Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
1-1821-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15049-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15049-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Aleksonytei,kaltinamajam A. R. (A. R.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. balandžio 26 d., apie 11.17 val., Stepono Batoro g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0255) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

A. R. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakare vartojo alkoholį, beveik nemiegojo. Ryte gavo žinutę, kad reikia atsiimti tepalus. Jis nuvažiavo, o po to važiuojantį jį sustabdė policija. Vakare prieš tai vartojo alų, jo išgėrė gal apie 10 skardinių. Naktį nemiegojo, nes susipyko su žmona. Vairavo po 2-3 val. nuo to, kai paskutinį kartą išgėrė alkoholio. Įvykio dienos ryte dar gėrė alkoholio. Automobilis priklauso jam, pirko balandžio mėn. Su žmona susitaikė, gyvena kartu, žmona vairuotojo teisių neturi.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas M. M. tyrimo metu parodė, jog 2023 m. balandžio 26 d. S. Batoro g., Vilniuje, policinių priemonių metu, apie 11.17 val., buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėtas automobilis viršijo leistiną 70 km/h greitį, automobilis važiavo 110 km/h greičiu. Jam priėjus prie vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja A. R.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Jam paklausus, ar A. R. vartojo alkoholį, vairuotojas prisipažino, kad prieš 10 min., išgėrė gurkšnį alaus, taip pat A. R. prisipažino ir vakar vartojęs alkoholį. A. R. buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu „Drager Alcotest 5000“. Alkotesteris parodė, kad vairuotojas yra neblaivus. 11.22 val., patikrinus A. R. blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Tuomet vairuotoją nedelsiant nušalino nuo transporto priemonės vairavimo. Antrą kartą patikrinus A. R. blaivumą tuo pačiu alkotesteriu, šiam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Apie sustabdytą neblaivų automobilio vairuotoją informavo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, kuris į įvykio vietą iškvietė kitą ekipažą. Vėliau į vietą atvykus kitam pareigūnų ekipažui, vairuotojas A. R. ir jam priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas atvykusiam ekipažui dėl tolesnio aiškinimosi. A. R. sulaikymo laikas – 11.17 val. (b. l. 22-23).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. balandžio 26 d. 11.41 val. buvo gautas pranešimas, jog S. Batoro g. ties nusukimu į Pučkorių atodangą buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1,83 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 6-11).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad A. R. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0255 (patikros sertifikatas Nr. 1916622, galioja iki 2023 m. rugpjūčio 19 d.) pirmu pūtimu 2023 m. balandžio 26 d. 11.22 val. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas, o antru pūtimu 11.39 val. nustatytas 1,76 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais A. R. sutiko (b. l. 26-28).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: dešinės pusės galinės durelės ir galinis dešinės pusės sparnas yra įlenktas. Automobilis turi viso kėbulo įbrėžimų (b. l. 29-30, 33-41).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra A. R. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 5 350 eurų (b. l. 48).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašai. Vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas A. R. blaivumo patikrinimas ir A. R. prisipažinimas, kad alkoholį vartojo vakar ir šiandien automobilyje, gėrė alų (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. R. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, o būtent paties A. R. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, išsamūs liudytojo M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, policijos įvykių registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad A. R. vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, dėl ko jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 1,76 promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. R. vairavo transporto priemonę kai jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai

A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas V. R. (V. R.) prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad A. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.

A. R. praeityje neteistas (b. l. 108), per paskutinių penkerių metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį ir vieną kartą vairavo dviratį neblaivus. Paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (b. l. 105-107). A. R. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų A. R. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytas reikalingas išvadas ir pakeistą kaltininko asmenybę yra pagrindas manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklaustas V. R. (V. R.) parodė, kad brolis A. R. jam paskambino kai viršijo leistiną greitį ir pasakė, kad buvo išgėręs. Jis tuo metu dirbo netoliese, todėl atvažiavo su draugu į įvykio vietą. Brolis buvo persigandęs. Pareigūnai Pasakė, kad atima jo teises. Tą dieną brolio nebuvo darbe, šiam buvo išeiginė. Jie su broliu buvo susitikę ryte, bet nekalbėjo. Jie dirba kartu, bet darbą skirstosi, nes A. R. dirba (duomenys neskelbtini), o mes jis su kitu kolega važinėjame po (duomenys neskelbtini). Jei būtų matęs, kad brolis yra išgėręs, šiam nebūtų leidęs važiuoti. Su broliu jie bendrauja kiekvieną dieną, ir po darbo susitinka, susiskambina. Brolis nėra dažnai vartojantis alkoholį, nebent per šventes. Paprastomis darbo dienomis brolis alkoholio nevartojo. Įvykio dieną A. R. buvo išeiginė, galimai šis vartojo alkoholį be progos. Jis pats retai išgeria alkoholio, nes turi du mažus vaikus. Jis nėra padaręs pažeidimų dėl alkoholio vartojimo. Gal prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo baustas, kad neturint teisės vairuoti vairavo transporto priemonę išgėręs. Po to jokių nuobaudų neturėjo, nors vairuotojo teises įgijo (duomenys neskelbtini) m. Jis stengiasi su broliu praleisti daugiau laiko kartu, randa laiko pakalbėti, siekia, kad brolis nenukryptų į blogąją pusę. Brolis padarė išvadas, gerai laikosi šiuo metu, nebevartoja alkoholio. Su broliu dabar tapo dar geresniais draugais, ko reikės, jis tą ir padarys dėl brolio.

Prie V. R. prašymo pridėti duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, teismas savarankiškai išreikalavo duomenis apie tai, kad V. R. per paskutinį 5 metų laikotarpį nėra baustas dėl jokių administracinės teisės pažeidimų. Įvertinus V. R. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko brolis ir šiam artimas asmuo, susijęs ne tik giminystės, bet ir darbo, draugystės santykiais. Abu asmenys nuolat bendrauja, kartu sprendžia leidžia laiką ne tik darbe, tarp brolių labai mažas amžiaus skirtumas. Teismas nustatė, kad V. R. ir A. R. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotojas galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojo įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas V. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltininko brolis, kuris nuolat bendrauja su A. R., kritiškas kaltininko elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. R. atsakomybei.

Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo norą ir ryžtą būti atsakingu už kaltininką, teismas mato pagrindą skirti kiek ilgesnį nei minimalus laidavimo terminą be užstato. Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad A. R. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai, kuris buvo realizuotas kilusiu eismo įvykiu. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).

Teismas nustatė, kad A. R. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio. A. R. ne tik kėlė grėsmę aplinkiniams ir saugiam eismui, praeityje jis yra baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vienas kurių susijęs su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviu. Dėl to teismo vertinimu jam turi būti skirtas įstatyme numatyto vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam A. R. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 47). Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė I. G. 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu iki 2023 m. spalio 26 d. siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

A. R. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 82-90). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: A. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“, o kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

A. R. (A. R.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį V. R. (V. R.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. R. konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą – automobiliui „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- A. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;

- kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. R., kad:

- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. R., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Mindaugas Striaukas