Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims D. Ž., E. K., S. K., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. K. ir M. A. K. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė trijų vaikų – D. Ž., S. K. ir E. K.. M. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) V. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jis visą nekilnojamąjį turtą paliko D. Ž., o pinigines lėšas A. K.. Pareiškėja po testatoriaus mirties jo palikimą priėmė pareiškėja D. Ž.. Po V. S. K. mirties, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po M. A. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Sutuoktinis V. S. K. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei M. A. K. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nurodoma, kad V. S. K. po sutuoktinės mirties liko gyventi jų namuose, ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad V. S. K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) priedai). Nurodoma, kad V. S. K. po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir jį valdė iki mirties, gyveno ir naudojuosi kaip savo asmenine nuosavybe visu namu su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo, remontavo, augino paukščius, rūpinosi namo apšildymu, augino daržoves ir pan.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

8. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

9. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po M. A. K. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nei jos sutuoktinis, nei vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad V. S. K. iš kart po sutuoktinės mirties liko toliau gyventi jų bendruose namuose su priklausiniais, rūpinosi žemės sklypu, kitais ūkiniais reikalai. Jis, būdamas turto dalies savininku, rūpinosi visu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, su juo elgėsi kaip savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šį faktą patvirtina ir tai, jog visas turtas registruotas V. S. K. vardu. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

11. Taigi, nors V. S. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams neprieštaraujant) laikoma, kad V. S. K. po sutuoktinės M. A. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12. Iš pareiškėjos D. Ž. priteisiamos 9,03 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,03 Eur (devynių eurų ir trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.