- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-91-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00748-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje 2-90-232/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės „Snoras Development“ ieškinį atsakovei A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A., S. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Snoras Development“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 116-122) prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės A. S. 2012-02-23 sudarytą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir 1/11 dalies negyvenamosios patalpos – garažo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-1160 negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti ieškovės nuosavybėn butą ir garažą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog po Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi ieškovei iškeltos bankroto bylos bankroto administratoriui paaiškėjo, kad ieškovė, pažeisdama įmonės įstatus, įpareigojančius vystant verslą racionaliai naudoti bendrovės turtą bei lėšas, veikti pelningai, tuo metu dėl savo finansinės padėties jau negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, neturėdama savo kreditoriaus, bankrutuojančio banko Snoras, rašytinio sutikimo, kuris buvo privalomas pagal judviejų kredito sutartį, ieškovės tuometiniams valdymo organams bei akcininkams veikiant nesąžiningai, piktavališkų susitarus, įskaitytinai ir su pačia atsakove, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovės nuosavybėn turtą iš esmės neatlygintinai. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktu pirkėja (atsakovė) buvo įsipareigojusi pervesti pardavėjai (ieškovei) 160 000 Eur turto pardavimo kainą per 30 kalendorinių dienų į pardavėjos nurodytą sąskaitą, tačiau minėta pinigų suma, kaip patvirtina ieškovės banko sąskaitų įplaukų analizė, nebuvo gauta. Iš to daro išvadą, kad ginčijamas sandoris prieštaravo įmonės veiklos komerciniams tikslams, pažeidė įmonės teises, jos teisnumą, toks sandoris prieštaravo viešajai tvarkai bei gerai moralei. Ginčijamo sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo, o jį sudarydama pažeidė ir nemokios įmonės kreditorių teises (CK 1.81 str.,1.82 str., 6.66 str.).