Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-752-230/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
2A-752-230/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02432-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
A. J.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-752-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02432-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, moralinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. ieškinyje teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės V. J. santuoką dėl atsakovės kaltės, nutraukus santuoką, ieškovui palikti santuokinę „J.“ pavardę, o atsakovei pagal jos pasirinkimą, nepilnametės dukros G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., mokant kas mėnesį po 145 Eur periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. J., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė V. J. priešieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 430 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, dukros piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskirti atsakovę, priteisti iš ieškovo jo nepilnametei dukrai 10 352,95 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Eur neturtinės žalos, palikti atsakovei santuokinę pavardę „J.“, o ieškovui „J.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo A. J. ir atsakovės V. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. paliko pavardę „J.“, atsakovei V. J. – „J.“, nustatė nepilnametės G. J. gyvenamąją vietą su motina V. J., priteisė iš ieškovo A. J. išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. vasario 9 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai 2 582,95 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė atsakovę V. J. iki dukters G. J. pilnametystės, nustatė ieškovo A. J. bendravimo su nepilnamete dukterimi G. J. tvarką, priteisė iš A. J. ir V. J. valstybei po 4,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, priteisė iš A. J. valstybei 310,93 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės V. J. pozicija dėl dukrai reikalingo išlaikymo dydžio nėra nuosekli, t. y. atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą tikslino nepilnametės dukters poreikius, pateikdama G. J. poreikių paskaičiavimo lenteles. 2017 m. spalio 2 d. teismo posėdyje atsakovė pateikė patikslintą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, pagal kurią G. J. poreikiai sudaro 808 Eur per mėnesį. Įvertinęs atsakovės nurodytą išlaikymo sumą, teismas pažymėjo, kad ji dvigubai didesnė, nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesio alga. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, į šalių dukros amžių, įprastines paauglio išlaikymui reikalingas išlaidas, teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog dalis išlaidų yra pernelyg didelės ir nepagrįstos.

5. Teismo vertinimu, pilnaverčiam nepilnametės vystymuisi yra reikalinga užklasinė veikla, tačiau nesant objektyvių įrodymų apie tokiai veiklai skiriamas lėšas, atsakovės nurodytą 55 Eur sumą sumažino iki 25 Eur per mėnesį (su kuria sutiko ieškovas). Teismas taip pat laikė, jog nėra pagrįstos ir įrodytos išlaidos atostogoms ir gimtadienių šventėms, naminiams augintiniams. Šios išlaidos abstrakčios ir nekonkrečios. Be to, teismas pažymėjo, kad vaikui nėra būtina atostogauti užsienyje ar prabangiuose apartamentuose prie jūros, švęsti gimimo dieną kavinėse, todėl atsakovės nurodytą 50 Eur sumą atostogoms ir gimtadieniams sumažino iki 40 Eur per mėnesį, o naminiams gyvūnėliams skirtinas lėšas sumažino nuo 30 Eur iki 25 Eur per mėnesį.

6. Teismas, vertindamas byloje pateiktus duomenis apie nepilnametės šalių dukters specialiuosius poreikius (gydymas breketais, psichoterapija), sprendė, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą apie šių specialiųjų poreikių egzistavimą. Teismas sutiko, kad dėl nepilnametės gydymo breketais tėvų sprendimas turėtų būti priimtas atsakingai, gavus specialisto išvadą, o atsakovės pateiktas ortodonto pasiūlymas tokia išvada nelaikytinas, nes jame nurodyti gydymo įkainiai, bet nėra aptartas gydymo poreikis. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametės dukters poreikis gydymui breketais byloje neįrodytas, tačiau įvertinus, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės ir vaiko poreikiai gali didėti, kompetentingam specialistui nustačius, kad toks gydymas reikalingas, ieškovo sutikimu, gydymo breketais išlaidas teismas įpareigojo apmokėti ieškovą.

7. Teismas sprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados ir dėl atsakovės nurodyto specialaus poreikio sveikatai – mokamos psichologinės ir psichoterapinės pagalbos būtinumo. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesį šalių dukrai buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas – nervinė anoreksija (F50.0), nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). Mergaitė buvo gydoma LSMUL KK Vaikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje. Išrašant iš gydymo stacionare mergaitei buvo rekomenduotas tik ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą vaikų-paauglių psichiatro, taip pat rekomenduota reguliari psichologinė-psichoterapinė pagalba pacientei ir šeimai. Šiose rekomendacijose, kaip ir gydytojos psichoterapeutės R. M., nėra nurodyta, kad šios paslaugos turėtų būti teikiamos tik privačioje gydymo įstaigoje ir turėtų būti apmokamos. Kokia turėtų būti stebėjimo ir konsultacijų trukmė – nenurodyta. Be to, ieškovas, kuris yra gydytojas, tvirtino, kad esant poreikiui, tokios paslaugos yra teikiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto. Dukrai tokios paslaugos taip pat turėtų būti teikiamos nemokamai, įvertinus tokio poreikio būtinumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sunkiai tikėtini atsakovės paaiškinimai, jog Lietuvoje nėra teikiamos nemokamos psichologo ar psichoterapeuto paslaugos. Valstybė dažniausiai kompensuoja visas vaikų gydymo išlaidas ir gydymas teikiamas nemokamai. Nesant priešingų įrodymų, teismas vertino, kad atsakovė pageidauja mokamų paslaugų, tikėdamasi, kad jos bus kokybiškesnės. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ne tik aplinkybės, kad minėtos mokamos paslaugos šalių dukrai yra būtinos, bet ir aplinkybės, kad konsultacijos dukrai turės būti teikiamos iki pat pilnametystės.

8. Įvertinęs nepilnametės šalių dukters poreikius, teismas sprendė, kad iš viso per mėnesį G. J. išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma.

9. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovės, tačiau ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas gyvena prabangiai ir neatskleidžia savo turtinės padėties. Teismas sprendė, kad negalima vertinti, jog ieškovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovės. Teismas nesutiko su atsakove, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir, atsižvelgdamas į ieškovo bei atsakovės turtinę padėtį, nustatytus šalių nepilnametės dukters poreikius, iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė turi visas galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, kadangi yra darbinga, turi aukštąjį psichologės išsilavinimą ir darbinės patirties, todėl turėtų dėti didesnes pastangas gauti didesnes darbines pajamas (dirbti pilnu darbo krūviu).

10. Spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių dukra yra pakankamai suaugusi ir galinti išreikšti savo pageidavimus, į kuriuos ne tik teismas, bet ir šalys turi atsižvelgti. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukters norus, pažymėjo, kad negali besąlygiškai tenkinti nepilnametės pageidavimų, nes teismo sprendimu turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, o ne pagal abstraktų nepilnamečio vaiko norą. Savo laiką ir laisvalaikį planuoja ne tik nepilnametis vaikas – paauglys, bet ir suaugę – tėvai. Be to, bendravimo tvarka nustatoma siekiant sudaryti sąlygas atstatyti ir palaikyti ryšį tarp nepilnametės dukters ir skyrium gyvenančio ieškovo. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į šalių paauglės dukters nuomonę, vertino, kad į ją turi būti atsižvelgta ir nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri nenumatytų įpareigojimo dukrai nakvoti ieškovo namuose.

11. Teismas atmetė atsakovės pageidavimą nustatyti, kad ieškovas su dukra matosi tik vieną kartą per mėnesį, tris valandas ir dalyvaujant atsakovei. Byloje nėra patvirtinta pagrindų nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atsakovės pageidaujama tvarka nepagrįstai ribotų ir varžytų dukters ir ieškovo bendravimą, kas neatitinka poreikio sudaryti tinkamas sąlygas tėvo ir dukters bendravimui bei palaikyti optimalų bendravimo lygį. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti dukros grąžinimo laikas yra per vėlus ir neatitinka nepilnametės interesų ir gali pakenkti jos mokymosi kokybei, todėl nustatė, kad ieškovas dukrai pageidaujant turi ją grąžinti į gyvenamąją vietą iki 16 val. Teismas sumažino ir bendravimą šventinėmis dienomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė V. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl priteisto iš ieškovo A. J. išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, padidinant jį nuo 250 Eur iki 430 Eur, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės V. J. priteisimo, prijungti naują įrodymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas sprendimą grindė ieškovo teiginiais, kuriems pagrįsti jis nepateikė jokių duomenų, tačiau teismas juos laikė įrodytais, pateiktus įrodymus vertino išimtinai ieškovo naudai, visiškai atmesdamas ar nevertindamas atsakovės nurodytų aplinkybių bei rašytinių duomenų, kas leidžia daryti išvadą apie teismo netinkamą pareigos būti objektyviu, nešališku, ginti prioritetines nepilnamečio vaiko teises atlikimą.

1.2. Teismas neįpareigojo ieškovo pateikti bylai išnagrinėti reikalingus duomenis, be to, turėdamas pareigą būti aktyvus, jų nerinko ir pats bei nesiėmė veiksmų pašalinti prieštaravimus, o priimdamas sprendimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, ieškovui nepateikus jokių duomenų apie jo pajamas, poreikius, kitam išlaikytiniui skiriamą išlaikymo sumą, tik remdamasis ieškovo nepagrįstais teiginiais, sumažino prašomo priteisti išlaikymo sumą, t. y. ieškovo teises iškėlė aukščiau nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

1.3. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko (tiek išlaikymo dydžio priteisimo, tiek dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo), visiškai neįsiklausė ir nevertino vaiko nuomonės bei pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tėvo netinkamą elgesį su vaiku bendravimo metu, kas reiškia, kad teismas ne tik nebuvo objektyvus ir nešališkas bei nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tačiau ir negynė nepilnamečio vaiko interesų, visiškai ignoruodamas nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę.

1.4. Šalims sutarus dėl tam tikrų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos, teismas turėjo šias aplinkybes pripažinti kaip neginčytinas, tačiau jis ne tik nepasisakė dėl atsakovės iki 763 Eur sumažintos vaiko poreikių sumos, sprendime teigdamas, kad atsakovė nurodo 808 Eur poreikių sumą, tačiau be reikalo vertino sprendime aplinkybes, dėl kurių tarp šalių neliko ginčo bylos nagrinėjimo metu ieškovui pripažinus dalį aplinkybių (pvz., išlaidos užklasinei veiklai, atostogoms, gimtadienių šventėms, naminiams gyvūnėliams).

1.5. Teismo išvada dėl ortodontinio gydymo breketais būtinumo nepagrįsta, nes teismas prioritetą suteikė ieškovo neįrodytai pozicijai, o ne nepilnamečio vaiko interesams bei nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių duomenų. Tokio gydymo būtinumą pagrindžia medicininių dokumentų išrašas/siuntimas tokiam gydymui organizuoti, o odontologijos klinikos „Denticija“ gydymo sąmata yra būtina tam, kad būtų galima žinoti apie planuojamo gydymo apimtį bei gydymo išlaidų dydį.

1.6. Teismas vadovavosi ieškovo nurodyta, tačiau jokiais duomenimis nepagrįsta aplinkybe, kad ortodontinis gydymas sulaukus dukteriai reikiamo amžiaus bus atliktas, jam vienam finansuojant visą gydymą. Tačiau siuntimas gydymui breketais dukrai buvo išduotas 2016 m. gegužės 19 d., jis buvo pateiktas į bylą ir ieškovas turėjo pakankamai laiko ginčyti tokio gydymo reikalingumą, pateikiant atitinkamus rašytinius įrodymus, išduotus specialisto. Ieškovui neįrodžius minėtos aplinkybės, teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovės pateiktų medicininių duomenų dėl gydymo breketais reikalingumo.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Teismas nurodė, kad ortodontinio gydymo breketais išlaidas vienasmeniškai turėtų patirti ieškovas, tačiau nei sprendimo motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiu būdu, kada ir kas turi nustatyti tokio gydymo reikalingumą ir kaip šioje dalyje turėtų būti vykdomas teismo sprendimas. Be to, teismas pripažinęs, kad šias išlaidas turi patirti išimtinai tik ieškovas, faktiškai įtvirtino pareigą ieškovui prisiimti didesnę išlaikymo pareigą, kai pats tuo pačiu sprendimu atmetė atsakovės prašymą priteisti didesnį išlaikymą.

1.8. Vaikui yra skiriamos nemokamos psichologo konsultacijos, tačiau jų skaičius yra ribotas. Psichoterapija nepilnamečiams vaikams nemokamai neteikiama, ką patvirtina ir VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos išduota pažyma. Tai, kad šios paslaugos yra mokamos, patvirtina byloje esantys duomenys, į kuriuos teismas neatsižvelgė.

1.9. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog vaikui nustatyta diagnozė nepagydoma, tačiau iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad toks gydymas yra ilgalaikis, be to, pats ieškovas raštu pripažino ir sutiko apmokėti ilgalaikį (3-5 metų trukmės) dukters gydymą psichoterapiniais metodais dėl F50.0 gydymo, t. y. ieškovas, būdamas mediku, pripažino, kad toks gydymas yra tik mokamas (vienos konsultacijos kaina 30-70 Eur), kad tokio gydymo trukmė ilga (3-5 metai), kad tokių konsultacijų per mėnesį reikia 4-8 (susitikimų dažnis 1-2 k. per savaitę) ir sutiko tokias išlaidas prisiimti vienasmeniškai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi priešingos pozicijos, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl ieškovas gydymo įstaigoje pripažino priešingas aplinkybes, kurios byloje pagrįstos medicininiais dokumentais, nesiaiškino dėl jo prisiimtų įsipareigojimų esmės.

1.10. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą, pripažino, kad 481 Eur yra pagrįstos išlaidos. Be to, priimdamas sprendimą, nurodė, kad išlaidos už mokslą yra laikytinos pagrįstomis ir įtrauktinos į vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Taigi teismas, atmetęs išlaidas psichoterapiniam gydymui ir gydymui breketais, pripažino, kad vaiko poreikiams patenkinti pagrįsta suma yra 513 Eur, todėl privalėjo iš ieškovo priteisti 256,50 Eur, tačiau priteisė mažesnę sumą (250 Eur).

1.11. Teismo išvados dėl to, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, visiškai nepagrįsta ir padaryta net nesiaiškinus ieškovo finansinių galimybių, jam neteikus jokių duomenų apie kito vaiko poreikius ir jam teiktiną išlaikymo sumą, taip pat savo poreikius.

1.12. Teismo išvada, kad atsakovė būdama sveika turi imtis priemonių gauti didesnes pajamas, yra nepagrįsta, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nesiaiškino atsakovės galimybių gauti geriau apmokamą darbą, t. y. netyręs ir nenagrinėjęs šių aplinkybių teisme, teismas neturi teisės kelti prielaidas dėl atsakovės nesiekimo gauti didesnių pajamų.

1.13. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, vertina šalių turtinę padėtį dabar, o ne ateityje, kadangi vaiko poreikiai tenkinami dabartiniu laiku, o ne ateityje, taigi turi būti atsižvelgiama į dabartines tėvų pajamas, o ieškovo pajamos yra devynis kartus didesnės nei atsakovės.

1.14. Šalių dukra G. J. nurodė, kad tėvas pats pasirenka, kada jis nori pasimatyti su ja, jis neklausia jos nuomonės dėl jo pasirinkto laiko, nepaiso jos planų, kas sukelia dukros priešiškumą, nekalbant apie tai, kad susitikimų metu ieškovo ir vaiko bendravimas yra apsunkintas ieškovo negebėjimu bendrauti, jo netinkamu elgesiu atsakovės atžvilgiu (motinos įžeidinėjimai, žeminimas, nuolatinis mergaitės nuteikinėjimas prie mamą). Teismas, išklausęs mergaitę, kuri yra pakankamai brandi, yra tokio amžiaus, kuomet supranta ir nori, kad jos interesai ir norai būtų gerbiami, kad į juos būtų atsižvelgiama, jų paisoma, privalėjo įvertinti jos išsakytą poziciją, kuri yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, ir teismine tvarka tėvo ir dukters bendravimo tvarkos nenustatyti.

1.15. Priverstinis vaiko bendravimas su tėvu nustatant tokio bendravimo grafiką vaikui yra žalingas, neatitinka jo interesų, todėl ieškovo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

1.16. Bendravimo tvarkoje negali būti tokių nuostatų, kaip kad tėvo ir vaiko bendravimo nustatymas tėvo gimimo dieną (vasario 18 d.), kai tėvas paima dukterį savo gimimo dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžina ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val. Nustačius tokią tvarką, nėra atsižvelgiama į tai, ar tai darbo diena, ar savaitgalis. Taip pat teismas nustatė, kad tėvas su dukterimi gali bendrauti antrą ir ketvirtą savaitgalį, nurodydamas, kad negalint ieškovui sutartą dieną pasiimti dukters, ši diena pridedama prie ieškovo ir dukters atostogų. Tokia bendravimo tvarka ne tik pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, prieštarauja vaiko išsakytai nuomonei, tačiau yra realiai neįvykdoma, t. y. neaišku kas ir kokiu būdu nustatinės, dėl kokių priežasčių tėvas nebendravo vieną ar kitą savaitgalį, ir kas fiksuos nepanaudotas savaitgalio dienas, kurios pagal teismo nustatytą tvarką, turėtų būti prijungtos prie ieškovo atostogų. Be to, teismas, įtraukdamas tokią sąlygą, išėjo už ieškovo reikalavimo ribų ir nustatė sąlygą, kurios ieškovas neprašė.

1.17. Atsakovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsiliepimas

13. Ieškovas A. J. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliantės argumentai, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo neobjektyvus, netinkamai vertino įrodymus ir buvo šališkas, nepagrįstas. Atsakovė, atstovaujama profesionalių advokatų, turėjo visas galimybes naudotis teismo nušalinimo institutu, tačiau šia teise nesinaudojo, bylos nagrinėjimo metu neišsakė nei vieno argumento dėl teismo šališkumo.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantės prašomos priteisti išlaidos vaiko išlaikymui yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka tėvų turtinės padėties. Atsakovė reikalaujamos išlaikymo sumos neturi galimybės skirti ir niekada neskyrė, kadangi niekada tiek neuždirbo. Šalys, gyvendamos kartu, dukros išlaikymui taip pat niekada neskirdavo 808 Eur sumos per mėnesį.

2.3. Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui, kadangi tiek ieškovas, tiek apeliantė yra pakankamai jauni, geros sveikatos, darbingi, o apeliantė gali susirasti darbą pilnu etatu.

2.4. Gydymas breketais yra ne specialusis dukros poreikis, o apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų nei apie gydymą, nei apie jo trukmę. Be to, šiuo metu breketai dukrai negali būti dedami dėl amžiaus ir dantų gydymo plokštele.

2.5. Šalių dukrai jokios psichologo konsultacijos šiuo metu nėra reikalingos, priešingų duomenų byloje nepateikta, o apeliantė manipuliuodama 2016 m. dukrai nustatyta diagnoze siekia prisiteisti didesnį išlaikymą.

Šalies argumentai

2.6. Apeliantės skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo nepagrįstas, kadangi tokiu būdu siekiama apriboti (apsunkinti) ieškovo teisę bendrauti su dukra. Apeliantė neigia pagrindinį abiejų tėvų tikslą – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl griežtas dukros bendravimo tvarkos su tėvu reglamentavimas šiuo atveju yra tinkamas ir nepažeidžiantis dukros interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

16. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 145 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 430 Eur kas mėnesį, teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė, skųsdama šią sprendimo dalį, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė dukros poreikius ir jiems patenkinti reikalingą pinigų sumą, be to, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra daug kartų geresnė.

17. Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti platesnės apimties bendravimo su dukra tvarką, atsakovė priešingai, prašė nustatyti ženkliai mažesnės apimties bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į dukros nuomonę, nustatė šiek tiek mažesnės apimties, nei prašė ieškovas, bendravimo tvarką, o apeliaciniame skunde atsakovė prašo ieškovo ieškinį šioje dalyje iš viso atmesti, kadangi teismas neįvertino dukros išsakytos pozicijos, ir toks priverstinis bendravimas kenkia dukros interesams.

Dėl naujų įrodymų

18. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (atsakovės) V. J. pateiktą naują rašytinį įrodymą – VšĮ Kalniečių poliklinikos pažymą, sprendžia, kad ji gali būti reikšminga šioje byloje vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl dukros poreikių nustatymo ir išlaikymo dydžio pagrįstumo

20. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

22. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių nepilnametės dukros poreikių struktūrą ir jiems patenkinti būtiną išlaidų sumą ir, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma kas mėnesį, su kuo nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas, suteikęs prioritetą ieškovo paaiškinimams ir netinkamai įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, iš esmės buvo šališkas ir pažeidė nepilnametės dukros interesus.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus dėl teismo šališkumo, kadangi to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, pažymėtina, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu, turėdama neginčijamą teisę reikšti nušalinimą, nušalinimo teisėjai nereiškė, nekėlė jokių abejonių dėl galimo teisėjos šališkumo ir nenurodė jokių pagrindų, nurodytų CPK 65 straipsnyje, teisėjai nušalinti. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl galimo teismo šališkumo grindžiami netinkamu įrodymų vertinimu, atsakovės nuomone, pirmenybę teikiant ieškovo paaiškinimams, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismo išvados apie šalių dukters poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį padarytos, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, o šalių paaiškinimai, taigi ir ieškovo paaiškinimai, taip pat yra įrodinėjimo priemonė ir įrodymų šaltinis (CPK 177 straipsnio 1-2 dalys, 186 straipsnio 4 dalis). Teismas vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovės paaiškinimus, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasi jam suteikta ir CPK 185 straipsnyje įtvirtinta teise vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias nei, atsakovės nuomone, turėjo padaryti išvadas, jokiu būdu nereiškia teismo šališkumo.

26. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendime išanalizavo abiejų šalių paaiškinimus dėl dukros poreikių užklasinei veiklai ir tam reikalingų išlaidų dydžio, dėl išlaidų dukros atostogoms ir gimtadienių šventėms, naminių augintinių priežiūrai ir išlaikymui pagrįstumo ir jų apimties pagrįstumo, ir išvadas dėl piniginių lėšų, reikalingų šiems poreikiams patenkinti, dydį nustatė, faktiškai atsižvelgęs į šalių paaiškinimais pasiektą tarpusavio susitarimą, ką pripažįsta ir pati apeliantė. Kaip nurodo atsakovė, ieškovas sutiko su 481 Eur dydžio išlaikymo apimtimi, o pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktiškai pagrįstus nepilnametės dukros poreikius, turėjo nustatyti ne 500 Eur, bet 513 Eur išlaikymo dydį, kadangi papildomai laikė pagrįstomis ir išlaidas mokslams (32 Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši paklaida yra nedidelė, o išlaikymo dydis nustatomas, kaip bendra išlaikymo suma, ir poslinkiai vaiko poreikių struktūroje yra galimi vienų ar kitų poreikių naudai ir būtinumui, priklausomai nuo iškilusio poreikio aktualumo, darytina išvada, kad toks nedidelis ir nereikšmingas skirtumas neteikia pagrindo tikslinti nustatytą išlaikymo dydį.

27. Esminis ginčas apeliaciniame skunde keliamas dėl, atsakovės nuomone, nepagrįsto dukros specialiųjų poreikių, susijusių su ortodontiniu gydymu breketais ir psichoterapijos priemonių taikymu, pripažinimo neįrodytais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ateityje numatomo dantų netaisyklingumo gydymo breketais išlaidos neįtrauktinos į pastoviuosius dukros poreikius, kadangi šiuo metu nėra patvirtintas tokio gydymo poreikis ir neaiškus bei neįrodytas tam skirtų pagrįstų išlaidų dydis. Teismas taip pat sprendė, jog byloje neįrodyta, kad šalių dukros sveikatos sutrikimas – nervinė anoreksija nepagydoma ir yra nuolatinio pobūdžio, kuri truks iki dukros pilnametystės, taip pat neįrodytas būtent mokamos psichologinės ir psichoterapinės pagalbos dukrai būtinumas, nes tokios paslaugos teikiamos ir apmokamos ir iš valstybės biudžeto.

28. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Atsakovės įvardijamos išlaidos specialiems vaiko poreikiams tenkinti, t. y. ortodontiniam gydymui, psichoterapijos taikymo priemonėms, net ir pripažinus jų būtinumą, yra arba vienkartinio, arba laikino pobūdžio išlaidos, todėl nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-291-969/2016).

30. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

31. Atsižvelgiant į tai, papildomų vaiko priežiūros išlaidų būtinumas, jų pagrįstumas turi būti pakankamai ir tinkamai pagrįstas ir tik tuomet konstatuojama kito tėvo pareiga jas atlyginti proporcingai savo turtinei padėčiai.

32. Atsakovė būtinumą dukrai taikyti ortodontinį gydymą breketais ir būsimas tokio gydymo išlaidas grindžia byloje pateiktu VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2016-05-19 siuntimu (t. 1, b. l. 154) ir Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ gydymo plano pasiūlymu (t. 2, b. l. 87). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių įrodymų nepakanka tokio gydymo būtinumui ir išlaidoms jam pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo, kaip gydytojo, turimomis žiniomis grįstus paaiškinimus, jog toks gydymas šiuo metu negalimas, kadangi dukra nešioja dantų plokštelę, o dėl breketų uždėjimo būtina specialisto konsultacija, tačiau jam užregistravus dukrą tokiai konsultacijai, dukra atsisakė atvykti. Kolegija taip pat sutinka, kad vien gydymo plano pasiūlymas negali būti išlaidas patvirtinančiu įrodymu, kadangi gydymo planas gali būti koreguojamas, be to, išlaidų dydis gali priklausyti nuo pasirinktos gydymo įstaigos ir joje taikomų įkainių.

33. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad atsakovė nėra įrodžiusi šių papildomų dukros priežiūros išlaidų, jų dar nėra patyrusi, o ieškovas net sutinka atlyginti visas šias išlaidas, jei jų poreikį patvirtins specialistas, t. y. iš esmės dėl to tarp šalių nekyla ginčas, tik šios išlaidos bylos nagrinėjimo metu dar nėra pagrįstos ir patvirtintos įrodymais. Dėl šios priežasties, net ir ieškovui sutinkant apmokėti šias išlaidas, nėra pagrindo tokį įsipareigojimą nurodyti sprendime, kaip atsakovės priešieškinio reikalavimo tenkinimo dalį, nes turėtų būti priteista konkreti šių papildomų išlaidų suma, o tai, kaip jau nurodyta, byloje dar nėra įrodyta.

34. Analogiškai apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl papildomų mokamos psichologinės-psichoterapinės pagalbos dukrai išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais šalių nepilnametei dukrai buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas – nervinė anoreksija ir vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Pagal gydytojų rekomendacijas po gydymo stacionare mergaitę toliau turėjo ambulatoriškai stebėti vaikų-paauglių psichiatras pagal gyvenamąją vietą, rekomenduota ilgalaikė reguliari psichologinė /psichoterapinė pagalba pacientei ir šeimai (t. 2 , b. l. 51-56, 59-61). Tačiau teismas, svarstydamas apie mokamos psichoterapinės pagalbos būtinumą ir pagrįstumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra patvirtintas būtent mokamos psichoterapinės pagalbos poreikis, kadangi nenustatyta, kodėl šios paslaugos turėtų būti teikiamos būtent privačioje gydymo įstaigoje, o ne nemokamai iš valstybės biudžeto, nenustatyta ir tokių būtinų konsultacijų skaičius bei jų taikymo trukmė. Atsakovės su apeliaciniu skundu pateikta VšĮ Kauno kalniečių poliklinikos pažyma (t. 2, b. l. 190), kurioje nurodyta, kad šalių dukra lankosi šios poliklinikos psichikos sveikatos centre, kurioje neteikiama rekomenduota psichologinė/psichoterapinė pagalbos paslauga, nepatvirtina, kad tokia nemokama paslauga neteikiama kitose valstybinėse gydymo įstaigose.

35. Kadangi mokamos psichologinės/psichoterapinės pagalbos paslaugos dar nėra suteiktos, o byloje nėra patvirtinta, jog nėra galimybės naudotis šiomis paslaugomis nemokamai, nenustatyta tokio gydymo trukmė, būtinas tokių paslaugų skaičius, todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad ir šios būsimos išlaidos negali būti pripažintos pastoviu kasdieniu dukros poreikiu, kuris sudarytų pagrindą padidinti pastovaus, nuolatinio išlaikymo dydį.

36. Be to, pažymėtina, kad ieškovas neginčija savo pareigos atlyginti šias išlaidas ir net rašytiniu pasižadėjimu (t. 2, b. l. 58) yra įsipareigojęs apmokėti už ilgalaikį dukros ir šeimos gydymą psichoterapiniais metodais, tačiau toks ieškovo įsipareigojimas nepagrindžia šių papildomų išlaidų dydžio, nes nėra jokių įrodymų, kad toks konkretus apmokamas gydymas psichoterapiniais metodais dukrai taikytas ar realiai planuojamas taikyti. Ieškovui iš esmės gera valia sutinkant ateityje padengti šias išlaidas, atsakovės reikalavimas jas įvertinti ir priteisti skundžiamu teismo sprendimu rodo, kad atsakovė tik siekia padidinti vaiko poreikių apimtį bei tuo pačiu padidinti jų tenkinimui reikalingas išlaidas.

37. Kolegija, apibendrindama teismo išvadas dėl tenkintinų dukros poreikių apimties ir išlaidų jiems tenkinti dydžio, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir laiko, jog nustatytas 500 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas yra pagrįstas bei pakankamas protingiems ir būtiniems dukros poreikiams patenkinti, beje, tokio dydžio išlaikymas net viršija minimalios mėnesinės algos dydį, kuris gali būti laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

38. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

39. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas 2013-04-28–2016-04-28 laikotarpiu dukros išlaikymui sumokėjo 5 127,05 Eur, t. y. po 142,42 Eur per mėnesį, ieškovė tuo metu buvo bedarbė, tik nuo 2015 m. rugsėjo mėn. įsidarbino, tačiau gavo tik 145 Eur darbo užmokestį, o tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovo teikiamas išlaikymas buvo pakankamas. Duomenų, kad dukros poreikiai tuo metu nebuvo patenkinti, byloje nėra. Todėl spręstina, kad nustatytas išlaikymo dydis po 250 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, pakankamas ir nesumažinantis dukros poreikių tenkinimo lygį.

Dėl priteisto išlaikymo proporcingumo šalių turtinei padėčiai

40. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

41. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovo darbinės pajamos (neatskaičius mokesčių) yra 2 744 Eur per mėnesį, grynosios pajamos, kaip pripažįsta pati atsakovė, apie 1 800 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas neturi jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo, turi dar vieną išlaikytinį – sūnų D., gim. 2015 m. Atsakovė dirba 0,5 etato krūviu, jos gaunamas atlyginimas sprendimo priėmimo metu buvo 218 Eur per mėnesį, tačiau ji nuosavybės teise turi trijų kambarių butą ir garažą, kitų išlaikytinių neturi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nors ieškovas gauna ženkliai didesnes pajamas, tačiau jo turtinė padėtis nevertintina kaip esmingai geresnė, nei atsakovės.

44. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, sveika, turinti psichologės išsilavinimą, nors dukrai jau 15 metų, ilgą laiką nedirbo ir nepateikė jokių įrodymų, kad to negalėjo padaryti dėl kokių nors objektyvių priežasčių, ką būtent ji privalėjo įrodyti (CPK 1178 straipsnis), o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovei iš esmės nebuvo poreikio dirbti ir gauti darbines pajamas, nes galimai šeimos poreikiai buvo tenkinami iš ieškovo gaunamomis lėšomis.

45. Tačiau tėvai visuomet privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, net ir iširus šeimai. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes pripažįstant juos pagrįstais būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

46. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad abiejų sutuoktinių objektyvios galimybės išlaikyti dukrą yra apylygės, t. y. buvę sutuoktiniai pagal amžių, sveikatos būklę, išsilavinimo lygį turi panašias galimybes gauti atitinkamas darbines pajamas, be to, atsakovė turi nekilnojamąjį turtą, kuris užtikrina jai ir dukrai gyvenimo sąlygas, o ieškovas tokio turto neturi ir jokių duomenų, kad ieškovas gyventų prabangiai, byloje nėra, be to, jis išlaiko dar vieną mažametį vaiką. Todėl atsakovė neturi pagrindo siekti perkelti ieškovui didesnę jų dukros išlaikymo naštą.

47. Kadangi byloje yra pateikti ieškovo pajamas patvirtinantys duomenys, todėl laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad ieškovai neatskleidė savo turtinės padėties, o teismas neišsiaiškino jo finansinių galimybių. Ieškovo kitam išlaikytiniui skiriamo išlaikymo apimtis, paties atsakovo poreikių tenkinimui reikalinga pinigų suma nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes priteisiant išlaikymą šalių nepilnametei dukrai išlaikymo apimtį nagrinėjamu atveju nulemia būtent tenkintini dukros poreikiai ir jiems patenkinti būtina pinigų suma. Vien todėl, kad ieškovas gauna pakankamai geras pajamas, neteikia pagrindo nepagrįstai didinti išlaikymo, teiktino dukrai, dydį.

Dėl bendravimo tvarkos

48. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

49. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant jų bendravimą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat kas antrais metais šventinėmis Tėvo, ieškovo gimimo dieną (vasario 18 d.), vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 15 d., rugpjūčio 15 d., paimant dukrą dieną prieš 18 val. pristatant ją atgal iki nurodytos dienos 20 val., nelyginiais metais – Šv. Velykų bei Šv. Kalėdų dienomis, Joninių, Naujųjų Metų dienomis paimant dukrą dieną prieš 18 val. pristatant ją atgal iki nurodytos dienos 22 val., o lyginiais metais – antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną, paimant dukrą dieną prieš 18 val. pristatant ją atgal iki nurodytos dienos 22 val., taip pat prašė nustatyti 1 savaitę laiko tėvo atostogų metų, informuojant motiną prieš 14 dienų.

50. Atsakovė, priešingai, prašė nustatyti itin nedidelės apimties bendravimo su dukra tvarką, t. y. kiekvieno mėnesio antrojo savaitgalio šeštadienį ne ilgiau 3 val., dukrai pageidaujant nutraukti bendravimą su tėvu apie tai pranešant atsakovei sms žinute ir pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą, taip pat dukrai pageidaujant bendravimo metu nustatyti atsakovės dalyvavimą susitikime.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo prašytą bendravimo tvarką, tačiau, dukros pageidavimu, be nakvynių pas tėvą ir sutrumpino bendravimo laiką savaitgalį tik šeštadieniais ir nuo 10 val. iki 16 val., tokia pat trukme sutrumpino bendravimą ir švenčių dienomis, nusprendė, kad ieškovui negalint sutartą savaitgalio dieną pasiimti dukros, ši diena pridedama prie atostogų, taip pat prailgino informavimo apie atostogas laiką iki 30 dienų bei numatė ir atsakovės pareigą informuoti ieškovą apie savo ir dukros atostogas ne vėliau kaip prieš mėnesį, numatė galimybę dukros pageidavimu anksčiau laiko baigti susitikimą.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į nepilnametės dukros nuomonę dėl bendravimo su tėvu, kurios esmę sudaro tai, kad bendravimas būtų galimas tik pagal dukros norą, jos pageidaujamu būdu ir jos pageidaujamoje vietoje. Tokiu būdu atsakovė, prašydama atmesti ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš esmės siekia ne tik, kad būtų nustatytas minimalus bendravimas, bet ir iš viso jis būtų apribotas.

53. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių pagrindų nustatyti minimalią tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08)). Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį ar blogą įtaką dukrai, kenkimą jos interesams.

54. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

55. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas). Kaip vaiko interesų garantas Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, motina (atsakovė) turi pareigą sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Atsakovės pozicija bendravimo tvarkos nustatymo atžvilgiu rodo, kad ji nors tiesiogiai ir nedraudžia dukrai bendrauti su tėvu, tačiau iš esmės siekia susiaurinti šį bendravimą, tai grįsdama dukros nuomone ir jos norais. Natūralu, kad sutuoktinių (dukros tėvų) skyrybos ir dėl to vykęs teismo procesas apsunkina šalių tarpusavio santykius ir tai neabejotinai turi įtakos dukros santykiams su tėvu, kadangi dukra linkusi palaikyti motiną, su kuria ji nuolat gyvena. Tačiau tai negali būti priežastimi riboti dukros bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tėvai turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

57. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

58. Teismas atsižvelgė į dukros išsakytą nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos ir, atsižvelgdamas į ją, nustatė kitokią, nei prašė ieškovas, bendravimo tvarką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nepaisyta dukros nuomonės ir jos interesų. Dukra neišsakė kategoriško prieštaravimo bendravimui su tėvu, o jos išsakyti pageidavimai buvo įvertinti ir dėl to teismas nenustatė ieškovo prašytos nustatyti bendravimo tvarkos su nakvynėmis tėvo gyvenamojoje vietoje, taip pat, įvertinęs dukros užimtumą, jos poreikį bendrauti su bendraamžiais, sutrumpino bendravimo laiką ir numatė galimybę dukrai pageidaujant anksčiau baigti susitikimus. Dviejų šeštadienių per mėnesį bendravimas, įvertinus tai, kad dukrai lieka pakankamai laisvo laiko kitiems jos pomėgiams ir poreikiams patenkinti, nelaikytinas pernelyg intensyviu, kenkiančiu dukros interesams, o šventinių dienų paskirstymas taip pat laikytinas nevaržančiu dukros teisės šventes švęsti tiek su mama ar kitais giminaičiais, juolab, kad dukra turi teisę baigti bendravimą ir anksčiau pagal jos poreikį ir norą.

59. Kai vaikas išreiškia neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju dukros išreikštas noras bendrauti su tėvu tik tada, kai ji nori, ir tam tikros pretenzijos dėl tėvo elgesio susitikimų metu, vertintinos kaip prieštaraujančios jos pačios interesams, kadangi prigimtinis poreikis augti palaikant ryšį su abiem tėvais yra svarbesnis, nei tam tikri nesutarimai dėl bendravimo būdo, elgesio motyvų, lūkesčių ir pan. Tiek tėvas, tiek dukra, atsižvelgiant į jos amžių (15 metų), susitikimų metu turi siekti pilnaverčio bendravimo, o ne jį grįsti vien savo norų tenkinimu. Pažymėtina, kad tam tikri dukros priekaištai tėvo elgesiui susitikimų metu faktiškai grindžiami būtent jo netinkamais atsiliepimais apie mamą, kas rodo, kad tam turi įtakos ne dukros ir tėvo bendravimo problemos, bet tėvų tarpusavio santykiai, kurie pasibaigus skyrybų procesui turėtų palaipsniui sumažėti, ir dėl šios priežasties nėra jokio poreikio dar labiau sumažinti dukros bendravimą su tėvu.

60. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė tinkamą, vaiko interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, tačiau sutiktina su apeliante, kad teismo nustatyta bendravimo sąlyga, kai negalint ieškovui sutartą dieną pasiimti dukters, ši diena pridedama prie ieškovo ir dukters atostogų, vykdymo prasme yra neaiški ir gali sukelti tam tikrų sunkumų, nes susitikimas gali neįvykti dėl daugelio priežasčių, todėl neaišku, ar toks neįvykęs susitikimas visais atvejais suteikia teisę į papildomą tėvo ir dukros atostogų dieną, neaišku, kokiu būdu ir kas nustatys nepanaudotas savaitgalio susitikimų dienas ir pan. Kolegijos nuomone, tokios bendravimo sąlygos įtraukimas į bendravimo tvarką, sukelia pernelyg daug neaiškumų, jos vykdymo problemų, todėl neturėtų būti nustatyta.

61. Tikslintina ir į bendravimo tvarką įtrauktos sąlygos, susijusios su dukros bendravimu su tėvu jo gimimo dieną (vasario 18 d.) nuo 10 val. iki 16 val., kadangi teismas neįvertino, jog gimimo diena ne visada būna laisvadienį, todėl nustatytas bendravimas per visą dieną gali sutapti su dukros mokymosi užsiėmimais. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad tokia bendravimo trukmė nustatoma tuomet, jei tėvo gimimo diena sutampa su laisvadieniu, kitais atvejais tėvo gimimo dieną bendraujama pasibaigus mokymosi procesui ir ne vėliau kaip iki 20 val.

62. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodant virš paminėtus pakeitimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, tačiau įvertinus pakeitimų pobūdį, jų reikšmingumą, įvertinus tai, kad bendravimo tvarka iš esmės buvo nustatyta tinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas, nes nėra pagrindo pripažinti, kad toks nežymus bendravimo tvarkos pakeitimas galėjo turėti įtakos šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ir jų dydžiui (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

64. Tačiau sutiktina su apeliante, kad teismo sprendimu nepagrįstai iš atsakovės valstybei buvo priteista 4,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 43, 76-77, 184-185) ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

65. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas pakeičiamas iš dalies dėl neesminių bendravimo tvarkos pakeitimų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl apeliacinio proceso, valstybei neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis), nes konstatuotina, kad tokie neesminiai pakeitimai neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atsirasti, joms padidėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Pakeisti šio teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo A. J. bendravimo su nepilnamete dukra G. J. tvarka, panaikinant joje numatytą sąlygą, kad negalint ieškovui sutartą dieną paimti dukters, ši diena pridedama prie ieškovo ir dukters atostogų, taip pat patikslinant bendravimo ieškovo gimimo dieną (vasario 18 d.) tvarką, nurodant, kad šią dieną bendravimas vyksta nuo 10 val. iki 16 val. tik tuomet, kai ši diena yra laisvadienis, kitomis ne laisvadienio dienomis bendravimas ieškovo gimimo dieną (vasario 18 d.) vyksta po dukros mokymosi užsiėmimų, tačiau ne ilgiau kaip iki 20 val.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės V. J. 4,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėIzolda NėnienėTomas Romeika