Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.2

2023 m. birželio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė sodininkų bendrija (toliau – SB) ,,(duomenys neskelbtini)” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 057,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) 2023 m. kovo 21 d. priėmė preliminarų sprendimą (c. b. Nr. e2-3532-328/2023), kuriuo ieškinį tenkino.

Teisme gauti atsakovo P. M. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nurodytos neteisingos aplinkybės, nes mokestį bendrijai atsakovas mokėjo visada. Iki 1997 m. apie sumokėtus mokesčius atžymos buvo daromos sodininkų knygelėje, o nuo 1998 m. iki 2012 m. mokestis buvo renkamas grynais pinigais bendrijos buhalterės ar pirmininko. Nuo 2012 m. mokesčius moka į sodininkų bendrijos sąskaitą. Tokie teiginiai parodo, jog sodininkų bendrijoje buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterija ir kad pati ieškovė nežino kiek, kas ir kokius mokesčius mokėjo. Tvirtino, jog mokesčius už 2012-2014 m. yra sumokėjęs, nors ieškovė teigia priešingai. Nurodė, jog bendrija net nežino, kokius mokesčius yra pasitvirtinusi, nes jokie įrodymai apie patvirtintus mokesčius ir jų dydį teismui nepateikti. Atkreipė dėmesį, jog įvairiuose raštuose skirtingai nurodomas ir neva esamo įsiskolinimo dydis. Įvertinus visus byloje pateiktus raštus ir juose esančius skaičiavimus visiškai neaišku, kaip buvo skaičiuojamos neva buvusios skolos, kodėl jų dydis tai mažėjo, tai didėjo, nors teigiama, kad atsakovas nieko nemokėjo. Nurodė, jog niekada nesutiko su kažkokiomis neva buvusiomis skolomis ir ne kartą prašė bendrijos pateikti jam atsakymą, iš kur atsirado skola, iš ko susideda tie skaičiai, tačiau dešimt metų negavo jokio atsakymo. Nurodė, jog 2003-2012 m. mokesčių skaičiavimo ydingumas svarbus dėl to, kad bendrija atsakovo mokėtus 2015-2022 m. mokesčius neva užskaičiavo už tų metų skolas ir delspinigius. Nurodė, jog negali užskaityti sumų už skolas, kurių nei dydis, nei buvimas apskritai nėra įrodytas. Pažymėjo, jog 2003-2012 m. delspinigius skaičiuoti negalima, nes delspinigiai buvo numatyti tik pagal Vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas 2012 gegužės 12 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime, ir galėjo (teoriškai) būti skaičiuojami tik nuo 2013 m. sausio 1 d. Pažymėjo, jog Juridinių asmenų registre duomenų apie tokio susirinkimo buvimą nėra. Pagal pačios ieškovės raštus jokie delspinigiai atsakovui 2003-2011 m. nebuvo skaičiuojami. Mano, jog negalima vertinti vien tik ieškovės įrodymus (vienašališkai parengtą skolos ir delspinigių lentelę, kurioje pateikti duomenys nesutampa su kituose dokumentuose esančiais duomenimis), nes ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad atsakovo mokėtas įmokas ji pirmiausia paskirstydavo senoms skoloms bei delspinigiams mokėti. Pažymėjo, jog mokėjimo pavedimuose beveik visada nurodydavo, kad moka metinį mokestį už sodą, infrastruktūros mokestį ir t. t., jo dydis nustatytas atitinkamais metais, o ne 2003-2012, ieškovė turėjo suprasti, kad mokami einamieji mokėjimai, o ne kažkokios senos skolos, juolab ne neteisėtai atvaizduoti delspinigiai. Ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti įmokos, nes priėmė jo mokėtas įmokas jose nurodyta paskirtimi. Akivaizdu, kad jokių užskaitų už neva buvusias skolas ar delspinigius ieškovė negalėjo daryti, o ir nedarė. Visi atsakovo atlikti mokėjimai yra už įsipareigojimus 2015-2022 m. ir jie patvirtina, kad skolų bendrijai atsakovas neturi. Nesutiko su delspinigių skaičiavimu.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti papildomas patirsimas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog privalomų mokėti mokesčių atsakovas ieškovei nemokėjo daugybę metų, nuo 1993 m. Savaime suprantama, kad bėgant metams, ,,iš paskos besivelkanti“ atsakovo skola bei jam skaičiuojami delspinigiai keitėsi – didėjo, todėl atsakovo nusiskundimai apie ieškovės daug kartų užfiksuotą kintantį skolos dydį nieko nepagrįsti. Nurodė, jog sodininko knygelėje prie atitinkamų skaitinių įrašų yra paties atsakovo parašai, todėl situacija, kai pats mokėtojas patvirtina apie savo galimai atlikto mokėjimo faktą apskritai absurdiška. Be to, dalis ranka darytų įrašų neįskaitomi, o įrodymas pateiktas didele apimtimi surašytas nevalstybine kalba. Teigė, jog apie skolą atsakovas buvo informuojamas nuolat tiek asmeniškai, tiek kaip ir kiti skolininkai, viešai talpinant skelbimų lentoje informaciją. Nurodė, jog bendrijos pirmininkas 2013 m. birželio 10 d. rašto negavo, nes jis siųstas neegzistuojančiu adresu. Duomenis apie atsakovo skolą bendrijos buhalterei perdavė ankstesnė buhalterė. 2012-2014 m. atsakovo daryti mokėjimai buvo įskaityti delspinigiams ir seniausioms skoloms, susidariusioms dėl mokesčių nemokėjimo, padengti, ir 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovės buhalterės pirmininkui pateikta informacija apie atsakovo skolos likutį 2014 m. gruodžio 31 d. yra užfiksuota jau atsižvelgus į šiuos mokėjimus. 2016 m. gruodžio 31 d. mokėjimas ieškovės negalėjo pasiekti, nes jame nurodytas tik gavėjo pavadinimas. Delspinigiai atsakovui visuomet buvo skaičiuojami tinkamai, vadovaujantis tiek įstatymu, tiek ieškovės vidaus teisės aktais. Delspinigiai skaičiuoti už kiekvieną sumokėti uždelstą dieną. Atsakovo reikalavimai pateikti jam sąskaitas faktūras/mokėjimo pranešimus kiekvieną mėnesį yra absurdiški, ieškovės nustatytas narių ar kitų asmenų, ieškovės teritorijoje turinčių žemės sklypus ir besinaudojančių jos infrastruktūros objektais, mokestis yra ne mėnesinis, o metinis. Nurodė, jog Juridinių asmenų registre registruojami tik tie sprendimai, kuriais būna išrenkami/perrenkami bendrijos valdymo organai. Nuo 2013 m. ieškovės nariams taikomas metinis infrastruktūros mokestis buvo 120 Lt, o nuo 2019 m. talkos mokestis – 8 Eur. Maža to, 2016-2019 m. ieškovė patyrė įvairių išlaidų, kurios kaip tikslinės įmokos buvo paskirstytos visiems jos nariams (2016 m. – po 26,10 Eur, 2017 m. – po 21,77 Eur, 2018 m. – po 32,26 Eur, 2019 m. – 31,53 Eur) ir jas mokėti atsakovas lygiai kaip ir visi kiti ieškovės nariai turi taip pat. Papildomai nurodė, jog tik 2022 m. balandžio 26 d. atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė, jog moka nario mokestį už einamuosius 2022 metus, visais kitais atvejais mokėjimo paskirtyse atsakovas nenurodė, už kokius metus mokestis yra mokamas. Nurodė, jog atsakovo nurodoma mokėjimo paskirtis ieškovės nesaisto.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, jog visi atsakovo atlikti mokėjimai yra įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą. Nurodė, jog mokėjimai nuo 2012 m. iki 2014 m. buvo įskaityti. Iki 2014 m. atsakovo skola liko ta pati, nei 2012, 2013, 2014 metais nedidėjo, liko 2011 m. užfiksuoto dydžio. Tvirtino, jog ieškovė nuo 2015 m. gautas įmokas paskirstė taip, kaip jai atrodė tinkamiausia. Skolos likutis apskaičiuotas teisingai. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko prieštaravimuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog ieškinys pareikštas už 10 metų laikotarpį, įstatymas numato senatį. Paaiškino, jog tarp šalių yra ginčas, ar per tuos 10 metų atsakovas sumokėjo tiek, kiek buvo priskaičiuota. Ieškovė neginčija, kad atsakovas šią sumą sumokėjo, tik teigia, kad įskaitė už senesnes skolas. Nurodė, jog skaičiavimus atsakovas grindžia ieškovės pateiktos pažymos duomenimis. Lentelėje nėra nurodomos įmokos už 2013, 2014 metus. Lentelėje skaičiuojamos įmokos, gautos nuo 2015 m. gegužės 26 d. Pagal matematinius skaičiavimus atsakovas tiek, kiek turėjo per 10 metų sumokėti, tiek ir mokėjo. Atsakovas nėra skolingas ieškovei. Papildomai nurodė, jog ieškovės buhalterinė apskaita nėra tvarkinga, tai matyti iš jos pateiktų dokumentų. Neaišku, kaip apskaičiuotos skolos, ar jos buvo. Apskritai nėra aišku, kaip bendrija rinko mokesčius iki 2012 m. Papildomai paaiškino, jog delspinigiai atsakovui galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2012 m., jei apskritai turėjo būti skaičiuojami. Nurodė, jog byloje nėra pateikti dokumentai, jog įmokos įskaitytos už skolas. Įrodymų, jog iki 2013 m. atsakovas buvo skolingas bendrijai, nėra. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė SB ,,(duomenys neskelbtini)” yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, veikiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje (2018 m. gegužės 12 d. patvirtintų bendrijos įstatų (toliau ir – Įstatai) 1, 6 punktai). Bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo infrastruktūros objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį; tenkinti svarbiausius bendrijos ūkinius poreikius bei viešuosius interesus; skatinti ir remti darnų vystymą (Įstatų 2.1 punktas). Ieškovė nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas yra bendrijos narys, tačiau pareigos mokėti bendrijos nario mokestį ir mokestį už naudojimąsi ieškovės infrastruktūra tinkamai nevykdo. Ieškovė byloje pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog infrastruktūrinį mokestį iki 2015 m. sausio 1 d. sudarė: 120 Lt (34,75 Eur) sodo sklypo savininko nario mokestis, kintamoji dalis – 5 Lt (1,45 Eur) už arą priklausomai nuo turimo sodo sklypo ploto dydžio, nuo 2015 m. sausio 1 d.: sodo sklypo savininko nario mokestis – 34,75 Eur, kintamoji dalis – 1,45 Eur už arą priklausomai nuo turimo sodo sklypo ploto dydžio; nuo 2018 m. gegužės 12 d. patvirtintas sodo sklypo nario mokestis 34,75 Eur, kintamoji dalis – 2,12 Eur už arą priklausomai nuo turimo sodo sklypo ploto dydžio. Iš SB ,,(duomenys neskelbtini)” pažymos apie įsiskolinimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, jog ieškovės skaičiavimais, atsakovo P. M. skolą bendrijai sudaro 1 057,17 Eur.

Iš atsakovo pateiktos sodininko knygelės matyti, jog 1993 m. gegužės 1 d. atsakovas mokėjo 540 tal. (už elektrą), 1990 m. vasario 7 d. sumokėjo 32 rub. (už elektrą), 1986 m. kovo 21 d., 1987 m. kovo 17 d., 1988 m. balandžio 15 d., 1999 m. kovo 10 d. atsakovas mokėjo nario mokestį, laikotarpiu nuo 1986 m. iki 1997 m. mokėjo tikslinius mokesčius. Bendrijai mokesčius atsakovas mokėjo ir 1991 m. gruodžio 22 d., 1996 m. birželio 10 d. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2012 m. spalio 15 d. atsakovas mokėjo sodo sklypo nario mokestį (115,00), 2013 m. liepos 30 d. mokėjo sodo nario mokestį (120,00), 2014 m. birželio 30 d. mokėjo sodo nario mokestį (120,00).

2012 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovas SB ,,(duomenys neskelbtini)” prašė pateikti jam paslaugų (mokesčių) mokėjimo dokumentų kopijas, kur būtų aišku, už ką ir kada atsakovas gavo dokumentą (us) apmokėjimui. 2013 m. birželio 10 d. raštu atsakovas SB ,,(duomenys neskelbtini)” prašė pateikti sąskaitų ar dokumentų kopijas, kur būtų aišku, už ką ir kokią pinigų sumą jam reikia mokėti, pateiktų mokestinių reikalavimų datas. Minėtą raštą pakartotinai įteikė bendrijos valdybos pirmininkui 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Iš byloje pateikto susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovui 2022 m. spalio 24 d. pateikta SB ,,(duomenys neskelbtini)” 2022 m. spalio 20 d. infrastruktūros mokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo suvestinė, kurioje 2015 m. sausio mėn. fiksuojama 764,49 Eur skola laikotarpio pradžioje, atsakovui paskaičiuotas mokėti infrastruktūros mokestis (2015-2017 m. – po 44,28 Eur, 2018-2022 m. – po 48,68 Eur), tikslinės įmokos, talkos mokestis (2019, 2021-2022 m. – po 8 Eur), delspinigiai, ir fiksuojama galutinė skola 1 303,32 Eur 2022 m.

Ieškovė byloje pateikė papildomus įrodymus. Iš byloje esančio SB ,,(duomenys neskelbtini)” skelbimo apie narius, nesumokėjusius mokesčių už 2011 metus 2012 m. rugpjūčio 1 d. turinio matyti, jog sąraše yra nurodomas atsakovas (prie vardo ir pavardės įrašas ,,2012 m. birželio 30 d.“), nurodoma 805 Lt naro mokesčio skola, 226,36 Lt delspinigiai ir bendra skola 1 031,36 Lt. SB ,,(duomenys neskelbtini)” narių skolininkų sąraše 2013 m. kovo 1 d. atsakovo skola nurodoma 805 Lt nario mokestis už 2012 m., 226,36 Lt delspinigiai ir bendra skola 1 031,36 Lt. SB ,,(duomenys neskelbtini)” narių skolininkų sąraše 2014 m. atsakovo skola sudaro 1 982,30 Lt (805 Lt nario mokestis už 2012 m., 1 175,30 Lt delspinigiai), pateikiama atsakovo skolos suvestinė, kurioje nurodomi nesumokėti mokesčiai nuo 2005 m. iki 2012 m. ir delspinigių skaičiavimas nuo bendros kasmet apskaičiuotos skolos sumos, bendra delspinigių suma 1 175,30 Lt. SB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovui pateikti duomenys apie įsiskolinimą ir informacija, jog dėl skolos išieškojimo 2012 m. rugpjūčio 6 d. kreiptasi į skolų išieškojimo bendrovę. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimu dėl sodo sklypo infrastruktūros mokesčio apmokėjimo pareikalavo atsakovo sumokėti 958,14 Eur skolą už sodo bendrijos sklypo infrastruktūros mokesčius. Iš byloje pateiktos D. G. ranka surašytos pažymos (rašto) matyti, jog skola atsakovui už 2005-2012 m. (2013 m. liepos 1 d.) apskaičiuota už 7 metus po 115 Lt (805 Lt) bei skaičiuoti delspinigiai, kurie laikotarpio pabaigoje sudarė 1 031,25 Lt, ir fiksuojama 1 836,25 Lt skola, taip pat pateikiama skolos išklotinė 2014 m. sausio 1 d., kurioje nurodoma bendra skola 1 980 Lt (805 Lt mokestis ir 1 175,30 Lt delspinigiai).

2012 m. gegužės 12 d. SB ,,(duomenys neskelbtini)” neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo (protokolas Nr. 2) metu patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, nustatytas talkos mokestis (į bendrijos kasą nedalyvaujantys talkoje moka 10 Lt), nutarta bendrijos nariui atsakovui įteikti įspėjantį pranešimą ir nesumokėjus teikti išieškojimą, svarstyti kiti klausimai. 2012 m. lapkričio 10 d. visuotinio pakartotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 3 patvirtinti nauji mokesčiai (nario mokestis 120 Lt nuo 2013 m. + vandens tiekimo sistemos eksploatavimo mokestis 5 Lt už arą), svarstyti kiti klausimai. 2018 m. gegužės 12 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio rinkiminio narių surinkimo protokolu Nr. 2 patvirtinti nauji mokesčiai (infrastruktūrinis mokestis), nauji bendrijos įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės, svarstyti kiti klausimai. 2019 m. gegužės 18 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtinti nauji mokesčiai (darbo užmokestis samdomiems darbuotojams), tiksliniai darbai, talkos mokestis 8 Eur. 2016 m. gegužės 28 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtintos tikslinės įmokos nariui po 26,10 Eur (buhalterei nurodyta išrašyti nariams sąskaitas šiam mokesčiui sumokėti).

Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės ,,ūkio išlaidos 2017 m.“ matyti, jog vienam sklypui apskaičiuota 21,77 Eur (teisinės paslaugos, vandens bokšto remontas, skelbimai spaudoje ir kt.). 2017 m. gegužės 20 d. visuotinio narių ataskaitinio pakartotinio susirinkimo protokolu Nr. 2 tikslinė įmoka 21,77 Eur sumai patvirtinta. Iš ieškovės išlaidų suvestinės ,,ūkio išlaidos 2018 m.“ matyti, jog apskaičiuota 32,26 Eur vienam sklypui (teisinės paslaugos, vandens bokšto taisymas, skalda ir kt.). 2018 m. gegužės 12 d. bendrijos narių visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtinta tikslinė įmoka 32,26 Eur, svarstyti kiti klausimai. Išlaidų suvestinėje ,,ūkio išlaidos 2019 m. apskaičiuota įmoka sklypui 31,53 Eur, kuri patvirtinta 2019 m. gegužės 18 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio rinkiminio narių susirinkimo protokolu Nr. 2, nustatytas talkos mokestis 8 Eur.

Atsakovas pateikė papildomus duomenis apie atliktus mokėjimus, kuriuose nurodoma, jog pagal ieškovės skaičiavimą atsakovas bendrijai ginčo laikotarpiu turėjo sumokėti 600,44 Eur (infrastruktūros mokesčio, tikslinių įmokų ir talkos mokesčio), o sumokėjo 628 Eur (473,75 Eur pagal ieškovės skaičiavimus ir 154,25 Eur pagal atsakovo pateiktus papildomus dokumentus). Atsakovas pateikė duomenis, jog 2019 m. lapkričio 30 d. sumokėjo ieškovei 50 Eur. Atsakovas 2016 m. gruodžio 31 d. pinigų perlaida ieškovei mokėjo 34,75 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 punktas).

Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2- 6.4 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 3 dalis, 22-1 straipsnio 4 dalis, 4 dalis, Įstatų 5.1 punktas, 6.1 punktas, 6.3.1 punktas, 6.3.4 punktas, 6.3.5 punktas, 6.4 punktas, 2018 m. gegužės 12 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtintų SB ,,(duomenys neskelbtini)” vidaus tvarkos taisyklių 9, 10, 19 punktai). Atsakovui priklauso žemės sklypas, esantis SB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos teritorijoje, jis yra bendrijos narys, turi laikytis bendrijos įstatų ir kitų vidaus dokumentų, mokėti bendrijos nario mokestį ir kitas įmokas.

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju byloje pateiktų įrodymų visetas nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas minėtas teisės aktų nuostatas pažeidė, nevykdė prievolių bendrijai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas nemokėjo sodininko nario mokesčio ar kitų ieškovės visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose patvirtintų įmokų (mokesčių) (CPK 185 straipsnis). Ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovui grindžia jos parengta pažyma apie įsiskolinimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodomas 1 057,17 Eur įsiskolinimas. Iš pažymoje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo skola fiksuojama nuo 2003 m. Tačiau byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių apie atsakovo skolą bendrijai iki 2013 m. sausio 1 d. ir civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo atliktų skaičiavimų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas prievolių nevykdo nuo 1993 metų, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, paneigiančius šiuos argumentus (CPK 185 straipsnis). Atsakovo byloje pateiktoje sodininko knygelėje yra atlikti įrašai apie mokesčius bendrijai ir šie duomenys byloje nėra paneigti (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas įrodymas vertinamas kartu su kita bylos medžiaga, ieškovės pateiktais duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės pažymoje, kuria grindžiamas reikalavimas, minėta, atsakovo skola fiksuojama nuo 2003 m., nurodomas įmokos dydis po 115 Lt (33,31 Eur). Tačiau kituose ieškovės pateiktuose raštuose, pranešimuose atsakovui, P. M. skola skaičiuojama nuo 2005 metų. Ieškovės byloje pateiktame 2006 m. liepos 2 d. rašte apie atsakovo skolą nurodoma, jog nesumokėtas mokestis už 2003 m. sudaro 54 Lt, 2004 m. – 74 Lt, 2005 m. – 74 Lt, 2006 m. - 74 Lt. Iš byloje pateiktos D. G. ranka surašytos pažymos (rašto) matyti, jog skola atsakovui už 2005-2012 m. (2013 m. liepos 1 d.) apskaičiuota už 7 metus po 115 Lt (805 Lt), skaičiuojami delspinigiai. Tokiu būdu iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės teikiami duomenys apie atsakovo skolinius įsipareigojimus ankstesniu (iki 2013 m. sausio 1 d.) laikotarpiu yra prieštaringi, o byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo buvimą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu atsakovas nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, jog bendrijai mokesčius moka laiku, nėra skolingas, ką patvirtina byloje esantys duomenys (atsakovo raštai ieškovei dėl skolos apskaičiavimo pagrindimo, 2013 m. birželio 6 d. skolų išieškojimo bendrovės raštas ieškovei dėl ikiteisminio skolos išieškojimo rezultato ir kt.) (CPK 185 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Be to, mažai tikėtina, jog tuo atveju, jei atsakovas ilgą laiką prievolių bendrijai nevykdė, esant skolinį įsipareigojimą pagrindžiantiems duomenims, ieškovė nepasirinko adekvataus galimai pažeistų savo teisių gynimo būdo, o apsiribojo pranešimų ir reikalavimų atsakovui siuntimu ir duomenų apie skolą viešinimu skelbimų lentoje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas mokesčius ir įmokas bendrijai ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d.) mokėjo kasmet. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog atsakovo atlikti mokėjimai 2012-2014 m. SB ,,(duomenys neskelbtini)” buvo gauti ir įtraukti į bendrijos apskaitą, tačiau įskaityti vėliausių įsiskolinimų bei delspinigių dengimui. Iš byloje ieškovės pateiktos pažymos matyti, jog atsakovo mokėjimai fiksuojami tik nuo 2015 m. gegužės 26 d. CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, nuostatos (1-4 dalys) numato, jog šalims nesusitarus kitaip, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu spręsti, jog ieškovė tinkamai įgyvendino minėtas teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimo buvimą iki ginčo laikotarpio, spręsti, jog ieškovė turėjo teisę atsakovo atliktas įmokas įskaityti vėliausiai susidariusioms skoloms dengti, negalima.

Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad ieškovė atsakovui nuo 2005 metų (pažymos apie įsiskolinimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis) skaičiavo delspinigius. CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Byloje duomenų, kuo grindžiamas ieškovės atliktas delspinigių skaičiavimas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų SB ,,(duomenys neskelbtini)” visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2012 m. gegužės 12 d. patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių matyti, jog jose buvo patvirtintos delspinigių skaičiavimo taisyklės, pagal kurias 0,05 proc. delspinigiai už nesumokėtus einamuosius mokėjimus skaičiuojami nuo kitų metų sausio 1 d. (taisyklių 47.3 punktas). Tokia pati nuostata perkelta ir į 2018 m. gegužės 12 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 51.3 punktą. Tokiu būdu įvertinus duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus, spręsti, jog ieškovė pagrįstai P. M. skaičiavo netesybas (delspinigius) nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus duomenis, pripažintina, jog atsakovo prieštaravimai yra pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas įmokas ir mokesčius SB ,,(duomenys neskelbtini)” ginčo laikotarpiu mokėjo. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus matyti, jog atsakovas SB ,,(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. sumokėjo 473,75 Eur. Be to, atsakovas ieškovei 2012 m. spalio 15 d. mokėjo sodo sklypo nario mokestį (115,00 Lt kas atitinka 33,31 Eur), 2013 m. liepos 30 d. mokėjo sodo nario mokestį (120,00 Lt, kas atitinka 34,75 Eur), 2014 m. birželio 30 d. mokėjo sodo nario mokestį (120,00 Lt, kas atitinka 34,75 Eur), o taip pat 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo SB ,,(duomenys neskelbtini)” 34,75 Eur. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pripažino, jog SB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-2014 m. atsakovo atlikus mokėjimus gavo. Įvertinus ieškovės pažymoje esančius duomenis apie ginčo laikotarpiu mokėtinas įmokas matyti, jog atsakovas turėjo sumokėti 464,78 Eur infrastruktūros mokesčio, 111,66 Eur tikslinių įmokų ir 24 Eur talkos mokesčių (viso 600,44 Eur) ir byloje pateikti duomenys, jog minėta suma apmokėta (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei nepagrindus atsakovui skaičiuojamų delspinigių dydžio, neįrodžius apskaičiuotos skolos dydžio ir aplinkybių dėl ankstesnių galimai susidariusių įsiskolinimų (jų dengimo), spręsti, jog atsakovas su ieškove nėra atsiskaitęs nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustatyta, jog ieškovės reikalavimai atsakovui nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, jog teismas išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, spręstina, jog byloje nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. preliminarų sprendimą c. b. Nr. e2-3532-328/2023 ir ieškovės SB ,,(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovui P. M. atmesti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismui priėmus atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ieškovė patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovas byloje pateikė duomenis apie 700 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Įvertinus procesinę bylos baigtį, ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 700 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1dalis, 2 dalis, 98 straipsnis, 430 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 8 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 21 d. preliminarų sprendimą c. b. Nr. e2-3532-328/2023 ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)” 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.