Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-10 · Administracinė byla Nr. eI2-11258-979/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
eI2-11258-979/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07820-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
U. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11258-979/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07820-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suintesuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas U. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydamas:

Šalies argumentai

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S110314, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – Sprendimas Nr. 1) tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

1.2. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 19 d. d. sprendimą Nr. 23S112217, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. liepos 27 d. (toliau – Sprendimas Nr. 2) tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

1.3. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S112819, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – Sprendimas Nr. 3);

1.4. priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 (toliau kartu – ir Sprendimai) priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui tuo pagrindu, kad 2010 m. – 2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamente (toliau – Apsaugos departamentas). VSD išvada dėl asmens grėsmės valstybės saugumui perkelta į ginčijamus sprendimus, savarankiškai neįvertinus asmens grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, neatlikus individualaus visapusiško tyrimo, neįvertinus visumoje visų Departamento klausimyne pateiktų atsakymų į klausimus, būtent, fakto, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai.

2.2. Faktas, kad prieš devynerius metus pareiškėjas Apsaugos departamente, neįrodo lojalumo Baltarusijos valdžiai ir keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nuo 2010 m. dirbo Apsaugos departamento Vitebsko skyriuje vairuotoju, darbas išskirtinai techninio pobūdžio, t. y. tiesioginės funkcijos buvo transporto priemonės vairavimas, pareiškėjas nedalyvavo Apsaugos departamento valdyme, nepriiminėjo sprendimų bei neužėmė vadovaujančių pareigų. Pareiškėjas dirbo ketverius metus, iš darbo išėjo dėl nekonkurencingo atlyginimo.

2.3. VSD išvadoje abstrakčiai vertinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2010 m. – 2014 m. dirbo Apsaugos departamente, o Sprendimuose nurodoma bendro pobūdžio informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją ir apie Rusijos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje bei Baltarusijos įsitraukimą į karą, be to, nėra nepagrindžiama, kuo remiantis yra daroma išvada, kad praėjus 9 metams po išėjimo iš tarnybos, pareiškėjas palaiko Baltarusijos režimą ir vykdomą politiką bei kokiais konkrečiais veiksmais tai pasireiškia.

2.4. Nuo 2015 m. pareiškėjas dirbo privačiame sektoriuje tolimųjų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju: nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. dirbo įmonėje ,,Barstransplius“, nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. lenkų įmonėje ,,Empar Jerzy Aksiucik“, nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. įmonėje ,,Laplamder“ ir neturi jokių ryšių su jokiomis Baltarusijos institucijomis bei gyvena, kaip paprastas eilinis pilietis. Dirbti į Lietuvos įmonę perėjo dėl didesnio darbo užmokesčio ir nuo 2017 m. gyvena bei dirba Lietuvoje tolimųjų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (pagal trūkstamą profesiją), o atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas. UAB „Ugnesa“ dirba nuo 2021 m. rugsėjo 18 d., darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip kruopštus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas bei komunikabilus, draugiškas ir patikimas kolega.

2.5. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena pakankamai ilgą laiką – septintus metus, sąžiningai dirba ir moka mokesčius bei sparčiai integruojasi į Lietuvos visuomenę ir jį su Lietuva sieja glaudūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nėra siekęs, kadangi dėl intensyvaus darbo grafiko, neturėjo laiko skirti mokslams, kad galėtų laikyti lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvoje ar padaręs nusikaltimų ir (ar) nusižengimų. Pareiškėjas nėra atlikęs absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, nėra lojalus Baltarusijos valdžiai, neturi absoliučiai jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis.

2.6. Ginčijami Sprendimai neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje, t. y. priimti neatsižvelgus į proporcingumo principą, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, tinkamai neargumentuoti, todėl turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Priimdamas Sprendimus Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

3.2. VSD 2023 m. liepos 5 d. rašte Nr. 18-7399 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – VSD išvada) nurodė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Apsaugos departamente (tarnavo nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. vairuotoju Vitebsko srt. Valdybos apsaugos departamente), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Galimybės gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims lojaliems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.3. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą Apsaugos departamente, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Sprendžiant dėl grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą neturi būti nurodomi konkretūs veiksmai ar duomenys, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

3.4. Sprendimuose vertinti pareiškėjo socialiniai bei ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje ir nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą išduotą darbo pagrindu, galiojusią nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti darbo pagrindu, galiojo nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 6 d., nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2023 m. liepos 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo įdarbintas UAB „Motusbona“, nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. yra įdarbintas UAB „Ugnesa“. Duomenų apie turėtus šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

3.5. VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Įvertinus pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis (šeiminių ryšių nenustatyta), pareiškėjo ekonominius ryšius (ekonominiai ryšiai neilgalaikiai), ir atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

3.6. Sprendimuose nebuvo apsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

4.1. Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), 16 punkte.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną nurodė, kad nuo 2010 m. – 2014 m. tarnavo Apsaugos departamente. VSD vertinimu pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos institucijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

4.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

4.4. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

4.5. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dėl Sprendimo Nr. 2, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi ir dėl Sprendimo Nr. 3, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus). Sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, kuriam Departamento 2021 m. liepos 20 d. sprendimu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2023 m. liepos 27 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 17 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Departamente pildydamas klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“, be kita ko, nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gegužės m. tarnavo Apsaugos departamente. Atsakydamas į Departamento klausimyno 3 klausimą „Ar esate atlikęs karinę tarnybą“ nurodė, kad karinę tarnybą Baltarusijoje atliko nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2010 m. birželio 19 d. kariniame dalinyje Nr. 89417, grandiniu („jefreitorius“), specialiosios paskirties desantinių oro pajėgų brigadoje.

7. Departamentas VSD išsiuntė paklausimą ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD išvada Departamentas informuotas, kad pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD išvadoje taip pat nurodoma, kad:

7.1. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

7.2. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte. Atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi prašo pareiškėjui neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

8. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir be VSD išvadoje nurodytų motyvų:

8.1. Remiamasi Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“.

8.2. Nurodoma, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Departamento klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Aplinkybė, kad pareiškėjas Apsaugos departamente tarnavo iki 2014 m. nepaneigia grėsmės valstybės saugumui.

8.3. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, asmuo gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2017 metų, tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę.

8.4. Įvertinus pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. gegužės 10 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. liepos 27 d., duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

8.5. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

8.6. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, darbo šalyje laikotarpį ar kitas aplinkybes.

9. Sprendimu Nr. 2 panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2023 m. liepos 27 d. ir be VSD išvadoje ir Sprendime Nr. 1 nurodytų motyvų, nurodyta, kad:

9.1. SODRA informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo įdarbintas UAB „Motusbona“, nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. yra įdarbintas UAB „Ugnesa“. Departamento vertinimu, nors pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2017 m. šis darbo laikotarpis neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

9.2. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

9.3. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais, jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Departamento vertinimu, pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

9.4. VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

10. Sprendimu Nr. 3 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir be VSD išvadoje ir Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 nurodytų motyvų, pažymėta, kad:

10.1. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

10.2. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, Departamento vertinimu, jo darbo laikotarpiai Lietuvoje neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, be to, nors pareiškėjas atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, ir laiko Krymą Ukrainos dalimi, tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo tarnybos Apsaugos departamente, ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

10.3. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

10.4. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus neindividualizavo pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, Sprendimai priimti padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais objektyviais faktais.

12. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

13. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

14. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

15. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LLG Aprašas), 76 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, nustatęs, jog užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis LLG Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

16. VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar VSAT, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą (LLG Aprašo 79 punktas). Departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 1) išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (LLG Aprašo 80.1 papunktis), 2) organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus <...> (LLG Aprašo 80.2 papunktis), 3) patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją <...> (LLG Aprašo 80.3 papunktis).

17. Motyvuotas sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi parengiamas išnagrinėjus užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą bei prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgus į LLG Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose nurodytus duomenis, LLG Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytas išvadas, Aprašo 80.1 papunktyje nustatyta tvarka gautus duomenis ir LLG Aprašo 80.2 papunktyje užsieniečio užpildytą apklausos lapą ar padarytą pokalbio su juo vaizdo ir (ar) garso įrašą bei pateiktus papildomus dokumentus, LLG Aprašo 91, 94 ir 99 punktuose atliktas apklausas, LLG Aprašo 100 punkte nurodytą surinktą medžiagą ir pažymas, gautus atsakymus į LLG Aprašo 98.4 papunktyje nurodytus prašymus, pagal Įstatymo 11 straipsnio 51 dalį Departamente gautus priimančiųjų įmonių pranešimus, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pranešimus apie jų panaikintus leidimus gyventi, turėjusius įrašus „ICT“ (LLG Aprašo 102.3 papunktis).

18. Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba VSAT informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba VSAT gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu) (LLG Aprašo 131 punktas).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

21. Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi VSD pateikta informacija apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, kad 2010 m. – 2014 m. tarnavo Apsaugos departamento Vitebsko srities valdybos vidaus reikalų organuose.

22. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

23. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

24. VSD išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui yra lakoniška, pateikta pagal pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su darbine veikla, vertinimą dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, kartu nurodant, kad pareiškėjas 2010 m. – 2014 m. tarnaudamas Apsaugos departamente privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo klausimyne pateikta informacija ir nustatytos bylos duomenimis aplinkybės, kad pareiškėjas atliko privalomą karinę tarnybą (2009 m. sausio 19 d. – 2010 m. birželio 19 d., kariniame dalinyje Nr. 89417, grandiniu („jefreitorius“) – turėjo vyresniųjų ir pasižymėjusių kareivių karinį laipsnį, specialios paskirties desantininkų oro pajėgų brigadoje), o tarnybą 2010 m. – 2014 m. Apsaugos departamento Vitebsko srities valdybos vidaus reikalų organuose paliko dėl ekonominių priežasčių (per mažo ir nekonkurencingo darbo apmokėjimo), nenustačius byloje jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, atsižvelgusi į geopolitinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui), yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas gali būti laikomas kaip Baltarusijos valdžiai lojalus ir patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

26. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodyta priežastis – mažas darbo užmokesčio dydis kilmės valstybėje nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjas teismui nenurodė kitų priežasčių (išskyrus tai, kad Apsaugos departamente nebedirba dėl per mažo darbo užmokesčio), dėl kurių nori dirbti būtent Lietuvoje, o kaip matyti iš pareiškėjo Departamentui nurodytos informacijos, pareiškėjas dirbo privačiose įmonėse ir kilmės valstybėje, ir kitoje užsienio valstybėje (Lenkijoje).

27. Aplinkybės, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (9 metai) ir pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas pateikto privalomo klausimyno dalį apie požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Vertindamas pareiškėjo ryšius Lietuvoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, išduotą darbo pagrindu, galiojusią nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., o nuo 2017 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galioja iki 2023 m. liepos 27 d., be to, nustatė, kad SODRA informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo įdarbintas UAB „Motusbona“, o nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. yra įdarbintas UAB „Ugnesa“. Departamentas nenustatė pareiškėjo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad santuoką sudarė 2022 m. rugpjūčio 27 d.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Departamento išvadas ir pagrįstų jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimuose remtasi tik VSD išvada, bet neįvertinta pareiškėjo individuali situacija, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjui nuo 2017 m. išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jis dirbo legaliai ir mokėjo Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingesnė nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad Departamento Sprendimai yra neproporcingi.

30. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentui išduodant leidimus laikinai gyventi pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos institucijose ir yra pripažintas keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas (pakeitimas) neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2022 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo nauja LLG Aprašo redakcija, kurios 80.3 punkte užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus gyventi Lietuvoje, tuo atveju, jei užsienietis asmeniškai atvyksta į Departamentą, nustatyta pareiga užpildyti Departamento klausimyną, o pagal jį nustačius, kad užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, išsiunčiamas paklausimas VSD.

31. Teisėjų kolegija laiko, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023).

32. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

33. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.

34. VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pripažinta, kad asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiai, todėl negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Departamento Sprendimu Nr. 3 nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

35. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Departamentas Sprendimu Nr. 3 nusprendė 5 metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas. Sprendimų pagrindas ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, bet ir Departamento atliktas pareiškėjo individualus vertinimas (ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva vertinimas).

37. Nustačius, kad Departamento Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

38. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymo priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova