neturėjo jokių ryšių su pinigais. Darbo apskaitos tabeliai buvo pildomi, kuriuos pildė kiekvienas atstovas ir buhalterė. Jie gyveno L. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris irgi buvo ofisas. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame gyveno irgi buvo ofisas dėl to, kad L. M. jį nuomavo įmonei. Jiems buvo leista gyventi tol, kol ten dirbs. Jie patys mokėdavo už komunalines paslaugas. Baldai buvo jų, išskyrus, kur buvo ofiso vieta, kai jie išsikraustė, viskas buvo palikta, kas ne jų. Jie patys įrengė butą. Kelionių būdavo daug. Netiesa, kad jie su vyru važiuodavo į privačias keliones už firmos pinigus. Nebuvo nė vienos privačios; kur būdavo privati, jie mokėdavo patys. Jeigu jie važiuodavo už įmonės, reiškia jiems buvo leista važiuoti ir tai reiškia, kad buvo darbo reikalais. R. visą laiką sakydavo, kad jiems leista važiuoti. Važiuodavo dviese. Konferencijas užsienyje apmokėdavo įmonė. Savininkas žinojo apie organizuojamas konferencijas. Konferencijos buvo jų pagrindas, važiuodavo jie ir daktarai, jų darbas domėtis ir klausytis. Konferencijos dažniausia vykdavo viešbučiuose, kongresų rūmuose, būdavo didžiulės auditorijos viešbučiuose. Konferencijų organizatorius būdavo tarptautinės kompanijos, pasaulinės, būdavo tos šalies. Jie nuvažiuodavo tik sudalyvauti jau organizuotose konferencijose, ne patys organizuodavo. Būdavo ir jie organizuodavo Latvijoje, Estijoje, kviesdavo lektorius, daktarus, pvz., Baltijos šalių kongresas. Tailande, Indonezijoje, Londone, Paryžiuje neorganizuodavo. Stiprintuvas buvo ofise ir liko ofise, jis buvo reikalingas renginiams, nes jie organizuodavo labai daug renginių, praktiškai kiekvieną mėnesį, pvz., produkto pristatymas. Pavyzdžiui, odos ligos, sukviečiami visi dermatologai, galėjo būti restorane, viešbučio salėje. (duomenys neskelbtini) pasiekimai, naujienos, pristatymai, sukviečiami visi neurologai, psichiatrai. Renginių būdavo kiekvieną mėnesį. Tam buvo reikalingas stiprintuvas. Už vaikų vasaros kursus anglų kalbos ilgą laiką mokėjo patys, po to buvo paties L. M. pasiūlyta, kad jis sumokės likutį ir viskas. O važiavo vaikai ir kitų darbuotojų, J., V., ne tik jų. Važiavo į Egiptą, Turkiją. Viskas buvo apkalbėta su savininku. Nežino, kodėl jis kalba, kad su juo nebuvo derinama. Viskas buvo aptariama su savininku, kiek kam galima skirti, kiek mokėti, kiek išlaidom, kiek kelionėms, kiek renginiams, nebūdavo susmulkinta iki centų, bet būdavo biudžetai. Su savininku buvo suderinta prieš kelionę. Jis turbūt per banką galėjo matyti, nes viskas buvo mokama iš įmonės sąskaitos. Piniginių reikalų netvarkė, nesigilino. Ofisas buvo remontuojamas. Bute pragyveno 7-8 metus, jie jį įrengė ir remontavo už savo pinigus, draudė už savo pinigus. Jie paėmė didelę paskolą iš banko ir moka iki šios dienos, statė namą sodyboje. Kadangi jų darbas buvo nepertraukiamas, dirbo ir po darbo, ir šeštadieniais, sekmadieniais, ir atostogų metu, t.y. nebuvo kaip normaliam darbe, kai išdirbi 8 valandas ir eini namo, dėl to jie turėjo dirbti visur, kompiuteriai visur ir turėjo turėti darbo vietas visur. Sodyboje įsirengė darbo kambarį, kuriame dirbdavo, bet namui ėmė milijoną paskolos, dar yra skolingi bankui ir atsiskaitinėja kiekvieną mėnesį. Ji važiavo į dalį kelionių kartu su vyru, visos kelionės buvo darbo reikalais, rinkodara, naujų gamintojų paieška, jų rado ir pasirašė kontraktus, nes reikėjo plėstis, ieškoti naujų produktų. Ji pasirašydavo ataskaitas apie keliones, nes viskas buvo aprašyta ir atiduota buhalterijai. Vieną kartą vyko vaikas ir jie susimokėjo už vaiką. Buhalterijos nematė. Kiti atstovybės darbuotojai vykdavo į poilsines keliones – V. su šeima ir dviem vaikais. Jie važiavo geresnėmis sąlygomis, nes važiavo tik poilsiui, ne darbui. Tai buvo motyvacinė programa – kiekvienas darbuotojas gaudavo kažką, ar eidavo į anglų kalbos kursus, ar važiuodavo į poilsinę kelionė su vaikais. Nepasakys, ar tos kelionės buvo forminamos kaip komandiruotės. Dėl garso įrangos nuomos su „(duomenys neskelbtini)“ nepasakys. Žino, kad stiprintuvas buvo ofise, kur jį paliko, taip pat buvo video grotuvas, t.y. paliko nemažai aparatūros. Jie dalyvaudavo renginiuose, bet kokios sutartis buvo sudarinėjamos nežino, nes R. atiduodavo buhalterijai. Ji dalyvavo renginių organizavime, jos užduotis buvo kviesti daktarus, vaistininkus, gaminti pakvietimą, ieškoti meniu, o kaip renginys bus įgarsinamas nesidomėjo. R. sakė, kad L. M. pasiūlė apmokėti už vaikų mokymąsi Anglijoje. Kitų darbuotojų vaikai važiavo į keliones. Ofisas buvo remontuojamas ne vieną kartą – reikėjo sienas perdažyti, langus apšiltinti, dar kažką, kas konkrečiai buvo daroma nesigilino. Dėl (duomenys neskelbtini) programos - su visais daktarais buvo ieškoma kažkokių kontaktų, daug kalbamasi ir ieškoma, kas jiems tinkama, ko jie domisi, kas jiems reikalinga, ir kinas, ir teatras, ir kvepalai, kuponai, vynas, dar kažkas. (duomenys neskelbtini) - aplinkos dizaino programa, ji asmeniškai padarė tuos projektus, ta programa liko kompiuteryje ofise. Dabar nepasakys, kas kreipėsi dėl programos nupirkimo, bet ji buvo nupirkta. Iniciatyva visą laiką būdavo iš daktarų. Jie ieškodavo kuo išsiskirti iš kitų kompanijų, kažkaip sudominti, geriau dirbti, negu kiti dirba, nes konkurencija šioje srityje buvo labai didžiulė. Dėl to projektavimas buvo eilinis bendravimas, palaikymas ryšių su daktarais. Ji moka dirbti su ta programa, nėra sudėtinga, bet reikia žinių, o ji baigė kraštovaizdžio dizainą, tad jai nebuvo sudėtinga. Niekas daugiau iš (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ta programa. Padarė projektus dviem gydytojams, nes programa buvo neseniai nupirkta. 12 tūkst. litų programai nėra daug, kompiuterinė programa atnaujinama nemokamai, gauni tą, kad išsiskiri iš kitų. Programą pirko neseniai, tai buvo šviežias reikalas, gal būtų ir toliau dirbę, jeigu nebūtų taip buvę 2011 metais.

Atstovavo visą (duomenys neskelbtini) kompaniją, (duomenys neskelbtini) kompaniją, nuo 1999 m. (duomenys neskelbtini) kompaniją, (duomenys neskelbtini) – visi repelentai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dar daugiau, bet neprisimena, t.y. labai daug kompanijų per tiek metų. Jie juos platino ir didino žinomumą Lietuvoje. Pirkimai vykdavo tiesiogiai didmenininkų, jie buvo atstovybė, bet produktų žinomas ir marketingas vykdavo per juos. Jie darė: reklamą, seminarus, prezentacijas, bukletai, naujienlaiškiai, registracija, lipdukų klijavimas ir paruošimas. Visą tą ji ir darė. R. dirbo tą patį darbą. Ji pasirašė sutartį su Lietuvos įmone, tad R. nustatė jai atlyginimą, būdavo 7000 litų į rankas. Nežino kokie atlyginimai būdavo kitų darbuotojų, nepasakys, nes farmacijos atstovybėse buvo tokie atlyginimai. Dar gaudavo premijas. Pajamų natūra (paslaugos, daiktai) nebuvo. Naujų produktų ieškojimas ir įvedimas, nes daug produktų ir gamintojų išėjo iš jų, reikėjo kažką kažkuo keisti. Ieškojo pirma internete - parodas, kongresai, visą laiką žiūri kokie gamintojai ten yra, peržiūri kiekvieno gamintojo puslapį ir ieškai kas tau tinkama, tada rašai el. laiškus, tarėsi dėl susitikimo, skambini, važiuoji, t.y. labai įvairiai. Yra parašiusi el. laiškų (duomenys neskelbtini), dar Prancūzijoje, pavadinimo neprisimena, dėl maisto papildų, beveik iki pasirašymo nuėjo. Suranda internete, susisiekia su pačiu gamintoju, arba važiuoja į parodą, daugiausia važiuoji į parodą, žinai ko konkrečiai ieškoti, nes per parodą yra apie 200 dalyvių, todėl visą darbą darai prieš parodą. Viskas turėjo būti suderinta, nes R. derindavo su pagrindiniu atstovybės vadovu L. M., ne ji. Jie pasirašė su (duomenys neskelbtini), tada ir pradėjo atstovauti. Tai, ką jie išsirinkdavo, tą ir atstovavo. Pvz., surado Italų kompaniją, viskas buvo pateikta į Vokietiją, tada gauna kažkokius pasiūlymus, kainas, iš pradžių žiūri, ar tinka jų rinkai, su kuo konkuruoja, ar galės padaryti apyvartas, iš pradžių gauna pavydžius, ar tinka ir tik po ilgų derybų nusprendžia, ar su jais dirbs ar ne. Jie surado (duomenys neskelbtini) ir prancūzų kompaniją, neprisimins dabar, ten buvo maisto papildai, medicinos priemonės – (duomenys neskelbtini), nepamena. Jie surado ir daugiau, bet su jais nebedirbo, nes tai kaina nebetinka, tai netinka į jų portfelį. Pirmiausia (duomenys neskelbtini) buvo rasta internete, po to važiavo į Italiją, R. važiavo ne vieną kartą ir pasirašė kontraktą. Kontraktą pasirašė R. ir L.. Ji matė kontraktą su originaliais parašais. Ji fizikai nebuvo pasirašymo metu. Pirmiausią pasirašė turbūt R., gal ir siuntė paštu, nepasakys, nes labai seniai buvo. Nepasakys, kaip buvo pasirašytas, bet kontraktas buvo pasirašytas ir jie pradėjo atstovauti. Ji rado (duomenys neskelbtini). Važiuojant į užsienį tikslas buvo naujų klientų ir naujų produktų ieškojimas. Ji nevažiuodavo kartu su daktarais, jeigu važiuodavo daktarai, jie važiuodavo atskirai. Konferencijose būdavo, kada būdavo organizuojamos Baltijos šalyse. R. važiuodavo į konferencijas tolimajam užsienyje, ji nebuvo nė karto. Dalyvaudavo konferencijose su daktarais tik Baltijos šalyse, o be daktarų su vyru ir kitose šalyse.

Važiavo su vyru į Romą, už Paryžiaus apie 300 km su mašina, A. I. technologijų paroda. Važiavo daugiau, bet labai seniai buvo, buvo įvairiausios mugės, maisto papildų ieškojimas. Nepasakys, kur dar važiavo į konferencijas. Susiranda internetu, gali būti konferencijos, parodos, mugės, kur susirenka labai daug gamintojų ir važiuoja ieškoti arba klausytis. Važiavo daugiau informacijos ir daugiau produktų ieškoti. Niekas nekvietė į konferencijas, jie patys susirasdavo. Už Romos važiavo dar 100 km, kur buvo maisto papildų mugė ar konferencija ten buvo, nes jie bendraudavo su pačiais gamintojais, nes konferencijose visą laiką būdavo parodos. Neprisimena kas konkrečiai organizavo kiekvieną iš šių konferencijų. Nėra gavusi kvietimo dalyvauti tokioje konferencijoje. V. į Egiptą, buvo poilsinėje kelionėje, J. gal buvo Turkijoje, neprisimena, gal atvirkščiai, komandiruotėje, sprendimus priima visą laiką vyresni, t.y. R. su L. M.. Jos važiavo ilsėtis.

Informacinių technologijų konferencija už Londono, tikslaus konferencijos pavadinimo nepasakys. Už Romos buvo Alkonoje, pavadinimo dabar nepasakys, maisto papildų konferencija. Daugiau pavadinimų nepamena. Teko dalyvauti gėlių parodose Londone. Ten ne tik gėlės, bet ir įvairiausios žolės, maisto papildai žoliniai, labai dažnai parodos persipina, todėl jiems ir tiko toji paroda, nes ne tik gėlių, bet buvo daug žolinių dalykų. Atostogos būdavo visą laiką įformintos oficialiai, bet ji visą laiką turėjo budėti, reiškia, jeigu kartais atsitinka kas nors, arba reikia kažkur kažką nunešti, ypatingai popierius vaistų registracijai, turėdavo viską mesti ir važiuoti. Įsakymai dėl atostogų būdavo visą laiką. Kokia buvo tvarka dėl atostoginių, taip ir gaudavo.

2004 m. į Malaiziją, K. L. – nepasakys kas ten vyko. Paroda augalų, dabar nieko konkrečiai nepasakys, neprisimena. Visada buvo viskas suderinta, nes viskas artima, t.y. žoliniai produktai ir homeopatiniai produktai. Gyveno viešbutyje, nepamena kiek dienų, nes labai seniai buvo. Byloje t.3, b.l. 129, 132, 183 yra vyro susirašinėjimas apie atostogas. Darbo reikalus kartais suderindavo su poilsiu.

Ne vieną kartą buvo Tailande, tad nepasakys ką ten veikė 2006 m. kovo – balandžio mėn. Londone buvo tikrai daug kartų, nepasakys dabar konkrečiai. Londone yra buvusi daug kartų, jeigu yra įsakymas, jog buvo 27 dienas, reiškia ten buvo. Vaikai važiavo į Londoną, tik nepasakys, kada jie važiavo į kursus. Neprisimena, ar važiavo kartu su vaikais. Londone veikė tą patį, ką ir per visas kitas keliones, turbūt buvo kažkokie kursai.

2007-2008 m. (duomenys neskelbtini) ofise visą laiką buvo spintos, kėdės, lovos, stalai, lentynos. Tikrai nepasakys, ką pirko tuo laikotarpiu. Jie pirko baldus daug kartų, prabuvo ofise apie 10 metų, tad keitė, išmetė, nurašė, nes reikėdavo atnaujinti. Pirko ir sau ir ofisui, bet ką ir kuriais metais nepasakys. Ofiso patalpos buvo remontuojamos kelis kartus, nepasakys tiksliai, kada vyko remontai, nes buvo sienos nutepliotos kelis kartus, langai buvo šildomi, bet tiksliau nepasakys, nes ne jos reikalai, tuo metu dirbdavo kitame bute, remonto metu nebuvo ofise. Nepasakys, kas konkrečiai buvo remontuojama, sienos, grindys, langai. Matė, kad remontuojama, nes dirbo bute. Kitų darbuotojų nebuvo darbo vietos ofise, tad ar kas atvažiuodavo pasižiūrėti irgi nepasakys, nes Klaipėda, Panevėžys, bet privalėjo žinoti, nes matydavo atnaujintą ofisą. Ji nedalyvavo atsiskaitant už ofiso remonto paslaugas.

Sodybą statė kažkokia firma. Jie ėmė iš banko paskolą - milijoną, yra banko sutartis, jie moka kiekvieną mėnesį jau kiek metų. Nepasakys, kas kur mokėjo, nes buvo paimta banko paskola tam namui, sodyboje jie dirbo, buvo mini ofisas įrengtas pirmame aukšte, o kas kur mokėjo nežino. Nepasakys kiek langų priklausė mini ofisui, nes bendros erdvės, nėra kaip suskaičiuoti tuos langus, lubų nėra. Nežino, kiek viso yra langų sodyboje, neskaičiavo.

Su programa suprojektavo dviem daktaram – (duomenys neskelbtini) - jų neurologė, dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, D.. Projektavo jiems dėl to, kad jie paprašė. Daug kas buvo nesusiję su (duomenys neskelbtini) veikla ta prasme (pomėgiai, teatras ar kinas), bet tai buvo kaip dalis bendravimo su daktarais, kažkas išskirtinio. Vyras su L. M. visą laiką bendraudavo telefonu, L. atvažiuodavo, ir jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini), ir susirašinėjimai, vyko ištisas bendravimas, nes nuo L. M. viskas priklausydavo.

Ataskaitas apie komandiruotes teikdavo R., o jis buhalterijai ir L. M..- Buvo susitarimas dėl buto vėlesnio perleidimo. Butas buvo nupirktas neįrengtas, jie labai daug investavo į butą, kad įsirengti, prižadėjo, kad su laiku jiems parduos, tuo labiau, kad jie įdėjo savo investicijų. O 2011 m. liepė išeiti su trims vaikais, be jokių susitarimų ir niekas nebegaliojo, visos investicijos nuplaukė. Darbą derino su poilsiu. Visada būdavo motyvacinė programa, kuri motyvuodavo ir darbuotojus ir juos pačius dirbti viršvalandžius, atostogų metu. Motyvacinė programa - kursai, kelionės, plaukdavo baidarėm, važiuodavo į Druskininkus, į Palangą, su šeimoms, su vaikais, kuponai, premijos, vynas. L. M. žinojo apie visus šiuos dalykus (t. 37, b. l. 113-117; t. 42, b. l. 196-199).

Liudytojas S. P. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo A. P. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo direktoriumi. 2008-11-10 A. P. įmonė pasirašė sutartį su R. J. dėl langų angokraščių sutvarkymo ir kai kurių apdailos darbų, susijusių su langais. Darbus reikėjo atlikti ne Vilniuje, o Ignalinos rajone. Jis buvo nuvažiavęs į objektą. Prasidėjo nuo langų statymo, buvo tris etapai, langai, po to apvadai, praplatinimai, palangės, karnizai, po to durys, praplatinimai, apvadai, galbūt grindys, jau reikėtų pasižiūrėti vietoje arba pasikelti popierius (sandėlio apyvartos žurnalą). Neatsimena, kaip buvo atsikaitoma už darbus, arba pavedimu arba kasos pajamų orderis (grynais). Atrodo, juridinis asmuo užsakė darbus, yra atliktų darbų aktas, berods, (duomenys neskelbtini) įmonė. Neklausinėja užsakovų, kokį objektą stato, šiais laikais labai daug įmonių statosi. Visi darbai buvo apmokėti, pretenzijų neturi. Kokiu tikslu statė objektą jiems nesvarbu. Tikslas aiškus - prie ežero graži vieta. Ne paslaptis, kad įmonės stato. Buvo sudėti langai, padaryti praplatinimai, kadangi rąstinis namas, reikia angas paruošti, langas įstatomas, po to užpurškiama putom, kad nesimatytų apsiuvama vidinė pusė, po to iš išorės, gan didelės apimties darbas, kadangi sienos nelygios. Čia vienas etapas. Galbūt grindys ar dar kažkas buvo. Dar buvo durys vidaus, lauko durų neatsimena, apvadai, apsiuvimai, paruošimas ir t.t. Namas nemažas, berods, visus langus dėjo. Kadangi etapais ėjo, tikriausia mokėjo dalimis, gali būti, kad buvo avansas, po to dalimis toliau. Avansas yra būtinas. „(duomenys neskelbtini)“ gamina gaminius, nes jie duoda užduotį. Paprastai imamas 30-50 proc. avansas.

Neatsimena, ar reikėjo demontuoti duris. Gali būti, kad sutartis dėl langų gamybos buvo pasirašyta „(duomenys neskelbtini)“ vardu. 37 tūkst. už langų apsiuvimus, apvadus, palanges, čia langų nėra. 16 tūkst. – durys. Pažymą rašo visada įmonėm, jeigu pageidauja. Pažyma buvo parašyta, bet iš kitos pusės nemato parašo. Yra įmonės, kurie reikalauja griežtai antrą formą ir trečią formą - atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę, o kitiems nereikia. Jeigu įmonės nenori pajamuoti buhalterijoje, prašo įrašyti „rangos darbus“, jeigu prašo, taip ir padaro. Jiems yra paprasčiau išrašyti gaminius ir išrašyti darbus. Jeigu įmonė nenori pajamuoti durų, prašo įforminti, kaip rangos darbus, tada jie nurašo gaminius, o įmonės sumoka už tai. Šiuo konkrečiu atveju įmonė arba ponas paprašė, reikėtų nuvažiuoti ir pasižiūrėti, ar ten mūsų gaminys, arba pakelti apyvartos žurnalą. Dirbo šitame name (parodoma nuotrauka), dėjo langus. Pagal šią sąskaitą yra praplatinimai, apvadai, buvo didelis metražas. Byloje t.30, 85-90 yra sąmata dėl langų ir durų. „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsakyta ir „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta. Atstovas „(duomenys neskelbtini)“ parašyta, kur vyko realizacija. 56 tūkst. - langai. Darbai su medžiagom. Langai kainavo 56 tūkst. Dabartinėm kainom kaina bus dar 1,5 karto didesnė. 37 tūkst. - praplatinimai, 16 tūkst. - likę dalykai. Yra pateiktos visos specifikacijos ir kainos. Langai buvo pirmas etapas su „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu galbūt dar dirbo, kaip filialo direktorius. Buvo gal 6 mokėjimai, nes „(duomenys neskelbtini)“ paprastai ima 30 proc. avansą, o likusią sumą reikia sumokėti vėliau. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis tikriausia, kaip su fiziniu asmeniu (t. 42, b. l. 199-200; t. 32. b.l 154-155).

Liudytojas R. D. parodė, kad kartu su R. J. mokėsi VU medicinos fakultete, po baigimo irgi dirbo farmacijos kompanijoje pardavimų vadybininku. Jam, kaip farmacijos atstovui, tekdavo važiuoti į užsienį į konferencijas porą -trejetą kartų per metus. Jie turėjo mokymus užsienyje, pirminiais metais į Vieną važiuodavo net 13 kartų, bet ne į konferenciją, o savo edukacijai – mokymuisi, kompanijos organizuojamos. Į užsienį tekdavo daug važiuoti, bet į konferencijas išeidavo apie kelis kartus per metus. Jeigu buvo kompanijos mokymai specializuoti pagal profilį – dažniausiai važiuodavo ir jo vadovas, o jeigu konferencija – važiuoja ne vienas, atstovas važiuoja arba produkto vadybininkas dar lydi jį, kartais ir 3 žmonės būdavo, įvairiai. Kraštovaizdžio sutvarkymo projektas buvo padarytas maždaug prieš 8-10 metų. Gal kažkada konferencijoje išsišnekėjo apie aplinkos tvarkymą, R. J. sako, jeigu kokios problemos, Ž. domisi ir gali pabraižyti, tiks / netiks, pasižiūrėsi, be įsipareigojimų. Jie pagal tą projektą daugmaž padarė. Kiek atsimena, Ž. J. padarė kompiuteriniu būdu, padarė iš draugiškumo. Neturėjo kažkokių dokumentų, bet jam nelogiškai skamba, jei tai būtų iš (duomenys neskelbtini). Nemokėjo už tą paslaugą. Kitokiu būdu neatsiskaitė. Nėra prisidėjęs prie (duomenys neskelbtini) kompanijos veiklos sėkmės, nes dirbo kitoje kompanijoje. Pagal produktus jie nebuvo konkurentai, bet, kaip kompanijos - visos kompanijos yra konkurentai. Jie įsivardino, kad yra netiesioginiai konkurentai, ir konkurentų analizę tikrai darydavo, bet kaltinamojo kompanija tikrai nebuvo konkurentai. Nebuvo suvedęs kaltinamojo su neurologais tiesiogiai, kad jis galėtų pareklamuoti savo produkciją, netiesiogiai – jeigu R. J. paskambina – turi to ir to daktaro telefoną, taip, turi ir jam nusiunčia. Tai nėra suvedimas. R. J. organizuotame renginyje ofise buvo vieną kartą. R. J. pasikvietė iš kolegiškumo pasižiūrėti dėl prezentacijos, aparatūrą nusipirkę, pasižiūrėti kaip veikė, nes jie irgi buvo nusipirkę aparatūrą su balsavimu, dėl garso. Ofise buvo kelis kartus pas jį, bet buvo kartą, kai kaltinamasis prezentavo. Jis norėjo liudytojo nuomonės, kaip specialisto, kaip veikia aparatūra ir dėl pačios prezentacijos. Matė remontą, farmacijos ofisai būdavo gražūs, suremontuoti, senamiestyje. Matė, kad buvo pasikeitęs ofisas.

R. J. nerodė pačios aparatūros. Tai buvo prezentacija gal (duomenys neskelbtini), foninis garsas, Multimedia. J. rodė paveiksliukus ant sienos. Technikos asmeniškai nečiupinėjo, nežiūrėjo. Prezentacijos yra du etapai: kaip prezentuoja ir, ar atitinka techninis lygis. Jie skaito prezentaciją, pvz., neurologų arba kardiologų stovykla būna virš 100 žmonių, tad šiuo atveju skaitant turi atitikti tuos reikalavimus. Prezentacija buvo ofise, kuri atrodė, kaip ši patalpa, kvadratų gal 70. Jo uždavinys buvo neįžvelgti kažką, o jam rūpėjo prezentavimas - kaip jaučiasi, kaip pateikia, koks yra techninis lygis, nes galima teikti ant plėvelės, o galima skaidres rodyti. Negali atsakyti koks buvo techninis lygis, bet jam patiko, problemų išsakyti neturėjo. Ofise atsinaujino sienas, baldus. Anksčiau buvo senesni arba nutriušę. Negalėtų teigti, kokį naują baldą matė ofise, nes buvo ofise 3-4 kartus, bet prieš tai, kai buvo ofise kažkuriuo metu, vienas liko įspūdis, bet po to, kai buvo užėjęs, susidarė gražesnis įspūdis, šviesesnis. Turbūt paklausė, ar atsinaujinot. R. sakė, taip. Negalėtų pasakyti kuriuo laiku tai buvo. Šių aplinkybių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, nes niekas neklausė (t. 43, b. l. 1-12, t. 37, b. l. 119-120).

Liudytoja I. J. parodė, kad 2009 – 2011 metais ir dabar dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydytoja-neurologe. Su R. J. pažįstami gal 15 metų, susipažino per renginį, konferenciją, kurias rengė jo vadovaujamoji farmacijos kompanija, daug kartų dalyvavo įvairiuose renginiuose ir konferencijose. Jai teko dalyvauti J. organizuojamuose seminaruose, konferencijose Lietuvoje, tačiau ši kompanija rėmė jos dalyvavimą užsienyje vykstant į tarptautinę konferenciją, skirtą neurologijai. Ji, kaip gydytoja, važiuoja mokytis, tobulėti. Bijo suklysti į kokią šalį važiavo, nes beveik kasmet važiuoja, o farmacinės kompanijos keičiasi. Neprisimena konkrečios konferencijos, nes tai buvo prieš daug metų. Dažnai renka dalinį finansavimą iš kelių farmacinių kompanijų, pvz., viena farmacinė kompanija apmoka apgyvendinimą, kita perka bilietus; poilsio prie juros neapmoka, susimoki iš savo kišenės. Per paskutinius 20 metų tikrai buvo daug konferencijų, kuriuose ji dalyvavo, rėmimas būna arba pilnas, arba dalinis, prašo pasirašyti, kad jie priima, bet grynųjų niekada neimdavo, nekalba apie konkrečiai kažkokią kompaniją, o kalba apie tvarką, jie kažkokius dokumentus pasirašinėja, kad sutinka, kad juos remtų, jie rašo prašymus – prašo paremti vykstant į konferenciją ir pan., t.y. bendra tvarka. Ž. J. pasiūlė atlikti kraštovaizdžio sutvarkymo projektą nuosavo statomo namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Vienos iš konferencijos Lietuvoje metu pertraukos metu arba po konferencijos metu neformaliam bendravime kalbėjo apie asmeninį gyvenimą, pasisakė, kad stato namą, nori įrengti, Ž ar kaltinamasis maloniai pasiūlė pagalbą įrengiant sklypo planą kaip apželdinti. Jai tai buvo aktualu. Ž. J. padarė projektą, nieko nemokėjo už tai. Kraštovaizdžio planavimas nebuvo paslauga, o pagalba, ji nemokėjo, nebuvo kažkokio susitarimo atsilyginti.

Nesusimastė ar neša kažkokią sėkmę (duomenys neskelbtini), nes jų bendravimo su farmacinėm kompanijom tikslas - daugiau sužinoti apie produktus, nes jų darbe tai yra labai aktualu. Tai buvo nauda jiems. Neįsivaizduoja, kaip galėtų padėti (duomenys neskelbtini). Jie dirba, galbūt vaistus išrašo, kas yra natūralu, bet jie gydo pacientus. Svarbiausias tikslas pacientui nepakenkti, o padėti. Konferencijų metu gauna žinių ne tik apie vaistus, bet gvildena klinikinius klausimus, mokslinius pasekimus.

Nesusimastė, kodėl J. teikė sklypo projektavimo paslaugą tuo metu, kadangi buvo geri santykiai, visad su šypsenom, gera nuotaika, pasisakė, kad turi tokių problemų, nėra kada, ten sklypas, yra galimybė kažką suplanuoti, paprojektuoti ir ji užsikabino už tokios galimybės. Jai buvo pagalba, malonu – daug gėlių sklype, suplanuota kur kokie krūmai, medis. Nekėlė sau klausimo už ką tą paslaugą teikia. Iš (duomenys neskelbtini) buvo rėmimai vykstant į konferencijas ir pan. Yra išrašiusi vaistų, kuriuos pristatinėjo R. J. ir (duomenys neskelbtini). (t. 43, b. l. 12, t. 37, b. l. 119-120).

Liudytojas R. G. parodė, kad su kaltinamuoju jį siejo darbiniai santykiai, pradėjo darbą šioje įmonėje nuo 2005 m. kovo mėnesio, kaltinamasis buvo tiesioginis vadovas, o jam viršininkas buvo L. M. - kompanijos savininkas. R. J. buvo atleistas 2011 m. rugsėjo mėn., o jis ir toliau tebedirba. Buvo atsakingas už dalį Vilniaus regiono. Užsiimdavo vaistų rinkodara, vaistų pristatymu apie jų savybes. Darbų apimtį nurodydavo R. J. ir Ž. J. - vadybininkė. Jam, kaip firmos darbuotojui, neteko važiuoti į seminarus, konferencijas užsienyje. Lietuvoje buvo organizuojamos konferencijos, jie dalyvaudavo kaip atstovai. Latvijoje gal teko dalyvauti, bet gerai neprisimena, ar buvo ten toks renginys. Atlyginimus gaudavo oficialiai pavedimu į banko sąskaitą. Nebuvo atvejų, kad mokėtų grynais į rankas. Jam teko bendrauti su M. dėl pinigų išmokėjimo – premijos gavimo. Lyg matė kažkokį dokumentą, kad buvo numatytos premijinės lėšos ir jiems turėjo būti išmokėti pinigai (grynais), kurių jie negavo. Apie tai buvo užsiminta. Nematė dokumento, kad būtų pasirašęs dėl konkrečios sumos ir jos negavęs. Jo vardas ir pavardė buvo R. K.. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Remonto darbų jame nepastebėjo. Buvo minėta, kad būtų gerai padaryti remontą, bet nepastebėjo, kad būtų kažkas remontuota. Jis dažnai būdavo ofise, nes yra vilnietis, būdavo kartą per savaitę. Nebent atostogų metu kažkas būtų daroma, bet tuomet pamatytų, kad kažkas būtų buvę padaryta. Jam ir jo šeimos nariams teko dalyvauti įmonės renginiuose, išvykose, kurios būdavo reguliariai prieš atostogas, praktiškai kiekvienais metais būdavo bendros išvykos su šeimos nariais. Pirmais metais nedalyvavo, t.y. 2005 m., o po to visą laiką dalyvavo.

(duomenys neskelbtini) naudojosi vienu ofisu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vieną kartą teko būti J. nuomojamame bute, kur buvo pakviesti, vaišinosi vynu, neoficialus vizitas. Darbinių reikalų bute nebuvo. Biure būdavo įvairios aparatūros, kažkokia interaktyvi, projektoriai, kompiuteriai. Gal ir buvo stiprintuvas, neatkreipė dėmesio. Įgarsinimu rūpindavosi R. J. su Ž. J., sutardavo su organizatoriais, kurie tuo pasirūpindavo. Neatsakys, ar J. patys naudodavosi technika ar užtikrindavo, kad ji ten būtų, nes tose procesuose nedalyvaudavo. Jų buvo visai kitos pareigybės. Niekas per daug nesigyrė apie komandiruotes ar poilsines keliones užsienyje, gal kas ir važiavo įmonės lėšom, bet jis to nežino todėl, kad jų pareigybinėse buvo pažymėta - nesidalinti jokia informacija nei apie atlyginimus, nei apie premijas. Negirdėjo apie keliones už (duomenys neskelbtini) lėšas. Gydytojams, dirbantiems su (duomenys neskelbtini) atstovaujama produkcija, buvo skatinimo ir motyvavimo priemones, tardavosi, kokiam gydytojui gali būti siūloma paremti konferenciją. Kadangi jie bendrauja tiesiogiai su gydytojais, turėjo patariamąjį balsą, o sprendimus priimdavo R. J.. (duomenys neskelbtini) siųsdavo gydytojus į konferencijas, jeigu apsispręsdavo, turėdavo lėšų paremti. Siųsdavo gydytojus į užsienį. Liudytojo balsas buvo patariamasis dėl kandidatūros. Jis daugiau bendravo su gydytojais, vaistininkais, nes tai buvo jo tiesioginis darbas. Viskas būdavo kompiuterinėse sistemose, vadovas matydavo kiekvieną gydytoją. Darbuotojų skatinimas 2004 – 2009 metais buvo toks: pagrindinės išvykos, oficialios premijos, kurios buvo pervedamos į sąskaitą, eidavo į restoraną po susirinkimų, skanaudavo vyną. Abonementų į sporto klubus - ne, suremontuoti namus - ne, vaikams kalbų kursai – ne. Jis prašė kalbų kursų, bet jam nedavė, sakė, kad negalima, nepatvirtino. Žino, kad J. vaikai buvo išsiųsti į kalbų kursus Anglijoje, tai vertina neigiamai. Jie visi kartu eidavo atostogų, paprastai vasarą, dažniausiai liepos mėnesį. Atostogų išeidavo visa komanda. 2005 m. komandoje buvo 5 atstovai, du vadovai - viso 7, dar V. N. - buhalterė, bet jos visai kitos funkcijos. Sutartyje buvo numatyta alga, tokia alga ir buvo mokama pastoviai. Kai būdavo pakeltas atlyginimas taip pat gaudavo pasirašyti sutartį. Pradžioje, bandomuoju laikotarpiu gaudavo 1800 į rankas, o po to alga didėjo, 2011 m. - 3500 litų. Tikrai būtų pastebėjęs, jei pas jį būtų atsiradę 8 ar 10 tūkstančių arba juos gautų grynais. Iš J. kalbos suprato, kad M. nepatvirtino jo kalbos kursų. Nežino, ar reikia suprasti, kad visas tokias išlaidas tvirtindavo M., bet gavo tokį atsakymą. Prašė anglų kalbos kursų todėl, kad nemoka susišnekėti. Pats savarankiškai eina į kursus, susimoka, bet dar laisvai nekalba (t. 43, b. l. 12-14, t. 37, b. l. 121-122).

Liudytojas G. K. parodė, kad su R. J. dirbo kartu nuo 2005-08-01 iki 2011 m. rugsėjo mėn., kuomet jį atleido, santykiai buvo kaip viršininko ir pavaldinio. Pradžioje buvo priimtas dirbi išimtinai su dermatologais visoje Lietuvoje, po to tas projektas nepasiteisino, nes labai daug važinėti, po to buvo priskirtas regionas - pusė Kauno regiono pietryčių Lietuvoje: Lazdijai, Alytus, Birštonas, Kaišiadorys, Jonava iki Kelmės, važiuodavo į Šakius, Jurbarką iki Viešvilės, po to truputį keitėsi, bet jis jau dirbo su visais produktais, kuriuos jie atstovaudavo. Atlyginimą nustatydavo R. J., derėjosi su juo dėl atlyginimo, pasirašė sutartį ir tą atlyginimą mokėjo. Įstrigo, kad sumažėjus pardavimams gali būti sumažintas atlyginimas arba atleistas, o paskatinimas, matyt, kažkoks buvo irgi numatytas.. Mėnesio pabaigoje gaudavo pardavimų lentelę, kur buvo normos, kiek reikalauja tų produktų parduoti ir vykdymo planas, jeigu tą planą įvykdydavai, būdavo kažkokia formulė, pagal kurią paskaičiuodavo kiek premijos priklauso ir ją pervesdavo į sąskaitą. Tai trūko gal du metus (2005-2006 m.), po to tas nuslūgo, bet kaltinamasis keldavo atlyginimą. Yra gavęs Maximos čekį. Po kiekvieno susirinkimo eidavo pavakarieniauti į gerus restoranus, kas gali atsisakyti tokio pasiūlymo. „(duomenys neskelbtini)“ buvo Šakių - Marijampolės neurologų apvalus stalas. Kadangi buvo atsakingas už Šakius, juos sukvietė ir ten buvo. Vadovas visą laiką apmokėdavo kortele, nematė, kad mokėtų grynais. Susirinkimai ofise vykdavo kartą per 1,5 mėn. Nebuvo praktikos asmeniškai važiuoti į ofisą. Važiuodavo, kada kviesdavo. Negali tvirtinti, kad buvo remonto darbai, gal kažkoks kosmetinis remontas ir buvo daromas, bet to nepastebėjo. Jam niekada neteko vykti į komandiruotes užsienyje. Praktiškai kiekvienais metais jie vykdavo į keliones su šeima. Buvo praktika, kad visi išeina atostogauti liepos mėnesį, iš pradžių birželio pabaigoje, po to, po atostogų jie vykdavo į poilsio keliones – plaukdavo baidarėm, 2004 m. plaukė Lakaja, nakvojo Šerėnų sodyboje, plaukė Ūla gal 2-3 kartus, G. L., būdavo Druskininkuose SPA, būdavo vakarienė už įmonės lėšas, o dienos metu pats susimokėdavo, kambarys buvo apmokamas taip pat. Jam ir jo šeimai nebuvo poilsinių kelionių į užsienį už įmonės lėšas. Kelionės po Lietuvą buvo organizuojamos įmonės darbuotojams su šeimos nariais. R. J. labai patiko paskaitos skaitymo metodas kada perskaitai medžiagą, gydytojai klauso, po to kiekvienas gydytojas turi tokį pultelį ir po paskaitos uždavinėji klausimus ir gydytojai spaudžia teisingą atsakymą, ko pasekoje matosi, kiek žmonių tą dalyką įsisavino. Pradžioje nuomavosi šią įrangą, pats liudytojas dalyvavo konferencijose, po to reikėdavo surinkti, po to vieną sykį susirinkime jau turėjo savo įrangą, paskaitė temą ir jie jau atsakinėjo į tą klausimą, spaudė tuos mygtukus. Nežino dėl garso stiprintuvo, darbuotojai girdėdavo, negali tvirtinti, kad jų asmeniškai stiprintuvas. Jis dirbo nuo 2004 m. ir, kol dirbo J., negirdėjo, kad kas iš įmonės darbuotojų važiuotų į užsienį. Vieną kartą J. klausė ar liudytojas moka anglų kalbą, nes reikėtų nuvažiuoti į Prancūziją, į konferenciją, tada pasakė, jog tiek nemoka ir nevažiavo, tai važiavo kaltinamasis (t. 43, b. l. 14, t. 37, b. l. 79).

Liudytoja R. Šilkaitienė parodė, kad šioje firmoje dirba nuo 2008-01-02 m., po to J. buvo atleistas, o ji dirba ten pat. Tuo metu buvo atsakinga už regioną: dalis Kauno m., Kėdainiai, Raseiniai, Tauragė, Marijampolė, Vilkaviškis, Kybartai, Jonava, vėliau Jurbarkas, Šakiai. R. J. priėmė ją į darbą. Su savininku neturėjo kontaktų, žinojo kas jis yra, kad Vokietijoje, jai netekdavo aiškintis santykių tarp J. ir savininko ir juose dalyvauti. Tuometinis direktorius R. J. nustatė jai atlyginimą, o jam išėjus – buvo sudaryta nauja sutartis ir L. M. nustatė jai atlyginimą. Metų pabaigoje gaudavo premiją atlyginimo dydžio, pagal jų susitarimą 2200 litų pradžioje, po to jis buvo pakeltas po bandomojo laikotarpio. Reprezentacinėm išlaidom gaudavo pinigų, bet sumos neprisimena. Patvirtina, kad taip pat, kaip kiekvienam medicinos atstovui, jai buvo skiriama pinigų suma apie 100-200 litų reprezentacinėms išlaidoms, kurias kiekvieno mėnesio gale pagrįsdavo dokumentais, kuriuos dažniausiai siųsdavo į ofisą registruotu paštu kiekvieną mėnesį. Jai neteko važiuoti į užsienį darbo reikalais, taip pat nesiuntė mokytis anglų kalbos. Išvykos su šeimos nariais būdavo du kartus metuose, organizuodavo ir apmokėdavo vadovas, iš jų pinigų neėmė, tai buvo kaip paskatinimas, kolektyvo stiprinimas. Apsilankydavo ofise, kai būdavo susirinkimai, kartą - du per mėnesį, priklausomai nuo einamos situacijos. Labai matomo remonto ofise nepastebėjo, bet tai nereiškia, kad galėjo būti perdažytos sienos ta pačia spalva, bet ženkliai matomo pokyčio neatsimena. Neatsimena, kad baldai būtų pakeisti. (duomenys neskelbtini) buvo nedaug renginių, arba tai, ką jie patys suorganizuodavo ir vadovas atvažiuodavo ir mažesnei grupei darydavo individualiai. Šie renginiai nebuvo specialiai įgarsinami arba neatsimena. Pagrindine darbuotojų skatinimo priemonė buvo kolektyvo išvyka. Nebuvo tokių, kaip abonementas į sporto klubą, pagalba renovuojant namus, užsienio kalbos kursai man ir vaikams (t. 43, b. l. 15, t. 37, b. l. 87).

Liudytoja J. P. parodė, kad 1997 m. pradėjo dirbti dar „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, po to keitėsi firmos pavadinimas, tęsė darbą toliau, iki 2007 m., kuomet išėjo motinystės atostogų, bet dokumentuose nurodoma, kad iki 2010 m., po jų nebegrįžo. Jai teko važiuoti į tarptautinius seminarus Estijoje, Latvijoje, Berlyne ir ne vieną kartą. Egipte buvo komandiruotė, vyras važiavo už savo pinigus. Mokėsi anglų kalbos Kaune, apmokėjo firma. Tikslų skaičių kiek teko važiuoti į užsienį negali įvardinti, nes negali prisiminti, per dešimt metų išvykos būdavo kartą per metus, kartais kas antri metai. Darbuotojams buvo organizuojami iškylos, pobūviai, praktiškai kiekvieną vasarą, žiemos metu kalėdiniai susitikimai, rezultatų aptarimai, po jų susitikimų irgi būdavo. Vilniuje teko dalyvauti kursuose. Vilniuje buvo organizuojami koncertai, restoranai darbuotojams ir konferencijų dalyviams, nakvynė, kurie atvykdavo iš kitų miestų. Viską apmokėdavo administracija. Gimtadienio progoms buvo dovanojami kvepalai, vertingi alkoholiniai gėrimai, Maximos dovanų čekiai darbuotojams sveikinimo proga. Reprezentacinių išlaidų gaudavo nuo 100 iki 400 litų, jeigu išlaidų būdavo daugiau, padengdavo ir daugiau, pagal tiek, kiek buvo pateikiama sąskaita. Reprezentacinės išlaidos - vaišės su vaistininkais (sąskaita kavinėje ar restorane), nuperkamos vaišės, panaudotos paskaitų metu, kada jos vykdavo gydymo įstaigose arba vaistinėse, smulkios dovanelės, suvenyrai vaistinės vedėjai / darbuotojai ir pan. Sumokėdavo grynais, o čekis pateikiamas prie visų ataskaitų (tiek benzino, tiek reprezentacinių išlaidų), viskas smulkiai su sąskaita ar čekiu perduodavo buhalterei. Nuo 2002 iki 2012 m. dešimties metų laikotarpiui buvo apdrausti gyvybės investiciniu draudimu, firma apdraudė. Estijoje, Latvijoje, Berlyne būdavo susitikimai su užsienio vadovais, menedžeriais kompanijų, kuriuos atstovaudavo, taip pat buvo Beurer gamykloje, ten buvo susitikimai, aprodoma kaip vyksta vaistų gamyba, supažindinama su marketingu. Vilniuje buvo vadybos pardavimų mokymai, kuriuose dalyvavo 2-3 kartus, o užsienyje - susitikimai su vadovais, menedžeriais, p. M. ir kitais, K. ((duomenys neskelbtini) vadovu). Į tas keliones važiuodavo vadovai ir kiti darbuotojai, kurie tuo metu dirbo, kiek prisimena, ilgiausiai dirbo D. B., G. R.. Kelionė į Egiptą buvo daugiau poilsinio pobūdžio. Kelionių trukmė būdavo 3-5-7-10 dienų. Apmokėjimas už kelionę į Egiptą buvo įformintas kaip komandiruotė, tačiau tos kelionės metu nedalydavo jokiame profesiniame renginyje. Sutuoktinis pats susimokėjo už kelionę. - Biuras buvo vienas bendras Vilniuje, kuriame susitikdavo per susirinkimus. Biure būdavo mažiausia vieną kartą per mėn., o kartais ir dažniau. Daugiau (duomenys neskelbtini) biurų nežino. Jai teko lankytis J. nuomojame bute, buvo tiesiog pasisvečiuoti, asmeninis vizitas. Kiek jai žinoma, ofisas buvo remontuojamas, paties remonto nematė, oficialių dokumentų niekas nepateikė, kaip ir kas ten remontuota, bet prieš pradedant veiklą, berods, ten buvo atliekamas remontas, gal žino iš nuogirdų kitų darbuotojų. Prieš pradedant veiklą, t.y. kai pradėjo dirbti 1997 m. Vėlesniais laikotarpiais neprisimena, negali pasakyti aiškiai, ar buvo atlikta, ar ne. Dešimties metu laikotarpyje ji dar du metus irgi praleido motinystės atostogose, galbūt tuo metu kažkas vyko (t. 43, b. l. 15-16, t. 37, b. l. 92-93).

Liudytoja V. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2004-08-03 – 2012-06-08 dirbo (duomenys neskelbtini) medicinos atstove, dirbo Klaipėdos krašte. Direktorius R. J. priėmė į darbą, nustatė atlyginimą. Atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą. Gaudavo priedus už rezultatų vykdymą. Buvo atvejų, kai gaudavo grynais. Neprisimena atvejų, kad pasirašytų, o pinigų negautų. Priedai už darbo rezultatus būdavo įvairiai, konkrečiai neprisimena, ar už metus, ar kas mėnesį, neprisimena, kiek gaudavo už metinius rezultatus, nes praėjo daug laiko. Maximos čekiai buvo išduodami vykdyti kažkokias akcijas, atsiskaityti susirinkimų, produktų pristatymo metu už kavą, sausainius. Jai teko dalyvauti seminaruose Lietuvoje. Dėl seminarų užsienyje nebuvo. Į Turkiją 7 d. gavo kelionę poilsiui su šeima, kaip paskatinimas už rezultatų įvykdymą. R. J. organizuodavo išvykas su šeima, išeinant vasaros atostogų arba Kalėdų, jiems, kaip darbuotojams, bet tuo pačiu buvo kviečiami ir šeimos nariai. Reprezentacinėms išlaidoms gaudavo pinigų, už viską būdavo atsiskaitoma. (duomenys neskelbtini) buvo ofisas, kur vykdavo susirinkimai, jai tekdavo atvažiuoti pagal iškvietimą, gal kartą per mėnesį. Kartą buvo padarytas kosmetinis remontas. Ji atvažiuodavo į susirinkimą ir jos mintys būdavo apie darbą, konkrečiai vykdomas akcijas, pasibendrauti su kolegomis, o apie sienas ir baldus nekalbėjo. Ofisas visada būdavo švarus, tvarkingas.

Vynas būdavo ofise, jeigu pasakydavo, kad reikia jiems prezentacijom, turėdavo pasiaiškinti kam reikia, kam panaudos ir paimdavo jį iš ofiso. 1-2 butelius vyno panaudodavo prezentacijoms, dabar neprisimena kiek konkrečiai paimdavo. Būdavo rengiamos konferencijos, seminarai, kur būdavo vyno, gydytojams dovanodavo gimtadienio proga. Tekdavo dovanoti vyną gydytojams gimtadienio proga. Pavaišindavo gydymo įstaigų, vaistinių darbuotojus prezentacijų metu, po taurę vyno išpilstydavo. Negali pasakyti, kiek vyno butelių buvo pateikiama seminarų metu, nes buvo susikaupusi pateikti klientams tinkamą medžiagą, suorganizuoti kavą, arbatą, užkandžius, kad renginys vyktų draugiškoje aplinkoje. Nežino kaip buvo įforminta skatinimo priemonė – kelionė į Turkiją, jai buvo pranešta telefonu. Neprisimena, ar pasirašinėjo kažkokį įsakymą dėl to. Ten buvo nupirkti bilietai, juos atsiėmė prieš skrydį - visa kelionė apmokėta visai šeimai, buvo viskas įskaičiuota - skrydis, pervežimas, viešbutis, maitinimas - kaip kelionės paketas. Teko vykti tik vieną kartą per aštuonis metus. Negali už kitus darbuotojus pasakyti, ar buvo tokių kelionių. Kaip vadovas R. J. skambindavo jai pagal poreikį. Ji, kaip pavaldinė, neturėjo teisės kontroliuoti vadovo kelionių, bet kai reikėdavo, jį visada rasdavo. Ji žinojo savo funkcijas, turėjo konkrečią užduotį, kurią vykdė, jeigu kildavo neaiškumų, visada galėdavo skambinti, susisiekti, išsiaiškinti, jeigu reikėdavo direktorius atvažiuodavo (t. 43, b. l. 28). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 37, b. l. 97).

Liudytoja D. D. parodė, kad dirbo nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2012 m., dar kurį laiką dirbo atleidus R. J.. Jos darbo zona buvo Šiaulių ir Panevėžio regionai. Neteko vykti į užsienį, seminaruose užsienyje nedalyvavo, neprašė ir neteko lankyti jokių kursų. Paskatinimo priemonė - kiekvienais metais liepos mėnesį visiems jų kolektyvo nariams ir jų šeimoms buvo organizuojamos trijų dienų vasaros stovyklos, kiekvienam buvo skiriama labai daug dėmesio, kalėdiniai vakarėliai taip pat buvo šeimos nariams ir visiems darbuotojams, kiekvieno susirinkimo pabaigoje būdavo vakarienė ir kultūrinis renginys (koncertas, spektaklis ar pan.). Tai būdavo nuolatos. Kartą per mėnesį vyko susirinkimas, po jo būdavo bendra jų vakarienė, po to sekė kultūrinis renginys. Negali atsakyti kas apmokėdavo. Kai pradėjo dirbi atlyginimas buvo 2000 litų, vėliau atlyginimas augo. Taip pat buvo mokamos premijos, nebuvo dažnai, kadangi reikėjo padaryti puikiai darbą, bet ne visada pasisekdavo, nors labai stengėsi. Premijos dydis siekė 10-15 proc. nuo atlyginimo, priklausomai koks konkretus rezultatas. Gaudavo Maximos dovanų čekius, kurie buvo skirti reprezentacinėms išlaidoms. Pinigai prezentacijoms buvo pervedami į mokėjimo kortelę kiekvieną mėnesį fiksuota suma 200 litų. Negali sakyti, ar kiekvienam buvo padovanojama iki 30 butelių vyno, bet vyno būdavo tikrai daug. Kalėdinių susitikimų metu gaudavo vyno butelius, kuriuos ji asmeniškai dalindavo, dovanodavo, sveikindavo savo gydytojus savo aptarnaujamojoje zonoje. Vynas buvo atiduodamas, o kiekvienas pagal savo sąžinę suprasdavo, ką jie su juo turi daryti. 30 butelių vyno yra palyginti nedaug su tuo, kiek aplankydavo klientų, o progų visada yra, tik reikia ištaikyti ir nešti tam, kas yra vertas jo. Tuo metu buvo tokios sąlygos. Teko lankytis įmonės ofise. Įėjus į patalpą matėsi, kad yra atšviežinta (sienos, grindys), kai yra padaryta, akivaizdu, kai gerėja aplinka, negali nepastebėti. Baldų buvo pagrindinėje salėje, pagalbiniame kabinete ir balkone stovėjo ilgai supakuota kažkas dėžėse. Biure aparatūros visada būdavo, nes ir prezentacijos buvo vedamos. Metų nepasakys, vyko mūsų atstovaujamo vaisto pristatymas, kurio metu buvo labai daug garsinės aparatūros, buvo ir techninių darbuotojų, ir keletas nepažįstamų asmenų, buvo vaizdinės priemonės demonstruojamos su aparatūra, minėtu adresu. Tai buvo ir vaizdas ir garsas. Negali atsakyti kas važiavo į užsienį, nesidomėjo. Darbuotojų skatinimo priemonės: mikroklimatas kolektyve, dėmesys kiekvienam, motyvacija po susirinkimų – vakarienės, vynų degustavimas, vasaros išvykos, kalėdiniai vakarėliai buvo organizuojama ne vien jiems, bet ir visiems šeimos nariams. Tokių skatinimo priemonių, kaip abonementai į sporto klubus, pagalba renovuojant namus negavo, užsienio kalbų kursų vaikams neprašė. Kaltinamasis gal ir minėjo, kad įsigijo aparatūrą, bet neprisimena (t. 43, b. l. 28-29).

Liudytoja J. P. parodė, kad dirbo R. J. vadovaujamoje atstovybėje nuo 2003-12-01 iki 2006 m. vasaros, po to išėjo į dekretines atostogas, ir 2008-12-19 išėjo iš darbo. Pagrinde dirbo Vilniaus regione, tačiau epizodiškai važinėjo ir Panevėžio regione, lankė gydytojus ir vaisines, kai kuriuo laikotarpiu lankė Zarasų, Visagino, Švenčionių, Ignalinos, Ukmergės, Širvintos, išskyrus Kaunas, Klaipėda. R. J. priėmė ją į darbą. Darbo sąlygos ir apmokėjimas buvo suderintos su juo. Atlyginimas buvo pervedamas į sąskaitą, gal ir reikėdavo pasirašyti žiniaraštyje, dabar nereikia pasirašyti, bet tiksliai negali pasakyti. Būdavo vaistų akcija, po jos būdavo kažkokios premijos ar apdovanojimai - finansiniai dalykai, bet kiekvieną mėnesį priedo prie algos nebuvo. Realiai kiekvieną mėnesį vykdavo kažkokio produkto akcijos vaistinėse, kadangi buvo daug produktų, jie būdavo išdėliojami visų metų bėgyje. Už metinius darbo rezultatus būdavo kažkokios premijos. Jai teko važiuoti į užsienį. Austrijoje buvo susitikimas visų atstovybių, važiavo visas kolektyvas, susitikimas buvo Vienoje. Ji viena su dukra važiavo į Turkiją, tai buvo poilsinė kelionė, kurią apmokėjo atstovybė. Tiksliai negali pasakyti dėl Maximos dovanų čekių, kažkoks buvo vienas epizodas, gal keli buvo.

Lankė pardavimų mokymus „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. Į užsienį daugiau nevažiavo. Lietuvoje važiuodavo į kolektyvo išvykas pavasarį, būdavo linksma, taip pat prieš Kalėdas. Kiek žino, visos atstovybės taip darydavo. Ofise teko lankytis gal vieną kartą per savaitę, gal per dvi savaites reikėdavo užsukti. Nežiūrėdavo, ar buvo atlikti kokie remonto darbai, kadangi jokių vaikščiojančių statybininkų nematė, kad būtų pergriauta akivaizdžiai nematė, galbūt jos nebuvimo metu kažką padažė. Dabar negali tiksliai pasakyti dėl baldų pakeitimo, gal pradžioje maži foteliukai buvo pakeisti. Baldų nebuvo daug - stalai, kėdės ir foteliukai. Nežino kitų darbuotojų reikalų, ar jie važiavo į užsienį. Nekrisdavo į akis, kad R. J. nebūdavo pusmečiais. Kai jai reikėdavo, ji atvažiuodavo ir rasdavo arba Ž. J. arba R. J.. Specialiai sėdėti į ofisą nevažiuodavo, važiuodavo, kai jai reikėdavo kažką paimti, palikti, važiuojant pasiskambini ar kažkas yra. Mano, vyno per pobūvius išgerdavo nemažai. Vaistinėse būdavo tam tikros akcijos ir, kaip dovanų vaistininkei padovanodavo šampano ar vyno butelį, tad tokiems tikslams vyno turėdavo. Prieš Naujus metus gaudavo didesnį vyno kiekį, nes reikėdavo eiti pas gydytojus.

Dovanų čekio gydytojams nenešdavo. Nešdavo paveiksliukus, vyno, kaip kalėdinę dovaną, bet jokių pinigų nenešdavo. Už pobūvius, keliones apmokėdavo turbūt R. J.. Po susirinkimo nuvažiuodavo visi, kas dalyvaudavo susirinkime, pavakarieniauti į restoranus. Restorane "(duomenys neskelbtini)" buvo rengiami pobūviai gydytojams bei vaistininkams, kur buvo oficialiai organizuojamos konferencijos. Dirbdama buvo patenkinta kolektyvu ir darbo sąlygomis, o kai tapo nepatenkinta, išėjo, atlyginimas netenkino, kitą vertus, firma labai nedidelė, ji pasirinko kitą kelią, išėjo atgal į mediciną, nes nebematė perspektyvos pardavimuose (t. 43, b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veikos tyrimo skyriuje buvo atliktas (duomenys neskelbtini) atstovybės ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta 2013 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-1/109.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovybė, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale. Bendrovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Užsienio juridinio asmens atstovybės steigėjas – (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinė Respublika. Atstovybės vykdyta veikla – rinkotyra ir reklama (vaistai, kosmetika, medicinos priemonės). (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus L. M. įgaliojimu, (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2004-01-01 iki 2011-09-19) vykdė R. J., buhaltere dirbo V. N..

Ištyrusi, ar visos atstovybės (duomenys neskelbtini) išlaidos nurodytu laikotarpiu yra teisėtos ir pagrįstos apskaitos dokumentais, specialistė nustatė:

Dėl komandiruočių. Tyrimui pateiktų dokumentų (2006-2010 m. Atstovybės vadovo įsakymų dėl komandiruočių kopijos, 2006-2011 m. avansinių apyskaitų ir įrašus jose patvirtinančių dokumentų kopijos) duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) R. J. ir Ž. J., kaip nurodyta tyrimui pateiktose 2006-2010 m. Atstovybės vadovo įsakymuose, įvairiais klausimais (neurologų, dermatologų konferencijos, Baltijos šalių atstovybių susitikimai, susitikimai su (duomenys neskelbtini) vadovu, įvairios paskaitos, seminarai, apmokymai ir. t.t.) buvo komandiruojami į Tailandą, Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, D. Britaniją ir kitas šalis. Tyrimui pateiktos ir 2006-2011 m. avansinės apyskaitos su įrašus jose patvirtinančiais dokumentais. Įsakymų dėl komandiruočių 2011 metais tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, komandiruočių tikslas nenurodytas ir avanso apyskaitose. Steigėjo ((duomenys neskelbtini), L. M.) nurodymų ar įgaliojimų R. J. kaip (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovui dėl vykimo į komandiruotes vienais ar kitais klausimais, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, Atstovybė už užsienio kalbos mokymo programą pagal tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras (2010-05-31 sąskaitą faktūrą KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 150,00 Lt, 2010-06-16 sąskaitą faktūrą KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 000,00 Lt ir 2011-08-04 sąskaitą faktūrą KAV Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 200,00 Lt) pastarajai sumokėjo 27 350 Lt. Pagal suteiktą informaciją, paslaugos pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo suteiktos vaikams P. J. (2010.07.04 -2010.08.01 vasaros programa Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mokykloje) ir K. J. (2010.07.04-2010.07.24 ir 2011.07.10-2011.07.30 vasaros programa Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) koledže, (duomenys neskelbtini)). Duomenų, patvirtinančių steigėjo ((duomenys neskelbtini) L. M.) įgaliojimų (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovui R. J. šiems veiksmams (vaikus už Atstovybės pinigines lėšas siųsti į vasaros stovyklas Anglijoje) atlikti, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, 2006-12-19 Atstovybė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (PVM s/f (duomenys neskelbtini)), kaip užfiksuota ir pagrindinių priemonių apskaitos registre už 24 000 Lt įsigijo stiprintuvą. Be to, tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta jos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2009-02-10 PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 000 Lt, 2009-12-31 PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) – 25 960,00 Lt) pagal reklamos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikė ir reklamos paslaugas. Kas ir kur buvo reklamuojama, PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta ir tokių duomenų tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, Atstovybė už suteiktas statybos remonto paslaugas, kaip nurodyta 2008-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, pastarajai sumokėjo 40 002,00 Lt. Tačiau duomenų, kur ir kokie darbai atlikti, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl A. P. įmonės. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, Atstovybė už suteiktas remonto paslaugas, kaip nurodyta A. P. įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2009-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 37 746,34 Lt, 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 270,12 Lt), pastarajai sumokėjo 54 016,46 Lt. Tačiau duomenų, kur ir kokie darbai atlikti, atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, Atstovybė už suteiktas transporto paslaugas, kaip nurodyta 2007-09-20 AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 130,00 Lt) paslaugos suteiktos Ignalinos rajone ir pagal 2008-01-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 106,45 Lt) paslaugos suteiktos (duomenys neskelbtini), Atstovybė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8 236,45 Lt. Kur ir kokie darbai Atstovybės reikmėms buvo atlikti, atliktų paslaugų (darbų) priėmimo - perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, Atstovybė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą CAD Nr. (duomenys neskelbtini), kaip užfiksuota ir nematerialaus turto apskaitos registre už 12 852,00 Lt įsigijo programinę įrangą ir (duomenys neskelbtini) 1 metams prenumeratą. Duomenų, kas ir kur programinę įrangą ir (duomenys neskelbtini) naudojo, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atstovybė, tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, pagal 2007-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (BH Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip užfiksuota ir Atstovybės pagrindinių priemonių apskaitos registre, įsigijo baldų už 16 249,60 Lt.

Tyrimui pateiktų aukščiau minėtų dokumentų (2006-2010 m. Atstovybės vadovo įsakymų dėl komandiruočių kopijų, 2006-2011 m. avansinių apyskaitų ir įrašus jose patvirtinančių dokumentų kopijų, PVM sąskaitų faktūrų kopijų, apskaitos registrų) duomenimis, atstovybės „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos: R. J., Ž. J. tarnybinės komandiruotės, vyno pirkimas, R. J. vaikų vasaros stovyklos Anglijoje, UAB „F. F.“, atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymai su A. P. įmone, atsiskaitymai su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Maximos“ čekių įgijimas apskaitos dokumentais pagrįsti, tačiau ar visa tai buvo panaudota Atstovybės reikmėms, Atstovybės interesams, patvirtinančių dokumentų tarp tyrimui pateiktų Atstovybės dokumentų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX – 574 12 str. 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnio 1 dalį –„Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2004-01-01 iki 2011-09-30) (duomenys neskelbtini) atstovybėje dirbo V. N.. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus L. M. įgaliojimu, (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2004-01-01 iki 2011-09-19) vykdė R. J. (t. 34, b. l. 17-31).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovybė, rejestro kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1999-11-16 iki 2011-09-23 įregistruotas vadovas – R. J.. Nuo 2011-09-23 vadovu įregistruotas L. W. M. (t. 2, b. l. 52-54).

1997-01-20 įgaliojimu (duomenys neskelbtini) vykdantysis direktorius L. M. įgaliojo R. J. (duomenys neskelbtini) vardu veikti Lietuvos Respublikoje visais klausimais, susijusiais su atstovybės Lietuvoje įsteigimu ir išlaikymu (t. 34, b. l. 65-66).

1999-08-31 įgaliojimu (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius L. M. įgaliojo R. J. būti (duomenys neskelbtini) atstovu Lietuvos Respublikoje (t. 34, b. l. 63-64).

Su R. J. 2003-12-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3, pagal kurią jis buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) atstovybėje, atstovybės vadovo pareigose (t. 23, b. l. 101-104).

2012-03-22 liudytoja V. N. pateikė dokumentų, susijusių su R. J. paskyrimu (duomenys neskelbtini) atstovu ir vadovu, kopijas (t. 37, b. l. 59, 60-73).

Iš VĮ "Registrų centras" buvo gautos (duomenys neskelbtini) atstovybės registravimo dokumentų ir nuostatų kopijos (t. 2, b. l. 58-77).

(duomenys neskelbtini) 2013-05-20 raštu pateikė atstovybės banko sąskaitų išrašų kopijas (t. 5, b. l. 2-3, 4-166, t. 6, b. l. 1-211, t. 7, b. l. 1-156, t. 8, b. l. 1-121).

2012-02-13 raštu (duomenys neskelbtini) atstovybės atstovas advokatas R. Mikliušas pateikė atstovybės dokumentų kopijas (t. 3, b. l. 5-150, t. 4, b. l. 1-163), tame tarpe:

- R. J. susirašinėjimo el. paštu su I. B. dėl šeimos kelionės į Romą kopijas (t. 3, b. l. 18-19);

- dokumentų, pagrindžiančių G. J., P. J. ir K. J. vykimo į užsienio kalbos kursus išlaidas, kopijas (t. 3, b. l. 20-38);

- 2012-01-02 pažymą apie R. J. tariamų komandiruočių išlaidas 2004-2008 metais (t. 3, b. l. 118-122) ir 2012-01-02 pažymą apie R. J. tariamų komandiruočių išlaidas 2009-2011 metais ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b. l. 49-51):

1) 2004 m. balandžio mėn. 9 - 20 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Indoneziją (K. L.), už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 15 423,46 Lt (4 466,94 EUR) (t. 3, b. l. 123-132);

2) 2004 m. nuo birželio 28 d. iki liepos 5 d. R. J. su sutuoktine Ž. J. ir 2 vaikais vyko į Graikiją, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 12 763 Lt (3 696,42 EUR) (t. 3, b. l. 135-137);

3) 2005 m. rugpjūčio mėn. 9 - 15 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Italiją, Romą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 19 266,11 Lt (5 579,85 EUR) (t. 3, b. l. 138-144);

4) 2006 m. nuo kovo 31 d. iki balandžio 10 d. R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Tailandą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 26 604,42 Lt (7 705,17 EUR) (t. 3, b. l. 145-150, t. 4, b. l. 1; t. 17, b. l. 120-130);

5) 2006 m. liepos mėn. 2 - 29 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 14 967,28 Lt (4 334,82 EUR) (t. 4, b. l. 2-9; t. 17, b. l. 152-153);

6) 2006 m. rugpjūčio mėn. 9 - 14 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Barseloną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 322,05 Lt (1 541,37 EUR) (t. 4, b. l. 10-16; t. 17, b. l. 154-161);

7) 2007 m. sausio mėn. 11 - 14 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 14 679,54 Lt (4 251,49 EUR) (t. 4, b. l. 17-21; t. 18, b. l. 1-12).

8) 2007 m. birželio mėn. 14 - 15 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Austriją, Vieną, po ko birželio mėn. 16 - 24 dienomis į Italiją, Romą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 21 824,56 Lt (6 320,83 EUR) (t. 4, b. l. 22-28; t. 18, b. l. 31-47);

9) 2008 m. kovo mėn. 7 - 10 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Prahą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 13 637,90 Lt (3949,81 EUR) (t. 4, b. l. 29-34; t. 18, b. l. 88-100);

10) 2008 m. gegužės mėn. 20 - 23 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 12 452,85 Lt (3 606,59 EUR) (t. 4, b. l. 35-38; t. 18, b. l. 110-118);

11) 2008 m. liepos mėn. 21 - 22 dienomis R. J. vyko į Lenkiją, Varšuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 012,67 Lt (582,91 EUR) (t. 18, b. l. 125-129);

12) 2008 m. rugpjūčio mėn. 19 - 22 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Barseloną už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 8 558,86 Lt (2 478,82 EUR) (t. 4, b. l. 39-43; t. 18, b. l. 130-136);

13) 2009 m. balandžio mėn. 4 - 14 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. bei vaiku vyko į Bankoką, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 34 972,11 Lt (10 128,62 EUR) (t. 3, b. l. 52-56; t. 19, b. l. 3-6 );

14) 2009 m. balandžio mėn. 20 - 21 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Lenkiją, Varšuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 311,41 Lt (669,43 EUR) (t. 19, b. l. 7-16);

15) 2009 m. gegužės mėn. 17 - 20 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 10 783,74 Lt (3 123,19 EUR) (t. 3, b. l. 57-63; t. 19, b. l. 22-30);

16) 2009 m. rugpjūčio mėn. 27 - 28 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Lenkiją, Krokuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 446,62 Lt (708,59 EUR) (t. 19, b. l. 44-47);

17) 2009 m. spalio mėn. 23 - 26 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 7 711,99 Lt (2 233,55 EUR) (t. 3, b. l. 64-68; t. 19, b. l. 66-71);

18) 2010 m. balandžio mėn. 6 - 11 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Paryžių, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 9 519,79 Lt (2757,12 EUR) (t. 3, b. l. 69-75; t. 19, b. l. 89-96);

19) 2010 m. gegužės mėn. 23 - 25 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) lėšomis sumokėjo iš viso 8 723,89 Lt (2 526,61 EUR) (t. 3, b. l. 76-82; t. 19, b. l. 101-107);

20) 2010 m. birželio mėn. 13 - 15 dienomis R. J. vyko į Varšuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 1 056,90 Lt (306,10 EUR) (t. 19, b. l. 108-110);

21) 2010 m. liepos mėn. 8 - 9 dienomis R. J. vyko į Varšuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 1 186,21 Lt (343,55 EUR) (t. 19, b. l. 111-113);

22) 2010 m. liepos mėn. 23 - 25 dienomis R. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 1 566,79 Lt (453,77 EUR) (t. 3, b. l. 97-99; t. 19, b. l. 114-116);

23) 2010 m. rugpjūčio mėn. 8 - 16 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Indoneziją, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 014,93 Lt (1 452,42 EUR) (t. 3, b. l. 83-85; t. 19, b. l. 117-120);

24) 2010 m. lapkričio mėn. 1 - 5 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Barseloną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 9 077,62 Lt (2 629,06 EUR) (t. 3, b. l. 86-91; t. 19, b. l. 151-160);

25) 2010 m. lapkričio mėn. 26 - 28 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Austriją, Vieną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 2 476,66 Lt (717,29 EUR) (t. 3, b. l. 92-96; t. 19, b. l. 161-166);

26) 2011 m. balandžio mėn. 21 - 24 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Italiją, Romą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 5 211,04 Lt (1 509,22 EUR) (t. 3, b. l. 100-102; t. 19, b. l. 188-193);

27) 2011 m. gegužės mėn. 5 - 6 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Lenkiją, Varšuvą, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 1 691,93 Lt (490,02 EUR) (t. 19, b. l. 199-201);

28) 2011 m. gegužės mėn. 23 - 25 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 3 092,91 Lt (895,76 EUR) (t. 3, b. l. 103-106; t. 19, b. l. 194-198);

29) 2011 m. liepos mėn. 8 - 10 dienomis R. J. su sutuoktine Ž. J. vyko į Londoną, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 11 993,37 Lt (3473,52 EUR) (t. 3, b. l. 107-112; t. 19, b. l. 171-176);

30) 2011 m. rugpjūčio mėn. 9 - 12 dienomis R. J.su sutuoktine Ž. J. keliavo į Prancūziją, už šią kelionę (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis sumokėjo iš viso 12 179,56 Lt (3527,44 EUR) (t. 3, b. l. 113-117; t. 19, b. l. 202-213).

- 2012-01-02 pažymą apie R. J. komandiruočių išlaidas 2010-2011 metais pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" padalinio (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pažymoje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas ir (t. 4, b. l. 44, 45-71).

2016-10-26 apklausos metu liudytoja V. N. pateikė pažymą apie R. J. komandiruočių išlaidas 2004-2011 metais (t. 38, b. l. 93-98).

R. J. laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2011-05-12 UAB "(duomenys neskelbtini)“ padaliniui "(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras: 2010-02-03 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 29 696 Lt (8 600, 56 EUR), 2010-02-08 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 276 Lt (659,18 EUR), 2010-04-27 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 661, 88 Lt (481,31 EUR), 2010-07-07 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 100 Lt (1 766,68 EUR), 2010-08-12 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) - 3 850 Lt (1 115,04 EUR), 2010-08-20 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt (2 896, 2 EUR), 2010-08-25 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Lt (289,62 EUR), 2010-08-31 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 272 Lt (5 581,56 EUR), 2010-09-22 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 585 Lt (1 617,53 EUR), 2010-10-20 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 820 Lt (816,73 EUR), 2010-11-10 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 450 Lt (2 157,67 EUR), 2010-11-29 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 350 Lt (390,99 EUR), 2010-12-29 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 600 Lt (2 490,73 EUR), 2010-12-29 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 350 Lt (3 866,43 EUR), 2011-03-31 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 200 Lt (637,16 EUR), 2011-04-04 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 050 Lt (1 172,96 EUR), 2011-05-12 Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 940 Lt (1 430,72 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės kortelės MasterCard Business sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 124 200,88 Lt (35 971,06 EUR) už suteiktas paslaugas, t.y. (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis įsigijo aviabilietus, bilietus į operą Paryžiuje ir Vienoje, apgyvendinimo, maitinimo, skalbyklos ir SPA ir kt. paslaugas tokiose šalyse kaip Singapūras, Balio sala, Prancūzija (Paryžius), Austrija (Viena), Italija (Roma), Didžioji Britanija (Londonas, Birmingham) (t. 27, b. l. 91-94, t. 28, b. l. 112-120, 122-140, 144-181, 187-196, t. 29, b. l. 1-95).

2013-08-05 raštu Nr. VIP 2013 08 UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybei suteiktas paslaugas ir su šiomis paslaugomis ir tarpusavio atsiskaitymais susijusių dokumentų kopijas (t. 33, b. l. 38-57).

R. J. nuo 2006-02-01 iki 2008-10-08 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pagal 2006-12-19 PVM sąskaitą faktūrą Serija SES Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 30, b. l. 43) (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis iš viso sumokėjo 24 000 Lt (6 950, 88 EUR) už garso stiprintuvą (duomenys neskelbtini) (t. 30, b. l. 46-47, 30-56).

(duomenys neskelbtini) atstovybė pateikė dokumentų, susijusių su atstovybės bendradarbiavimu su UAB "(duomenys neskelbtini)", kopijas (t. 30, b. l. 30-56).

Liudytojas T. M. pateikė (duomenys neskelbtini) atstovybei išrašytų apmokėjimui PVM sąskaitų - faktūrų kopijas (t. 33, b. l. 63-66).

Pardavėjas UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkėjui (duomenys neskelbtini)atstovybei išrašė 2007-12-22 PVM sąskaitą faktūrą Serija BH Nr. (duomenys neskelbtini)16 249, 60 Lt (4 706,21 EUR) sumai už prekes (t. 26, b. l. 75), pagal kurią R. J. iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei grynais per kelis kartus iš viso sumokėjo 16 249, 60 Lt (4 706,21 EUR): 2007-11-22 – 2 000 Lt (579,24 EUR) grynais pinigais; 2007-11-28 – 6 124, 80 Lt (1 773,86 EUR) pavedimu; 2008-01-08 – 2 124, 80 Lt (615,38 EUR) pavedimu; 2008-01-16 – 2500 Lt (724,05 EUR) pavedimu; 2008-01-31 – 3 500 Lt (1013,67 EUR) pavedimu, už baldus (t. 15, b. l. 156, 157, 159).

2013-07-12 raštu UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybei parduotas prekes ir jų pristatymą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė dokumentų kopijas (t. 33, b. l. 36-37).

2017-11-15 raštu Nr. 116-053/17 Antstolių V. Č., B. Č. ir V. L. kontora pateikė informaciją, susijusią su faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugomis, suteiktomis (duomenys neskelbtini) atstovybei ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų su priedais kopijas (t. 38, b. l. 107, 108-117, 118-127, 128-131).

2017-11-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuris 2017-11-15 antstolio V. Č. raštu buvo pateiktas kaip priedas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-11-631. Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktiniame diske yra nuotraukos ir vaizdo įrašai. Šis diskas yra priedas 2011 m. spalio 25 dienos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-11-631, kuriame užfiksuota butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir juose esančių turto ir daiktų priėmimo - perdavimo (duomenys neskelbtini) atstovybės atstovui L. M. eiga. Vaizdo įrašuose ir nuotraukose matosi, kad patalpos yra tuščios, jokių baldų nėra, tik viename kambaryje prie lango stovi mažas kompiuterio staliukas ir šalia jo kėdė su ratukais, ir kitame kambaryje matosi, kad prie lango stovi stalas su stalčiais ir šalia kėdė su ratukais (t. 38, b. l. 132-168).

2013-07-16 raštu AB "(duomenys neskelbtini)" pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybei suteiktas paslaugas ir susijusių dokumentų kopijas, tarp kurių - AB "(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas - faktūras: 2007-09-20 Serija VK4 Nr. (duomenys neskelbtini)– 4 130 Lt (1 196,13 EUR), 2008-01-23 Serija VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 106, 45 Lt (1 189,31 EUR) (t. 32, b. l. 133-143).

Rangovas UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakovui (duomenys neskelbtini) atstovybei išrašė 2008-08-12 PVM sąskaitą faktūrą serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už suteiktas statybos remonto paslaugas. Bendra suma su PVM - 40 002,00 Lt (t. 25, b. l. 78). R. J. pagal 2008-08-03 kasos pajamų orderio kvitą Serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 40 002 Lt (11 585,38 EUR) už tariamai atstovybei suteiktas statybos remonto paslaugas (t. 25, b. l. 79).

(duomenys neskelbtini) atstovybė pateikė dokumentų, susijusių su atstovybės bendradarbiavimu su UAB "(duomenys neskelbtini)", kopijas (t. 30, b. l. 57-73).

2013-09-04 UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė 2008-08-12 PVM sąskaitos faktūros Serija KS Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 33, b. l. 88-90).

2008-12-24 ir 2009-01-30 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija CAD Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti du mokėjimo pavedimai iš viso 12 852 Lt (3 722,20 EUR) sumai: 2008-12-24 – 6 372 Lt (1 845,46 EUR), 2009-01-30 – 6 480 Lt (1 876,74 EUR), už programinę įrangą (duomenys neskelbtini), skirtą kelių, gatvių projektavimui bei (duomenys neskelbtini) prenumeratą 1 metams (t. 7, b. l. 6, 155).

Pardavėjas A. P. įmonė pirkėjui (duomenys neskelbtini) atstovybei išrašė 2009-03-13 PVM sąskaitą - faktūrą Serija AB Nr. (duomenys neskelbtini) – 37 746,34 Lt (10 932,10 EUR) sumai už langų ir durų remontą, 2009-05-06 PVM sąskaitą - faktūrą Serija AB Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 270,12 Lt (4 712,15 EUR) sumai už remonto darbus ir transportą (t. 26, b. l. 25, 26), pagal kurias R. J.iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei grynais per kelis kartus iš viso sumokėjo 54 016, 46 Lt (15 644,25 EUR): 2009-01-22 – 6 000 Lt (1 737,72 EUR) grynais pinigais; 2009-02-09 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais pinigais; 2009-03-17 – 7 746, 34 Lt (2 243,50 EUR) pavedimu; 2009-03-30 – 7 700 Lt (2 230,07 EUR) pavedimu; 2009-03-27 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais; 2009-04-30 – 2 300 Lt (666,13 EUR) pavedimu; 2009-06-01 – 8 000 Lt (2 316,96 EUR) grynais; 2009-06-30 – 4 000 Lt (1 158,48 EUR) grynais pinigais; 2009-08-18 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-08-31 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-09-30 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2009-12-30 – 2 000 Lt (579,24 EUR) pavedimu; 2010-02-12 – 2 270,12 Lt (657,47 EUR) pavedimu, už tariamai atstovybei atliktus langų ir durų bei kitus remonto darbus (t. 26, b. l. 24-28; t. 30, b. l. 75-97).

(duomenys neskelbtini) atstovybė pateikė dokumentus, susijusius su atstovybės bendradarbiavimu su A. P. įmone (t. 30, b. l. 74-97).

Liudytojas S. P. pateikė (duomenys neskelbtini) atstovybei išrašytų apmokėjimui PVM sąskaitų - faktūrų, kasos pajamų orderių, banko sąskaitų išrašų, pirkimo - pardavimo sutarties kopijas (t. 32, b. l. 156 - 176).

2013-05-21 raštu Nr. 06/2013 UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybei ir R. J. suteiktas paslaugas bei tarpusavio atsiskaitymus, taip pat pateikė rašte nurodytą informaciją pagrindžiančių dokumentų kopijas (t. 33, b. l. 2-21). 2013-06-17 raštu UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė papildomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybei ir R. J. suteiktas paslaugas bei tarpusavio atsiskaitymus, taip pat pateikė rašte nurodytą informaciją pagrindžiančių dokumentų kopijas (t. 33, b. l. 23-26, 29-34). Nustatyta, kad R. J. laikotarpiu nuo 2010-01-19 iki 2011-06-27 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras: 2010-05-31 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 150 Lt (2 939,64 EUR), 2010-06-16 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) - 8000 Lt (2 316,96 EUR), 2011-08-04 Serija KAV Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 200 Lt (2 664,50 EUR), iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per kelis kartus iš viso sumokėjo 27 350 Lt (7 921,11 EUR) : 2010-01-19 – 2 000 Lt (579,24 EUR); 2010-02-10 – 2 880 Lt (834,11 EUR); 2010-02-18 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-03-30 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-05-03 – 2500 Lt (724,05 EUR); 2010-06-17 – 2 500 Lt (724,05 EUR); 2010-06-18 – 3 270 Lt (947,05 EUR); 2011-04-04 – 2 100 Lt (608,20 EUR); 2011-05-11 – 1 400 Lt (405,47 EUR); 2011-06-01 – 2 000 Lt (579,24 EUR); 2011-06-27 – 1 200 Lt (347,54 EUR); 2011-06-27 – 2 500 Lt (724,05 EUR), už užsienio kalbos mokymus savo vaikams P. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-08-01 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mokykloje) ir K. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-07-24 ir laikotarpiu nuo 2011-07-10 iki 2011-07-30 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) koledže).

(duomenys neskelbtini) atstovybė taip pat pateikė dokumentų, susijusių su P., G. ir K. J. anglų kalbos studijomis ir atsiskaitymais už jas, kopijas (t. 29, b. l. 160-174, t. 30, b. l. 1-29).

2015-06-23 (duomenys neskelbtini) atstovybės atstovas ikiteisminiam tyrimui pateikė 2015-06-10 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie Atstovybėje atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 36, b. l. 192-212).

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. pateikė 2012-12-05 rašytinį paaiškinimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo su priedais - dokumentų, pagrindžiančių paaiškinime nurodytas aplinkybes, kopijomis (t. 27, b. l. 58-68).

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. J. ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu R. J. ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą pakeitė - panaikino teismo sprendimo dalį, kurioje R. J. buvo priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir šioje dalyje jo ieškinį atmetė. Kolegija konstatavo, jog byloje nustatyta, kad nurodytais atvejais tarnybinės komandiruotės nebuvo organizuotos, o R. J. į jas vyko išimtinai savo interesais, taip pat neįrodyta, jog apmokėjimas už jo vaikų anglų kalbos mokymąsi užsienio mokyklose, yra atstovybėje buvusios darbuotojų motyvacinės sistemos dalis. Teismas laikė, kad šiuo atveju esmines bylos aplinkybes sudaro tai, kad R. J., kuris, skirtingai nuo kitų darbuotojų, turėjo specifinį statusą, įpareigojantį būti ypatingai rūpestingam, tvarkant įmonės veiklą ir disponuojant atsakovo lėšomis, vengiant įmonės ir asmeninių interesų konflikto, pats sau skyrė premijas, apmokėdavo asmenines išlaidas, neturėdamas tam teisės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. J. pažeidė pareigą veikti atsakovo interesais, neišvengė interesų konfliktų. Šalių paaiškinimai ir byloje esantis įgaliojimas patvirtina, jog R. J. veikė 1999-08-31 įgaliojimo pagrindu, kuriame jam buvo suteiktos teisės veikti (duomenys neskelbtini) vardu visuose reikaluose ir teisiniuose veiksmuose, susijusiuose su atstovybės steigimu, registravimu ir palaikymu. Taigi, šis įgaliojimas nesuteikė teisės R. J. savo nuožiūra disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis su tiesiogine atstovybės veikla nesusijusiais tikslais. R. J. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinęs premijavimo, komandiruočių, atostogų suteikimo tvarkos, todėl, būdamas atstovybės vadovu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, prieš priimant atitinkamus sprendimus, turėjo juos suderinti su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad R. J. nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateikta išsami informacija apie atstovybei skirtų lėšų panaudojimo paskirtį (apmokėjimas už vaiko mokymąsi, už ieškovo komandiruotes, premijas ir pan.) ir (duomenys neskelbtini) savo veiksmais jas būtų patvirtinę. (t. 27, b. l. 135-146).

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-10-05 nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189(1) str. 1 d., buvo atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57), kuris 2017-01-31 nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. buvo nutrauktas (t. 38, b. l. 51-53).

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017-07-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. - turto pasisavinimo ir iššvaistymo dalyje, susijusioje su investicinio gyvybės draudimo sutarčių ID Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu ir vykdymu, taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. - turto iššvaistymo dalyje, susijusioje su paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal PVM sąskaitas faktūras 2009-02-10 PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 000 Lt, 2009-12-31 PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) – 25 960,00 Lt), VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimu, taip pat „Maximos“ dovanų čekių ir vynų įgijimu, buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 140-146)

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas pateikė elektroninio susirašinėjimo laiškus tarp R. J. ir L. W. M. (t. 42, b. l. 76-153), tarp R. J. ir I. B. (t. 42, b. l. 166-182), tarp laiškų – ir dėl kelionės 2010 m. rugpjūčio mėnesį į Pietryčių Aziją, kuriuose atsakoma, kad rezervuotas staliukas gražia tuoktuvių jubiliejaus proga (t. 42, b. l. 170), R. J. informuoja, kad 2011 m. sezonui stoja į eilę, pasiims ir sūnų. 2014 m. taip pat (2010 XI 09 R.) (t. 42, b. l. 173).

Teismui pateiktas Ž. J. tarnybinio automobilio kelionės lapas 2006 m. liepos 31 (viso mėnesio, t. 42, b. l. 194), sąskaitos dėl langų sodyboje, kalbos kursų Anglijoje (t. 43, b. l. 110-126), R. J. 2003-2011 metų kelionių sąrašas, viso 83 kelionės, iš jų 31 nebuvo suderinta su L. W. M. (t. 43, b. l. 127-131).

Teismui pateiktas civilinio ieškovo patikslintas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurio bendra suma – 175 346,83 Eur (o buvo 736 605,07 Eur) (t. 43, b. l. 59-60). Taip pat prašoma priteisti advokatui sumokėtas atstovavimo išlaidas – 18 794,18 Eur (t. 43, b. l. 162-167).

Dėl inkriminuojamų 30-ties kelionių.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad R. J., būdamas (duomenys neskelbtini) atstovybės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas (duomenys neskelbtini) atstovybės turtą, veikdamas tyčia ir neteisėtai, t.y. piktnaudžiaudamas savo, kaip atstovybės vadovo, padėtimi bei įgaliojimais, savo asmenines bei savo šeimos išlaidas dengdavo (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis - vyko į keliones asmeniniais tikslais (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina R. J. inkriminuotas 30 kelionių į įvairias Europos bei Azijos šalis. Kelionių vertinimas pateikiamas tokia pat eilės seka, kuri nurodyta kaltinime.

1) 2004 m. kelionė į Malaiziją. Ž. J. parodė, kad tiksliai nepamena, kas buvo daroma šios kelionės metu, berods vyko augalų paroda. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad derinama poilsinio pobūdžio kelionė, derinama atostogų programa, kelionių maršrutas, pramogos kelionės metu (t. 38, b. l. 144-181).

2) 2004 m. kelionė į Graikiją. Byloje yra kaltinamojo pateiktas užsakymas keliones organizuojančiai bendrovei suorganizuoti poilsinę kelionę jam, žmonai ir dviem vaikams.

3) 2005 m. kelionė į Italiją, Romą. Rugpjūčio 9-10 dienomis yra kaltinamojo ir jo žmonos vestuvių metinės, o iš susirašinėjimo matyti, kad derinama vakarienė restorane, užsakomas prabangus viešbutis.

4) 2006 m. kelionė į Tailandą. Byloje pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu, iš kurių matyti, kad derinama poilsinė programa, rezervuojamos vakarienės dviem asmenims restoranuose (t. 29, b. l. 16), SPA procedūrų paketai (t. 29, b. l. 18) ir kt.

5) 2006 m. kelionė į Londoną. Matyti, kad užsakoma vasaros stovykla kaltinamojo sūnui (t. 30, b. l. 1). Iš kitų elektroninių laiškų matyti, kad kaltinamasis derasi tik dėl vaikų vasaros stovyklos, planuoja jų atsiėmimą (pasitikimą) (t. 30, b.l. 8).

6) 2006 m. m. kelionė į Barseloną. Kelionės metu buvo kaltinamojo ir jo žmonos vestuvių metinės. Elektroniniu laišku kaltinamasis prašo jam suteikti dvi laisvas dienas 2006 m. rugpjūčio 10 ir 11 d., neinformuoja apie kelionę į Barseloną (t. 29, b. l. 37). Iš kitų pateiktų dokumentų matyti, jog buvo organizuojama poilsinio/pramoginio pobūdžio kelionė.

7) 2007 m. kelionė į Londoną. Iš byloje esančių atsiskaitymo kvitų matyti, kad restoranuose buvo apmokama 2 asmenų sąskaita, duomenų apie realius susitikimus – nėra.

8) 2007 m. kelionė į Austriją, Vieną, vėliau į Italiją, Romą. R. J. paaiškino, kad ten vyko susitikimas su „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės atstovai tuo metu buvo Romoje. Pasak L. W. M., sutuoktinių pora automobiliu keliavo po Austriją ir Italiją. Bylos medžiaga patvirtina, kad kontakto su „(duomenys neskelbtini)“ iniciavimas ir tolesnis palaikymas buvo vykdomas elektroniniais laiškais. Plačiau apie tai aptariant 9) kelionę.

9) 2008 m. kelionė į Prahą. Iš byloje esančio kaltinamojo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės susirašinėjimo matyti, kad derybos vedamos elektroniniais laiškais, laiškuose, kurie siųsti 2008 m. balandžio 7 bei 11 dienomis, nėra užsimenama apie vykusį susitikimą, susirašinėjimas yra nenutrūkstantis ir negalima padaryti išvados, kad asmenys buvo realiai susitikę (t. 29, b. l. 85-92).

10) 2008 m. kelionė į Londoną. Pasak civilinio ieškovo, įmonė D. L. nebuvo jų klientai ir nebuvo tikslo su jais susitikti. Šioje dalyje teismas vertina, jog nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų vykęs į kelionę išimtinai savo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11) 2008 m. kelionė į Varšuvą. Kelionės įvertinimas analogiškas 9) kelionės vertinimui, todėl teismas jo nekartoja.

12) 2008 m. kelionė į Barseloną. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13) 2009 m. kelionė į Bankoką. Kaltinamasis prašo L. W. M. suteikti jam atostogas nuo 2009-04-06 iki 2009-04-12, o kelionė į Bankoką vyko 2009-04-04/2009-04-14 dienomis (t. 42, b. l. 109). Pažymėtina, kad 2009 m, balandžio 4, 5 d. buvo savaitgalis, 13 – antroji Šv. Velykų diena.

14) 2009 m. kelionė į Varšuvą. Pasak L. W. M., joks vadovų susitikimas Varšuvoje nevyko. Nepaisant to, apygardos teismui nepateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15) 2009 m. kelionė į Londoną. L. W. M. 2009-05-19 planavo Baltijos valstybių atstovybių vadovų susitikimą K., tačiau kaltinamasis jam pranešė, kad tą dieną atvykti negalės, nenurodydamas, kad bus komandiruotėje Londone (t. 42, b. l. 112).

16) 2009 m. kelionė į Krokuvą. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17) 2009 m. kelionė į Londoną. Iš elektroninių laiškų matyti, kad yra deramasi (kalbama) apie komposto pirkimą ir transportavimą (t. 28, b. l. 93 - 101). Kaltinamojo atstovaujama įmonė nesivertė verslu, susijusiu su komposto pardavimu, pirkimu ar gabenimu.

18) 2010 m. kelionė į Paryžių. Iš elektroninių laiškų matyti, kad buvo organizuojamos ekskursijos po vynuogynus, degustacijos. Kaltinamasis taip pat viename iš laiškų informuoja, kad taip pat yra suplanavęs kelionės pratęsimą į Paryžių, yra duomenų apie automobilio nuomą Paryžiuje (t. 28, b. l. 105, t. 3, b. l. 73).

19) 2010 m. kelionė į Londoną. Kelionės vertinimas analogiškas 17) kelionės aiškinimui, todėl teismas jo nekartoja.

20) 2010 m. kelionė į Varšuvą. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21) 2010 m. kelionė į Varšuvą. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22) 2010 m. kelionė į Londoną. Kaltinamojo nurodyto kelionės tikslo – susitikimo su vadovais, nepatvirtina kita bylos medžiaga – liudytojų L. M. bei J. R. parodymai.

23) 2010 m. kelionė į Indoneziją. Pasak kaltinamojo, jis su žmona ten vyko atrasti naujų gamintojų, šis tikslas buvo pasiektas. L. W. M. parodė, kad įsakyme dėl kelionės buvo parašyta kelionė į Paryžių, bet realiai kaltinamasis su žmona iš Paryžiaus skrido į Singapūrą ir Indoneziją. Kelionės metu buvo ir kaltinamojo bei jo žmonos vestuvių metinės.

24) 2010 m. kelionė į Barseloną. Iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad kaltinamasis su kelionių organizavimo įmonės darbuotoja dalinasi įspūdžiais apie kelionę, restoranus (t. 43, b. l. 172-174). Vieno iš laiškų pabaigoje kaltinamasis praneša, kad „stoja į eilę“ ir 2011 metų sezonui, 2014 m. taip pat. Iš visumos duomenų darytina išvada, kad kelionė buvo poilsinio/pramoginio pobūdžio, o faktas, kad kaltinamasis išreiškia norą kelionę kartoti ir ateityje, leidžia daryti išvadą, kad su įmonės interesais kelionė nėra susijusi.

25) 2010 m. kelionė į Austriją, Vieną. Kelionė truko dvi dienas. Iš elektroninių laiškų matyti, kad buvo derinama kelionė į operą, kelionėje dalyvavo 3 žmonės – kaltinamasis, jo žmona bei sūnus, bandyta rezervuoti pietus restorane (t. 28, b. l. 122-138).

26) 2011 m. kelionė į Italiją, Romą. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad derinama poilsinio pobūdžio kelionė šeimai, prašoma išrašyti sąskaitą be pavardžių arba nurodant tik kaltinamojo pavardę (t. 3, b. l. 18-19). Ž. J. teigė, kad lankėsi Ankonoje, kuri yra apie 200 km nuo Romos, nes ten vyko paroda, susijusi su kosmetika.

27) 2011 m. kelionė į Varšuvą. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28) 2011 m. kelionė į Londoną. Ž. J. paaiškino, kad gelių parodoje būdavo ne tik gėlės, bet ir maisto papildai ir pan., taigi, buvo vykstama darbo reikalais. Apygardos teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ši kelionė būtų buvusi išimtinai kaltinamojo (ar jo žmonos) interesais, todėl ši kelionė iš kaltinimo šalinama. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29) 2011 m. kelionė į Londoną. Kelionės vertinimas analogiškas 28) kelionės aiškinimui, todėl teismas jo nekartoja. Ši kelionė taip pat šalinama iš kaltinimo. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30) 2011 m. kelionė į Prancūziją. L. W. M. parodė, kad įsakyme buvo parašyta, kad vykstama į Paryžių susitikti su gamintoju, nors iš tiesų buvo skrendama į Frankfurtą, iš kurio išsinuomotu automobiliu keliauta po Elzaso regioną (Prancūzijoje). Kaltinamasis buvo pranešęs L. W. M., kad nuo 2011-08-19 iki 2011-08-22 negalės dalyvauti susitikime nenurodydamas to priežasties (t. 42, b. l. 137), kai tuo metu realiai buvo Prancūzijoje.

R. J. dėl visų jam inkriminuotų kelionių paaiškino, kad nuo pat pradžių buvo susitarimas dėl motyvacinės programos, įmonės darbuotojai buvo skatinami, jo žmona – taip pat įmonės darbuotoja, irgi buvo skatinama. Pasak kaltinamojo, dauguma kelionių buvo darbiniais reikalais, bet kai kurios buvo ir asmeninės. Teigė, kad kartais ir kiti darbuotojai vykdavo į išvykas.

L. W. M. parodė, kad kaltinamajam nebuvo jokio tikslo vienam skristi į Bankoką, Singapūrą ar Malaiziją, nes visos kelionės buvo derinamos centriniame biure (duomenys neskelbtini).

J. R., Latvijos padalinio vadovė, parodė, kad jai ir jos padalinyje niekada nebuvo jokių paskatinimų vykti į užsienį. Ji pati naujų gamintojų neieškojo, į užsienį savarankiškai nevažiuodavo.

V. N., dirbusi buhaltere Lietuvos atstovybėje, parodė, kad kai kas iš kitų įmonės darbuotojų važiuodavo į užsienį, gal 2010 m. viena atstovė buvo konferencijoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. B. parodė, kad kaltinamojo neklausdavo, kokiu tikslu jis keliauja. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis jai sakė, jog nurodant sąskaitoje „Konferencijos organizavimo paslaugos“ bus patogiau tai apskaityti buhalterijoje.

Pasak Ž. J., nebuvo nė vienos privačios kelionės, kad nebūtų dirbama. Ir kiti darbuotojai buvo važiavę su vaikais į Egiptą, Turkiją. Londone buvo ne tik gėlių parodos, nes tose parodose būdavo ir maisto papildų, t.y. parodos persipina.

I. J., gydytoja neurologė, parodė, kad kaltinamasis (įmonė) kažkada rėmė jos dalyvavimą tarptautinėje konferencijoje.

R. G., dirbęs Lietuvos atstovybėje, parodė, kad jam nėra tekę važiuoti į užsienį. Jų įmonė kartais remdavo gydytojų komandiruotes į užsienį, dalyvavimą konferencijose. Liudytojas G. K., dirbęs įmonėje, taip pat parodė, kad nėra vykęs į užsienį už įmonės lėšas.

Liudytoja J. P., dirbusi įmonėje, parodė, kad yra ne kartą važiavusi į seminarus Estijoje, Latvijoje, Berlyne. Buvo komandiruotėje Egipte, jos vyras važiavo už savo pinigus. Ši kelionė buvo įforminta kaip komandiruotė, bet realiai buvo poilsinio pobūdžio. Liudytoja V. Z. parodė, kad buvo gavusi kaip paskatinimą kelionę į Turkiją poilsiui su šeima. Liudytojos J. P. kelionę į Turkiją su dukra taip pat apmokėjo įmonė.

Teismui pateiktas visų R. J. ir Ž. J. 2003-2011 metų kelionių sąrašas, viso – 83 kelionės į užsienio valstybes, apmokėtas kaip komandiruotės. Iš jų 31 nebuvo suderinta su įmonės savininku L. W. M. (t. 43, b. l. 127-131).

Taigi, kaltinamajam yra inkriminuota 30 kelionių į kurias jis, pasak kaltinimo, vyko savo asmeniniais tikslais. Įvertinęs visas keliones apygardos teismas daro išvadą, kad dėl daugumos jų pobūdžio kaltinimas pasitvirtino, tačiau dėl devynių kelionių nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad minėtos kelionės buvo kaltinamojo asmeniniais tikslais. Dėl kiekvienos iš kelionių aiškinimas (ir jų atskiras vertinimas) yra pateiktas aukščiau, todėl teismas jo nekartoja. Pažymėtina, kad vertinant kiekvienos kelionės pobūdį buvo atsižvelgiama tiek į kaltinamojo, tiek į liudytojų parodymus. Dėl kelionių, kurios pripažintos asmeniniais kaltinamojo tikslais, įrodomąją reikšmę daugiausia turi tiek proceso šalių parodymai, tiek byloje esantys susirašinėjimai elektroniniais laiškais, tiek restoranų, viešbučių sąskaitos. Tais atvejais, kai kaltinimas grindžiamas išimtinai L. W. M. parodymais, teismas vertina, jog tokių duomenų nepakanka patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Nors apklausiamas teismo posėdyje L. W. M. parodė, kad neigiamo nusistatymo prieš kaltinamąjį neturi ir nejaučia jam pykčio, tačiau apygardos teismas įvertina tiek L. W. M. tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi (jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas), tiek tai, kad tarp kaltinamojo ir L. W. M. (ar jo valdomos įmonės) jau ir ankščiau vyko teisminiai ginčai. Vertinant kaltinamojo bei liudytojos, jo žmonos Ž. J. parodymus, atsižvelgiama į jų procesinį suinteresuotumą. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, didžioji dalis jo kelionių buvo darbo reikalais, bet dalis – ir asmeniniais, kai tuo tarpu Ž. J. parodė, jog visose kelionėse buvo dirbama. Kaltinamasis teigė, kad jo kelionės (taigi, ir kelionės asmeniniais tikslais) buvo paskatinimo jam už gerus darbo rezultatus dalis. L. W. M. tokį skatinimą paneigė, kiti Lietuvos atstovybės darbuotojai nors ir buvo išsiųsti įmonės sąskaita atostogų (viso – 3 atvejai), tačiau toks paskatinimas buvo vienkartinio pobūdžio, o ne pasikartojanti tendencija. Apygardos teismas atmeta ir kaltinamojo parodymus ta dalimi, kiek jis teigia, jog L. W. M. jam leisdavo vykti į tokio pobūdžio keliones, nes iš kai kurių susirašinėjimų tarp kaltinamojo ir L. W. M. elektroniniais laiškais matyti, jog kaltinamasis jo prašo laisvų dienų ar atostogų, tačiau tomis dienomis tariamai vyksta į komandiruotes darbo reikalais. Nėra aišku, kam, tokiu atveju, kaltinamasis prašo laisvadienių ir neinformuoja apie išvykimus, jeigu kelionės, pasak jo, yra leidžiamos ar skatinamos. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis siekė apie šias keliones savo vadovą L. W. M. informuoti kuo mažiau.

Vertindamas kiekvieną kelionę atskirai apygardos teismas vadovavosi principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl kelionių, kurios pripažintos neteisėtomis, teismui abejonių nekyla. Vien tik formalūs kaltinamojo bei jo žmonos nurodymai, kad tų kelionių metu galėjo būti lankomos mugės ar pan., nepaneigia neteisėto kelionių pobūdžio. Be kita ko, vien tai, kad asmeninės kelionės metu yra domimasi vietiniais vaistais, maisto papildais ar pan., nereiškia, kad kelionė vykdoma įmonės interesais. Konkrečios srities specialisto domėjimasis svetimos šalies (vietiniais) ypatumais, susijusiais su jo darbo sfera, yra dažnas ir natūralus reiškinys, kuris pats savaime nesąlygoja darbinio kelionės pobūdžio.

Kadangi apygardos teismas pašalina 9 keliones iš 30 inkriminuotų kelionių sąrašo, dėl šių kelionių padaryta žala, kuri nurodyta kaltinime – 298 530,17 Lt (86 460,31 Eur) yra mažinama, iš šios sumos atimant kelionių, kurios nepripažintos neteisėtomis, vertę. Bendra kelionių Nr. 10, 12, 14, 16, 20, 21, 27, 28, 29 vertė yra 44 791,06 Lt (12 972,38 Eur). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad jis įmonės lėšomis apmokėjo savo asmenines keliones, kurių bendra vertė yra 253 739,11 Lt (73 487,92 Eur).

Dėl garso stiprintuvo įsigijimo.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos bei grynais dalimis per kelis kartus iš viso sumokėjo 24 000 Lt (6 950, 88 EUR) už garso stiprintuvą (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo naudojamas atstovybės reikmėms. Kaltinimas šiame epizode grindžiamas iš esmės tuo, kad nė vienas kitas asmuo be kaltinamojo nenurodė, jog būtų matęs aptariamą stiprintuvą. Vis dėlto, apygardos teismas vertina, jog šioje dalyje kaltinamojo kaltė nėra įrodyta. Kaltinamasis dėl šio kaltinimo parodė, kad garso stiprintuvą pirko įmonės reikmėms, o kuomet buvo atleistas iš darbo, „išėjo, kaip stovi“ ir viską paliko. Stiprintuvo įsigijimo tikslingumą R. J. aiškino tuo, kad jį turėti buvo patogu, nereikėdavo visko planuoti dvi savaites į priekį. Ž. J., kaltinamojo žmona, parodė, kad stiprintuvas buvo paliktas įmonės patalpose. Abiejų šių proceso dalyvių parodymai vertinami atsižvelgiant į jų tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau realų stiprintuvo panaudojimo įmonės veikloje faktą patvirtina ir kiti liudytojai. R. D. parodė, kad kaltinamasis (jo įmonė) buvo nusipirkę aparatūrą ir kvietė šį liudytoją sudalyvauti renginyje, kad jis aparatūrą įvertintų ir pasakytų savo nuomonę apie jos veikimą. R. G. parodė, kad įmonės patalpose būdavo aparatūros, įgarsinimu rūpindavosi kaltinamasis. Iš esmės tą patį, ką R. G., nurodė ir kita liudytoja D. D..

Taigi, byloje nekyla ginčo dėl to, kad kaltinamasis (jo valdoma įmonė) iš tiesų organizuodavo renginius, kuriuose buvo naudojama, be kita ko, ir garso įranga. Apygardos teismas negali padaryti išvados, kad garso stiprintuvą kaltinamasis įsigijo savo reikmėms, nes nėra duomenų apie tai, kad jis įrangą būtų pasiėmęs sau. L. W. M. teigia, kad stiprintuvo įmonės patalpose nebuvo ir nėra, tačiau ši jo pozicija yra grindžiama iš esmės tik jo paties teiginiais. Tokiu atveju R. J. kaltė būtų grindžiama tik formaliu liudytojo nurodymu, kas prieštarauja BPK nuostatoms. Pabrėžtina, kad garso stiprintuvo buvimo vieta nėra žinoma, tačiau tai nepatvirtina ir nesuponuoja R. J. kaltės. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Šio epizodo atveju svarbus įrodymų pakankamumo vertinimas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339-719/2018). Teismas vertina, kad kaltinimas byloje neįrodė, jog R. J. garso stiprintuvą įsigijo savo reikmėms, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis šią įrangą būtų naudojęs asmeniniais tikslais, kad po atleidimo iš darbo būtų ją pasiėmęs ar perleidęs tretiesiems asmenims. Vieninteliai duomenys, grindžiantys jo kaltę, yra L. W. M. parodymai, tačiau jie vertintini kaip abstraktūs, nekonkretūs, o ir iš jų neaišku, kur dabar yra aptariamas garso stiprintuvas ar koks buvo tolimesnis jo likimas po kaltinamojo atleidimo iš darbo. Apygardos teismas nevertina stiprintuvo įsigijimo kainos, nes R. J., kaip Lietuvos atstovybės vadovas, turėjo teisę pats nuspręsti, kokio galingumo, kokybės bei kainos įrenginį įmonė gali įsigyti. Civilinio ieškovo atstovų teiginiai dėl to, kad pasaulyje nebūtų įmanoma surasti jokios kitos įmonės, kur renginių įgarsinimui būtų naudojamas toks prietaisais, atmestini taip pat, kaip ir deklaratyvūs L. W. M. teiginiai, pamąstymai.

Darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamas R. J. atžvilgiu nepasitvirtino, nes nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jis savo reikmėms būtų įsigijęs garso stiprintuvą, o vėliau jį pasisavinęs ar kitaip užkirtęs kelią įmonei naudotis šia įranga. Abejonės dėl šio kaltinimo yra aiškinamos kaltinamojo naudai, nes kaltės grindimas prielaidomis yra negalimas. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baldų įsigijimo.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos bei grynais per kelis kartus iš viso sumokėjo 16 249, 60 Lt (4 706,21 EUR) už baldus, kurie nebuvo naudojami atstovybės reikmėms. Apygardos teismas sprendžia, kad šioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino.

Baldų įsigijimo faktas nėra ginčijamas, jis įrodytas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis, tiek proceso šalių parodymais. Svarbus aspektas yra tas, kad užsakius baldus jie buvo pristatyti į įmonės patalpas. Pasak kaltinamojo, baldai buvo naudojami įmonės reikmėms – vienas stalas ir kėdė liko įmonės patalpose, kiti baldai – L. W. M. priklausančiame bute, kurį šis nuomojo įmonei, o šiame bute gyveno kaltinamasis. Išsikraustydamas iš įmonės nuomojamo ir L. W. M. priklausančio buto kaltinamasis baldus paliko bute, taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuos baldus jis pasisavino. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad dalį baldų kaltinamasis pastatė bute, kuriame gyveno (ir kuris buvo nuomojamas įmonės). Tokiu atveju gali kilti abejonių dėl to, ar kai kurie iš įsigytų baldų iš tiesų buvo naudojami įmonės reikmėms, tačiau šios abejonės, apygardos teismo vertinimu, nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės atsiradimo. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas kaltinamojo įsigytus baldus turi savo žinioje, baldai visą laiką buvo arba įmonės patalpose, arba įmonės nuomojamose patalpose. Taigi, įmonė (ar jos motininė įmonė Vokietijoje) galėjo bet kuriuo momentu baldais disponuoti, juos valdyti.

Šis kaltinimo epizodas vertintinas pavojingumo aspektu. BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Negali būti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturtinti visuomenei pavojingo pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013). Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir ne kartą kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-511/2018). Šiame kaltinimo epizode apygardos teismas vertina, jog nors baldus kaltinamasis ir pastatė bute, kuriame gyveno, taigi, bute pastatyti baldai nebuvo tiesiogiai naudojami įmonės veikloje, tačiau realiai baldai visada išliko įmonės nuosavybe, nes kaltinamasis jų nepasisavino ir neperleido tretiesiems asmenims. Toks Lietuvos atstovybės vadovo elgesys gali būti vertinamas kaip netinkamas arba neatitinkantis įmonės veiklos modelio, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti vien to nepakanka. Nagrinėjamu atveju, įmonei išlaikius nuosavybės teises į turtą (baldus), kaltinamajam jų nesugadinus ar kitaip nepažeidus (byloje nėra tokių duomenų), laikytina, kad baldų pastatymas bute neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių. Iš liudytojų parodymų byloje taip pat negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog per visą laikotarpį, kuomet ją valdė kaltinamasis, biure neatsirado jokių naujų baldų, nes šioje dalyje parodymai nėra vienareikšmiai. Įvertinus tai, kad baldų pirkimas vyko maždaug prieš 11 metų, natūralu, jog toks sąlyginai nereikšmingas įmonės mastais pirkinys ar interjero pasikeitimas liudytojų (pvz. valytojos) gali būti nesureikšminamas ir pamirštas, todėl parodymai šioje dalyje vertinami atsižvelgiant į ilgą praėjusį laiko tarpą. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai šiame epizode nesudaro pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei, nes vien kai kurių baldų pastatymas ne įmonės patalpose, o jos nuomojamose patalpose, kuriose gyveno kaltinamasis, nereiškia, kad įmonės turtas buvo švaistomas asmeniniais tikslais BK prasme. R. J. dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl užsienio kalbos mokymų.

R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos per kelis kartus iš viso sumokėjo 27 350 Lt (7 921,11 EUR) už užsienio kalbos mokymus savo vaikams P. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-08-01 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mokykloje) ir K. J. (laikotarpiu nuo 2010-07-04 iki 2010-07-24 ir laikotarpiu nuo 2011-07-10 iki 2011-07-30 vykusioje vasaros programoje Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) koledže).

Šiame kaltinimo epizode nekyla ginčo dėl to, kad kaltinamojo vaikai iš tiesų kaltinime nurodytu laiku buvo išvykę į užsienio kalbos kursus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo nurodęs, kad jo vaikai į stovyklas buvo siunčiami su jo tiesioginio vadovo L. W. M. žinia. Pasak kaltinamojo, pasiūlymą apmokėti kaltinamojo vaikų stovyklas L. W. M. pateikė privataus pokalbio metu. Vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokio susitarimo egzistavimą. Pažymėtina, kad ir gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų dėl kelionių įmonės sąskaita, kaltinamasis buvo nurodęs, jog jos buvo daromos su L. W. M. žinia, tačiau, kaip matyti iš šio nuosprendžio dalies, kurioje pateikiamas kelionių įvertinimas, kaltinamasis dažnai savavališkai spręsdavo kur panaudoti įmonės lėšas ir, kaip ir šiuo atveju dėl kalbos kursų apmokėjimo, tai nebuvo daroma gavus L. W. M. pritarimą. Gynyba teisminio nagrinėjimo metu nuolat akcentavo faktą, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų įmonė buvo pelninga ir sėkminga ir dėl to jam buvo suteikiama įvairių paskatinimo priemonių ir lengvatų. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų apygardos teismas sprendžia, kad užsienio kalbos mokymosi stovyklų finansavimas nebuvo suderintas. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarta kelionė Nr. 5) pripažinta kaip neteisėta ir vykdyta be L. W. M. žinios. Šios kelionės metu kaltinamojo vaikai realiai buvo siunčiami į panašaus pobūdžio stovyklas. Tokiu atveju neįtikina ir tai, kad, viena vertus, kaltinamasis slėpė kelionės Nr. 5) tikrąjį tikslą, tačiau, kita vertus, vėliau L. W. M. tokias keliones pradėjo skatinti. Be kita ko, iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp L. W. M. ir kaltinamojo 2009 m. matyti, kad yra sutariama dėl įmonės lėšų taupymo, kaltinamasis susirašinėjime teigia, kad pažiūrės, ką galima padaryti (t. 42, b. l. 117), tačiau kriziniu laikotarpiu ir jam baigiantis (t.y. 2010 ir 2011 m.) vis tiek siunčia savo vaikus į stovyklas, kurių bendra vertė yra beveik 8000 Eur. Teismas vertina, kad L. W. M. neseniai nurodžius, kad reikia taupyti, neįtikinama, jog jis vėliau leistų kaltinamajam leisti tokias sumas pinigų su įmonės veikla visiškai nesusijusiems reikalams.

Sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės šiame epizode apygardos teismas vertina ir kitų liudytojų parodymus, o būtent liudytojo R. G., kuris buvo nurodęs, jog prašė iš kaltinamojo apmokėti anglų kalbos kursus, tačiau kaltinamasis jam nurodė, kad L. W. M. tokių kursų nepatvirtino. Taigi, viena vertus, L. W. M. neva skatina kaltinamąjį ir apmoka jo vaikų užsienio kalbų mokymo stovyklas, tačiau, kita vertus, nesutinka apmokėti vieno iš įmonės darbuotojų, kurio darbas ir įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su įmonės rezultatais, kursų. Tokia situacija, teismo vertinimu, yra neįtikinama bei prieštarauja visumai aukščiau išdėstytų argumentų. Kiti liudytojai taip pat nurodė, kad bendrovėje iš esmės nebuvo panašaus pobūdžio skatinimo programų nei jos darbuotojams, nei, juo labiau, jų vaikams. Nuosprendžio dalyje dėl kelionių vertinimo nurodytos trys liudytojų (kitų įmonės darbuotojų) kelionės į kurortus yra išimtinio pobūdžio, o ne nuosekli skatinimo politika.

Visuma aukščiau išdėstytų argumentų patvirtina, kad šioje dalyje kaltinimas R. J. atžvilgiu pasitvirtino. Be paties kaltinamojo ir jo žmonos parodymų daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad apmokėjimai už kalbų kursus buvo daromi L. W. M. leidus ar jam skatinant. Tokią gynybinę versiją paneigia ne tik kategoriški L. W. M. teiginiai, tačiau ir kita bylos medžiaga bei jos sisteminė analizė. Apygardos teismas taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta nėra perkeliama kaltinamajam, tačiau būtent gynyba iškėlė versiją, kad L. W. M. pasisiūlė apmokėti mokymus (iš įmonės sąskaitos), tačiau šios pozicijos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Be to, apie tai, kad įmonės darbuotojai būtų skatinami panašiomis priemonėmis duomenų taip pat nėra, ką patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai.

Dėl programinės įrangos įsigijimo.

R. J. UAB "(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos per du kartus iš viso sumokėjo 12 852 Lt (3 722,20 EUR) už programinę įrangą (duomenys neskelbtini), skirtą kelių, gatvių projektavimui bei (duomenys neskelbtini) prenumeratą 1 metams.

Šiame kaltinimo epizode nekyla ginčo dėl to, kad programinė įranga realiai buvo įsigyta ir kad tai buvo padaryta iš įmonės lėšų. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad ši įranga buvo skirta palaikyti socialiniams ryšiams su gydytojais, programinės įrangos dalis buvo susijusi su apželdinimu ir gerbuvio planavimu. Pasak kaltinamojo, jo žmona kartais suteikdavo tokią paslaugą – suprojektuoti apželdinamą teritoriją, tačiau už tai pinigų neimdavo. Pasak kaltinamojo, programinės įrangos įsigijimo tikslingumas buvo suderintas su L. W. M.. Ž. J. parodė, kad šios programinės įrangos pagalba buvo palaikomi ryšiai su gydytojais, viso padarė du projektus gydytojams, už tai pinigų neėmė, tai buvo tarsi santykių palaikymo priemonė. Apie tai, kad Ž. J. suteikė kraštovaizdžio planavimo paslaugą, patvirtino liudytoja I. J. bei liudytojas R. D..

Kraštovaizdžio formavimo paslauga nėra susijusi su farmacine veikla. Apygardos teismas sutinka su prokurorės teiginiu, kad su minėtais dviem asmenimis, kuriems buvo suteikta neatlygintina paslauga, kaltinamasis ir jo žmona santykius palaikė jau ankščiau, todėl paslaugos suteikimas negali būti vertinamas kaip pagrindas užmegzti kontaktą. Civilinio ieškovo atstovas taip pat teisingai nurodė, kad kraštovaizdžio formavimas yra specifinio pobūdžio paslauga, kurios realus poreikis kaltinamojo darbe neprognozuojamas. Kitaip tariant, mažai tikėtina, kad asmuo, su kuriuo siekiama užmegzti ryšius, domėsis būtent tokia paslauga. Apygardos teismas vertindamas kaltinamajam inkriminuotas keliones Nr. 17) ir 19) konstatavo, jog jos buvo atliekamos jo žmonos interesais, domėtasi komposto įsigijimu ir gabenimu, o aptariama programinė įranga susijusi su kraštovaizdžio formavimu. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad Ž. J. ir kaltinamasis iš programinės įrangos įsigijimo siekė ne tik įmonei naudingų, tačiau ir asmeninių tikslų.

Vertindamas šį epizodą apygardos teismas atsižvelgia į programinės įrangos pobūdį, t.y. būtent į tai, kad programinės įrangos panaudojimo sritis yra itin siaura, tikimybė, kad asmuo, su kuriuo siekiama užmegzti ryšius, domėsis būtent tuo - minimali. Aiškinant itin plečiamai galima teigti, kad iš esmės kiekviena galimybė ieškoti naujų ryšių versle yra potencialiai reikalinga, tačiau šiuo atveju būtina vadovautis proporcingumo principu. Vien tai, kad tam tikras daiktas ar paslauga ateityje galės būti panaudotas įmonės labui, nereiškia, kad to daikto (šiuo atveju – programinės įrangos) įsigijimas yra pateisinamas verslo logika. Programinės įrangos (su prenumerata metams) buvo įsigyta už 3722,20 Eur, kas, artėjant kriziniam laikotarpiui, apie kurį buvo visuotinai žinoma, negali būti laikoma veikimu įmonės interesais. Be kita ko, programine įranga naudotis mokėjo tik Ž. J., o įrangos panaudojimas, geriausiu atveju, buvo tik epizodinis.

Pabrėžtina, kad konstatuojant R. J. kaltę šiame epizode nebūtina nurodyti, kam konkrečiai ir kokiais tikslais buvo įsigyta programinė įranga. Pakanka konstatuoti, jog įranga realiai nebuvo naudojama įmonės interesais. Tokia išvada, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta ir logiška. Dviejų sklypų apželdinimo suplanavimas jau ankščiau pažinotiems asmenims, su kuriais santykiai ir taip buvo palaikomi, nėra pagrindas paneigti R. J. kaltę. Kaip minėta, programinės įrangos pobūdis ir jos naudojimo paskirtis akivaizdžiai yra nesusijusi su įmonės veikla, o turint omenyje tai, kad Ž. J. su kaltinamuoju buvo domėjęsi komposto pirkimu bei gabenimu, darytina išvada, kad ir programinė įranga buvo įsigyta pirmiausiai asmeniniams poreikiams tenkinti. Minėtos kelionės Nr. 17) bei 19) buvo 2009 m. ir 2010 m., taigi, panašiu laikotarpiu, kuomet įsigyta ir programinė įranga, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl programinės įrangos įsigijimo tikslo, taigi, ir dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl rąstų montavimo darbų, statybos remonto paslaugų, langų ir durų remonto paslaugų.

R. J. AB "(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos sumokėjo 8 236,45 Lt (2 385,44 EUR) už asmeniškai jam suteiktas transportavimo paslaugas nuomojant statybines mašinas GROVE (duomenys neskelbtini) ir GROVE (duomenys neskelbtini) bei atliekant rąstų montavimo darbus jam priklausančioje kaimo sodyboje Ignalinos rajone.

Taip pat jis UAB "(duomenys neskelbtini)“ grynais sumokėjo 40 002 Lt (11 585,38 EUR) už neva atstovybei suteiktas statybos remonto paslaugas, nors tai patvirtinančių atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų nėra.

Taip pat jis A. P. įmonei iš (duomenys neskelbtini) atstovybės sąskaitos bei grynais per kelis kartus iš viso sumokėjo 54 016, 46 Lt (15 644,25 EUR) už langų ir durų remonto darbus jam priklausančioje kaimo sodyboje Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Visi šie trys kaltinimo epizodai yra susiję tarpusavyje, todėl apygardos teismas dėl R. J. kaltės šiuose epizoduose pasisako bendrai.

R. J. parodė, kad sodyba Ignalinos rajone priklauso jam. Tame name buvo dirbama įmonės naudai, joje nedidelė dalis buvo suremontuota pagal susitarimą su L. W. M., šis tam buvo davęs leidimą. Langai taip pat buvo sudėti pagal susitarimą su L. W. M., pastarasis buvo kviečiamas vėliau atvykti su žmona į sodybą jos apžiūrėti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad įmonės biure buvo atliktas grindų atnaujinimas, sienos, lubos, pertvaros ir kt., kitaip tariant – patalpos pritaikytos biuro veiklai.

L. W. M. teismo posėdžio metu parodė, kad paklausus kaltinamojo apie mokėjimus A. P. įmonei, šis pasakė, kad tai buvo ligoninės remonto išlaidos, tačiau ligoninės nurodyti negalėjo. Liudytojas teigė, kad iš kaltinamojo niekada nebuvo sulaukęs prašymo langų įsigijimui. Vėliau sužinojo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima rąstinių namų statyba, o ne atlieka remonto darbus. Pasak liudytojo, visiška nesąmonė, kad jis būtų leidęs pasistatyti namą kaimo vietovėje.

Buhaltere dirbusi liudytoja V. N. parodė, kad nematė, jog atstovybėje būtų atliekami ar atlikti kokie nors remonto darbai, tarp įmonės dokumentų nėra jokių atliktų darbų aktų.

Liudytojas A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad jo įmonė atlikinėjo darbus sodyboje Ignalinos rajone, tačiau kaltinamasis buvo paprašęs atlikti apdailos darbus kažkur Vilniuje. Vilniuje buvo pakeistos grindys, angokraščiai, išdažyta. Sodyboje paslaugas teikė fiziniam asmeniui, buvo atsiskaitoma grynais ar pavedimu.

Liudytoja, kaltinamojo žmona Ž. J. parodė, kad biuras buvo remontuojamas, o sodyboje jie įsirengė darbo kambarį, kuriame dirbdavo. Namo statybai jie pasiėmė paskolą, kurią moka iki šiol. Teigė, kad biuro patalpos taip pat buvo remontuojamos.

Liudytojas S. P., dirbęs A. P. įmonės filiale, parodė, kad jo įmonė su kaltinamuoju buvo pasirašiusi sutartį dėl angokraščių sutvarkymo ir kai kurių apdailos darbų, susijusių su langais. Darbai buvo atliekami rąstiniame name, buvo ir daugiau darbų, tokių kaip vidaus durys ir t.t.

Liudytojas R. D. buvo parodęs, jog vieną kartą jam apsilankius ofise jis atrodė šviesesnis, kaltinamasis sakė, kad buvo atliktas remontas.

Nagrinėjamu klausimu reikšminga FNTT specialisto pateikta išvada Nr. 5-1/109, kurioje nurodyta, kad:

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, Atstovybė už suteiktas statybos remonto paslaugas, kaip nurodyta 2008-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, pastarajai sumokėjo 40 002,00 Lt. Tačiau duomenų, kur ir kokie darbai atlikti, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl A. P. įmonės. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, Atstovybė už suteiktas remonto paslaugas, kaip nurodyta A. P. įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2009-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 37 746,34 Lt, 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 270,12 Lt), pastarajai sumokėjo 54 016,46 Lt. Tačiau duomenų, kur ir kokie darbai atlikti, atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, Atstovybė už suteiktas transporto paslaugas, kaip nurodyta 2007-09-20 AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 130,00 Lt) paslaugos suteiktos Ignalinos rajone ir pagal 2008-01-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (VK4 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 106,45 Lt) paslaugos suteiktos (duomenys neskelbtini), Atstovybė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8 236,45 Lt. Kur ir kokie darbai Atstovybės reikmėms buvo atlikti, atliktų paslaugų (darbų) priėmimo - perdavimo aktų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

Gynyba dėl kaltinimo epizode su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad liudytojai patvirtino, jog įmonės patalpose buvo atliekamas remontas. Dėl darbų privačioje kaltinamojo sodyboje (epizodai su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įmone) teigia, kad L. W. M. buvo davęs sutikimą tokiems veiksmams, tai neva buvo kaltinamojo skatinimo dalis. Akcentuoja, kad kiekvienas apmokėjimas buvo atliekamas gavus L. W. M. sutikimą. Akcentuojamas nepertraukiamas kaltinamojo ir jo žmonos darbo pobūdis, kuris, vertinant sistemiškai su gerais kaltinamojo darbo rezultatais, gynybos teigimu, buvo viena iš aplinkybių, dėl kurių L. W. M. leido įmonės sąskaita kaltinamajam atlikti aukščiau nurodytus veiksmus (mokėjimus).

Vis dėlto, apygardos teismas vertina, jog ši gynybinė versija yra neįtikinama, todėl atmetama, o kiti bylos duomenys patvirtina kaltinamojo kaltę. Iš aukščiau pateiktų liudytojų parodymų matyti, kad realiai įmonės patalpose remontas nebuvo atliekamas, o jeigu ir buvo kokių nors pasikeitimų, jie buvo nedideli, kosmetinio pobūdžio, taigi, ne tokie, kurių kaina galėtų siekti 40 000 litų sumą. Dėl to, kad sodybos statybos ir remonto, apdailos darbų finansavimas buvo suderintas su L. W. M., taip pat nėra jokių kitų duomenų, kaip tik paties kaltinamojo teiginiai. Šiame nuosprendyje apygardos teismas jau ne kartą pasisakė dėl to, kad įmonės veiklos modelis, skatinimo sistema bei realūs pajėgumai nebuvo tokie, kurie leistų kaltinamajam savo poreikiams leisti tokio dydžio pinigų sumas.

Apygardos teismas taip pat kaltinamojo nenaudai vertina liudytojo A. K. parodymus, kuris, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, negalėjo nurodyti darbuotojų, kurie atliko darbus įmonės patalpose, nors pats buvo nurodęs, kad įmonėje tuo matu dirbo tik 6 ar 7 darbuotojai. Tiek L. W. M., tiek kiti liudytojai, tarp jų ir įmonės patalpas nuolat valiusi ir tvarkiusi Z. B. nurodė, kad nepastebėjo, jog patalpos būtų remontuojamos.

Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų sąmatos matyti, kad buvo derinami darbai, išimtinai susiję su sodyba – skardavimo darbai, stogo dangos montavimas, lietaus sistemos montavimas ir kt. (t. 30, b. l. 60). Iš kaltinamojo elektroninio laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jam skubiai reikia kasos pajamų orderio ir sąskaitos 40 000 Lt, kurioje būtų nurodyti remonto darbai, biuro remontas (t. 30, b. l. 64). Iš byloje esančių duomenų, niekas nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai atliko darbus biuro patalpose. Atmestina ir ta galimybė, kad darbai galėjo būti atlikti tinkamai jų neužfiksuojant ar tiesiog žodinio susitarimo pagrindu, nes viename iš elektroninių laiškų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad negali dirbtinai sumažinti darbų kainų, kad jis „negaudo“ neoficialių objektų ir kt. (t. 30, b.l. 71). Iš byloje esančių susirašinėjimų negalima daryti prielaidos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų galėjo atlikti tam tikrus remonto darbus įmonės biure, apie tai nėra kalbama nė viename iš elektroninių laiškų, o ir kaltinamasis 40 000 Lt sąskaitoje prašo nurodyti jo vadovaujamos įmonės rekvizitus, nors iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad visi atlikti darbai buvo susiję su sodybos įrengimu/remontu. Be to, jeigu, kaip teigia kaltinamasis, darbai buvo daromi su L. W. M. žinia ir jam leidus, nebūtų buvę tikslo dirbtinai nurodyti įmonės patalpų remonto, nes L. W. M. būtų ir taip žinomas išlaidų pobūdis. Šiuo gi atveju, kaip minėta, 40 000 Lt suma buvo panaudota išimtinai asmeninės sodybos gerinimui, o ne su įmonės veikla susijusiems interesams.

Dėl mokėjimų įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įmonei gynybos pozicija yra ta, kad visi darbai ir mokėjimai buvo daromi su L. W. M. leidimu, pritarimu. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia gynybos pozicija, nes ji ne tik nėra pagrįsta objektyviais bylos duomenimis, tačiau ir prieštarauja šiame nuosprendyje jau išdėstytiems argumentams ir vertinimams. L. W. M. kategoriškai neigė, kad buvo davęs leidimą kaltinamajam atlikti aptariamus mokėjimus įmonės sąskaita. Be to, apmokėjimui siųstose sąskaitose kaltinamasis niekada nebuvo nurodęs, kad prašomos apmokėti pinigų sumos yra skirtos privataus namo statybai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimai A. P. įmonei buvo daromi 2009 metais. Kaip minėta ankščiau, L. W. M. elektroniniuose laiškuose su kaltinamuoju buvo sutarę, kad reikės taupyti ir atsakingai naudoti įmonės lėšas. Iš viso A. P. įmonei buvo sumokėta daugiau nei 54 000 Lt, todėl neįtikima, kad tokia pinigų suma, susitarus dėl taupymo, būtų leista panaudoti išimtinai asmeniniams interesams. Apygardos teismas neginčija aplinkybių, jog L. W. M. galėjo žinoti apie sodybos statybas, tačiau tai nereiškia, kad jis leido panaudoti įmonės lėšas tokiam kaltinamojo projektui.

Kaltinamojo gynybinę poziciją byloje tvirtina tik jo paties parodymai, bei iš dalies jo žmonos parodymai. Visi kiti aukščiau išvardyti duomenys paneigia versiją, jog L. W. M. sutiko įmonės lėšomis remti statybas. Asmeniniais tikslais statoma sodyba yra niekaip nesusijusi su įmonės veikla. Įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Šioje byloje sandorių sudarymas su nurodytomis įmonėmis sodybos statybai ir apdailos darbams negali būti vertinamas kaip veikla įmonės interesais. Teismas taip pat vertina, kad net jei tarp kaltinamojo ir L. W. M. būtų buvęs realus susitarimas, tai nepaneigia kaltinamojo R. J., kaip įmonės vadovo, atsakomybės ir pareigos veikti įmonės interesais. Įmonės lėšų panaudojimas akivaizdžiai su įmonės veikla nesusijusiais tikslais pripažintinas svetimo turto iššvaistymu BK 184 straipsnio prasme.

Dėl mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2011-05-12 UAB "(duomenys neskelbtini)“ padaliniui "(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras, numeriai išvardyti kaltinime, iš (duomenys neskelbtini) atstovybės kortelės sumokėjo 124 200,88 Lt (35 971,06 EUR) už asmeniškai jam ir jo sutuoktinei Ž. J. suteiktas paslaugas, t.y. (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis įsigijo aviabilietus, bilietus į operą Paryžiuje ir Vienoje, apgyvendinimo, maitinimo, skalbyklos ir SPA ir kt. paslaugas tokiose šalyse kaip Singapūras, Balio sala, Prancūzija (Paryžius), Austrija (Viena), Italija (Roma), Didžioji Britanija (Londonas, Birmingemas).

Kaip ir vertinant inkriminuotas 30 kelionių, kaltinamojo parodymai šioje dalyje yra tokie, kad kelionių metu buvo dirbama (veikiama) įmonės naudai, o kai kurios papildomos veiklos buvo paskatinimo jam dalis. L. W. M. tokia gynybinę versiją vienareikšmiškai neigia. Liudytoja I. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, parodė, kad jos įmonė teikė kelionių organizavimo paslaugas, tarp kurių galėjo būti ir restoranų rezervacijos, teatro bilietai ir kt. Apklausiama ji taip pat parodė, kad bilietus užsakydavo tik kaltinamajam, kartais ir jo žmonai bei vaikams. Iš šių parodymų kaltinimas daro išvadą, kad minėtai bendrovei sumokėtos pinigų sumos atitinka svetimo turto iššvaistymo požymius BK 184 straipsnio prasme.

Baudžiamojoje byloje (t. 33, b. l. 39-57) yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos. Įvertinus sąskaitų turinį matyti, kad iš esmės visose jose, kaip paslaugos pavadinimas nurodyta „konferencija“. Viso kaltinime nurodoma 17 sąskaitų. Nei kaltinamajame akte, nei teismo posėdžio metu prokuratūra nedetalizavo kiekvienos iš 17 sąskaitų esmės, t.y. už ką būtent buvo mokama, kokios paslaugos pagal tą konkrečią sąskaitą buvo suteiktos ir kuriai iš kaltinime nurodytų 30 kelionių priskiriama kuri sąskaita. Civilinio ieškovo atstovai teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje kai kurias iš 17 sąskaitų bandė susieti su konkrečiomis R. J. kelionėmis, aptardami elektroninių laiškų turinį ir kt. Vis dėlto, teismo vertinimu, vien atskirų susirašinėjimų elektroniniais laiškais šiuo atveju nepakanka konstatuoti, kad visos 17 sąskaitų (jų apmokėjimas), visa jų apimtimi, atitinka BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Civilinis ieškovas detalizuoja 3 sąskaitas iš 17. Pasak jo, dviem atvejais buvo mokama už sūnaus lėktuvo bilietus, vienoje – už viešbutį Vienoje ir bilietus į operą. Nagrinėjamos 17 sąskaitų išrašytos laikotarpiu nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. gegužės mėnesio. Apygardos teismas sutinka su kaltinimu dalyje dėl apmokėjimo už sąskaitą Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai taip patvirtina, kad sąskaita Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėti sūnaus lėktuvo bilietai (t. 30, b. l. 24-29). Šioje dalyje teismas vertina, kad minėta sąskaita iš tiesų buvo apmokėtos kaltinamojo asmeninės sąskaitos, todėl kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino. Pabrėžtina, kad kita civilinio ieškovo nurodoma sąskaita Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodoma kaltinime ir R. J. neinkriminuojama.

Kitoje civilinio ieškovo detalizuojamoje sąskaitoje Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini), pasak civilinio ieškovo, buvo mokama už viešbutį Vienoje ir bilietus į operą. Vis dėlto, apygardos teismas vertina, kad aptariamoje sąskaitoje nurodyta pinigų suma nėra aiškiai atskirta nuo tos pinigų sumos, kuri buvo sumokėta už kelionę Nr. 25). Kelionės Nr. 25) kaina (vertė) yra 2 476,66 Lt, o sąskaitos SLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 7450 Lt. Teismas neturi objektyvių duomenų, iš kurių galėtų konstatuoti, jog šios nurodytos sumos nėra dubliuojamos, kad 7450 Lt suma neapima ir 2 476,66 Lt sumos ar pan., todėl, siekiant išvengti galimo dvigubo žalos atlyginimo priteisimo, šioje dalyje teismas pripažįsta, kad sąskaita Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta asmeniniams kaltinamojo poreikiams tenkinti ir jos vertę sumažina kelionės Nr. 25) verte. Tokiu atveju pagal sąskaitą Serija SLS Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo reikalavimas tenkintinas 4973,34 Lt (7450,00 Lt – 2476,66 Lt), kas atitinka 1440,37 Eur, suma.

Dėl kitų 15 sąskaitų apygardos teismas vertina, jog byloje pateikti duomenys nėra pakankami, kad R. J. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiose sąskaitose, kaip minėta, formaliai nurodyta mokėjimo paskirtis ir iš to nėra galimybių nustatyti konkrečios sąskaitos turinio. Be to, itin svarbu tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. gegužės mėnesio R. J. buvo inkriminuotos 11 kelionių, iš kurių tik 7 apygardos teismas pripažino neteisėtomis. Kadangi, kaip minėta, dėl pateiktų sąskaitų turinio (apimties) bei mokėjimų paskirties teismui kyla abejonių, kurių pašalinti baudžiamojoje byloje nėra galimybės, konkrečių sąskaitų pripažinimas kaip kaltinamojo asmeninių, prieštarautų baudžiamojo proceso principams. Teismas akcentuoja ir tai, kad iš likusių 15 sąskaitų nebūtinai visos turi būti susijusios su inkriminuojamomis 30 kelionių, tačiau pateiktų sąskaitų turinys negali būti laikomas išimtiniu kaltinamojo interesų tenkinimu, nes tam nėra pakankamai duomenų. Kaltinime apsiribota formaliu kelionių išvardinimu, tačiau vien tas faktas, kad tam tikros sąskaitos buvo apmokėtos įmonės lėšomis, nereiškia, kad už jų apmokėjimą įmonės lėšomis R. J. kyla baudžiamoji atsakomybė.

Apygardos teismas daro išvadą, kad iš inkriminuotų 17 sąskaitų tik 2 gali būti įvertintos kaip R. J. asmeninės ir jos yra įrodytos šioje baudžiamojoje byloje. Bendra sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 286 vertė (atsižvelgiant į aukščiau motyvuotą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vertės sumažinimą) yra 6323,34 Lt, t.y. 1831,36 Eur. Dalyje dėl šių sąskaitų apmokėjimo civilinis ieškinys yra tenkinamas.

Dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla teismui perduota kaltinant R. J. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje. Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, teisėjas 2018 m. gruodžio 7 d. posėdyje pranešė proceso dalyviams, kad kaltinamojo veika gali būti kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t.y. ne kaip svetimo turto iššvaistymas, o kaip svetimo turto pasisavinimas (t. 43, b. l. 169).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį, turto iššvaistymas yra kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto neteisėtas ir neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, t.y. asmens neteisėtas pasinaudojimas jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Pagal BK 183 straipsnį numatyta nusikalstama veika - turto pasisavinimas yra neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise, arba jų perleidimas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė.

Kadangi turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, tai lemia ir šių veikų baigtumo momentą. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui.

Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę.

Iš teismų praktikos turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose matyti, jog sprendimus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal vieną ar kitą paminėtą BK straipsnį teismai argumentuoja tuo, jog turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Taip pat nurodoma, kad tai atskirai kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, pvz. turto pasisavinimas negali peraugti į turto iššvaistymą ir atvirkščiai, nes skiriasi šių veikų baigtumo momentai (nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 1A-78-307/2018).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. J. (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis įgydamas kaltinime nurodytas prekes ir paslaugas, realiai pats tiesiogiai šių jo žinioje buvusių atstovybės pinigų, t. y. nusikaltimo (tiek BK 183 str., tiek BK 184 str.) dalyko, neužvaldė, o jį neteisėtai perleido tretiesiems asmenims – t. y. kaltinime nurodytiems paslaugų ir prekių pardavėjams.

Toks R. J., kaip (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės vadovo, atliktas atstovybės piniginių lėšų pervedimas į trečiųjų asmenų sąskaitas ir atsiskaitymas kitu būdu, yra neteisėtas jo žinioje buvusio atstovybės turto perleidimas, todėl R. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.

R. J. prekes ir paslaugas atstovybės lėšomis įgijo savo naudai, t. y. jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) atstovybės turtą – pinigines lėšas jis švaistė siekdamas, o ir realiai savo naudai įgydamas, kito pavidalo turtą. Toks ne jo žinioje buvusio svetimo turto – piniginių lėšų, o kito pavidalo turto (t. y. kelionių organizavimo, remonto paslaugų ir kt.) įgijimas neteisėtai jo žinioje buvusį turtą perleidus tretiesiems asmenims (t. y. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, A. P. įmonei ir kaltinime nurodyti kt.), laikytinas jo įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. jo žinioje buvusio atstovybės turto – piniginių lėšų iššvaistymo, rezultatu.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).

Turto iššvaistymo (taip pat ir turo pasisavinimo) bylose baudžiamajai ir civilinei atsakomybei atriboti teismų praktikoje išskiriami tam tikri kriterijai – bendrai įvardijami kaip „kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo“ kriterijus, t. y. kaltininko veiksmų sąmoningumas, siekiant kiek galima daugiau sumenkinti kreditoriaus galimybes atgauti turtą; kaltininko veiksmų neteisėtumas, dėl tokių kaltininko veiksmų neįmanomas arba labai sudėtingas turto naudojant civilines teisines priemones atgavimas, taip pat reikšmingas rūpestingo, apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų (bonus pater familias) nesilaikymo akivaizdumas, t. y. sudarymas akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančių, ekonomiškai nepagrįstų sandorių, dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkintas turto disponavimo proceso nustatymas ir pan.

R. J., kaip Vokietijos įmonės Lietuvos atstovybės vadovas, privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto, tuo tarpu byloje esantys įrodymai pagrindžia kaltinime nurodytų asmeninės naudos sandorių, už kuriuos R. J. atsiskaitė jo žinioje buvusiais atstovybės pinigais, akivaizdų ekonominį nepagrįstumą, pinigų panaudojimui tariamai atstovybės naudai ir reikmėms pagrįsti R. J. nurodė surašyti žinomai tikrovės neatitinkančio turinio dokumentus ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus teikė buhalterei, o Vokietijos įmonės vadovams teikė žinomai netikrus duomenis apie atstovybės išlaidas, taip savo aktyviais tyčiniais veiksmais siekdamas sutrukdyti ir iš viso panaikinti galimybę nustatyti tiek realų pinigų panaudojimo faktą ir aplinkybes, tiek realiai Vokietijos įmonei padarytos turtinės žalos dydį.

Byloje ištirti įrodymai, ne tik L. W. M. parodymai, ne tik elektroniniai laiškai, bet ir liudytojų parodymai, kiti dokumentai – avansinės apyskaitos, kiti buhalteriniai dokumentai, specialisto išvados, VMI patikrinimo akte nustatytos ir konstatuotos aplinkybės ir kiti įrodymai, t.y. įrodymų visetas pagrindžia, kad R. J. savo nusikalstamą veikimą dangstė tikrovės neatitinkančio turinio, bet (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės vardu išrašytais ir į atstovybės buhalteriją įtraukiamais, kaip tikras atstovybės išlaidas grindžiančiais dokumentais, taip didelę turtinę žalą patyrusios Vokietijos įmonės ir jos vadovo atžvilgiu naudojo apgaulę, siekdamas paslėpti savanaudišką ir jam svetimų, t.y. atstovybės reikmėms skirtų piniginių lėšų iššvaistymą. Tokia tyčinė R. J. veika peržengė darbo ar civilinių teisinių santykių ribą ir yra pagrįstai inkriminuota, kaip jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Dėl nusikalstamos veikos subjekto.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.56 straipsnį - juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Nors juridinio asmens padalinys – atstovybė, nėra laikoma savarankišku juridiniu asmeniu ir negali veikti savo vardu, tačiau atstovybė turi atskirus valdymo organus (Lietuvos Respublikos CK 2.57 str. 1 d. 4 p.).

Juridinio asmens padalinio valdymo organo teisinis statusas yra toks pats, kaip ir atskiro juridinio asmens valdymo organo. Kasacinis teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais padalinio valdymo organas veikia kaip de facto vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B. ir A. G. (bylos Nr. 3K-3-19/2012)).

Šiuo atveju R. J. 1997-01-20 įgaliojimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) vykdantysis direktorius L. M. įgaliojo R. J. (duomenys neskelbtini) vardu veikti Lietuvos Respublikoje visais klausimais, susijusiais su atstovybės Lietuvoje įsteigimu ir išlaikymu (t. 34, b. l. 65-66); 1999-08-31 įgaliojimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius L. M. įgaliojo R. J. būti (duomenys neskelbtini) atstovu Lietuvos Respublikoje (t. 34, b. l. 63-64); ir 2003-12-01 darbo sutartimi Nr. 3, pagal kurią jis buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) atstovybėje, atstovybės vadovo pareigose (t. 23, b. l. 101-104), buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) atstovybės Lietuvoje vieninteliu atstovu ir vadovu.

Iš įgaliojimo turinio matyti, kad R. J. suteiktų teisių apimtis yra plati, R. J. aiškiai buvo įgaliotas (duomenys neskelbtini) vardu veikti Lietuvos Respublikoje visais klausimais, susijusiais su atstovybės Lietuvoje įsteigimu ir (tame tarpe) išlaikymu (kas suponuoja teisėtą atstovybės turto ir piniginių lėšų naudojimą).

R. J. buvo suteikta teisė veikti kaip visiškam atstovybės vadovui ir jis šia teise naudojosi. Todėl, remiantis LR įstatymais, t.y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, 3 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, 4 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį <...> asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, R. J., o ne pagrindinės, ar dar vadinamos – patroninės (ar motininės) įmonės vadovas L. M., buvo tiesiogiai atsakingu teisėto, sąžiningo ir protingo atstovybės lėšų valdymo subjektu.

Keliama versija ir apie tai, kad Vokietijos įmonės vadovai turėjo prieigą prie Lietuvos atstovybės banko sąskaitų, todėl matė ar galėjo tiesiogiai stebėti ir kontroliuoti pinigų judėjimą, taip pat paneigiama byloje pateiktais SEB banko dokumentais, o būtent SEB bankas pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) atstovybės banko sąskaitas bei dokumentus, patvirtinančius kas turėjo parašo teisę. Nustatyta, kad atstovybė turėjo tris banko sąskaitas. Iš elektroninių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad banko paslaugų prisijungimas su atpažinimo kodu ir slaptažodžiu buvo suteiktas B. J., bet tik prie vienos iš trijų atstovybės sąskaitos – (duomenys neskelbtini), tuo tarpu R. J. ir realiai, ir elektroniniu būdu disponavo visomis trejomis banko sąskaitomis, t.y. ir tomis, prie kurių prisijungimo Vokietijos įmonė ar jos vadovai neturėjo.

Didelė dalis atsiskaitymų vyko kreditine kortele, prie kurios sąskaitos prisijungimą turėjo tik R. J.. L. V. N. parodė, kad R. J. dar 2003 metais atidarė subsąskaitą. Gale mėnesio R. J. jai duodavo sąskaitos išrašą, t.y. pagrindinės sąskaitos, kurioje ji matydavo vieną sumą, pavedimą į subsąskaitą, kad pervesta tiek ir tiek pinigų, po ko prašydavo R. J. paaiškinti, ir jai R. J. raštu nurodydavo pinigų gavėjus.

Taigi ne tik kad Vokietijos įmonės atstovai prisijungimą jei ir turėjo, tai tik prie vienos sąskaitos, bet ir iš tos vienos sąskaitos daromos išlaidos R. J. buvo slepiamos, vieną bendrą sumą pervedant į kitą subsąskaitą, iš kurios atsiskaitymus jau nekontroliuojamas jis galėjo daryti savo nuožiūra. Netgi buhalterei, turinčiai specialų išsilavinimą, dėl tokių R. J. veiksmų, kaip ji parodė teisme, buvo problematiška stebėti atstovybės išlaidas ir jas registruoti.

L. M. patvirtino, kad nebuvo nei vieno pinigų išmokėjimo Lietuvos atstovybei, kad jie nežinotų, už ką moka pinigus, bėda buvo tame, kad R. J. teikė klaidingą, netikrą, melagingą informaciją apie pinigų reikalingumą tariamai atstovybės reikmėms, kuomet iš tiesų tuos pinigus planingai leido savo asmeniniams poreikiams, ir juos maskuodavo išrašydamas dokumentus (duomenys neskelbtini) vardu, taip apgaulingai fiksuodamas prekių ir paslaugų įgijimą tariamai atstovybės naudai ir interesais.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vokietijos įmonė ir jos vadovas dėl tyčinių R. J. veiksmų slepiant atstovybės sąskaitų turinį ir išlaidų paskirtį neturėjo jokių objektyvių galimybių kontroliuoti atstovybės lėšų panaudojimą, o ir teoriškai (t. y. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus) to daryti neturėjo pareigos. Kiekviena dukterinė bendrovė, juridinio asmens padalinys, turi savo valdymo organus ir jiems (kaip šiuo atveju - Vokietijos įmonės padalinio, t. y. atstovybės Lietuvoje vadovui R. J.) neturėtų būti palankių teisinių priemonių išvengti valdymo organų nariams nustatyto atsakomybės standarto, prisidengiant potencialia patronuojančios įmonės atsakomybe. Todėl R. J. parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytas išlaidas jis darė Vokietijos įmonės vadovui apie tai žinant ar galint kontroliuoti, atmestini, kadangi ne Vokietijos įmonė, o jis pats asmeniškai buvo atsakingas už jo žinioje buvusio turto teisėtą disponavimą, jo išsaugojimą. Atstovybei vadovauti, jos pinigines lėšas naudoti bei savo, kaip vadovo, elgesį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kontroliuoti ir už jį atsakyti turi kaltinamasis.

Kaltinamasis R. J. teismo pripažintinas nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektu.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas (duomenys neskelbtini) atstovybės direktoriaus pareigas ir veikdamas šios atstovybės vardu, laikotarpiu nuo 2004-04-09 iki 2011-06-27, su nurodytais juridiniais asmenimis neteisėtai atsiskaitė už savo asmenines bei savo šeimos išlaidas (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) atstovybei priklausantį turtą - 605 437, 56 Lt (175 346,83 EUR), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 605 437, 56 Lt (175 346,83 EUR) dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje kaltinimo apimtis sumažėjo. Kaltinamajam buvo inkriminuota 30 kelionių, tačiau 9 kelionės teismo nepripažįstamos neteisėtomis, todėl šioje dalyje padarytos žalos dydis mažinamas 44 791,06 Lt (12 972,38 Eur) ir padaryta žala konstatuojama 253 739,11 Lt (73 487,92 Eur). Nepasitvirtino kaltinimai dėl garso stiprintuvo įsigijimo (inkriminuota vertė 24 000 Lt (6 950,80 Eur)), dėl baldų įsigijimo (inkriminuota vertė 16 249,60 Lt (4 706,21 Eur)), dėl kai kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtų sąskaitų inkriminuota padaryta turtinė žala – 124 200,88 Lt (35 971,06 Eur) mažinama iki 6323,34 Lt (1831,36 Eur). Dėl šių kaltinimų nuosprendyje pasisakyta aukščiau, todėl pakartotinai motyvai nenurodomi.

Teismas konstatuoja, kad R. J., eidamas (duomenys neskelbtini) atstovybės direktoriaus pareigas ir veikdamas šios atstovybės vardu, laikotarpiu nuo 2004-04-09 iki 2011-06-27, su nurodytais juridiniais asmenimis neteisėtai atsiskaitė už savo asmenines bei savo šeimos išlaidas (duomenys neskelbtini) atstovybės lėšomis ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) atstovybei priklausantį turtą – 405 836,24 Lt (116 577,74 Eur), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) atstovybei 405 836,24 Lt (116 577,74 Eur) dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

R. J. iššvaistė turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o toks turtas yra didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Sumažinus kaltinimo apimtį veikos kvalifikavimas nepasikeitė, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodoma dėl kokių inkriminuotų turto iššvaistymo epizodų jis yra išteisinamas.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. R. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 184 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas padarytas siekiant turtinės naudos, tiesiogine tyčia. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirba. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog šioje byloje nuo R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų (veikos padarytos dar 2004-2011 metais) padarymo praėjo daug laiko, o po šių veikų padarymo duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų – nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo tikslus, tai, kad nėra sąlygų BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymui, teismas sprendžia, jog R. J. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje nustatytą vidurkį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad R. J. daugiau nenusikals, taigi, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Baudžiamojoje byloje Vokietijos bendrovė (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu dėl bendrovei padarytos 2 543 350 Lt (736 605,07 Eur) turtinės žalos (t. 2, b. l. 105-115). Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas advokatas D. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė priteisti (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės naudai 175 346,83 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo atstovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad po ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje prokurorės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. J. atžvilgiu dėl dalies nusikalstamų veikų buvo nutrauktas. Pagal surašytą kaltinamąjį aktą R. J. kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės direktoriumi iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės atstovybės turtą, kurio bendra vertė 175 346,83 Eur. Esant tokioms aplinkybėms pareikšto civilinio ieškinio sumą prašo sumažinti iki R. J. inkriminuojamos padarytos žalos dydžio, t.y. 175 346,83 Eur (t. 43, b. l. 59-60).

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovai prašė civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Kaltinamasis R. J. dėl pareikšto ieškinio nesutiko, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė ir Bendrovei žalos nepadarė.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė žala Vokietijos bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios bendra suma – 116 577,74 Eur. Tokio dydžio turtinę žalą savo nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis, todėl jis privalo atlyginti visą padarytą žalą. Mažinti priteisiamos žalos dydį nėra pagrindo, nes žala padaryta tyčiniais veiksmais, siekiant turtinės naudos sau ir savo šeimos nariams. Kaltinamasis Bendrovės turtu pradėjo disponuoti kaip savo asmeniniu, nors Bendrovėje jis ir ten pat dirbanti jo žmona už dirbamą darbą gaudavo sąlyginai didelius atlyginimus šalies mastu.

Teismui pateiktas prašymas dėl civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, bendra suma – 18 794,18 Eur (t. 43, b. l. 152-167). Turėtos išlaidos patvirtintos dokumentais. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismui nepateikta jokių duomenų dėl kaltinamojo sunkios turtinės padėties. Civilinio ieškovo atstovas dalyvavo 16 teismo posėdžių, nuolat teikė teismui papildomus įrodymus, aktyviai dalyvavo proceso metu. Procesinės išlaidos yra protingos, pagrįstos ir priteisiamos iš kalto asmens.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtas laikinas įtariamojo R. J. nuosavybės teisių apribojimas į žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir į 5300/19519 dalių žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (t. 39, b. l. 57-58). Šis terminas įstatymo nustatyta tvarka buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (t. 42, b. l. 40). Priėmus nuosprendį laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (Vilniaus) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. J. 116 577,74 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 74 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 18 794,18 (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 18 centų) proceso išlaidų (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinė Respublika, Lietuvoje veikianti per (duomenys neskelbtini) atstovybę – juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, palikti galioti iki turtinės žalos atlyginimo, po to – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) atstovybės dokumentus (originalai, 1 tomas), kurie pagal 2013 m. vasario 6 d. duomenų pateikimo protokolą yra saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos patalpose, Kalvarijų g. 3, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Bendrovės atstovybei Lietuvoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2019 m. gegužės 10 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.