Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėm patrauktam asmeniui I. K., jos atstovui advokato padėjėjui A. B. (dalyvaujant nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. atstovo advokato padėjėjo A. B. (toliau-ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Savulės 2024 m. lapkričio 19 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N- 6258-2024, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja nutarimu I. K. paskyrė administracinę nuobaudą už tai, kad ji 2024 m. spalio mėn. 26 d. 08 val. 13 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai, pritaikius paklaidą, jai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Už nurodytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, I. K. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Tuo pačiu nutarimu I. K. atstovo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, atmestas.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodo, kad institucija, priėmusi nutarimą, paskyrė per griežtą nuobaudą. Skunde pažymėta, kad su padarytu nusižengimu I. K. sutinka ir dėl to labai gailisi, atsakomybės nevengia ir jaučiasi kalta. 2024 spalio mėn. 25 d. vakarą I. K. trijų metų ir penkerių mėnesių vaikas smarkiai karščiavo, todėl jos mama padėjo juo pasirūpinti. Dėl savo vaiko sveikatos būklės I. K. patyrė didelį stresą ir nerimą. Manydama, kad šiek tiek alkoholio padės atsipalaiduoti ir nurimti, I. K. alkoholio pavartojo sąlyginai nedaug, išgėrė du kokteilius, kurių sudėtyje buvo nedidelė dalis alkoholio. Stipraus apsvaigimo tą vakarą nejautė, miegoti nuėjo apie vidurnaktį, tačiau naktis buvo nerami ir bemiegė, kadangi vaikas vėl pradėjo karščiuoti. Ryte, manydama, kad praėjo pakankamai laiko alkoholiui pasišalinti iš organizmo, nejusdama jokio jo poveikio ir neblaivumo požymių I. K. vairavo transporto priemonę, vyko į darbą. Prieš pradėdama vairuoti I. K. jautėsi visiškai gerai, jokių apsvaigimo požymių nejuto ir nesijautė esanti neblaivi, jos orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net nekilo mintis apie tai, kad jai galėtų būti nustatytas neblaivumo laipsnis. Pažymėta, kad jeigu I. K. būtų jautusi bent kažkokį alkoholio poveikį tikrai nebūtų sėdusi prie automobilio vairo, tačiau neturėdama specialiųjų žinių apie žmogaus organizmo veiklą šalinant alkoholio perteklių iš organizmo ir tokių procesų trukmę, neturėdama specialių įrenginių alkoholio kiekiui matuoti, I. K. negalėjo net numanyti, kad jai nejuntamas jos organizme esantis išlikęs alkoholio kiekis, viršys įstatymų numatytą leidžiamą ribą. Skunde pažymėta, kad tuo metu, kai I. K. buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kelyje praktiškai nevyko jokio intensyvaus eismo. Policijos pareigūnai I. K. sustabdė kontrolinio patikrinimo metu, tačiau ne dėl jos keisto, nesaugaus, grubaus ar agresyvaus vairavimo. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad I. K. jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą neturėjo ir to nesiekė, tiesiog vadovaudamasi jai suvokiama gera savijauta neturėjo pagrindo įtarti, kad jos organizme yra išlikęs nejuntamas alkoholio kiekis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą. Vertinant šio nusižengimo padarymo aplinkybes, matyti, kad nusižengimas yra netikėtas ir pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl laikytinas kaip atsitiktinio pobūdžio. I. K. šiurkščių pažeidimų praeityje nėra padariusi, neteista ir dėl padaryto pažeidimo yra linkusi taisytis, savo poelgį be galo smerkia, jaučiasi atlikusi didžiulį nusižengimą ne tik prieš kitus vairuotojus, tačiau prieš save, savo šeimą, artimuosius, darbdavį ir kolegas, o tai I. K. juntama, kaip didžiausia bausmė. Pažymėta, kad I. K. charakterizuojama teigiamai, darbdavio ji apibūdinama kaip kruopšti, atsakinga, pareiginga darbuotoja. Dirbdama įmonėje ji niekada nebuvo nusižengusi, laikėsi visų įmonėje nustatytų vidinių taisyklių. Pareiškėjas nurodo, kad I. K. darbo vieta yra nutolusi nuo jos gyvenamosios vietos, o visuomeninis transportas nesuteikia jai galimybės važiuoti į darbovietę, todėl I. K. į darbą, kuris yra vienintelis jos pajamų šaltinis, vyksta automobiliu. Netekusi teisės vairuoti I. K. negalės vykti į darbą, todėl kyla reali grėsmė, kad I. K. apskritai neteks savo vienintelio pajamų šaltinio. I. K. turi finansinių įsipareigojimų, todėl, netekusi teisės vairuoti ir netekusi darbo, negalės jų tinkamai ir laiku vykdyti. Pažymėta ir tai, kad I. K. netekusi teisės vairuoti transporto priemones susiduria su dideliais susisiekimo sunkumais, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jai, bet jos šeimai ir artimiesiems. I. K. praradusi teisę vairuoti nebegali vykti į darbą, nuvežti vaiko į darželį, nuvykti į parduotuvę, gydymo įstaigą ar pasirūpinti kasdieniniais buitiniais darbais susijusiais su išvažiavimu į miestą. I. K. sutuoktinio namuose didžiąją laiko dalį nebūna, kadangi jis dirba užsienyje, todėl vienintelė turinti teisę ir galinti vairuoti automobilį yra ji viena. Akivaizdu, kad galimybės vairuoti automobilį neturėjimas ar teisės tai daryti apribojimas, sukuria sunkumus, dėl kurių atsiranda papildomos finansinės išlaidos. Pareiškėjas mano, kad paskirta administracinio poveikio papildoma poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui yra neproporcinga esamai situacijai ir I. K. atveju varžytų veiksmus akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų .Institucija pažymi, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Institucijos atstovo nuomone, ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą asmuo padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teises aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus tam tikram laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemonę. Pažymi, kad įpareigojimai, suvaržymai, sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusižengimo pasekmė. Tačiau nei finansiniai nuostoliai, nei asmeniniai nepatogumai neturi viršenybės lyginant su viešuoju interesu, kuris reikalauja, kad asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, būtų traukiami už tai atsakomybėn ir dėl to pelnytai patirtų įvairius suvaržymus. Atsiliepime kritikuojamas skundo argumentas, kad padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių padarinių – pažymima, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitas teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju I. K. administracinėn atsakomybėn traukiama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų 3 administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius. Institucijos atstovas nurodo, kad reikalingumą turėti teisę vairuoti transporto priemones grindžia darbinių funkcijų vykdymų - ūkio priežiūra, negalės tinkamai pasirūpinti savo šeimos gerove, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą, sutuoktinę bei mamą nuvežti į gydymo įstaigas. Akivaizdu, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti galimybes tenkinti savo bei šeimos poreikius, tačiau pažymėta, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Mano, kad terminų sutrumpinimas už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir bendros valstybės politikos griežtinti atsakomybės už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, teisingumo ir protingumo principų.

Teismo posėdžio metu I. K. skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti, nuoširdžiai gailėjosi, aiškino jaučianti didelę gėdą, pergyvena. Nurodė, kad nusižengimo padarymo dienos išvakarėse vartojo alkoholį (tris kokteilius su degtine), kitos dienos rytą važiavo į darbovietę, jautėsi blaivi. Prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės, nurodė, kad iki darbovietės yra 6 kilometrai, viešojo transporto eismas jos gyvenamojoje kaimiškoje vietovėje neišvystytas, nepatogus, o naktimis iš darbo parvykti namo be aplinkinių pagalbos neįmanoma. Pažymėjo, kad šeimoje auga mažametis vaikas. Nors sutuoktinis turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jo darbas susijęs su ilgalaikiais išvykimais į užsienį, taigi tuo metu ji viena atsakinga už sūnaus priežiūrą, jo pristatymą į ugdymo ar gydymo įstaigas. Pažymėjo, kad teise vairuoti transporto priemones ji naudojasi jau 14 metų, niekada nenusižengusi.

I. K. atstovas advokato padėjėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. K. labai gailisi pergyvena dėl nusižengimo, ji nėra linkusi vartoti alkoholio alkoholį vartojo išvakarėse, prieš vairuodama sąžiningai klydo dėl savo būklės. Manė, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti skundą, institucijos atstovui nedalyvaujant. Prašė vadovautis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant šios priemonės taikymo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs teismui pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus ir teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas I. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi ANK 422 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustatant trupesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminas.

Iš esmės pritartina Institucijos nurodytoms aplinkybėms, jog I. K. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad I. K. savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, jog iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus.

Pateiktame skunde akcentuojama tai, kad I. K. neturėjo jokios tyčios padaryti administracinį nusižengimą ir nejautė jokių neblaivumo požymių, dėl ko negalėtų vairuoti automobilio. Atstovas teismo posėdžio metu taip pat pabrėžė, kad nusižengimo padaryme nėra tyčios. Šiame kontekste, pritartina Institucijos pateiktame atsiliepime nurodytiems argumentams, jog teismų praktikoje nurodyta, kad tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, nesant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad I. K. buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, kuris tik nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,41 promilės). Bylos duomenys patvirtina, jog I. K. neneigė, jog iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau nurodė, jog sėsdama už vairo nesijautė apsvaigusi, jautėsi gerai, jos judesiai buvo koordinuoti, su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, manytina, jog I. K., iš vakaro vartojusi alkoholį, išties galėjo sąžiningai klysti dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, kadangi buvo įsitikinusi, jog yra blaivi.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais I. K. jokios žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Anksčiau nėra bausta administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog ji nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su teismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, sąlygotas asmens suklydimo dėl savo apsvaigimo. Juolab, kad tai patvirtina ir byloje esanti teigiama I. K. charakteristika.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog neigiamų pasekmių kilimas pažeidėjui yra savaime suprantamas ir apie galimas kilsiančias pasekmes, asmenys įspėjami įstatymo normose. Kaip ir teisingai nurodoma, jog vien aplinkybės susijusios su šeimyninėmis ar darbinėmis aplinkybėmis, negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimas. Visgi, šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidimą padariusį asmenį ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), darbo grafikas nėra pastovus, darbas baigiasi ir nakties metu, augina mažametį vaiką, netekus galimybės nuvykti į darbovietę kyla grėsmė netekti darbo. Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, jog I. K. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams būtų jaučiamos neigiamos pasekmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad I. K. dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkusi pasitaisyti. Atsižvelgtina į paties pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad I. K. augina mažametį vaiką, sutuoktinio namuose didžiąją laiko dalį nebūna, kadangi jis dirba užsienyje, todėl vienintelė turinti teisę ir galinti vairuoti automobilį yra ji viena, šeima turi finansinių įsipareigojimų.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jog nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala, I. K. sustabdyta policijos pareigūnų esant patikrinimo kontrolei, į nustatytą girtumo laipsnį, kuris nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, duomenų, jog būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus nėra, įvertinus visą kompleksą nustatytų aplinkybių susijusių su šeimyninių ir darbinių aplinkybių, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 mėnesių (tokios praktikos, formuodami vieningą teismų praktiką, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.AN2-25-348/2024, Nr.AN2-5-348/2024). Šiame kontekste pažymėtina, jog visai neskirti, kaip to prašoma skunde, administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo. Tačiau neabejotina, kad atėmus I. K. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, ji vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Institucijos nutarimas keičiamas, I. K. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 3 mėnesių, kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

I. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Savulės 2024 m. lapkričio 19 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6258-2024 dalį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, I. K. paskirti administracinio poveikio priemones- specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 ( dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.