Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.3; 1.2.18.1.1; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. sausio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis subendrinus paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per pirmus tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, iki 2017 m. gegužės 18 d. atlyginti ankstesniu nusikaltimu padarytą turtinę žalą, iki 2017 m. birželio 1 d. atlyginti UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ padarytą 50,00 eurų turtinę žalą, per vis bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 25 d. 22.45 val. iki 2016 m. lapkričio 16 d. 16.28 val.

4. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu subendrinus paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 2019 m. rugsėjo 30 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs laisvės atėmimo bausmę;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų. 2021 m. gegužės 19 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių izoliatoriaus – pataisos namų atlikęs arešto bausmę;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsniu, subendrinus paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams. 2021 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę,

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų;

8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, T. B. atlikta pagal 2021 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, teistumas neišnykęs.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį – paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1) punktu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, viena laisvės atėmimo diena prilyginant vienai arešto parai, paskirta sumažinta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį paskirta ir iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis 2024 m. balandžio 25 d. įsiteisėjęs.

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta iki 20 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 15 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimo tarnybos Kauno kalėjimo).

11. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2023 m. lapkričio 9 d. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 36 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta iki 24 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs, 2024 m. kovo 26 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimo tarnybos Kauno kalėjimo).

12. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta subendrinta 42 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d.

14. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, pakeistu 2024 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 6 d.

15. 2024 m. rugpjūčio 26 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį galutine laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 20 d.

16. 2024 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta subendrinta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartimi ištaisytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-947-1082/2024, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta apsirikimo klaida, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaitytinas T. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 20 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, laikė žinomai netikrus pinigus – vieną netikrą 100 Eur banknotą iki tol, kol 2024 m. vasario 3 d. apie 13.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), vaistinėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikru 100 Eur nominalo banknotu, kurio serijos numeris (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes – 1 vnt. „Escapelle“, serijos Nr. T35302A, kurio vertė 13,77 Eur, 1 vnt. „Etindros“, serijos Nr. LF30225E, kurio vertė 9,39 Eur, kurių bendra vertė 23,16 Eur, grąžą gavo atitinkamai tikrais pinigais, tokiu būdu realizavo žinomai netikrą 100 Eur banknotą, kurio serijos numeris (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau nesutiko su veikos kvalifikavimu, teigė, kad netinkamai kvalifikuota ir turi būti kvalifikuota kaip sukčiavimas. Nurodė, kad turėjo tą pinigą ir išsikeitė. Išsikeitė vieną kartą ir antrą. Gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusios ir atlyginti žalą. Nurodytą dieną ir laiku buvo toje vaistinėje. Netikrą banknotą pirko iš „Aliexpress“, pirkdamas žinojo, kad tai netikras pinigas, jis buvo skirtas žaidimui. Jis buvo 100 Eur, parašyta angliškai, kad netinkamas naudoti ir kaip suvenyras, skirtas filmavimui. Tą pinigą pirko žaidimams, po to sugalvojo, kad galima pakeisti. Buvo sunkus gyvenimas, sugalvojo prasigyventi pinigų ir prasimanė. Toje vietoje buvo, todėl ten sugalvojo iškeisti. Prekių kainos nežiūrėjo, tas tabletes pirkdavo sugyventinei ir tiek. Vaistininkė pinigo netikrino, įdėjo į kasą. Ji net nežiūrėjo į tą banknotą, pasiėmė ir įdėjo į kasą, atidavė jam grąžą. Jam atrodo, kad atidavė virš 70 Eur. Kaune buvo atvykęs pas draugą. Anksčiau už tokias veikas teistas buvo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, su ieškiniu sutinka, jo nėra atlyginęs, nes yra įkalinimo įtaigoje, neturi galimybės. Iki sulaikymo dirbo, per savaitę gaudavo 400 - 500 Eur. Kai baigėsi sezonas nebedirbo ir teko padaryti nusikaltimą. Šiuo metu pajamų negauna. Greitu metu pradės dirbti, turto neturi, turi išlaikyti sugyventinę ir jos dukrytę. Žinojo, kad pinigas skirtas žaidimams, jam jokių vaistų nereikėjo, atėjo mintis eiti į tą vaistinę. Buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas draugą laikinai. Panevėžyje stovėjo darbo biržoje, turėtų galimybę dirbti, su sugyventine nuomojasi butą, dabar jai padėti negali. Ji pati dirba, pati save išlaiko. Daugiau šitų pinigų nebepirks. Namuose jų nebeturi. Kitų bausmių neturi, dabar vyksta teisiamieji posėdžiai kitoje byloje. Nuosprendis bus spalio 21 dieną, teismas Panevėžio teisme. Jis tų pinigų pats negamina, galėjo turėti kaip suvenyrą, jį iš BK 213 straipsnio išteisino, ir čia jam jis nepriklauso. Kitose bylose, kur buvo kaltinamas pagal BK 213 straipsnį, buvo išteisintas. Kaltę pripažįsta, tik nori, kad atsižvelgtų, kad jų neklastojo. Pripažįsta, kad įgijo ir laikė pas save netikrą 100 Eur banknotą, tik jo negamino. Kitose bylose irgi buvo tokie patys kaltinimai ir jį išteisino. Čia pozicija dėl sukčiavimo, įvyko ir tiek. Mano, kad veika kvalifikuota neteisingai. Neįvykdė BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos. Kaltu prisipažįsta. Atėjo su tikslu prasimanyti pinigų, kad netikrą banknotą iškeisti į tikrus pinigus, bet tai nėra gaminimas netikro pinigo. Vaistininkei nekilo abejonių, kad tai netikras pinigas, nes ji atidavė grąžą tikrais pinigais. Ten akivaizdžiai yra suvenyrinės kupiūros ir juos pardavinėja parduotuvėje, jis žino, kur juos galima nusipirkti, sostinėje, pačiame centre, ta parduotuvėje yra. Kokioje tiksliai parduotuvėje galima nusipirkti, negali pasakyti. Ten žaislų, žaidimų parduotuvė yra. Jis šitą banknotą parsisiuntė iš „AliExpress“, bet yra tie patys banknotai parduotuvėje pardavinėjami, jis žaidimams siuntėsi tuos banknotus. Tą dieną jis ėjo į vaistinę, kad išsikeisti pinigus. Tada jis gal ir turėjo kažkiek tikrų pinigų. Buvo suplanuota, kad nueina, pasiperka, gauna prekę, gauna grąžą ir išeina. Taip, turėjo sumanymą, kad pateiks netikrą banknotą, ir taip, norėjo gauti tikrų pinigų. Jis tik pinigų norėjo gauti. Prieš eidamas į tą vaistinę, jis žinojo, kad tas pinigas yra netikras, turėjo tikslą apgauti tą vaistininkę.

Kaltinamasis kaltę dėl BK 213 straipsnio 1 dalies pripažino iš dalies, prašė veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnį. Kaltinamojo T. B. kaltė dėl BK 213 straipsnio 1 dalies veikos įvykdymo visiškai įrodyta ir byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalies objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos kaltinamojo duotais parodymais ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja A. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vaistinėje ne jos darbo metu kolegė aptarnavo žmogų kaip pacientą ir padavė 100 Eur padirbtą kupiūrą. Ji pamatė vėliau skaičiuodama pinigus, kad ji yra padirbta ir pranešė policijai. Ji dirba (duomenys neskelbtini) vaistinėje - vedėja. Tik per kameras su policija matė tą asmenį. Kolegė S. S. užsirašė tą laiką, kada buvo išsinešta. Kitą dieną po to pamatė pati tuos pinigus, tai kaip ir apžiūrėjo. Ji matė tą kupiūrą ir įdėjo į voką, įdėjo seifą ir laukė policijos pareigūnų. S. S. paėmė iš kasos aparato tą kupiūrą. Tai buvo 100 Eur ir „free sample“ – parašyta ant jos. Buvo parašyta šone ant kupiūros, kad tiesiog pavyzdys. Ji atrodė netikra. Taip, skyrėsi jos popierius, jis buvo kietesnis, o dydis kaip 100 Eur kupiūros buvo. Kai žinai, kad tai yra netikri pinigai, tai taip, bet paėmusi negalima pasakyti, kad netikri pinigai. Kolegė pasakė, kad netikri pinigai, bet ji irgi turbūt nebūtų atpažinus, nes nėra ekspertė, bet kai pamatė, kad yra tas užrašas – „pavyzdys“, tai vien iš to, ir tada matėsi, kad ir tų ženklų nėra, bet kai vaistinėje tų žmonių daug būna, tai nežino, ar būtų pastebėjusi, kad netikri pinigai.

Liudytoja S. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo tą dieną ir darbo gale pamatė, kad viena kupiūra netikra. Po to paskambino vedėjai, vedėja iškvietė policiją, pagal kameras žiūrėjo kada čia, kas ką pirko. Nežino tiksliai datos, 2024 m. vasario 3 d., tai taip galėjo būti ta diena, tai buvo žiemos metas, valandos nepamena. Neatsimena kaip atsiskaitymas vyko. Labai akivaizdžiai matėsi tarp kitų šimtinių, kad netikra kupiūra, ji turėjo pieštuku patikrinti, bet nepatikrino, kai priiminėjo pinigą. Darbo pabaigoje, kai ėmė pinigus, pamatė, kad ta kupiūra yra netikra. Tada patikrino pieštuku ir akivaizdžiai buvo netikra. Tada vizualiai apžiūrėjo, pamatė, kad ji netikra, nes buvo angliškai aprašyta, kad tai parodomasis pinigas, antroje pusėje užrašas buvo kupiūros viršuje antroje pusėje, antroje pusėje, kur portretas yra, buvo parašyta angliškai, kad parodomasis pinigas, tas užrašas buvo mažiukas, tai ji iš karto neatkreipė dėmesio. Kai vyko atsiskaitymas už prekes, neapžiūrėjo pinigo, nekilo jai įtarimas. Teigė, kad įvykio dieną buvo užsiklijavusi pleistriukais pirštus, tai nepajautė, kad netikras. Neatsimena, ar atidavė grąžą tam klientui, net neatsimena, ką pirko, jai atrodo iš kamerų, kad buvo žmogus su kepurėle, bet veido neatsimena. Negali pasakyti, ar tai šitas asmuo esantis salėje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27-29). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaistinės vedėja. 2024 m. vasario 3 d. minėtoje vaistinėje dirbo viena nuo 08.30 val. iki 14.00 val. Darbo pamainos pabaigoje kaip įprasta atliko grynųjų pinigų išėmimą iš kasos, jei gerai prisimena kasoje buvo du 100 Eur banknotai, vienas iš jų jai pasirodė neįprastas, todėl jį patikrino pinigų tikrinimo žymekliu, tokiu būdu paaiškėjo, kad banknotas iš tiesų yra netikras. Apie tai netrukus informavo vadovę A. B., kuri toliau bendradarbiavo su policija. Nori paminėti, kad neprisimena asmens, kuris atsiskaitė netikra 100 Eur kupiūra, jo neįsidėmėjo, nes vaistinėje lankosi daug žmonių, todėl minėto asmens atpažinti negalėtų.

Specialistė U. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Nurodė, kad ant banknoto nebuvo imituoti vandens ženklai, apsauginis siūlelis, holograma, spalvą keičiantys dažai, tačiau banknotas yra atspausdintas apseto būdu, tai yra toks pats būdas spausdinimo, kaip ir tikri banknotai spausdinami, t. y. kad iš dviejų pusių yra banknotas, ir atspausdintas jis identiškai atitinka tikro banknoto dydį, dizaino elementus, spalvą. Nors toks banknotas, neturi apsaugos priemonių, bet tiesiog greitai atsiskaitant tokiu banknotu, galima nepastebėti ir sumaišyti su tikru banknotu. Tokie banknotai neatitinka eurų tikrų banknotų kopijų reikalavimų pagal Europos centrinio banko sprendimą – 2013/10. Teigė, kad greitai atsiskaitant, galima nepastebėti, kad tai netikras banknotas. Toks kaip žymeklis iš viso nėra, kaip kupiūrų tikrinimo būdas pagal priimtus banko reikalavimus ir visas taisykles. Su automatais, mašinomis tikrinant, tai tokių banknotų neturėtų praleisti aparatas, jei visa programinė įranga yra teisingai atnaujinta. Daug žmonių apsigauna ir priima tokius banknotus. Išvadoje nurodytas „Ovi“ - pagrindinis apsaugos būdas, tai yra viena iš apsaugos priemonių, tai yra spalvą keičiantys dažai, o pagrindinis apsaugos būdas, tai tiesiog, kokiu būdu banknotai yra atspausdinti. Tai pats visas tos kupiūros dizainas yra ir tikruose eurų banknotuose yra naudojami architektūros imitacijos kažkokios, tai lygiai taip pat ir tame banknote yra architektūros elementai vaizduojami, dydis irgi atitinka, ir spalva atitinka tikrą banknotą, ir tuose vietose kur yra ant tikrų kažkokie užrašai šiuo atveju irgi yra, visas dizainas atitinka tikrojo banknoto. Tikri spausdinami ant medvilnės, o šis ant popieriaus, Tai skirtinga medžiaga. Liečiant galima atskirti, kad skirtinga medžiaga, bet priklauso nuo situacijos, nes būna ir labai nusidėvėjusių tų banknotų. Ultravioletiniais spinduliais toks banknotas gali būti tikrinamas. Į ultravioletinius spindulius šis netikras pinigas nereaguoja. To netikro pinigo ilgis, plotis, yra identiškas pinigas su tikru pinigu. Ant šio banknoto buvo prierašų, kad tai nemokėjimo priemonė, bet jie buvo anglų kalba, ir tose vietose, kur ant tikrų pinigų yra kažkokie užrašai, pavyzdžiui, banknote yra parašas. Šiuo atveju parašo vietoje, būtent, yra užrašas „Prop money“, todėl greitai pažiūrėjus gali net nesuprasti, ar tai yra parašas, ar kažkoks užrašas, identifikuojantis, kad tai yra netikras banknotas, ar kažkokia kopija. Europos centrinio banko sprendimas - 2013-04-19 Nr. ECB/213/10. Tokių banknotų parsisiuntimo Lietuvos bankas nėra uždraudęs.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06532-24 nustatyta, kad 2024 m. vasario 3 d. 13.25 val. į UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris atsiskaitė galimai netikra 100 Eur kupiūra (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtą dieną, darbo pamainos gale darant grynųjų pinigų išėmimą iš kasos, buvo pastebėtas minėta galimai netikra kupiūra. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ padaryta 100 Eur žala (1 t., b. l. 1-2).

2024 m. vasario 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame A. B. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), farmacinės veiklos vadovė. 2024 m. vasario 3 d. minėtoje vaistinėje dirbo vaistininkė S. S.. Ji minėta dieną dirbo grafiku 08.30 - 14.00 val. Vaistinėje dirbo viena, visą darbo laiką aptarnavo vaistinės klientus. 2024 m. vasario 3 d. darbo pamainos pabaigoje S. S. atliko grynųjų pinigų išėmimą iš kasos, taip daroma visuomet ir tarp visų grynųjų pinigų pastebėjo, kitokį banknotą, jį apžiūrėjusi suprato, kam minėta kupiūra galimai netikra. 14.15 val. S. S. man paskambino ir papasakojo šią visą situaciją, kadangi ji yra tiesioginė vadovė. 2024 m. vasario 5 d. atvykusi į darbą, atsisuko vaizdo stebėjimo kameras ir pastebėjo, kad į vaistinę ateina vyriškis, kuris atsiskaito 100 Eur kupiūra. Minėtas vyriškis pirko kontraceptines tabletes, dviejų rūšių. Vaizdo stebėjimo kamerose matyti, kaip padeda 100 Eur kupiūrą. Prekių bendra vertė buvo 26,52 Eur. S. S. atidavė minėtam vyriškiui grąžą 73,48 Eur. Minėtas vyriškis vaistinėje lankosi nebe pirmą kartą, yra matytas, tačiau jo asmens ar kontaktinių duomenų nežino. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ padaryta 100 Eur žala (1 t., b. l. 12-15).

2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmės turinčios informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 19-24).

2024 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. B. pateikė 100 Eur kupiūrą (1 t. b. l. 38-40).

UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ raštu, kuriame nurodyta, jog 2024 m. vasario 3 d. 13.25 val. netikra 100 Eur kupiūra vaistinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta už: 1. „Escapelle“ – 1 vnt. suma 13,77 Eur, 2. „Etindros“ – 1 vnt. suma 9,39 Eur (1 t., b. l. 43).

2024 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „GV Kaunas (duomenys neskelbtini) 131_CAM1_20240203132147_20240203132527“ matyti, kad įrašo trukmė 3 minutės 39 sekundės, kokybė gera, vaizdas spalvotas, garsas neįrašomas, kairėje ekrano pusėje, viršuje, matyti informacija apie datą ir laiką, t. y. „02-03-2024 Sat 13:21:49“, kamera nukreipta į vaistinės prekybos salę, matomos lentynose išdėtos prekės, įėjimo/išėjimo durys, taip pat atsiskaitymo kasa už kurios stovi vaistininkė, aptarnauja moterį, jai iš šono stovi vyras, kuris atrodo sekančiai: apie 25-30 metų amžiaus, vidutinio/liekno kūno sudėjimo, avi juodos spalvos batais, dėvi juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, jų šone vertikali baltos spalvos plati juosta, vilki juodos spalvos striukę su gobtuvu, kuris nuleistas, vyras trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, rankas laiko striukės kišenėse, asmuo identifikuojamas kaip T. B.. Įrašo laiku 13.22.32 arba įrašo 45-ąją sekundę vaistininkei aptarnavus klientę prie kasos prieina T. B., kalbasi su vaistininke, iš striukės kairiosios kišenės išsitraukia tamsios spalvos piniginę, iš jos ištraukia žalsvos spalvos kupiūrą, panašią į 100 Eur, vaistininkė iš stalčiaus ištraukia pakuotę, ją nuskenuoja, padeda ant prekystalio, iš stalčiaus paima antrąją prekę, deda ją ant prekystalio, T. B. padeda kupiūrą, vaistininkė ją paėmus deda į atsiskaitymo kasos stalčių, išima grąžą banknotais ir monetomis, padeda ant prekystalio, T. B. paima grąžą, deda į piniginę, pasiima įsigytas prekes ir pasišalina iš vaistinės. Vaizdo įraše pavadinimu „GV Kaunas (duomenys neskelbtini) 131_CAM3_20240203132323_20240203132953“, matytu, kad jo trukmė 6 minutės 30 sekundžių, kokybė gera, vaizdas spalvotas, garsas neįrašomas, kairėje ekrano pusėje, apačioje, matyti informacija apie datą ir laiką, t. y. „02-03-2024 Sat 13:23:23“, kamera nukreipta į vaistinės prekybos salę iš kitos pusės (1 t., b. l. 48-53).

2024 m. vasario 26 d. Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada apie atliktą pinigų tikrumo tyrimą nustatyta, kad tirti pateiktas objektas – 1 vnt. nominalas 100 Eur (ES2), serijos numeris MFP7520644770/ 037514, plokštės numeris S002F4 yra padirbtas. Banknoto averse užrašai ,,Prop money“ ir ,,PRO PMO NEY FOR MOTION PICTURE USE“, o reverse ,,FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ ir ,,THIS NOT IS NOT A LEGAL TENDER“. Objekto tyrimo metu nustatyta, kad nėra vandens ženklų, apsauginio siūlelio, hologramos, OVI, pagrindinis spaudos būdas – ofsetas(plačioji spauda). Pateikta išvada - padirbtas (1 t., b. l. 58).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatyta, jog tikslinant aplinkybes bei peržiūrint vaizdo įrašus nustatyta, kad 100 Eur banknotą (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikęs adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ yra T. B.. Asmuo nustatytas, kadangi minėtas asmuo, žinomas kaip atsiskaitantis padirbtais banknotais Kauno mieste. Asmenį nustatė ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. S. (1 t., b. l. 17-18).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

T. B. inkriminuota tai, kad jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, laikė žinomai netikrus pinigus – vieną netikrą 100 Eur banknotą iki tol, kol 2024 m. vasario 3 d., apie 13.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), vaistinėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ netikru 100 Eur nominalo banknotu, kurio serijos numeris MFP72520644770, atsiskaitė už prekes – 1 vnt. „Escapelle“, serijos Nr. T35302A, kurio vertė 13,77 Eur, 1 vnt. „Etindros“, serijos Nr. LF30225E, kurio vertė 9,39 Eur, kurių bendra vertė 23,16 Eur, grąžą gavo atitinkamai tikrais pinigais, tokiu būdu realizavo žinomai netikrą 100 Eur banknotą, kurio serijos numeris MFP72520644770. Kaltinamasis T. B. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Minėtos veikos nustatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų įgijimu, laikymu ar realizavimu. Taip pat pažymėtina, kad BK 213 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nurodytų veiksmų atlikimo momento. Šioje byloje nagrinėjamais netikrų pinigų įgijimo, laikymo, realizavimo atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo suvokia, kad jis laiko, įsigyja arba realizuoja netikrus pinigus ir nori taip veikti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. B. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką iš esmės neneigia. Nuteistasis parodė, kad žaidimams nusipirko suvenyrinių įvairaus nominalo eurų banknotų, kuriuos vėliau panaudojo atsiskaitant už prekes, su tikslu gauti grąžą tikrais pinigais. Kas rodo, jog nuteistasis suprato ir žinojo, jog įsigijo netikrus pinigus, kurie kaip pats nurodė yra suvenyriniai, t. y. netinkami rinkai, juos laikė ir realizavo su tikslu netikrus banknotus iškeisti į tikrus.

Šiuo atveju T. B. inkriminuota tai, kad jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, laikė žinomai netikrus pinigus – vieną netikrą 100 Eur banknotą iki tol, kol 2024 m. vasario 3 d., apie 13.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), vaistinėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ netikru 100 Eur nominalo banknotu, atsiskaitė už prekes, grąžą gavo atitinkamai tikrais pinigais, tokiu būdu realizavo žinomai netikrą 100 Eur banknotą. Pažymėtina, jog kaltinamasis T. B. iš dalies sutiko su nusikalstama veika, nurodė, jog įgijo netikrus pinigus, juos pirko internetinėje parduotuvėje „Aliexpress“, parodė, jog tais pinigais norėjo atsiskaityti vaistinėje tam, kad grąžą gautų tikrais pinigais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam vieną kartą pavyko, antrą kartą pavyko, buvo lengvi pinigai. Tą dieną jis ėjo į vaistinę, kad išsikeisti pinigus. Buvo suplanuota, kad nueina, nusiperka, gauna prekę, gauna grąžą ir išeina. Turėjo sumanymą, kad pateiks netikrą banknotą, norėjo gauti tikrų pinigų. Prieš eidamas į tą vaistinę, jis žinojo, kad tas pinigas yra netikras, turėjo tikslą apgauti vaistininkę. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, liudytojos A. B. parodymais, kad vaistinėje ne jos darbo metu kolegė aptarnavo žmogų kaip pacientą, kuris jai padavė 100 Eur padirbtą kupiūrą, vėliau skaičiuodama pinigus pamatė, kad ji yra padirbta. Taip pat liudytojos S. S. parodymais, kad darbo pabaigoje pamatė, jog viena kupiūra netikra. Darbo pabaigoje, kai nuėmė pinigus ir pamatė, kad ta kupiūra yra netikra, vizualiai apžiūrėjo, tada tik pamatė, kad ji netikra, nes buvo angliškai aprašyta, kad yra parodomasis pinigas, ji iš karto neatkreipė dėmesio. Kai vyko atsiskaitymas už prekes, pinigo neapžiūrėjo, nekilo jai įtarimas, jos pirštai buvo užklijuoti pleistrais, todėl nepajautė banknoto. Taip pat specialistės U. V. parodymais, kad ant to banknoto nebuvo imituoti vandens ženklai, apsauginis siūlelis, holograma, spalvą keičiantys dažai, tačiau banknotas yra atspausdintas apseto būdu, tai yra toks pats būdas spausdinimo, kaip ir tikri banknotai spausdinami, t. y. kad iš dviejų pusių yra banknotas, ir atspausdintas jis identiškai atitinka tikro banknoto dydį, dizaino elementus, spalvą, tai kaip ir toks banknotas, kad ir neturi apsaugos priemonių, bet tiesiog greitai atsiskaitant tokiu banknotu, tai galima nepastebėti ir sumaišyti su tikru banknotu, ir tokie banknotai neatitinka eurų tikrų banknotų kopijų reikalavimų. Daug žmonių apsigauna ir priima tokius banknotus. Kaltinamojo T. B. kaltę pagrindžia ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kad 2024 m. vasario 3 d. 13.25 val. į UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris atsiskaitė galimai netikra 100 Eur kupiūra (1 t., b. l. 1-2), 2024 m. vasario 8 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame A. B. nurodė, kad 2024 m. vasario 3 d. vaistinėje dirbo vaistininkė S. S.. 2024 m. vasario 3 d. darbo pamainos pabaigoje S. S. atliko grynųjų pinigų išėmimą iš kasos, ir pastebėjo, kitokį banknotą, jį apžiūrėjusi suprato, kad minėta kupiūra galimai netikra. 2024 m. vasario 5 d. atvykusi į darbą, atsisuko vaizdo stebėjimo kameras ir pastebėjo, kad į vaistinę ateina vyriškis, kuris atsiskaito 100 Eur kupiūra. Vaizdo stebėjimo kamerose matyti, kaip padeda 100 Eur kupiūrą. Prekių bendra vertė buvo 26,52 Eur. S. S. atidavė minėtam vyriškiui grąžą 73,48 Eur. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ padaryta 100 Eur žala (1 t., b. l. 12-15), 2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, (1 t., b. l. 19-24), 2024 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo A. B. pateikė 100 Eur kupiūrą (1 t. b. l. 38-40). Taip pat 2024 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, ir vaizdo įrašų medžiaga, kuri buvo peržiūrėta teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad įrašuose užfiksuota vaistinė, matyti kasa, už kurios stovi vaistininkė, aptarnauja moterį, jai iš šono stovi vyras - T. B.. Įrašo 45-ąją sekundę vaistininkei aptarnavus klientę prie kasos prieina T. B., kalbasi su vaistininke, iš striukės kairiosios kišenės išsitraukia tamsios spalvos piniginę, iš jos ištraukia žalsvos spalvos kupiūrą, panašią į 100 Eur, vaistininkė iš stalčiaus ištraukia pakuotę, ją nuskenuoja, padeda ant prekystalio, iš stalčiaus paima antrąją prekę, deda ją ant prekystalio, T. B. padeda kupiūrą, vaistininkė ją paėmus deda į atsiskaitymo kasos stalčių, išima grąžą banknotais ir monetomis, padeda ant prekystalio, T. B. paima grąžą, deda į piniginę, pasiima įsigytas prekes ir pasišalina iš vaistinės (1 t., b. l. 48-53). 2024 m. vasario 26 d. Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada apie atliktą pinigų tikrumo tyrimą nustatyta, kad pateiktas objektas – 1 vnt. nominalas 100 Eur (ES2), serijos numeris MFP7520644770/ 037514, plokštės numeris S002F4 yra padirbtas. Banknoto averse užrašai ,,Prop money“ ir ,,PRO PMO NEY FOR MOTION PICTURE USE“, o reverse ,,FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ ir ,,THIS NOT IS NOT A LEGAL TENDER“ (1 t., b. l. 58) ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti ir aprašyti rašytiniai įrodymai.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad T. B. veiksmai buvo aiškiai tyčiniai ir kryptingi, t. y. jis, turėdamas su savimi netikrą 100 Eur nominalo banknotą, suprato, žinojo, kad pinigas netikras, siekė jį iškeisti į tikrus pinigus, ką ir padarė, paduodamas UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ darbuotojai, o ji kaltinamajam grąžą atidavė tikrais ir apyvartoje leidžiamais naudoti pinigais. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad T. B. yra pagrįstai pareikšti kaltinamai, padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad negamino pinigo, todėl nepagrįstai jam tai inkriminuota ir veika kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyviai, kad pagal BK 213 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai arba gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju T. B. neinkriminuotas banknoto gaminimas, o inkriminuotas netikro pinigo įgijimas, laikymas ir realizavimas.

Pažymėtina, jog T. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota netinkamai, teigė, jog padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje - sukčiavimą. T. B. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką iš esmės neneigia. Nuteistasis parodė, kad žaidimams nusipirko suvenyrinių įvairaus nominalo eurų banknotų, kuriuos vėliau panaudojo atsiskaitant už prekes, su tikslu gauti grąžą tikrais pinigais. Kas rodo, jog nuteistasis suprato ir žinojo, jog įsigijo netikrus pinigus, kurie kaip pats nurodė yra suvenyriniai, t. y. netinkami rinkai, juos laikė ir realizavo su tikslu netikrus banknotus iškeisti į tikrus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo išsakyta pozicija, kad veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 182 straipsnį (sukčiavimas).

BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Aiškinant sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina, kad BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad visi alternatyvieji dalyko požymiai yra glaudžiai susiję, todėl atskirais atvejais kaltininko apgaule gaunama turtinė nauda iš karto gali atitikti kelis šiame straipsnyje išvardytus dalyko požymius.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-488/2022). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).??? ???

Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo, kuris, turėdamas tikslą apgauti konkretų asmenį ir taip įgyti tam asmeniui priklausantį ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę, kaip atsiskaitymo priemonę panaudojo netikrus pinigus ar vertybinius popierius ir tokiu būdu paleido juos apyvarton, atsako pagal BK 182 ir 213 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Kai kaltininkas padaro BK 182 straipsnyje numatytas veikas panaudodamas žinomai suklastotą paprastąjį vekselį ar loterijos bilietą, jo veika papildomai pagal BK 213 straipsnį nekvalifikuojama, nes paprastasis vekselis ir loterijos bilietas nelaikytini vertybiniais popieriais šio straipsnio prasme. Jei pinigų kokybė akivaizdžiai rodo juos esant netikrus (piešti, atspausdinti spalvotu spausdintuvu ant paprasto popieriaus ir pan.), o kaltininkas juo perduoda pasinaudodamas aplinkybėmis, kuriomis perdavimo momentu asmeniui sunku suvokti apgaulę (tamsus paros metas, laiko stoka ir pan.), jo veika pagal BK 213 straipsnį papildomai nekvalifikuojama(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1. Teismų praktika. 2012).

Pabrėžtina, kad šiuo atveju netikro pinigas kokybė akivaizdžiai nerodė jį esant netikru. Tai, kad netikras pinigas buvo kokybiškai pagamintas patvirtina liudytojos S. S., kuri dirbo vaistinėje ir priėmė atskaitymą netikru pinigu parodymai, kad ji banknoto nepatikrino pieštuku patikrinti. Darbo pabaigoje, kai ėmė pinigus, pamatė, kad ta kupiūra yra netikra. Tada patikrino pieštuku ir akivaizdžiai nustatė, kad netikra. Tada vizualiai apžiūrėjo, pamatė, kad ji netikra, nes buvo angliškai aprašyta, kad tai parodomasis pinigas, antroje pusėje užrašas buvo kupiūros viršuje antroje pusėje, antroje pusėje, kur portretas yra, buvo parašyta angliškai, kad parodomasis pinigas, tas užrašas buvo mažiukas, tai ji iš karto neatkreipė dėmesio. Kai vyko atsiskaitymas už prekes, neapžiūrėjo pinigo, nekilo jai įtarimas. Banknoto kokybiškumą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė U. V., kuri paaiškino, kad banknotas yra atspausdintas apseto būdu, tai yra toks pats būdas spausdinimo, kaip ir tikri banknotai spausdinami, t. y. kad iš dviejų pusių yra banknotas, ir atspausdintas. Jis identiškai atitinka tikro banknoto dydį, dizaino elementus, spalvą. Nors toks banknotas, neturi apsaugos priemonių, bet tiesiog greitai atsiskaitant tokiu banknotu, galima nepastebėti ir sumaišyti su tikru banknotu. Tokie banknotai neatitinka eurų tikrų banknotų kopijų reikalavimų pagal Europos centrinio banko sprendimą – 2013-04-19 Nr. ECB/213/10. Teigė, kad greitai atsiskaitant, galima nepastebėti, kad tai netikras banknotas. Toks kaip žymeklis iš viso nėra, kaip kupiūrų tikrinimo būdas pagal priimtus banko reikalavimus ir visas taisykles. Daug žmonių apsigauna ir priima tokius banknotus. Visas tos kupiūros dizainas yra ir tikruose eurų banknotuose yra naudojami architektūros imitacijos kažkokios, tai lygiai taip pat ir tame banknote yra architektūros elementai vaizduojami, dydis irgi atitinka, ir spalva atitinka tikrą banknotą, ir tuose vietose kur yra ant tikrų kažkokie užrašai šiuo atveju irgi yra, visas dizainas atitinka tikrojo banknoto. Tikri spausdinami ant medvilnės, o šis ant popieriaus. Liečiant galima atskirti, kad skirtinga medžiaga, bet priklauso nuo situacijos, nes būna ir labai nusidėvėjusių tų banknotų. To netikro pinigo ilgis, plotis, yra identiškas pinigas su tikru pinigu. Ant šio banknoto buvo prierašų, kad tai nemokėjimo priemonė, bet jie buvo anglų kalba, ir tose vietose, kur ant tikrų pinigų yra kažkokie užrašai, pavyzdžiui, banknote yra parašas. Šiuo atveju parašo vietoje, būtent, yra užrašas „Prop money“, todėl greitai pažiūrėjus gali net nesuprasti, ar tai yra parašas, ar kažkoks užrašas, identifikuojantis, kad tai yra netikras banknotas, ar kažkokia kopija. Įvertinus specialistės, pateikusios byloje išvadą, kuria nustatyta, kad banknotas netikras, konstatuotina, kad kaltinamojo teiginiai, jog buvo aiškiai matoma, kad pinigas suvenyrinis ir yra netikras atmestini, kaip neįrodyti. Pabrėžtina, kad teisme išreikalavus daiktinį įrodymą netikrą 100 Eur kupiūrą teisiamojo posėdžio metu ji buvo apžiūrėta. Vizualiai įvertinus šią kupiūrą matyti, kad 100 kupiūra itin panaši į tikrą, t. y. dydis, forma, spalvos atvaizdavimas panašus į tikro pinigo. Teismas sutinka, kad užrašai anglų kalba ant kupiūros rodo ir žymi, kad tai ne mokėjimo priemonė ir pinigas netikras, tačiau šie užrašai yra itin mažu šriftu, asmeniui, kuris nesupranta anglų kalbos gali būti neaiškūs ir neatskirti, kad tai netikras pinigas. Pabrėžtina, kad specialistė nurodė, kad šie užrašai yra tose vietose, kur tikrose kupiūros irgi yra užrašai. Esant šiai aplinkybei, spręstina, kad toks netikras banknotas itin panašus į tikrą ir nėra akivaizdžiai suvenyrinis. Nors kupiūra neturi apsaugos ženklų (vandens ženklų, apsauginio siūlelio, hologramos), tačiau kupiūros neapžiūrint įdėmiai, neliečiant, nevartant, neanalizuojant kiekvieno kupiūros užrašo, o taip pat netikrinant specialia įranga, pagrįstai manytina, kad asmuo, kuriam ji pateikta kaip atsikaitymo priemonė gali suklysti ir priimti, kaip tikrą pinigą. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, spręstina, kad pagrįstai T. B. veika kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

Pasisakant dėl papildomai tokiais atvejais inkriminuotino BK 182 straipsnio veikos, esant BK 182 ir 213 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutapčiai tokiais atvejais, pabrėžtina, kad asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėm už sukčiavimą, t. y. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra aktuali turto vertė. Pažymėtina, kad BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar išvaistymą, kai pagrobto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Šiuo konkrečiu atveju T. B. padarytos žalos dydis yra 100 Eur, kas atitinka 2 (du) bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, kas reiškia, jog žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 eurų). Esant šiai aplinkybei, asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau nekyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo padaryta 100 Eur žala, kas atitinka 2 (du) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, pagrindo T. B. inkriminuoti BK 182 straipsnio nėra teisinio pagrindo, kadangi už tokio dydžio žalos padarymą asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą ir jam baudžiamoji atsakomybė nekyla, todėl pagrįstai veika nekvalifikuota kaip sukčiavimas.

BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų yra pažeidžiama finansų sistema. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, kad T. B. tyčia buvo nukreipta į finansų sistemą, kadangi netikras pinigas buvo pateiktas kaip tikras, atsiskaitant už prekes ir to tikslas buvo gauti tikrų pinigų.

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų pažeidžiama finansų sistema (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-301/2011). Aptarti įrodymai patvirtina, kad jo veiksmai buvo aiškiai tyčiniai ir kryptingi, t. y. T. B., turėdamas su savimi netikrų 100 eurų nominalo banknotų, siekė juos iškeisti į tikrus, ką ir padarė, vieną paduodamas vaistinės darbuotojai, atsikaitydamas už prekes. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad T. B. yra pagrįstai pareikšti kaltinamai, padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Taigi nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino netikrus pinigus įsigijęs internetinėje parduotuvėje „Aliexpress“, juos laikė iki tol, kol realizavo, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“, kad grąžą gautų tikrais pinigais, tai yra turėdamas tikslą apgaule įsigyti svetimą turtą – eurus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas – laikė su savimi Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius netikrus pinigus – 100 Eur banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintus ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, juos laikė, iki jais 2024 m. vasario 3 d. atsiskaitė jais UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padirbtą 100 Eur banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.25 val. realizavo parduotuvėje vaistinėje UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“, atsiskaitydamas už prekes, gaudamas grąžą 76,84 Eur. Taigi, tokiu būdu įgijo, laikė bei realizavo Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus – vieną 100 Eur nominalo, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) banknotą pagamintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, kurį 2024 m. vasario 3 d. realizavo vaistinėje UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. B. kaltė, jog jis įgijo, laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus, visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis T. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Skirdamas bausmes už įvykdytas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo T. B. asmenybę. Pažymėtina, kad už tas pačias nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimą ir netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą T. B. jau ne pirmą kartą. Iš viso jis teistas 19 kartų (1 t., b. l. 70-87). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus) T. B. baustas daug kartų (1 t., b. l. 61-65), itin daug kartų baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Kaltinamasis Priklausomybės ligų įskaitose per 5 metų laikotarpį neregistruotas (1 t., b. l. 107), Registrų centro duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis yra lankęsis pas gydytoją psichiatrą (1 t., b. l. 90-105), 2024 m. liepos 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyrius specialisto išvada Nr. 93TPK-885/2024 nustatyta, kad kaltinamajam T. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę, vertindamas kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. B. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. T. B. teismo parodyto pasitikėjimo, skiriant jam švelnesnes baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmes, nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmę teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamų veikų įvykdymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir dydis yra adekvatus ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti T. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo T. B. atžvilgiu yra įsiteisėjęs nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, tačiau jais paskirtos bausmės nesubendrintos: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendis, kuriuo paskirta 42 parų arešto bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendis, kuriuo paskirta 30 parų arešto bausmė, 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, kuriuo paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2024 m. rugpjūčio 26 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendis, kuriuo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams, 2024 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis, kuriuo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nusikalstama veika, kurios padarymu T. B. pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu padaryta iki ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, rūšį, paskirtų bausmių rūšis, bausmės bendrinamos, taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežčiausios 2024 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, paskirtos 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, prieš tai arešto paras pakeitus į laisvės atėmimo dienas, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų), dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų), dalį 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (10 mėnesių), 2024 m. rugpjūčio 26 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu (6 mėnesius), šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesius), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams 5 mėnesiams.

Nustatydamas pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teistumų skaičių, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityti iki šios nutarties priėmimo dienos bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, veikiančio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu, priimtą 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį bei šiuose procesiniuose sprendimuose nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ pareiškė šioje byloje 100 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 34), kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiems ir įrodytiems, nekeliantiems abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) vaistinė“ 100,00 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo T. B. (BPK 115 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Byloje gauta 2024 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslinta pažyma Nr. APD-2024-12679 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam T. B. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 462,49 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, šiuo metu jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo T. B. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 100 Eur popierinė kupiūra, serija Nr. (duomenys neskelbtini) (voke baudžiamojoje byloje) (Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninį skyriui pateikta 2024 m. vasario 19 d., Dokumento Nr. /Pakuotės Nr./ Ikiteisminio tyrimo Nr. IBPS-S-100311-24 / 0100640001958018 / 01-1-06532-24) ir 2024 m. spalio 25 d. nutartimi išreikalauta iš Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninį skyriaus apžiūrai daiktinis įrodymas, teismui pateikta 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus raštu Nr. 1-01-1-06532-2024-7 bei 2024 m. lapkričio 20 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi pratęsti daiktinio įrodymo – netikro 100 eurų nominalo banknotą laikymo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla), po nuosprendžio paskelbimo grąžintina saugoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninį skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomas baudžiamojoje byloje (prie 1 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vieną arešto parą prilyginat vienai laisvės atėmimo dienai, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių paskirtų šiuo nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu, ir T. B. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. B. visiškai ar iš dalies atliktas bausmes pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 4 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžius bei šiuose nuosprendžiuose nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos –2025 m. sausio 29 d.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. B. civilinei ieškovei 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. B. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

- 100 Eur popierinę kupiūra, serija Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, po nuosprendžio paskelbimo grąžinti saugoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.