Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1197-877/ 2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01077-2013-1;Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.2; 113.1; 75.4.3, 99.3; 99.7(S)

2014 m.birželio 25 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovui G. M., jo atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Valinčiūtei, trečiajam asmeniui G. M., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei E. M., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, trečiasis asmuo G. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2014-03-19 patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę M. pavardę, priteisti ieškovei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečio sūnaus T. O. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. M.; priteisti iš G. M. sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; priteisti 3000 Lt įsiskolinimą už nepilnamečio išlaikymą; padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui G. M. priteisti atsakovui G. M. priteisti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis ūkinio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); E. M. priteisti 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų bei kompensaciją iš G. M., viršijančią jo dalį iš bendro turto- 72257,33 Lt; pripažinti asmenine E. M. nuosavybe automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad santuokinis gyvenimas nepasisekė, jau kelis metus kentė vyro neleistiną elgesį, nepagarbą ir psichologinį smurtą. Atsakovas, pavartojęs alkoholio, tampa agresyvus, ieškovę ir sūnų įžeidinėja, žemina, vartoja necenzūrinius žodžius. Mano, kad šeimos ir santuokos išsaugoti neįmanoma, nes su atsakovu skirtingai supranta daugelį bendro gyvenimo dalykų, ypač skiriasi požiūriai į sutuoktinių tarpusavio pareigas, sūnaus auklėjimą, tarpusavio lojalumą ir pagarbą vienas kitam. Nurodo, kad galutinai tarpusavio santykiai pašlijo 2012 m. rugpjūčio 6 d. kai po atsakovo smurtinio išpuolio su sūnumi teko bėgti iš namų. Atsakovas, sugriebęs už plaukų, ieškovę per prievartą ištempė ir išstūmė iš namų į lauką. Tiek ji, tiek sūnus patyrė grasinimus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko kreipėsi į medikus, kurį laiką buvo nedarbinga. Savo dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, visus nepatogumus, sukeltus dėl atsakovo smurto vertina kaip patirtą neturtinę žalą ir prašo iš atsakovo priteisti 10000 Lt. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. gyvena ir tvarkosi atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl mano, kad santuoka galutinai iširo ir prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliu, gerbti ieškovę bei ją remti moraliai, žiauriai elgėsi su ja ir vaiku.

Prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes to pageidauja ir sūnus, kurį netinkamas tėvo elgesys traumuoja. Dėl patirto psichologinio smurto sūnus visiškai nenori matyti tėvo, dėl to buvo kreiptasi psichologų pagalbos. Mano, kad ji sūnumi gali geriau pasirūpinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje 2013 m. vasario 22 d. pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino. 2013 m. gruodžio 9 d. patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su E. M., prašo iš jo nepilnamečio sūnaus T.O. M. išlaikymui priteisti po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant E. M., nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, po santuokos palikti prigimtinę M. pavardę, automobilį VOLVO S80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, padalinant santuokoje įgytą turtą E. M. priteisti 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; 18 vnt. obligacijų, įsigytų 2006-04-24 obligacijų pasirašymo sutartimi, automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); asmenine G. M. nuosavybe pripažinti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis ūkinio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; po santuokos nutraukimo įpareigoti G. M. asmeniškai atsiskaityti su G. M. pagal 2012-04-13 paskolos tarp G. M. ir G. M. sutartį; priteisti iš G. M. E. M. 19406 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išmokant ją per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jos teigimu ji santuoką sudarė tik todėl, kad atsakovas patiko ieškovės tėvui. Ieškovė buvo neištikima, tą patvirtina ieškovei rašytas laiškas ir atsakovo matytos ieškovės telefone kitų vyriškių jai siųstos meilios žinutės. Ieškovė jam nerodė deramos pagarbos, savo šeima laikė tik savo mamą ir brolį, neleido auklėti vaiką taip, kaip jis mano esant teisinga, dauguma konfliktų dėl to ir kildavo. Vaikas buvo mamos lepinamas, miegojo su ja vienoje lovoje, jo nekentė dėl to, kad skatino būti savarankišku. Nurodė, kad sutinka su 500 Lt išlaikymo teikimu sūnui. Žmonai su vaiku išėjus iš namų, jis dėjo pastangas su vaiku susitikti: beveik aštuonis mėnesius kasdien privažiuodavo, bet sūnus nė karto prie jo nepriėjo, o pats nenorėjo jo vaikytis ir gąsdinti. Nurodė, kad gyvenamasis namas įgytas už jo asmenines iki santuokos sutaupytas lėšas, ieškovės artimieji prie kosmetinio remonto menkai prisidėjo, o kapitalinis remontas daromas nebuvo. Nesutinka, kad ieškovei būtų priteistos UAB „Eurotakas“ akcijos. Mano, kad įsteigus šią įmonę ieškovė dalyvavo jos veikloje, nes pagrindinėje darbovietėje UAB „Pėvėzė“ nuo to laiko pradėjo dirbti tik puse etato, tačiau namo grįždavo kaip dirbdama visą darbo dieną, todėl jis mano, kad dėl tokio ieškovės elgesio ji gaudavo mažesnes pajamas, dėl ko nukentėjo šeima.

Ieškovė 2014 m. kovo 3 d. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su atsakovo reikalavimais nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, palikti atsakovui prigimtinę pavardę ir ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kitus reikalavimus prašė atmesti ir tenkinti jos patikslintame ieškinyje keliamus reikalavimus. Nurodė, kad negali būti patenkintas atsakovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, nes tai gali pakenkti nepilnamečio emocinei būsenai. Nesutinka, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas santuokos metu, tačiau ne už asmenines atsakovo lėšas bei šalims gyvenant santuokoje iš esmės pagerintas šalių , tiek ieškovės tėvų dovanotomis lėšomis. Prieštarauja dėl obligacijų priskyrimo šalių turtui, nes jos dar 2009 m. buvo išpirktos. Prieštarauja dėl UAB „Eurotakas“ akcijų padalijimo, nes ieškovė akcininke yra tik formaliai, tikrasis visų akcijų savininkas yra E. D..

Trečiasis asmuo G. M. 2014 m. kovo 3 d. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo sutinka (II t. 51 b.l.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-02-18 parengė rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nepilnamečio T.O. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. M..

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Vitalija Petrokienė teismo posėdyje palaikė 2013-02-18 išvadą. Išvadą papildydama nurodė, kad pagrindinė atsakomybė, kad atsakovo ir nepilnamečio sūnaus santykiai nutrūko tenka atsakovui, nes gyvenant kartu vaikas patyrė iš tėvo pažeminimą, dėl ko nenori su tėvu ne tik bendrauti, bet ir jo matyti. Su tėčiu vaikas nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Po konflikto pablogėjus vaiko emocinei būsenai jam buvo suteikta pagalba, atsakovas į VTAS dėl bendravimo su vaiku nesikreipė. Mano, kad formaliai nustačius bendravimo tvarką, ji nebus vykdoma, o vykdant priverstinai su antstolio pagalba, bus keliama dar didesnė įtampa. Mano, kad kol nebus su psichologų pagalba atstatytas ryšys su vaiku, bendravimo tvarkos nustatyti netikslinga. Mano, kad atsakovui būtina lankyti tėvystės įgūdžių grupę. Ieškovė įpareigotina skatinti vaiką bendrauti su tėvu, jį motyvuoti, padrąsinti, tačiau iš pradžių būtina atstatyti bendravimo įgūdžius specialistų priežiūroje.

Ieškovės atstovė advokatė Aida Martinaitienė teismo posėdyje palaikė visus patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas

Atsakovo atstovė advokato padėjėja Jurgita Valinčiūtė posėdyje palaikė visus patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti dalį šalių ginčo, t.y. priimti sprendimą ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje, dalinio sprendimo priėmimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl šioje dalyje priimamas dalinis sprendimas (CPK 261 str.), o dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo byla bus nagrinėjama toliau.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė E. M. (iki santuokos sudarymo-D.) ir atsakovas G. M. susituokė (duomenys neskelbtini) santuoka Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini) įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (II t. 12 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. O. M. (10 b.l.), kuris yra nepilnametis. G. M. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis ūkinio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l.), G. M. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (19-20 b.l.). G. M. vardu registruotos transporto priemonės automobils Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 22 b.l.). E. M. vardu registruotos transporto priemonės: automobilis VOLVO S80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9I t. 24 b.l.). E. M. priklauso 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų (sudarančių 60 procentų įstatinio kapitalo), kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (I t. 25 b.l.), likusios 40 akcijų priklauso ieškovės broliui E. D. (I t. 27 b.l.). Iš E. M. sveikatos istorijos 2012-08-07 įrašo matyti, kad 08.06 19:00 val. griūvant į langus susižeidė dešinę ranką (I t. 11 b.l.).

T. O. M. diagnozuota įgimta širdies yda, stuburo skoliozė, dėl šių ligų gydytojas rekomenduoja masažus, fizioterapines procedūras, baseiną (I t. 125 b.l.). Mokslo metų pradžiai vaiko reikmėms ieškovė išleido 845,89 Lt , giminaičiai- 421 Lt (I t. 131-133 b.l.)

G. M. darbo užmokestis Kauno teritorinėje muitinėje 2011 m.-2012 m. buvo nuo 1958 Lt iki 2052 Lt kas mėnesį (I t. 12 b.l.). E. M. darbo užmokestis 2012 m. UAB „Pėvėzė“ buvo nuo 376 iki 572 Lt kas mėnesį (I t. 13 b.l.), UAB „Eurotakas “- nuo 18 Lt iki 38 Lt kas mėnesį (I t. 14 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas pavartojęs alkoholį tampa agresyvus, ieškovę ir sūnų įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius. Galutinai tarpusavio santykiai pašlijo 2012-08-06, kai po atsakovo smurtinio išpuolio su sūnumi teko bėgti iš namų, į kuriuos nebegrįžo. Su atsakovu skirtingai supranta daugelį bendro gyvenimo dalykų, ypač skiriasi požiūriai į sutuoktinių tarpusavio pareigas, sūnaus auklėjimą, tarpusavio lojalumą ir pagarbą vienas kitam. Dėl šių aplinkybių teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo teiginiams patvirtinti remiasi liudytojų K. D., A. D., E. D. parodymais.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės. Savo kaltės dėl žiauraus ir smurtinio elgesio su sutuoktine ir sūnumi nepripažįsta, tai patvirtina ir tai, kad tokių ieškovės išgalvotų aplinkybių niekada nebuvo, todėl ieškovė įrodymų pateikti negali. Teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nes ne kartą buvo radęs ieškovei kitų vyrų siųstas meilias SMS žinutes, yra radęs ieškovei siųstą nežinomo asmens laišką- meilės ieškovei prisipažinimą, kurį pateikė į bylą. Radus neištikimybės įrodymus, atsakovo pasitikėjimas sutuoktine dingo, sutuoktinių tarpusavio santykiai atšalo, ilgainiui atsakovas ėmė su ieškove nesusikalbėti, padažnėjo barnių, nesutarimų, pykčių. Ieškovė ėmė nebevykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigų, nebepalaikyti atsakovo, buvo jam nelojali, rodė nepagarbą, nebepalaikė, dėl ko bendras gyvenimas pasidarė tiek psichologiškai, tiek fiziškai sunkus ir nebegalimas. Posėdžio metu atsakovas teigė, kad visą bendrą gyvenimą jis jautė nuoskaudą dėl to, kad ieškovė visą savo laisvą laiką (savaitgalius) ir dėmesį skyrė savo mamai ir broliui, savaitgaliais su sūnumi išvykdavo į Ukmergę padėti mamai, o jis likdavo namuose vienas, be to, ieškovė sūnų lepino, miegojo su juo vienoje lovoje, neleido jam sūnų auklėti taip, kaip jo nuomone būtų teisinga.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 str. 2 d. nustatyta lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Išklausius šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinus pateiktus į bylą įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas mano, kad konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos. Išnagrinėtos aplinkybės, pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, lojalūs vienas kitam, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateikti įrodymai nepakankami padaryti išvadai, jog atsakovas smurtavo prieš ją ir nepilnametį sūnų, žiauriai su jais elgiasi, neįrodytas ir atsakovo fizinio smurto panaudojimas prieš atsakovę 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarpusavio konflikto metu, nes medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas tik rankos sužalojimas, jai pačiai išdaužus lango stiklą, o apklausti liudytojai nė vienas šio konflikto nematė. Taip pat ir atsakovas nepateikė ieškovės neištikimybės įrodymų. Taip pat teismas pastebi, kad ieškovė ir atsakovas yra užaugę skirtingose socialiniu požiūriu šeimose, buvo skirtingai auklėti, skiriasi jų vartojamas žodynas ir supratimas apie vartojamų žodžių turinį- t.y. žodžiai, kurie atsakovo prigimtinėje aplinkoje buvo naudojami neįdedant jų tikrosios prasmės į turinį (keiksmažodžiai ir pan., ieškovė nurodė, kad atsakovo tėvas ypatingai daug keikėsi), ieškovės šeimoje, kurios tėvas buvo literatas, lietuvių kalbos mokytojas, priimami pagal jų tikrąjį turinį. Teismas tokio atsakovo elgesio nepateisina, tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste negali vertinti ir kaip sąmoningo psichologinio smurto. Ypač netoleruotinas tokių posakių, kaip „debiloidas“, „piderastas“, „benkartas“ (kuriuos teismui nurodė apklausiamas nepilnametis vaikas) sakymas savo nepilnamečiui vaikui.

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nenustačius išimtinės atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, atmestinas ieškovės prašymas priteisti jai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 str. 6 d.). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 str.). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), paliekant santuokoje turėtas pavardes (CK 3.69 str.). Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškinio reikalavimas T. O. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. M. tenkintinas visiškai, kaip atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus, bei atsižvelgus į T. O. M. išsakytą teismo posėdyje norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina dėl tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovės susiformavusių stipresnių emocinių ryšių labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.). Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo tenkinimo neprieštarauja.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Aiškinant ir taikant CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-37/2013).

Ieškinyje dėl vaiko poreikių ieškovė nurodė, jog vaikui minimaliai užtikrinti jo poreikius kas mėnesį reikalinga apie 1000 Lt. Nors priešieškinyje atsakovas sutiko sūnui teikti 400 Lt išlaikymą, tačiau teismo posėdyje sutiko teikti 500 Lt išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, detaliau neanalizuojant ieškovės pateiktų įrodymų dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo. Atsakovas pripažįsta faktą, kad nuo 2012-08-06 nepilnametis sūnus gyvena atskirai nuo atsakovo, reguliaraus išlaikymo sūnui neteikė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui už 6 mėnesius po 500 Lt, kas iš viso sudaro 3000 Lt, tenkintinas visiškai (CPK 178, (duomenys neskelbtini), 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė E. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų (CK 3.175 str. 2 d.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Vaikų interesus nulemia teigiama vaiko kaip asmenybės raida, poreikis turėti saugią tiek fizine, tiek socialine prasme aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdieninių rūpesčių. Tėvai vaikų interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų pačių pažiūrų, išsilavinimo, moralinių ir kitų savybių, todėl teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti vaikų interesus atsižvelgiant į vaikų norus. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir priimant sprendimą turi būti į ją atsižvelgiama (CPK 380, CK 3.177 str.). Vertinant vaikų norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaikų amžių, bet ir į jų brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaikų išreikštam norui, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jie gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų noras prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

T. O. M. apklausiamas teisme nurodė, kad tiesiog nenori su tėvu bendrauti. Per tą laiką, kiek gyvena atskirai, tėtė nebuvo su juo susitikęs, nors matė jį prie mokyklos, prie namų, kuriuose dabar su mama gyvena. Tėtė yra jam nupirkęs žaislų, dovanų, kurias žadėjo atiduoti tik tada, kai bus geras. Laukiant teismo posėdžio tėtė prie jo nepriėjo, nepakalbėjo. Vaikui nepatinka, kaip tėtė jį vadina, su juo elgiasi.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvados matyti, kad pagrindinė atsakomybė, jog atsakovo ir nepilnamečio sūnaus santykiai nutrūko tenka atsakovui, nes gyvenant kartu vaikas patyrė iš tėvo pažeminimą, dėl ko nenori su tėvu ne tik bendrauti, bet ir jo matyti. Su tėčiu vaikas nebendrauja nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Po konflikto pablogėjus vaiko emocinei būsenai jam buvo suteikta pagalba, atsakovas į VTAS dėl bendravimo su vaiku nesikreipė. Mano, kad formaliai nustačius bendravimo tvarką, ji nebus vykdoma, o vykdant priverstinai su antstolio pagalba, bus keliama dar didesnė įtampa. Mano, kad kol nebus su psichologų pagalba atstatytas ryšys su vaiku, bendravimo tvarkos nustatyti netikslinga. Atsakovui būtina lankyti tėvystės įgūdžių grupę.

Iš atsakovo paaiškinimų, kurie sutampa ir su nepilnamečio paaiškinimais, matyti, kad atsakovas, ieškovei su sūnumi išėjus iš namų, ilgą laiką pastoviai stebėjo savo sūnų, laukdamas jo prie namų ir mokyklos, tačiau bandant užmegzti kontaktą su sūnumi, pastarasis nuo jo bėgdavo. Atsakovo paaiškinimais, nenorėdamas sūnaus gąsdinti, jis vėliau tik jį stebėdavo, ėjo pas klasės auklėtoją su prašymais perduoti sūnui pinigus, per vaiko gimtadienį nuvežė dovanų į Ukmergę, kur tuo metu buvo sūnus, tačiau aktyviais veiksmais nesiekė su sūnumi užmegzti tiesioginio ryšio. Toks atsakovo elgesys leidžia teigti, jog atsakovas siekė bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, palaikyti su juo ryšį. Tačiau iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nesupranta vaiko emocinių poreikių, jam stinga žinių apie savo kaip tėvo indėlį į vaiko vystymąsi ir bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą (sudavęs), nors jo teigimui tai buvo paskutinį kartą prieš keletą metų, naudoja psichologinį smurtą (įžeidinėja vaiko motiną ir vaiką). Toks atsakovo elgesys vaiką skaudina ir sukelia vaiko nepasitikėjimą atsakovu ir baimę jam. Atsakovas, teigdamas sūnui, kad dovanas gauna tik geri vaikai, parodydamas dovanas, o vėliau jų niekada neatiduodamas (pvz. riedučių, kurie vaiko teigimu jau seniai išaugti), įžeidinėdamas jį visiškai tikrovės neatitinkančiais epitetais, žlugdo vaiką kaip asmenybę ir tuo pačiu menkina savo kaip rūpestingo ir mylinčio tėvo, turinčio ne tik teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu, įvaizdį vaiko sąmonėje. Tėvas, pats tinkami nesirūpindamas vaiku, negali tikėtis, kad vaikas besąlygiškai jį mylės ir gerbs. Vaikui tinkamai auklėti būtinas šiltas bendravimas, padrąsinimas, skatinimas, o ne vien pareigų nustatymas ir reikalavimas šias pareigas vykdyti, pastovi kritika, užgauliojimai. Tėvų valdžia skirta prigimtinėms vaikų teisėms įgyvendinti. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Visų pirma, ne vaikai turi pareigas atsakovui, o atsakovas turi pareigą užtikrinti vaikų teises augti socialiai saugioje ir stabilioje aplinkoje bei būti globojamiems abiejų tėvų. Atsakovas, netinkamai vykdydamas tėvo pareigas, atstūmė vaiką nuo savęs ir pats įtakojo vaiko priešiškumą ir nenorą su juo bendrauti. Šiuo metu nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas gali savarankiškai sugebėti pakeisti požiūrį į vaiką. Atsakovo motyvai dėl ieškovės kaltės nuteikiant vaiką prieš atsakovą nepaneigė atsakovo netinkamo elgesio bendraujant su vaiku. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vaiko nuomone dėl bendravimo su tėvu, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, konstatuotina, kad nustatyti bendravimo tvarką pagal atskovo priešieškinyje nurodytą netikslinga, nes vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tiesioginis bendravimas nutrūko daugiau kaip prieš metus ir devynis mėnesius, tėvas nesupranta vaiko poreikių, negalės užtikrinti psichologinį komfortą bendraujant visą dieną ar ilgesnį laikotarpį švenčių ar atostogų metu. Dėl šių aplinkybių atsakovo prašoma nustatyti bendravimo neatitinka vaiko interesų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva, gindamas nepilnamečio vaiko interesus, gali šalių ginčą išspręsti kitokiu būdu, nei prašoma ieškinyje. Vaiko geriausius interesus būti globojamam ir bendrauti su abiem tėvais atitiks tik toks bendravimas, kuris vyksta tiek tėvo, tiek vaiko iniciatyva ir nekelia vaikui papildomo streso. Vaiko iniciatyvai skatinti tėvui būtina sukurti tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius. Kadangi atsakovui pačiam sunku suvokti vaikų emocinius poreikius ir savo kaip tėvo pareigas, tikslinga nustatyti bendravimą dalyvaujant psichologui kartą per savaitę po dvi valandas. Tokios trukmės bendravimas skatins nuoseklų vaikų ir tėvo ryšio puoselėjimą, susitikimuose nedalyvaus pašaliniai asmenys, tėvo dėmesys bus koncentruojamas į vaiko norus ir poreikius. Bendravimo tvarkos nustatymas apribojant bendravimo trukmę pateisinamas siekiu užtikrinti vaiko interesus augti socialiai saugioje ir stabilioje aplinkoje ir būti apsaugotam nuo suaugusiųjų problemų. Pasirinkti psichologą ir mokėti už jo paslaugas pavedama atsakovui. Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Siekiant kuo mažiau trukdyti vaiko dienotvarkę, psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone. Pasirinkti psichologą atsakovas privalo per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo. Apie pasirinktą psichologą, kurio kandidatūrai pritars Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas turi pranešti ieškovei. Vaiką į konsultacijas nuveža ir iš jų pasiima ieškovė. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nurodytu laiku nuvykti į konsultaciją, jos privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą ir suderinti su psichologu kitą konsultacijų laiką.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nori su sūnumi atkurti ryšį, tačiau galimai tam neturi pakankamų tėvystės įgūdžių, teismas pritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvadai, jog visų pirma atsakovas turėtų tokius įgūdžius suformuoti, o bendrauti su vaiku, atstatant su juo ryšius, turėtų dalyvaujant ir padedant specialistams. Atsižvelgiant į tai, atskira nutartimi Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui pasiūlytina apsvarstyti klausimą dėl siūlymo G. M. išklausyti 20 valandų bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, remiantis LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtintu „Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašu“.

Siekiant nedelsiant atkurti vaikų ir tėvo santykius, sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 283 str. 4 d.). Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Šalims tinkamai vykdant nustatytą bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui ir pasiekus teigiamų rezultatų, šalys turi teisę tarpusavyje gražiuoju susitarti dėl papildomos atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu tvarkos, tačiau toks susitarimas galimas tik konsultuojančiam psichologui pateikus teigiamą išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Šalims išaiškintina, kad vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. Tėvas, gyvenantis skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos institucijų bei kitų įstaigų, kurios turi ryšį su jo vaikais (CK 3.170 str. 5 d.).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti ar pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išsprendus dalį šalių reikalavimų

Išsprendus dalį ieškinio reikalavimų, paskirstytinas šalių sumokėto žyminio mokesčio klausimas dėl pareikštų reikalavimų nutraukti santuoką, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atmetus abiejų šalių pareikštus reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nė vienai šaliai vienai iš kitos jų sumokėtas žyminis mokestis už šį reikalavimą nepriteistinas, atmetus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Kadangi priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies ne dėl nepagrįstų priešieškinio reikalavimų dalies, o dėl to, kad teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bendravimo tvarką nustatė kitokią, nei prašė atsakovas, laikytina, kad iš esmės atsakovo ieškinio reikalavimai nustatyti bendravimo tvarką tenkinti, todėl atsakovo patirtos 144 Lt žyminio mokesčio mokėjimo išlaidos priteistinos jam iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.). Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, todėl ši žyminio mokesčio dalis iš atsakovo priteistina valstybei (500Lt*12 mėn.*3%+3000 Lt*3%=270Lt).

Likusių bylinėjimosi išlaidų dalis, įskaitant šalių patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir valstybės patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, paskirstytina galutinai išsprendus šalių ginčą.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

E. M. (iki santuokos sudarymo- D.), gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti sutuoktiniams pavardes: M., M..

E. M. ieškinio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmesti.

Nepilnamečio vaiko T. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su E. M..

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-25 iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. M. banko sąskaitą.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3000 Lt (tris tūkstančius litų), šią sumą pervedant į E. M. banko sąskaitą.

Nustatyti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. G. M. bendrauja su sūnumi T. O. M. vieną kartą per savaitę po dvi valandas dalyvaujant psichologui.

2. Už psichologo konsultacijas moka G. M..

3. Konkretų konsultacijų (t. y. G. M. bendravimo sūnumi T. O. M.) laiką paskiria atsakovo pasirinktas psichologas, atsižvelgdamas į savo užimtumą bei vaiko užimtumą ugdymo įstaigose.

4. Vaiką į konsultacijas nuveža ir iš jų pasiima ieškovė.

5. Pasirinkti psichologą pavedama atsakovui. Pasirinkti psichologą atsakovas privalo per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone. Apie pasirinktą psichologą (jo pavardę, darbo vietą), kurio kandidatūrai pritars Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas turi nedelsiant pranešti ieškovei.

6. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nurodytu laiku nuvykti į konsultaciją, jos privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą ir suderinti su psichologu kitą konsultacijų laiką.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.