Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2426-653/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-28
Bylos Nr.: e2S-2426-653/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13728-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Šiškina
Ieškovas: B. G.
Atsakovas: J. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-2426-653/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13728-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. G., kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės B. G. ir atsakovo J. G., sudarytą Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti (nustatyti), kad ieškovės B. G. ir atsakovo J. G. gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini), kuomet šalys faktiškai nustojo gyventi kartu; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei B. G. santuokinę pavardę; 5) po santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų – T. G. ir R. G. laikiną gyvenamąją vietą, kartu su ieškove B. G. jos gyvenamojoje vietoje; 6) po santuokos nutraukimo, nustatyti atsakovo J. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – T. G. ir R. G. bendravimo bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką; 7) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai T. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokami po 450,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros T. G. pilnametystės, indeksuojant šią sumą, išlaikymą už praėjusį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės B. G. banko sąskaitą, nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 8) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomi po 400,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros R. G. pilnametystės, indeksuojant šią sumą, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės B. G. banko sąskaitą, nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 9) priteisti iš atsakovo J. G. nepilnametei dukrai T. G. 3 523,80 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteistas lėšas pervedant į ieškovės B. G. banko sąskaitą, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 10) priteisti iš atsakovo J. G. nepilnametei dukrai R. G. 3 001,80 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteistas lėšas pervedant į ieškovės B. G. banko sąskaitą, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 11) nutraukiant santuoką, automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės B. G. nuosavybe; 12) atsakovo J. G. naudai natūroje priteisti namų apyvokos (apstatymo) daiktus, kurių bendra vertė 3 600,00 Eur, o ieškovės B. G. naudai iš atsakovo priteisti 1 800,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį natūroje ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) priteisti iš atsakovo J. G. 300,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. ir 350,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai T. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės B. G. banko sąskaitą, vaikų išlaikymui (laikinam) skirtų pinigų (turto) tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų – T. G. ir R. G. laikiną gyvenamąją vietą, kartu su ieškove B. G. jos gyvenamojoje vietoje;

3) nustatyti atsakovo J. G. laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis T. G. ir R. G. ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką: 1. tėvas su dukra R. G. bendrauja kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio vakaro, asmeniškai paimdamas dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu dukra tokias lankytų ir po to savaitgalio einantį pirmadienį, dukrą pristato į jos lankomą ugdymo įstaigą. Tėvo (atsakovo) bendravimo su dukromis laiku, tėvas, negali dukros perduoti ir jos priežiūros patikėti tretiesiems asmenims; 2. tėvas su dukra T. G., susitinka ir bendrauja pagal abipusį iš anksto, be kita ko, su ieškove taip pat iš anksto suderintą laiką, kartu atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumą mokykloje bei kitus jos lankomus formaliojo ir neformaliojo švietimo užsiėmimus, jeigu tokių būtų, kitą dukros įprastą kasdienę veiklą bei užsiėmimus; 3. jeigu tėvo bendravimo su bet kuria iš nepilnamečių dukrų metu, dukros turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, vizitus pas gydytojus ar kitus specialistus, vaiko tėvas (atsakovas) privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą šiuose užsiėmimuose/vizituose dalyvauti ir (arba) asmeniškai nuvežti dukrą/dukras pas atitinkamus specialistus bei asmeniškai iš jų dukrą/dukras pasiimti; 4. nepriklausomai nuo šioje tvarkoje nustatytos laikinos tėvo bendravimo su dukromis tvarkos, per kalendorinius metus numatytas vaikų (moksleivių) rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogas, tėvai šalys, vaikų priežiūrą, tarpusavyje dalijasi rotacijos principu, kuomet pirmąją atitinkamų atostogų dienų, išskyrus vasaros atostogas, tėvas dukras asmeniškai pasiima iš jų gyvenamosios vietos 11:00 val. ir paskutinę atitinkamų atostogų dieną, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą 20:00 val., o būtent: rudens atostogas (spalio mėn. – lapkričio mėn.), dukros neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu, poriniais su mama; žiemos (Šv. Kalėdų) atostogas (gruodžio mėn. – sausio mėn.), dukros poriniais metais praleidžia kartu su tėvu, neporiniais su mama; žiemos papildomas atostogas (vasario mėn.), dukros neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu, poriniais su mama; pavasario (Šv. Velykų) atostogas (kovo mėn. - balandžio mėn.) dukros neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu, poriniais su mama; vasaros atostogų metu, (birželio mėn. – rugpjūčio mėn.) - pasibaigus (nevykstant) ugdymo procesui, tėvas su dukromis, nepertraukiamai bendrauja nuo kiekvieno vasaros mėnesio 15 dienos iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos, įskaitytinai. Atitinkamo vasaros mėnesio 15 dieną, tėvas, dukras asmeniškai pasiima iš jų gyvenamosios vietos 11:00 val. ir paskutinę to paties mėnesio dieną, grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą 20:00 val. 30; 5. vaikų tėvas, tuo laiku kai dukros būna pas jį, turi pareigą pasirūpinti dukroms reikalingomis higienos, nakvynės priemonėmis ir visais kitais vaikų būtinaisiais poreikiais;

4) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų prašymo nustatyti laikiną atsakovo J. G. bendravimo su vaikais tvarką apskritai arba dalyje dėl atsakovo J. G. bendravimo su vaikais vasaros mėnesių metu, ieškovė prašo, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškovės B. G. iš anksto suplanuotos darbinės komandiruotės metu, kuri truks nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. (išvykstama ryte) iki rugpjūčio 25 d. (grįžtama pavakarį) įskaitytinai, įpareigoti atsakovą J. G., paimti ir pasirūpinti nepilnametėmis dukromis T. G. ir R. G., nustatant, jog atsakovas dukras iš jų gyvenamosios vietos turi pasiimti 2024 m. rugpjūčio 19 d. 19:00 val. ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą 2024 m. rugpjūčio 26 d., 19:00 val.;

5) nustatyti, kad nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, ieškovė B. G. naudosis ir valdys transporto priemonę – automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6) įpareigoti atsakovą J. G. nekliudyti bei sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei B. G. iš anksto suderintu laiku patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei pasiimti iš jo ieškovės B. G. bei nepilnamečių vaikų T. G. ir R. G., asmenio naudojimo daiktus. Atsakovui J. G. atsisakius arba vengiant suderinti ieškovės patekimo į butą laiką, nustatyti, jog atsakovas J. G., turi pareigą sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei B. G. patekti į butą, ieškovės B. G. vienašališkai nurodytu laiku.

Šalies argumentai

3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus interpretuoja taip kaip jam patogu, vaikų išlaikymui perveda pinigų sumas neatsižvelgdamas į vaikų poreikius ir tik tiek, kiek jam pačiam atrodo tinkama. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametės dukros nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove ir yra pripratusios prie dabartinės savo gyvenamosios vietos, ieškovę ir vaikus sieja stiprus tarpusavio emocinis ryšys, ieškovė rūpinasi kasdiene jų veikla, pomėgiais ir pan., dabartinė dukrų gyvenamoji vieta yra joms įprasta, čia yra visi jų daiktai, mokslo reikmenys ir kt. Ieškovės nuomone, laikinos ginčo šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove, geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

4. Būtinybę nustatyti laikiną atsakovo su dukromis bendravimo tvarką ieškovė grindė argumentais, kad atsakovas su vaikais bendrauja fragmentiškai tik jam patogiu laiku, atsisakydamas būti su vaikais ilgiau nei keletą valandų, o tais atvejais, kai pasiima vaikus, juos neretai palieka savo tėvų priežiūrai, pats jais nesirūpindamas. Atsakovas nė karto nėra kartu su dukromis praleidęs jokių atostogų, visa rūpesčių našta tenka ieškovei. Ieškovės vertinimu, nustatant atsakovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką, siekiat užtikrinti realų, o ne formalų vaikų teisės ir atsakovo pareigos bendrauti su tėvu įgyvendinimą, nustatytina, kad atsakovo bendravimo su vaikais metu, atsakovas negali vaikų priežiūros patikėti tretiesiems asmenims. Ieškovės nuomone, jos prašoma nustatyti laikinoji atsakovo bendravimo su dukromis tvarka yra pakankama ir optimali, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad 2024 m. birželio 3 d. informavo atsakovą, jog rugpjūčio 20-25 d. ji vyks į darbdavio suplanuotą komandiruotę, prašydama pasiimti dukras ir jomis pasirūpinti. Tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

5. Ieškovė pažymėjo, kad už jai dovanotas pinigines lėšas įsigijo automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra registruotas ieškovės vardu, ieškovė juo naudojasi. Automobilis yra būtinas rūpinantis dukromis. Pažymėjo, kad teismui teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog esant šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovas siekia atimti iš ieškovės jai priklausantį turtą – automobilį ir taip apsukinti ieškovės galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnametėmis dukromis. Todėl ieškovė prašo taikyti CK 3.65 str. 1 d. 3 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovė, naudosis ir valdys transporto priemonę „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad išsikrausčius iš bendrų šeimos namų, ieškovė neturėjo galimybės pasiimti su savimi visų savo asmeninio naudojimo daiktų (įvairūs rūbai, avalynė ir kt.), kurie santuokos nutraukimo procese nėra dalintini. Ieškovė neturi raktų nuo buto, kuriame anksčiau gyveno, o atsakovas neleidžia ieškovei atvykti į butą pasiimti asmeninio naudojimo daiktų. Be to, bute yra likusi ir dalis nepilnamečių dukrų asmeninių daiktų – rūbų, avalynė, žaislai ir pan., kurie vaikams taip pat reikalingi. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą nekliudyti bei sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei iš anksto suderintu laiku patekti į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei pasiimti iš jo ieškovės bei nepilnamečių vaikų T. G. ir R. G., asmenio naudojimo daiktus. Atsakovui atsisakius arba vengiant suderinti ieškovės patekimo į butą laiką, nustatyti, jog atsakovas turi pareigą sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei patekti į butą, ieškovės vienašališkai nurodyti laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės B. G. banko sąskaitą; paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje prašymą atmesti.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. G. ir J. G. yra nepilnamečių vaikų T. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

9. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ir jie yra ieškovės išlaikomi. Todėl siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų nuolat ir laiku teikiamas išlaikymas, išvengta tarp šalių dėl to galinčių kilti ginčų, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir Vyriausybės patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

10. Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas nesutinka, kad dukros laikinai gyventų su jų mama. Nurodė, kad remiantis preliminariu bylos duomenų vertinimu matyti, jog skyrium gyvenantis atsakovas su vaikais jiems gyvenant su mama bendrauja. Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje neišklausius atsakovo nuomonės, nėra galimybės nustatyti, ar byloje apskritai kils ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, taip pat jų laikinos gyvenamosios vietos. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra poreikis nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove ir kad tokios laikinosios vietos nenustatymas iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

11. Dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų galima daryti prielaidą, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, o ieškovei tenka didžioji vaikų priežiūros našta. Nurodė, kad iš su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė atsakovo bendravimo su vaikais neriboja, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja, bet ieškovės netenkina atsakovo bendravimo tvarka su vaikais. Teismas vertino, kad ieškovei prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti skubiai, neišklausius atsakovo, nepilnamečių vaikų ir išvadą teikiančios institucijos nuomonės, teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės nustatyti, kokia yra faktinė atsakovo bendravimo su vaikais situacija, kokie yra atsakovo ir vaikų tarpusavio santykiai bei kokia yra atsakovo ir vaikų pozicija dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos.

12. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis transporto priemonę valdo ir ja naudojasi ieškovė, todėl ieškovės nurodoma būtinybė transporto priemonę naudoti vaikų poreikių tenkinimui faktiškai yra įgyvendinama. Be to, transporto priemonė yra registruota ieškovės vardu, todėl atsakovas be ieškovės leidimo minėtos transporto priemonės negali perleisti tretiesiems asmenims. Sprendė, kad taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, nėra pagrindo.

13. Teismas nurodė, kad neturi galimybės nustatyti, ar tikrai ieškovė negali pasiimti savo ir dukrų asmeninio naudojimo daiktų. Pažymėjo, kad ieškinio 108 priede nurodoma, jog atsakovas neleidžia ieškovei atvykti į butą, šiuo teiginius grindžiant ieškinio 17 priedu, tačiau remiantis šiuo priedu nėra galimybės nustatyti nei to, kad daiktų neleidžiama pasiimti, nei kokius konkrečiai asmeninius daiktus prašoma leisti paimti. Be to, į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl daiktų perdavimo ir kad jis daiktus atsisakė perduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantė (ieškovė) B. G. atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų – T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą, kartu su ieškove B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis T. G. ir R. G. ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką; 3) nustatyti, kad nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, ieškovė B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis ir valdys transporto priemonę – automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) įpareigoti atsakovą J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nekliudyti bei sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš anksto suderintu laiku patekti į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei pasiimti iš jo ieškovės B. G. bei nepilnamečių vaikų T. G. ir R. G., asmenio naudojimo daiktus. Atsakovui J. G. atsisakius arba vengiant suderinti ieškovės patekimo į butą laiką, nustatyti, jog atsakovas J. G., turi pareigą sudaryti sąlygas ir galimybę ieškovei B. G. patekti į butą, ieškovės B. G. vienašališkai nurodyti laiku; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas priteisė laikiną išlaikymą, tačiau atsisakė tenkinti prašymą dėl ginčo šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove. Taigi teismas netinkamai aiškino procesinės bei materialinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių, skundžiama nutartis keistina ir ginčo šalių nepilnamečių dukrų laikina gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (apeliante), nes tai ne tik geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, tačiau suteiktų teisinį pagrindą apeliantei teisėtai, uzufrukto teise, valdyti bei naudoti nepilnamečių vaikų naudai priteistą laikiną išlaikymą bei kitą vaikams priklausantį turtą.

14.2. Šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovas piktnaudžiauja tuo, kad nėra nustatyta konkreti jo bendravimo su vaikais tvarka, pavyzdžiui, mažąją dukrą iš darželio pasiima ne tik tada kai jam tai yra patogu, bet ir neįspėjęs ieškovės, o vėliau jai apie tai nepraneša. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, atsakovas, bendraudamas su skyriaus specialistais, pripažino, kad tyčia paima dukrą iš darželio nepranešęs ieškovei, nes neva ji yra jį „pavedusi“. Be to, bendraudamas su skyriaus specialistais atsakovas nurodė, kad vaikų negali pasiimti pas save su nakvyne, nes bute yra daromas „kosmetinis remontas“. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes ieškovė palaiko nuolatinį ryšį su vyriausiuoju sūnumi, gyvenančiu su tėvu, kuris niekada nėra sakęs, kad namuose yra atliekamas remontas. Nenustačius laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, iš esmės visos pareigos rūpintis vaikais, yra perkeliamos išimtinai ieškovei, atsakovui sudarant sąlygas pasiimti vaikus tik pramogoms.

14.3. Ieškovė pažymėjo, kad jai nuvažiavus pas vaikų senelius su prašymu vaikais pasirūpinti, kol ieškovė bus išvykusi, ieškovė, vaikų akivaizdoje buvo užpulta, prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (priedas Nr. 1). Apie ieškovės vizitą buvo informuotas atsakovas, kuris nedelsiant atvyko į įvykio vietą ir taip pat užsipuolė ieškovę, dėl ko, jo atžvilgiu buvo priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (priedas Nr. 2). Tai, kad atsakovas rado galimybę greitai atvykti į įvykio vietą tam, kad užsipultų ieškovę, patvirtina, jog atsakovas tyčia atsisako rūpintis vaikais.

14.4. Pažymėjo, kad prašymą nustatyti, kad nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, ieškovė naudosis ir valdys transporto priemonę – automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė grindė argumentais, kad susilaukia iš atsakovo grasinimų, jog jis atims mašiną, kad nedavus jam mašinos, jis atvažiuos ir pradurs padangas. Be to, 2024-08-19 įvykusio konflikto metu, atsakovas ieškovei bei vaikams būnant ginčo automobilyje, jį spardė kojomis, o vėliau atvykusiems pareigūnams (vaiko teisių apsaugos specialistams) teigė, kad tai yra jo turtas ir jis gali su juo daryti, ką nori. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad yra neišvengiamai būtina taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

14.5. Atsakovo elgesys patvirtina, kad jos nėra geranoriškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu ir kad nesant teismo sprendimo, nesudarys ieškovei galimybės pasiimti savo ir vaikų asmeninių daiktų. Teismo sprendimu nutraukus santuoką, galimybė pasiimti asmeninius daiktus būtų dar labiau apribota, o tai apsunkintų ar net padarytų neįmanomu teismo sprendimo vykdymą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos. Jos yra prisitaikiusios ir pripratusios prie esamos faktinės situacijos, taip pat nėra jokios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams. Todėl nėra pagrindo nustatyti laikiną dukrų gyvenamąją vietą su ieškove.

15.2. Atsakovo vertinimu, ieškovės siekis pakeisti nusistovėjusią atsakovo ir dukrų bendravimo rutiną yra nulemtas išimtinai asmeninių ieškovės interesų ir ambicijų. Ieškovė nei prašyme taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, nei atskirajame skunde Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad per skyrium gyvenimo laikotarpį faktiškai susiklosčiusi atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka pažeistų dukrų teisę bendrauti su tėvu ar, kad susiklosčiusi faktinė bendravimo tvarka dukroms būtų nepriimtina ar joms kenktų.

15.3. Ieškovės atskirajame skunde minimo konflikto nebūtų buvę, jei ieškovė nebūtų nesusitarusi vykusi pas atsakovo tėvus, taip pat jei pačios ieškovės elgesys nebūtų buvęs provokuojantis. Atsakovo vertinimu, ieškovė konfliktą inicijavo sąmoningai, siekdama išprovokuoti atsakovą ir sukurti situaciją, kuri parodytų, jog pirmosios instancijos teismas galimai padarė klaidą, nenustatydamas bendravimo su dukromis tvarkos.

15.4. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas baugina ieškovę, grasindamas atimti ar parduoti automobilį, tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis realių veiksmų bandydamas atimti automobilį. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas ieškovei atsiimti jos ir dukrų asmeninius daiktus turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes ieškovė bet kuriuo metu, susitarusi su atsakovu, gali atvykti ir pasiimti savo ir dukrų asmeninius daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 20 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0724000019224. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 19 d. skambučių su ieškove ir dukra išklotines, 2024 m. rugpjūčio 22 d. M. G. pareiškimą ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis.

20. 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. rugsėjo 11–19 d. susirašinėjimo dėl daiktų perdavimo nuotraukas, 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovo pranešimą ieškovei dėl daiktų buvimo vietos ir daiktų nuotraukas, kuriomis grindžia aplinkybę, jog ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų daiktai yra nebe atsakovo bute, o yra perkelti į atsakovo garažą.

21. 2024 m. lapkričio 27 d. teisme gauti ieškovės teikiami papildomi įrodymai – 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, atsakovo 2024 m. lapkričio 24 d. žinutė, paklausimas mokyklai ir gautas atsakymas, el. laiškai dėl daiktų pasiėmimo, skaitmeninė kopija, vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ar įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

24. Apeliantės pateikti įrodymai ir atsakovo į bylą pateiktos 2024 m. rugpjūčio 19 d. susirašinėjimo su ieškove kopijos gali turėti įtakos sprendžiamam klausimui, nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas nutaria minėtus įrodymus priimti ir vertinti juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktose skambučių išklotinėse atvaizduota informacija nėra pateikta į valstybinę lietuvių kalbą, o M. G. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl minėtos skambučių išklotinės ir duomenys, susiję su M. G. pareiškimu teisėsaugos institucijai, nepriimami.

25. Teismas, pasisakydamas dėl šalių 2024 m. lapkričio 25–27 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pažymi, kad pagal jų sukūrimo datą, nauji įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau. Teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir nebūtų suderinamas su proceso koncentracijos principu. Atsižvelgiant į tai, minėti įrodymai nepriimti.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

27. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalių nepilnametės dukros nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove, skyrium nuo atsakovo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2024 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje nurodoma, kad ieškovė kartu su šalių nepilnametėmis dukterimis gyvena trijų kambarių bute, gyvenimo sąlygos užtikrina vaikų poreikius. Iš išvados matyti, kad nepilnametė mergaitė T. G. nurodė, jog su abiem tėvais jos santykiai yra normalūs, bet labiau ir atviriau bendrauja su mama, mama ji labiau pasitiki, todėl ji norėtų gyventi su mama. R. G. Tarnybos specialistams yra nurodžiusi, kad pas tėtį ji niekada nevažiuoja, nes ten „didelis bardakas“ ir visai neįdomu, tuose namuose neturi savo kambario ir ji nenori ten važiuoti. Tarnybos vertinimu, laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius jų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad ieškovė geba nepilnamečiams vaikams užtikrinti stabilią ir saugią aplinką. Aplinkybę, kad mergaitės yra prisitaikiusios ir pripratusios gyventi su mama, patvirtino ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą.

29. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių dukros ir taip faktiškai gyvena su ieškove, o atsakovas gyvena skyrium, tačiau ieškovė atskirajame skunde pagrįstai teigia, jog pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi prieš priteisiant laikiną išlaikymą, būtina nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kuris tvarkys vaiko išlaikymą uzufrukto teise. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. Nr. e2S-450-889/2024). Atsižvelgiant į nurodytą ir aplinkybę, kad byloje iš atsakovo yra priteistas laikinas išlaikymas, skundžiamos nutarties dalis dėl laikinos gyvenamosios vaikų vietos keistina, nustatant šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

30. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

31. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

32. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo bendravimo su vaikais neriboja, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja, bet ieškovės netenkina atsakovo bendravimo tvarka su vaikais. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje neturi galimybės nustatyti, kokia yra faktinė atsakovo bendravimo su vaikais situacija, kokie yra atsakovo ir vaikų tarpusavio santykiai bei kokia yra atsakovo ir vaikų pozicija dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria.

33. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo grindė motyvais, jog atsakovas su vaikais bendrauja, o ieškovė to neriboja. Tačiau ieškovė prašymą nustatyti laikiną skyrium gyvenančio atsakovo su vaikais bendravimo tvarką motyvavo ne tuo, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, o aplinkybėmis, kad atsakovas su vaikais bendrauja nereguliariai ir bendravimui su vaikais skiria mažiau laiko nei ieškovė ir tai pažeidžia vaiko teises. Pirmosios instancijos teismas šių prašymo argumentų nevertino.

34. Antra, remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais darytina išvada, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Tai patvirtina ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimų kopijų matyti, kad šalys nesutaria su vaikais susijusiais klausimais, negeba kartu priimti sprendimų dėl bendravimo su vaikais laiko, vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios ar ugdymo įstaigos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą. Šioje proceso stadijoje atsižvelgtina ir į Tarnybos nuomonę, kad laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nepažeidžia vaikų interesų. Be to, tokiu būdu būtų sumažinta šalių tarpusavio konfliktų tikimybė šiuo klausimu.

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti prioritetinius vaikų interesus, saugią ir stabilią aplinka, neįtraukiant jų į tėvų santuokos nutraukimo procesą, taip pat siekiant užtikrinti teisę turėti abu tėvus, tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir nagrinėjamu atveju – stiprinti vaikų ryšį su tėvu, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas sureguliuoti situaciją laikinosiomis apsaugos priemonėmis – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas nepasisakė dėl siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų atitikimo nepilnamečių vaikų interesams, Be to, šiuo atveju būtina suteikti galimybę atsakovui pateikti atsiliepimą dėl prašymo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką, siekiant įvertinti šalių galimybes realiai, vengiant konfliktinių situacijų vykdyti laikiną bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju klausimas dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo turi būti sprendžiamas iš esmės visa apimtimi, į tai, kad būtina surinkti papildomus įrodymus siekiant nustatyti esmines aplinkybes - konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, todėl skundžiamos nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis tam tikru turtu ir užtikrinti sąlygas pasiimti asmeninius daiktus

37. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir pasiimti iš jo ieškovės bei nepilnamečių vaikų asmeninio naudojimo daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

38. Iš kartu su ieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo kopijos (ieškinio 29 priedas) matyti, kad atsakovas reikalauja ieškovę perduoti jam ginčo automobilį, nurodo, kad automobilį pasiims per prievartą, jį parduos ir kt. Tačiau, kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ieškovė minėtą transporto priemonę valdo, ja naudojasi, transporto priemonė yra registruota ieškovės vardu, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovas be ieškovės sutikimo transporto priemonės perleis tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, ieškovė naudosis ir valdys transporto priemonę – automobilį „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

39. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą su ieškove iš anksto suderintu laiku sudaryti sąlygas paimti jos ir dukrų asmeninius daiktus, esančius pas atsakovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje byloje nėra pakankamai pagrįstų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas akivaizdžiai geranoriškai nesudarys sąlygų paimti asmeninių daiktų. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos susirašinėjimo nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas sutinka perduoti ieškovei jos ir dukrų daiktus, esančius pas atsakovą, siekia rasti abiem šalims tinkamą laiką, siekiant daiktus perduoti ieškovei.

40. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, jog byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017).

41. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką, ieškovė nereiškė reikalavimų, susijusių su daiktinėmis teisėmis į minėtą turtą, nes kaip nurodo ir pati ieškovė, asmeniniai daiktai nėra dalinami santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais, todėl nėra grėsmės, kad jų nepritaikius kils galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

43. Nagrinėjamoje byloje nėra priimtas sprendimas iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės B. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas prašymas nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: nustatyti nepilnamečių vaikų – T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą, kartu su ieškove B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas prašymas nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, panaikinti ir klausimą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina