Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,

civilinės ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „A.“ atstovei advokatei Simonai Kišūnaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus specialistės prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio patikslinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. K. pripažino kaltu ir nuteisė:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams,

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Bankrutuojančios kredito unijos „A.“ ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtu, byla toje dalyje nutraukta.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko ir civilinės ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „A.“ (toliau – ir civilinė ieškovė) atstovės advokatės Simonos Kišūnaitės (toliau – ir civilinės ieškovės atstovė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, priimdamas 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeitė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam A. K. paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), A. K. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat A. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. K. nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria kredito unijos „A.“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir byla šioje dalyje nutraukta, panaikinta. Civilinės ieškovės kredito unijos „A.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. K. civilinės ieškovės kredito unijos „A.“ naudai priteista 2 915 437,93 Eur turtinės žalos atlyginimui, iki išieškojimo pagal šį nuosprendį pradžios paliekant galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. priklausantį turtą.Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus specialistės 2018 m. kovo 28 d. raštas Nr. V5-42/4, kuriame prašoma patikslinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį, nustatant, kokią dalį darbo užmokesčio A. K. kiekvieną mėnesį turi skirti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas bei civilinės ieškovės atstovė prašė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus specialistės prašymą atmesti.Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus specialistės prašymas dėl nuosprendžio patikslinimo tenkinamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 3 dalimi, klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nuosprendyje BK 75 straipsnio tvarka atidėdamas nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams bei paskirdamas A. K. ne tik įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bet ir įpareigojimą tęsti darbą bei dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui, nenustatė konkrečios žalos atlyginimui skirtinos sumos, nei jos procentinės išraiškos, skaičiuojamos nuo nuteistojo gaunamų pajamų. Dėl to šis nuosprendžio netikslumas turi būti pašalintas.Iš byloje esančių duomenų apie A. K. darbovietes ir gaunamas pajamas matyti, kad per paskutinius šešis mėnesius jis dirbo trijose darbovietėse, t. y. UAB „A. R.“, UAB „R. V.“ ir ūkininko L. K. ūkyje, tačiau jo gaunamos pajamos buvo itin mažos ir nesiekdavo nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuo 2018 m. kovo 30 d. pasirašytas 2017 m. lapkričio 2 d. darbo sutarties Nr. 5, sudarytos tarp nuteistojo A. K. ir ūkininko L. K. pakeitimas, nustatant, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. A. K. dirbs 8 valandas per dieną, penkių dienų darbo savaitę, ir už šį darbą jam bus mokama mėnesinė 400,00 Eur alga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Be to, pagal CPK 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Nagrinėjamu atveju A. K. gaunamas darbo užmokestis neviršija MMA, be to, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus. Duomenų apie kitas A. K. gaunamas darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas byloje nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis A. K. nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimui kas mėnesį turi skirti ne mažiau kaip 15 procentų nuo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad A. K. įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir kiekvieną mėnesį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui skirti ne mažiau kaip 15 (penkiolika) procentų nuo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, mokėtinos sumos dydį skaičiuojant nuo sumų, gaunamų atskaičius mokesčius (privalomąsias įmokas).