- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2-2972-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24195-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. P., A. M.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. M. ir V. P. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, (toliau – Skyrius, Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atskirti nepilnametį vaiką D. M. nuo motinos V. P.; 2) neterminuotai apriboti tėvo A. M. valdžią vaiko D. M. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą vaikui D. M. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės V. P. išlaikymą vaikui D. M. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 5) iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja I. P.; 6) laikinąją rūpintoją skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovų priteisto išlaikymo administratore; 7) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnametis yra netekęs tėvų globos. (duomenys neskelbtini) Tarnyba iš policijos gavo pranešimą. Pranešime nurodoma, jog policijai pranešė vaiko motina, kurios teigimu, po konflikto tarp jos ir sūnaus vaikas pabėgo iš namų. (duomenys neskelbtini) pokalbio su Skyriaus specialistėmis metu vaikas nurodė, kad naktį jam mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes, pasak nepilnamečio, jis nenorėjo išgerti jam paskirtų vaistų, todėl berniukas labai supyko ant mamos ir nusprendė pabėgti pas senelę, su kuria puikiai sutaria. Vaikas nurodė, kad konflikto metu motina garsiai rėkdavo, o jos sugyventinis laikė stipriai jį už rankos, kad vaikas nepabėgtų. (duomenys neskelbtini) pokalbio su Skyriaus specialistėmis metu vaiko motina V. P. nurodė, kad sūnus yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, o pažaidęs kelias valandas tampa agresyvus, nesivaldo. Paaiškino, kad konfliktas įvyko todėl, jog vaikas atsisakė nustoti žaisti kompiuterinius žaidimus, atiduoti telefoną, pradėjo stumdytis, tuomet moteris iškvietė policiją ir medikus. Ieškovė nurodė, kad įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) vertinta vaiko situacija, nustatytas vaikui apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūros priemonė pas vaiko prosenelę Z. N., vėliau pas krikšto mamą I. P., nes prosenelė neturėjo galimybės užtikrinti vaikaičiui mokymosi nuotoliniu būdu. Ieškovė nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma – (duomenys neskelbtini) mažamečiui D. M. buvo nustatyta laikinoji globa „Vilniaus SOS vaikų kaime“; (duomenys neskelbtini) vaikas buvo grąžintas į šeimą; (duomenys neskelbtini) šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Ieškovė nurodė, kad V. P. užrašė sūnų į vaikų dienos centrą, tačiau berniukas nesutiko lankyti užsiėmimų, jo teigimu, jis tam poreikio nemato, turi internetinių draugų, jam to pakanka. Ieškovės teigimu, atsakovei nepavykus motyvuoti sūnaus nueiti į mokyklos psichologo konsultacijas, pati psichologo konsultacijų tėvystės įgūdžių klausimais nelankė, nematė poreikio. Moters teigimu, yra lankiusi anksčiau ir dėl intensyvaus darbo krūvio būtų sunku. Pastebima, kad mama prašo pagalbos „sutvarkyti sūnų“, tačiau pati nėra linkusi domėtis, kaip gali prisidėti prie santykio su juo keitimo. Ieškovė pažymėjo, kad laikinosios priežiūros metu su V. P. šeima dirbę Skyriaus mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistai pateikė informaciją, jog vaiko motina negeba skirti kokybiško dėmesio sūnui, neįsiklauso į berniuko norus, neatliepia jo poreikių, moteris auklėdama šaukia, neįsiklauso į vaiką, vengia prisiimti asmeninę atsakomybę už susidariusią situaciją, permesdama ją sūnui, specialistų teikiamų rekomendacijų nesilaiko, teikiamos pagalbos sau nepriima. Nurodė, kad D. M. auga galimai smurtinėje aplinkoje, išgyvena stiprius jausmus dėl destruktyvių santykių su motina, kylančių konfliktų, dėl to kyla sunkumų ir mokymosi procese. Darbo su vaiku metu priklausomybių specialistė nepastebėjo priklausomybės kompiuteriniams žaidimams. Vaikas įvardijo, kad jeigu pasikeistų neprognozuojamas ir nevaldomas motinos elgesys, norėtų gyventi su ja. Darbo metu pastebėta, kad vaiko, gyvenant laikinai prižiūrinčio asmens namuose, mokymosi pasiekimai pagerėjo, berniukas prisideda prie veiklos, pats inicijuoja užsiėmimus, problemų dėl elgesio nekyla. (duomenys neskelbtini) apsilankymo metu atsakovė pasipiktino specialistų rekomendacija kreiptis dėl psichiatro konsultacijos ir atsisakė toliau bendradarbiauti su MK, nuotolinio posėdžio metu atsakovė atsijungė šiam nepasibaigus, nes, anot jos, specialistai ją pažemino. Atsižvelgiant į MK pateiktas rekomendacijas, atvejo vadybininkės pateiktą motyvuotą siūlymą bei į (duomenys neskelbtini) vykusį atvejo vadybos posėdį, buvo priimtas sprendimas teikti teismui prašymą leisti paimti mažametį iš jo atstovų pagal įstatymą, šiam sprendimui pritarė posėdžio metu dalyvavę specialistai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad vaiko tėvas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime ir nėra žinomi jokie vaiko tėvo kontaktai, o vaiko motina negeba tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais ir nededa pastangų gerinti /atkurti emocinį ryšį su vaiku bei siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus jam likus be įstatyminių atstovų priežiūros, dėl ko kilo realus pavojus vaiko sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, Skyrius, siekdamas apsaugoti ir apginti geriausius vaiko interesus, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį D. M. iš jo tėvų motinos V. P. ir tėvo A. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta I. P., nustatyta vaiko globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė, nepilnametis toliau gyvena kartu su laikinąja globėja. Atsakovė socialinei darbuotojai teikia informaciją apie šeimą, tačiau tai daro tik telefonu. Atsakovė iš anksto išsakė savo poziciją specialistei, kad nenori, jog socialinė darbuotoja lankytųsi namuose, atvykti į specialistės siūlomas konsultacijas atsakovė taip pat atsisakė, motyvuodama tuo, kad daug dirba, jog galėtų prisidėti prie finansinio sūnaus išlaikymo. (duomenys neskelbtini) telefonu buvo bendrauta su laikinąja globėja. Pokalbio metu moteris informavo, kad situacija šeimoje ypatingai nepasikeitė, atsakovė minimaliai bendrauja su sūnumi, susitikus nori, kad vaikas pats palaikytų pokalbį ir eitų į kontaktą. Pasak moters, jau labai ilgai situacija nesikeičia ir vaikui reikia stabilumo. Anot laikinosios globėjos, vaikas priprato prie jų šeimos, visi turi gerą ir šiltą santykį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė negeba skirti kokybiško dėmesio sūnui, neįsiklauso į berniuko norus ir neatliepia jo poreikių, nesugeba suvaldyti emocijų ir neatlaiko ribų, elgesys dažnai yra neprognozuojamas, moteris greitai susierzina ir ne visada adekvačiai vertina situacijas. Vertinant atvejo vadybos procesą, galima teigti, kad esminių pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. Ieškovės teigimu, po paskutinio posėdžio (duomenys neskelbtini) iki šios dienos atsakovė neužsiregistravo į šeimos terapijos konsultacijas, neatnaujino individualių psichologinių konsultacijų, vangiai bendradarbiauja su šeimos socialine darbuotoja ir nesiekia produktyviai leisti laiką su sūnumi. Ieškovės teigimu, atsakovei nepavyksta atkurti kontakto su sūnumi dėl to, kad ji vengia prisiimti asmeninę atsakomybę už susidariusią situaciją, permesdama ją sūnui arba kitiems žmonėms. Atsakovė nesuvokia, kad vaikas išgyvena stiprius jausmus dėl destruktyvių santykių su motina, neįvertina galimų pasekmių jo psichosocialiniam vystymuisi. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pati teigia, jog vaikui yra geriau gyventi su krikšto mama. Pasak atsakovės, ji nepasiruošusi tam, kad sūnus grįžtų namo, nes neišvengiamai vėl kils konfliktų. Atsakovė nesijaučia pajėgi auginti sūnų ir valdyti galimas konfliktines situacijas. Tarnybos teigimu, atsakovė negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir užtikrinti vaiko interesų bei saugios aplinkos (motina stokoja tėvystės įgūdžių, vengia prisiimti atsakomybę, jos emocijos nestabilios, nepilnamečio vaiko motina neprieštarauja, kad sūnus gyventų su teta, taip pat berniukas išreiškęs norą gyventi su teta ir nenori keisti savo įprastinės gyvenamosios aplinkos, todėl vaikas – D. M. – yra atskirtinas nuo motinos V. P.. Tuo tarpu atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kai vaikui suėjo vieneri metai, ir nuo to laiko ryšio su atsakove ir sūnumi nebepalaikė, nežinoma, kur atsakovo gyvenamoji vieta ir kur dirba. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi, vengia atlikti pareigas vaikui, vaiko nematė daugiau nei dešimt metų, todėl atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio D. M. atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovų atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į atsakovės pajamas, kurios yra mažos – atsakovės pajamos siekia 500 Eur / mėn. Prašo priteisti iš atsakovės 120 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į jos vaiko D. M. interesus, atsižvelgdama į esamą padėtį, jog sūnus iki šiol pagalbos iš esmės negavo, nors pastangų buvo įdėta daug asmeniškai pačios atsakovės ir atsakovei bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, sutinka, kad nepilnametis D. M. būtų atskirtas nuo motinos V. P.. Nurodė, kad atsakovo pozicija dėl pareikšto ieškinio atstovui nežinoma. Su kitais ieškinio reikalavimais sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo iki 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taip pat posėdžio metu paaiškėjus aplinkybei, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas vaikui teismo patvirtinta taikos sutartimi, patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui iki 150 Eur / mėn.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė priteisti iš jos 120 Eur / mėn. išlaikymą vaikui. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė visada bus šalia vaiko, tačiau jeigu vaikui pas trečiąjį asmenį I. P. gyventi geriau, atsakovė neprieštarauja.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Sutiko su ieškinio reikalavimais, pareikštais atsakovui A. M.. Prašė teismo nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kadangi vaikas priverstas gyventi su vaiko motinos seserimi, o atsakovė tam neprieštarauja. Atsakovės turtinė padėtis prasta, uždirba mažai pinigų. Atsakovės kaltės nėra, ji vertina situaciją ir nori, kad vaikui būtų geriau.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. P. nurodė, kad nori, jog vaikas gyventų kartu. Trečiojo asmens teigimu, vaikas su ja apsiprato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovės V. P. ir atsakovo A. M. taikos sutartis, kuria buvo nustatyta, kad A. M. nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui kas mėnesį moka periodines išmokas po 400 Lt iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti D. M. iš jo tėvų V. P. ir A. M. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta I. P., nustatyta vaiko globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje.
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
14. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad viešosios įstaigos Pal. J. Matulaičio centro specialistai nuo (duomenys neskelbtini) taiko atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovei. Atsakovė yra baigusi pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, tačiau augindama sūnų netaiko įgytų žinių praktikoje. Atsakovė negeba skirti vaikui kokybiško dėmesio, neįsiklauso į sūnaus norus ir neatliepia jo poreikių. Atsakovė negeba suvaldyti emocijų ir neišlaiko ribų. Atsakovės elgesys apibūdinamas kaip neprognozuojamas, atsakovė greitai susierzina ir ne visada adekvačiai vertina situacijas. Po atvejo vadybos posėdžio (duomenys neskelbtini) atsakovė vangiai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, tik iš dalies vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, nereguliariai lanko sūnų, dažniausiai bendrauja telefonu (el. b. 1 t., b. l. 114–115).
16. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį D. M. iš jo tėvų V. P. ir A. M. bei nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui paskirta laikinoji globa, globos vietą nustatant laikinosios globėjos trečiojo asmens I. P. gyvenamojoje vietoje (el. b. 1 t., b. l. 17).
17. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje neįrodinėja atsakovės kaltės dėl motinos valdžios netinkamo vykdymo, o ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos grindžia objektyviomis aplinkybėmis, kad vaikas gyvena su trečiuoju asmeniu, pats vaikas nenori keisti gyvenamosios vietos (t. y. remiasi vaiko nuomone), atsakovė tam neprieštarauja, socialinės darbuotojos nustatė, kad atsakovė stokoja tėvystės įgūdžių, jos emocijos nestabilios.
18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neprieštaravo ieškinio reikalavimui dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovės, pripažino, kad gyvendamas trečiojo asmens šeimoje vaikas pasidarė ramesnis, geriau sekasi mokslai, atsakovei svarbiausia – kad vaikui būtų gerai, visada galės bendrauti su sūnumi.
19. Trečiasis asmuo I. P. parodė, kad kartu su nepilnamečiu D. M. faktiškai gyvena nuo 2021 m. šv. Velykų. Anot trečiojo asmens, kai vaikas gyvena atskirai nuo atsakovės, vaiko santykiai su atsakove pasidarė geresni, vaikas pasidarė stabilesnis, ramesnis, kažkiek pagerėjo mokslai, klauso trečiojo asmens, gali su vaiku susitarti dėl kompiuterinių žaidimų.
20. Byloje pateiktas rašytinis nepilnamečio vaiko sutikimas, kad jo nuolatine globėja būtų trečiasis asmuo I. P., išreikštas vaiko noras gyventi tetos (trečiojo asmens) šeimoje (el. b. 1 t., b. l. 15).
21. Taigi nors atsakovei daugiau kaip dvejus metus taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tačiau situacija nuo vaiko paėmimo iš tėvų (sprendžiant dėl vaiko galimybės gyventi kartu su atsakove) iš esmės nepasikeitė: vaikas trečiojo asmens šeimoje gyvena beveik dvejus metus, ten jaučiasi ramus, pagerėjo mokslai, pats išreiškė norą toliau gyventi trečiojo asmens šeimoje, visi proceso dalyviai (įskaitant pačią atsakovę) sutaria, kad vaiko atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikui gyvenant kartu su atsakove buvo nustatytas vaiko pabėgimo iš namų faktas, konfliktinės situacijos su atsakove, kai buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, policija (el. b. 1 t., b. l. 38–63), atsakovė, sutikdama su ieškiniu, patvirtino, jog nėra pajėgi savarankiškai auginti sūnų, atsižvelgdamas į vaiko norą, teismas daro išvadą, kad vaiko atskyrimas nuo atsakovės yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, jog vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
22. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).
23. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
24. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
25. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
26. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
27. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (atsakovės teigimu, kai vaikui buvo 1 metai), ir jau 15 metų visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, juo nesidomi, neauklėja bei nesirūpina. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma.
28. Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų, nebendrauja su vaiku, juo nesidomi bei ilgą laiką vaiku visiškai nesirūpina, todėl, nesant objektyvių duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti, atsakovo tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui ribotina neterminuotai (CK 3.3 straipsnio 3 dalis).
29. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
30. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo inicijavimo
31. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis).
32. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).
33. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. M. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja I. P.. Vaikui gyvenant su laikinąja rūpintoja (globėja), vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal bylos medžiagą, vaiko laikinoji rūpintoja tinkamai rūpinasi vaiku.
34. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja I. P..
35. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
36. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo / padidinimo
37. Atskyrus vaikus nuo tėvų ir apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
38. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
39. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo, sumažinusi ieškinio reikalavimą, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, o atsakovo atveju – padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašoma priteisti / padidinti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 273,63 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 273,63 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
41. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
42. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko dėl 120 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės. Atsakovo atstovas taip pat sutiko su ieškinio reikalavimu padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir (ar) vertybinių popierių, atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas ne vienoje vykdomojoje byloje, kita vertus, atsakovas gyvena užsienyje jau ne vienerius metus, yra darbingo amžiaus, o įstatyme numatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį iš esmės pasikeitus aplinkybėms – nagrinėjamu atveju nuo išlaikymo priteisimo praėjus daugiau kaip 13 metų ir objektyviai dėl amžiaus iš esmės padidėjus vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti / padidinti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 120 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
43. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovų.
45. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 2 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
46. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant ją nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų administratore.
Sprendimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.