Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „SNORAS Development“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ieškinį atsakovams A. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras D. A., Draudimo bendrovė A. G. Corporate&Speciality, Nordic Region (AGCS), S. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė ir šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2012 m. vasario 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DA-1147 (toliau – sutartis, ginčijama sutartis) tarp UAB „SNORAS Development" ir atsakovo A. P. sudarytą negyvenamosios patalpos - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia bei taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti ieškovo nuosavybėn negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos, ginčo patalpos) teisėtumo. Patalpos įsigytos bendrojon jungtinėn A. P. ir I. P. nuosavybėn už 695000 Eur kainą, kurią sumokėjo atsakovas A. P..Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti 2012 m. vasario 23 d. tarp UAB „SNORAS Development" ir atsakovo A. P. sudarytą negyvenamosios patalpos - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DA-1147 negaliojančia bei taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti ieškovo nuosavybėn negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė taikyti dvišalę restituciją.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Ieškovas 2012 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės ginčija trimis pagrindais – kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai, neatitinkančią juridinio asmens tikslams ir actio Pauliana pagrindu. Sprendžiant, ar yra pagrindas ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia nurodytais pagrindais, esminę reikšmę turi šalių veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Be to, reikalavimai sąžiningumo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Vertinant trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su paties skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių (t. y. žinotų kam ir kiek su juo sudarantis sandorį skolininkas yra skolingas), užtenka, kad jis tikėtinai žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, atitinkamai ir jo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).Ieškovo generalinio direktoriaus S. A., nesąžiningumo, sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais (kitose bylose dėl ginčijamų sutarčių – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-639-407/2015; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-91-464/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-114-186/2016). Nurodytose bylose teismai, be kita ko, konstatavo, kad sudarydamas sutartis ieškovo generalinis direktorius S. A. veikė nesąžiningai, vedinas neteisėtų tikslų – perleisti įmonės turtą tokiu būdu, kuris leistų išvengti prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams. Teismai nurodytą išvadą iš esmės grindė tuo, kad visi ieškovui priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriai, įskaitant ir ginčo sutartį, sudaryti per kelias dienas, kai iki 2012 metų vasario įmonei nuo 2010 m. pavyko parduoti tik du butus; tuo, kad nedelsiant po pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo, be kita ko, nuosavybės teisių į turtą perleidimo, ieškovui taikyta laikino nuosavybės teisių apribojimo priemonė; tuo, kad nors ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų tyrimo veiksmų eigos prognozavimas objektyviai sudėtingas, tačiau akivaizdu, jog ieškovo valdymo organams buvo žinoma apie jo pagrindiniam akcininkui AB bankui SNORAS iškeltą bankroto bylą ir apie jo vadovams, akcininkams pareikštus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu; taip pat nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse apibrėžta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka, nenurodant UAB „SNORAS Development“ sąskaitos duomenų, o susitariant, kad turto kainą pirkėjas turi sumokėti į UAB „SNORAS Development“ po ginčo sutarties pasirašymo nurodytą sąskaitą. Teismai konstatavo, kad tokiu būdu organizuojant atsiskaitymo modelį buvo apsunkintas ne tik ieškovo atliktų ūkinių operacijų nustatymas, bet ir sudarytos faktinės prielaidos nevaržomam įmonės lėšų panaudojimui bei Lietuvoje įmonei taikytų suvaržymų išvengimui; neteisėto rezultato siekimą rodo tranzitinis Kipre atidarytos ieškovo banko sąskaitos pobūdis – į ją atsiskaitant už turtą pervestos lėšos nedelsiant panaudotos atsiskaitant su TotalChem Tranding S.A. už iš esmės bevertes reikalavimo teises į BAB banką SNORAS.Šioje byloje atsakovas buvo įpareigotas pateikti rašytinius atsakymus į ieškovo klausimus apie savo pajamas, išsilavinimą, faktines aplinkybes sudarant ginčo sutartį ir pan. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra verslininkas, jo pajamos pakankamai didelės, ginčo patalpas ketino įsigyti komercinei veiklai vykdyti, todėl tokiam asmeniui, t. y. atsakovui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tokiam asmeniui keliami ir didesni protingumo ir apdairumo sudarant sandorius standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų.Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pagrindiniam ieškovo akcininkui BAB bankui SNORAS ginčijamos sutarties sudarymo metu jau buvo iškelta bankroto byla, jam nekilo jokių abejonių dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį tvarkos teisėtumo, jis nepasitikslino, kodėl pinigai turi būti pervesti į įmonės banko sąskaitą, atidarytą ne Lietuvoje, jam prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo sutarties sudarymo ir jo įvykdymo aplinkybėmis, nors buvo įgyjamas itin didelės vertės turtas kitoje šalyje, nei jis gyvena, t. y. atsakovas nepasidomėjo nei UAB „SNORAS Development“ finansine padėtimi, kurios pavadinimas akivaizdžiai rodo, kad ši įmonė yra susijusi su minėtu banku, prievolių kreditoriams vykdymu, nei pagrindinio akcininko BAB banko SNORAS bankroto įtaka ieškovo veiklai bei bankroto administratoriaus pozicija dėl turto pardavimo, neįsitikino, ar ieškovo valdyba pritaria tokiam sandoriui. Aplinkybė, kad atsakovas šių aplinkybių neįvertino dėl nepagrįsto pasitikėjimo UAB „SNORAS Development“ ir jo generaliniu direktoriumi S. A. ir (ar) notaru, tvirtinusiu ginčo sutartį, tik patvirtina, kad atsakovas elgėsi nepateisinamai neapdairiai. Apdairiam, protingam ir rūpestingam įgijėjui, juolab turinčiam aukštąjį finansinį-ekonominį išsilavinimą ir užimančiam aukštas pareigas, neabejotinai būtų kilę abejonių, ar UAB „SNORAS Development“ pageidauta atsiskaitymo tvarka nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų (tuo labiau, kad ieškovas ginčijamos sutarties sudarymo metu, pagal Juridinių asmenų registre įregistruotus finansinės atskaitomybės duomenis, buvo faktiškai nemokus). Reikšminga, kad atsakovas atsiskaitymą įvykdė jau po to, kai buvo išviešintas ieškovo turto areštas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovas žinojo apie sudaromos sutarties neteisėtumą (ginčijama sutartimi siekiamų priešingų teisei tikslų), o nurodytą neveikimą yra pakankamai pagrindo pripažinti kaip jo nesąžiningumą.Reikšminga, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl ginčo sutarties sudarymo gautų/turėtų pajamų. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas apie parduodamas ginčo patalpas sužinojo ir dalyvavo ieškovo vykdomoje neteisėtoje turto pardavimo schemoje neatsitiktinai (CPK 185 straipsnis) ir leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą.

Dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu

Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatymas nėra nustatęs kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl sprendžiant, ar sudarytos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, turi būti vertinama ne tik sudarytų sandorių formalioji pusė, tačiau ir tai, ar jų sudarymas atitinka valstybėje pripažįstamus teisingumo, protingumo standartus, visuomenės narių interesų derinimą, pareigos, padorumo suvokimą ir ar toks sandorių sudarymas nėra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).Sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu.Įrodymų visetas ir įvykių seka sudaro pagrindą ieškovo direktoriaus S. A. ir atsakovo veiksmus vertinti, kaip nesusijusius su įprasta bendrovės verslo eiga. Labiausiai tikėtina, kad sudarant ginčijama sutartį, buvo pasinaudota ieškovo UAB „SNORAS Development“ akcininko AB banko SNORAS kontrolės nebuvimu po bankroto bylos iškėlimo ir siekta ne sąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo gaunant pinigines lėšas į įprastai naudojamą ieškovo sąskaitą banke „Swedbank“ AB. Teismo vertinimu, imituojant teisėto formaliai civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymą ir vykdymą, buvo siekiama sumažinti UAB „SNORAS Development“ turimo materialaus turto masę ir taip išvengti nemokaus subjekto turto suvaržymų ir įsipareigojimų įmonės kreditoriams įvykdymo. Ginčo sutartimi buvo pažeisti ne tik UAB „SNORAS Development“, bet ir jo kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas ir jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl konstatuotinas ginčijamos sutarties niekinis pobūdis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu

CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai.Nagrinėjamu atveju ieškovo teisnumą pažeidė šalių įvykdytas atsiskaitymo už parduodamas patalpas būdas, pagal kurį ieškovas, jau būdamas faktiškai nemokus, neteko didelės vertės turto. Ieškovo parduodamo turto schema – atsiskaitymas už turtą įvykdomas per tam tikslui užsienio valstybėje atidarytą banko sąskaitą, į kurią pervestos lėšos nedelsiant pervestos užsienio įmonei, kuri vėliau buvo išregistruota, iš kurios už pervestus pinigus ieškovas įsigijo reikalavimo teises į bankrutuojančią įmonę (BAB banką SNORAS), patvirtina, kad sutartis buvo komerciškai nenaudinga ieškovui. Šiuo atveju sutarties komercinis naudingumas negali būti aiškinamas tuo, kad už turtą, įsigytą pagal ginčijamą sutartį, atsakovas sumokėjo didesnę nei rinkos kainą, nes prieš tai nurodyta, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesąžiningas ir apie ieškovo nurodytą atsiskaitymo tvarkos žalingumą ieškovui ir kad toks sandoris gali būti pripažįstamas kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui turėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ginčijama sutartis pripažįstama negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.Nors ieškovo vadovui valdybos suteiktas leidimas parduoti turtą de jure nebuvo atšauktas, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties, įsipareigojimų BAB bankui SNORAS ir jo bankroto leidžia teigti, jog ieškovo vadovas, prieš sudarydamas ginčo turto perleidimo sandorį, privalėjo įsitikinti, ar jam pritaria valdyba bei akcininkų susirinkimas. Vadovo pareiga prieš atliekant konkretų teisinį veiksmą, ypač kai nuo leidimo jį atlikti suteikimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, pasitikrinti, ar valdybos bei akcininkų susirinkimo sprendimas konkrečiu klausimu nėra pasikeitęs, tiesiogiai išplaukia iš jį ir jo vadovaujamą įmonę siejančių fiduciarinių santykių. BAB bankui SNORAS – ieškovo akcininkui ir pagrindiniam kreditoriui – iškėlus bankroto bylą, ieškovo vadovas S. A., prieš priimdamas sprendimus parduoti įmonei priklausantį didelės turtą, privalėjo išsiaiškinti akcininko BAB banko SNORAS teismo paskirto administratoriaus poziciją šiuo klausimu.

Dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu

Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinta, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).Nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, kaip pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 6.66 straipsnį: 1) sandorį ginčija bankrutavusios įmonės bankroto administratorius, veikiantis įmonės kreditorių interesais, kurie turi reikalavimo į UAB „SNORAS Development“ teises; 2) ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nes sumažino įmonės turimą turtą (pinigines lėšas) įsipareigojimų įvykdymui; 3) UAB „SNORAS Development“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties; 4) UAB „SNORAS Development“ ir atsakovas buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaroma sutartis pažeis UAB „SNORAS Development“ ir jo kreditorių teises.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintinas ir ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio pagrindais.Panašių konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu atlikto teisinio visos situacijos įvertinimo (sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.81, 182 ir 6.66 straipsnius) pagrįstumą pripažino ir iš esmės analogišką bylą nagrinėjęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015); tokios pačios išvados dėl kitų sudarytų sutarčių negaliojimo, esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, padarytos ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-639-407/2015; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-91-464/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-114-186/2016).

Dėl restitucijos taikymo

Ginčijamos sutarties pripažinimas negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, 1.82 straipsnio 1 dalį ir 6.66 straipsnį sudaro pagrindą restitucijos taikymui.Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.Teismas, įvertinęs tai, kad abi sandorio šalys pripažintos nesąžiningomis, į kasacinio teismo išaiškinimą iš esmės analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015), į ieškovo patikslintą reikalavimą, sprendžia, jog šiuo atveju taikytina dvišalė restitucija – ieškovui nuosavybėn grąžintinos ginčo patalpos, o atsakovui A. P. iš ieškovo priteistina jo sumokėta suma – 695 000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo; atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3201 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismuose yra (buvo) nagrinėjama ne viena civilinė byla, kuriose ieškovas pareiškęs iš esmės analogiškus ieškinius skirtingiems nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjams ir rėmėsi analogiškais teisiniai argumentais, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1500 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovo A. P. priteistina 8108 Eur žyminio mokesčio ir 26 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. vasario 23 d. tarp UAB „SNORAS Development" ir atsakovo A. P. sudarytą negyvenamosios patalpos - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DA-1147 negaliojančia bei taikyti dvišalę restituciją natūra - grąžinti ieškovo nuosavybėn negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo BUAB „Snoras Development“ priteisti atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 695 000 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis tūkstančius eurų), sumokėtų pagal 2012 m. vasario 23 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-1147.

Priteisti ieškovui BUAB „SNORAS Development“ iš atsakovo A. P., gim. 1975 m. spalio 9 d., 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.