Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo apskaitos pagal verslo liudijimą tvarkymo vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „Noibika“ apskaitos tvarkymo vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl UAB „Noibika“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „Modeina“ apskaitos tvarkymo vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl aiškiai neteisingų duomenų apie UAB „Uostamiesčio švara“ pajamas ir turtą pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingos UAB „Uostamiesčio švara“ apskaitos tvarkymo vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl didelės vertės UAB „Uostamiesčio švara“ turto pasisavinimo trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. M. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi nusprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su 2010 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir D. M. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 70 MGL, t. y. 9 100,00 Lt / 2 636,20 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto litų / dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 ct)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš D. M. Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 78 028,51 Lt / 22 598,62 Eur (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai dvidešimt aštuoni litai 51 ct / dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 62 ct), kita ieškinio dalis atmesta.

Iš D. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteista 122 096,78 Lt / 35 361,67 Eur (vienas šimtas dvidešimt du tūkstančiai devyniasdešimt šeši litai 78 ct / trisdešimt penki tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt vienas euras 67 ct).

Iš D. M. BUAB „ŽUIC Trade“ priteista 379 090,66 Lt / 109 792,24 Eur (trys šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai devyniasdešimt litų 66 ct / vienas šimtas devyni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 24 ct), kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) D. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apgaulingai tvarkė D. M., įsigijusio verslo liudijimą, apskaitą, o būtent: 2011 m. gruodžio 30 d. surašė D. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, pirkimo – pardavimo kvitą be Nr., kuriuo pagrindė aiškiai neįvykusias ūkines operacijas apie D. M. tariamai suteiktas darbo saugos apmokymo paslaugas UAB „Uostamiesčio švara“ ir apmokėjimą už jas 93 522,00 Lt. Po to šį pirkimo–pardavimo kvitą įtraukė į apskaitos registrus ir pateikė UAB „Uostamiesčio švara“. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti D. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto.

2) Be to, D. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Noibika“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungėje, direktoriumi bei atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, nuostatą, kurioje nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. atspausdino ir savo parašais patvirtino UAB „Noibika“ pinigų priėmimo kvitus, serija NOB 2010 m. vasario 18 d. Nr. 01-20100218 ir 2010 m. balandžio 15 d. Nr. 01-20100415, kuriais pagrindė aiškiai neįvykusias ūkinės operacijas apie UAB „Noibika“ tariamai gautą 70 000,00 Lt mokėjimą iš UAB „Uostamiesčio švara“ už neva atliktus darbus ir paslaugas. Po to šiuos pinigų priėmimo kvitus įtraukė į apskaitos registrus ir pateikė UAB „Uostamiesčio švara“. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3) Be to, D. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Noibika“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungė, direktoriumi bei atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d., buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, nenustatė UAB „Noibika“ dokumentų saugojimo tvarkos bei laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Noibika“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, pagrindžiančių 2007 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų 48 500,00 Lt pajamų. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4) Be to, D. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Modeina“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi bei atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Modeina“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: dvidešimt atvejų sąskaitomis faktūromis, serija MOD: 2011 m. sausio 28 d. Nr. 20110128-6; 2011 m. vasario 28 d. Nr. 20110228-3; 2011 m. kovo 30 d. Nr. 20110330-3; 2011 m. balandžio 27 d. Nr. 20110427-3; 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 20110530-4; 2011 m. birželio 28 d. Nr. 20110628-4; 2011 m. liepos 28 d. Nr. 20110728-3; 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20110829-3; 2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. 20110929-6; 2011 m. spalio 28 d. Nr. 20111028-3; 2011 m. lapkričio 28 d. Nr. 20111128-3; 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. 20111229-2; 2012 m. sausio 30 d. Nr. 20120130-2; 2012 m. vasario 28 d. Nr. 20120228-3; 2012 m. kovo 28 d. Nr. 20120328-3; 2012 m. balandžio 28 d. Nr. 20120428-2; 2012 m. gegužės 29 d. Nr. 20120529-1; 2012 m. birželio 29 d. Nr. 20120629-2; 2012 m. liepos 30 d. Nr. 20120730-2; 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 20120830-3, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė valymo paslaugų suteikimą UAB „Uostamiesčio švara“ už 102 300,00 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. trim atvejais 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderiu, serija KPO Nr. 2012.09.13-1, ir 2012 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymais pagrindė 91 800,00 Lt apmokėjimą už neva UAB „Uostamiesčio švara“ suteiktas valymo paslaugas; 2012 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. MOD 63 pagrindė tariamą 88 700,00 Lt išmokėjimą atskaitingam asmeniui, šiuos apskaitos dokumentus patvirtino savo parašu ir pats asmeniškai bei veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, šiuos apskaitos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Modeina“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5) Be to, D. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, būdamas UAB „Uostamiesčio švara“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, direktoriumi bei atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Uostamiesčio švara“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apgaulingai tvarkė UAB „Uostamiesčio švara“ buhalterinę apskaitą, būtent: keturias šimtais penkiasdešimt trimis atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 305 901,15 Lt priskaityto ir 240 213,16 Lt šešiasdešimt trims darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio; dvidešimt aštuoniais atvejais prekių ir paslaugų įsigijimą, iš viso už 356 054,00 Lt pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderių kvitais, kasos čekiais, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo, o būtent: UAB „Modeina“ sąskaitomis faktūromis, serija MOD: 2011 m. sausio 28 d. Nr. 20110128-6; 2011 m. vasario 28 d. Nr. 20110228-3; 2011 m. kovo 30 d. Nr. 20110330-3; 2011 m. kovo 27 d. Nr. 20110427-3; 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 20110530-4; 2011 m. birželio 28 d. Nr. 20110628-4; 2011 m. liepos 28 d. Nr. 20110728-3; 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20110829-3; 2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. 20110929-6; 2011 m. spalio 28 d. Nr. 20111028-3; 2011 m. lapkričio 28 d. Nr. 20111128-3; 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. 20111229-2; 2012 m. sausio 30 d. Nr. 20120130-2; 2012 m. vasario 28 d. Nr. 20120228-3; 2012 m. kovo 28 d. Nr. 20120328-3; 2012 m. balandžio 28 d. Nr. 20120428-2; 2012 m. gegužės 29 d. Nr. 20120529-1; 2012 m. birželio 29 d. Nr. 20120629-2; 2012 m. liepos 30 d. Nr. 20120730-2; 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 20120830-3, UAB „Noibika“ pinigų priėmimo kvitais 2010 m. vasario 18 d. serija NOB Nr. 01-20100218 ir 2010 m. balandžio 15 d. serija NOB Nr. 01-20100415, UAB „Cramo“ pinigų priėmimo kvitu 2010 m. vasario 22 d. CRA Nr. 21000955, UAB „Arsenalas EHG“ 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1095488; UAB „Ermitažas“ 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitomis faktūromis, serija ERT Nr. 0306237; Nr. 0441427; keturiais atvejais UAB „Uostamiesčio švara“ tikrovės neatitinkančiais kasos išlaidų orderiais 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 217, 2011 m. vasario 24 d. Nr. 9, 2011 m. kovo 16 d. Nr. 24, 2011 m. balandžio 20 d. Nr. 36 pagrindė 890,75 Lt lėšų nurašymą iš kasos piliečiui V. K.. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 m sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Uostamiesčio švara“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6) Be to, D. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Uostamiesčio švara“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą UAB „Uostamiesčio švara“ turtą –270 919,15 Lt piniginių lėšų ir UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – 710,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 40 398,16 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, žinodamas, kad UAB „Modeina“, UAB „Noibika“, kurių direktoriumi yra jis pats ir jis asmeniškai bei vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą jokių paslaugų UAB „Uostamiesčio švara“ nesuteiks, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas pateisinti UAB „Uostamiesčio švara“ dokumentinį piniginių lėšų panaudojimą dvidešimt aštuoniais atvejais, prekių ir paslaugų įsigijimą, iš viso už 270 919,15 Lt pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderių kvitais, kasos čekiais, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo, ir šių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo UAB „Uostamiesčio švara“ apskaitos registruose, o būtent: 1 atveju 2011 m. gruodžio 30 d. D. M. įsigijusio verslo liudijimą prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu be Nr. pagrindė 93 522,00 Lt apmokėjimą už neva UAB „Uostamiesčio švara“ suteiktas darbo saugos apmokymo paslaugas; dviem atvejais pagal pinigų priėmimo kvitus 2010 m. vasario 18 d., serija NOB Nr. 01-20100218, ir 2010 m. balandžio 15 d., serija NOB Nr. 01-20100415, pagrindė 70 000,00 Lt tariamą sumokėjimą UAB „Noibika“ už neva suteiktas paslaugas UAB „Uostamiesčio švara“; dvidešimt atvejų UAB „Modeina“ sąskaitomis faktūromis, serija MOD: 2011 m. sausio 28 d. Nr. 20110128-6; 2011 m. vasario 28 d. Nr. 20110228-3; 2011 m. kovo 30 d. Nr. 20110330-3; 2011 m. balandžio 27 d. Nr. 20110427-3; 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 20110530-4; 2011 m. birželio 28 d. Nr. 20110628-4; 2011 m. liepos 28 d. Nr. 20110728-3; 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20110829-3; 2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. 20110929-6; 2011 m. spalio 28 d. Nr. 20111028-3; 2011 m. lapkričio 28 d. Nr. 20111128-3; 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. 20111229-2; 2012 m. sausio 30 d. Nr. 20120130-2; 2012 m. vasario 28 d. Nr. 20120228-3; 2012 m. kovo 28 d. Nr. 20120328-3; 2012 m. balandžio 28 d. Nr. 20120428-2; 2012 m. gegužės 29 d. Nr. 20120529-1; 2012 m. birželio 29 d. Nr. 20120629-2; 2012 m. liepos 30 d. Nr. 20120730-2; 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 20120830-3, pagrindė tariamą valymo paslaugų suteikimą UAB „Uostamiesčio švara“ už 102 300,00 Lt; vienu atveju pagal 2010 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitą CRA Nr. 21000955 iš UAB „Cramo“ pagrindė tariamą įrangos nuomą UAB „Uostamiesčio švara“ už 113,40 Lt, vienu atveju pagal 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARS Nr. 1095488, iš UAB „Arsenalas EHG“ pagrindė tariamą UAB „Uostamiesčio švara“ prekių įsigijimą už 799,83 Lt, dviem atvejais pagal 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitas faktūras, serija ERT Nr. 0306237; Nr. 0441427 iš UAB „Ermitažas“ pagrindė tariamą UAB „Uostamiesčio švara“ prekių įsigijimą už 3 293,35 Lt, bei šių dokumentų pagrindu buvo surašytos ir 2010 m. gegužės 21 d., 2011 m. birželio 20 d., 2011 m. spalio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos 2010 metų balandžio mėnesio, 2011 metų gegužės, rugsėjo mėnesių, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, kuriose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie 710,00 Lt mokėtiną PVM ir 2011 m. balandžio 21 d., 2012 m. gegužės 31 d., 2013 m. balandžio 29 d. elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos, 2010 metų, 2011 metų, 2012 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, kuriose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie mokėtiną pelno mokestį. Be to, D. M. keturiais atvejais UAB „Uostamiesčio švara“ tikrovės neatitinkančiais kasos išlaidų orderiais 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 217, 2011 m. vasario 24 d. Nr. 9, 2011 m. kovo 16 d. Nr. 24, 2011 m. balandžio 20 d. Nr. 36 pagrindė 890,75 Lt lėšų nurašymą iš kasos piliečiui V. K.. Taigi D. M. apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB „Uostamiesčio švara“ turtą – 270 919,15 Lt piniginių lėšų ir UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 710,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 40 398,16 Lt Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

7) Be to, D. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas juridinio asmens UAB „Uostamiesčio švara“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – UAB „Uostamiesčio švara“ priklausiusias pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderiais ir mokėjimo nurodymais pagrindė 211 838,01 Lt išmokėjimą sau kaip atskaitingam asmeniui, šių piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino. Tokiu būdu D. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Uostamiesčio švara“ turtą – pinigines lėšas – 211 838,01 Lt.

8) Be to, D. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Uostamiesčio švara“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos“, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 ir 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, siekdamas išvengti sumokėti 3 6919,98 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 376,69 Lt įmokų į Garantinį fondą, 94 606,79 Lt socialinio draudimo įmokų, 27 489,99 Lt sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šešiasdešimt trims UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojams keturiais šimtais penkiasdešimt trimis atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais bei buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 240 213,16 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. trisdešimt trijose Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose ir trisdešimt trijose formose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“, pats asmeniškai bei veikdamas per UAB „Uostamiesčio švara“ administratorę-personalo vadovę, vėliau direktoriaus pavaduotoją, M. P., buhalterę D. G., nesupratusias jo nusikalstamų veiksmų esmės, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį bei jas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, būtent:

Trisdešimt trimis atvejais laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 305 901,15 Lt išmokėtų išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD) ir 36 919,98 Lt išskaičiuoto pajamų mokesčio bei šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.Trisdešimt trimis atvejais laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. formose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 305 901,15 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, nedeklaravo 122 096,78 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir šias formas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu D. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Uostamiesčio švara“ pajamas ir turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 18 d. nuosprendį, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliantas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, nurodo, kad jo kaltė yra neįrodyta, o byloje esantys įrodymai buvo surinkti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Be to, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netenkino visų apelianto prašymų dėl jį teisinančių įrodymų surinkimo, ignoravo specialistės V. V. nekompetentingumą, jos pateiktos išvados neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto teigimu, byloje esantys finansiniai dokumentai neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu apygardos teismui buvo nurodytos sąskaitos iš kurių yra padaryti suklastoti pervedimai (t. 1, b. l. 71, 81, 161), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. M. pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie savo paties padarytus įstatymų pažeidimus, tik norėdamas apsaugoti save ir savo šeimą, nes bijojo dėl savo ir savo artimųjų gyvybės. Norėdamas atkreipti teisėsaugos pareigūnų dėmesį jis save net gi apkalbėjo, padidindamas padarytų mokestinių pažeidimų sumas. Apeliantas nurodo tikėjęsis, kad teisėsaugos pareigūnai išsiaiškins tiesą šioje byloje ir jam nereikės gintis nuo nepagrįstų kaltinimų.

Nesutikdamas su nuteisimu už tai, kad vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste, tyčia pažeisdamas įstatymus apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, apeliantas nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi jo pirminiais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu jis prašė teismo šiais parodymais netikėti, nurodė, kad save apkalbėjo bijodamas dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių, kuriems buvo grasinama. Taigi, apelianto vertinimu, nėra jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Apeliantas nurodo, jog 2014 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/42 nepagrįstai teigiama, kad visiškai negalima nustatyti gyventojo D. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto. Anot apelianto, jis turėjo teisę vykdyti veiklą, kvitas buvo išrašytas, mokymai pravesti, atsiskaitymas įvykdytas. Nors jis pats minėto atsiskaitymo pinigų negavo, tačiau visi reikalingi mokesčiai buvo sumokėti, gautos pajamos įtrauktos į deklaraciją. Apeliantas nurodo, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, tačiau nagrinėjamu atveju jo tyčia apgaulingai tvarkyti apskaitą nenustatyta, mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti, taigi, apelianto veikoje nėra nusikaltimo sudėties. UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojų parašai, patvirtinantys mokymo kurso išklausymą yra pas bankroto administratorių byloje Nr. B2-6082-781/2014.Šie darbuotojai galėtų patvirtinti mokymų realumą. Bylą nagrinėjusiam teismui buvo ne kartą nurodyta, jog daugelis dokumentų, reikalingų gynybai, yra bankroto byloje, iš kurios nei pats apeliantas, nei jo gynėjas neturi galimybės jų paimti. Nepaisant to, apygardos teismas nesiėmė visų teisėtų priemonių tiesai byloje nustatyti, neišreikalavo dokumentų, kurie galėjo padėti įrodyti apelianto nekaltumą. Apeliantas pažymi, kad reikalaujamų tyrimui pateikti buhalterinių dokumentų objektyviai negalėjo perduoti, nes buvo neteisėtai, apgaule nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, jis pats teisėtais būdais negalėjo gauti dokumentų, kurie būtų padėję jo gynybinei pozicijai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, kad būdamas UAB „Noibika“ direktoriumi mokėjo darbuotojams neoficialius atlyginimus, tačiau šiais apelianto veiksmais valstybei padarytos žalos dydis, jo paties vertinimu, nustatytas neteisingai. Iš kaltinimo formuluotės matyti, jog negalima nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, todėl visi neaiškumai turi būti aiškinami apelianto naudai.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, pagrindžiančių 2007 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų 48 500,00 Lt pajamų, apeliantas nurodo, kad nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio UAB „Noibika“ jokios veiklos nevykdė, todėl jokių dokumentų po rugsėjo mėnesio nebuvo. Po to, kai iš „Uostamiesčio švaros“ jis buvo atleistas, visi UAB „Noibika“ dokumentai buvo palikti šioje įmonėje. Šių dokumentų jis neturėjo galimybės nei sutvarkyti perduodant, nei pasiimti. Apeliantas nurodo, jog prašė apygardos teismo iš UAB „Uostamiesčio švara“ išreikalauti papildomus dokumentus, t. y. darbų atlikimo aktus, kurie patvirtintų kur ir kada buvo atliktos paslaugos. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas šio apelianto prašymo netenkino. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių jis nenurodė todėl, kad gynybai reikalingi dokumentai buvo likę UAB „Uostamiesčio švara“ ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų galėjo būti sunaikinti. Apeliantas nurodo tikėjęsis, kad tyrimo metu bus paimti visi UAB „Noibika“ dokumentai, bet darbų atlikimo aktai ar darbuotojų instruktavimo žurnalai liko neištirti, o teismas šių dokumentų neišreikalavo. Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes jis pats neturėjo galimybės teismui pristatyti minėtų jį teisinančių dokumentų.

Nesutikdamas su nuteisimu dėl UAB „Modeina“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, apeliantas nurodo, kad priešingai, nei teigiama jam pareikštame kaltinime, bylos medžiagoje yra tik 19, o ne 20 šios įmonės išrašytų sąskaitų 102 300,00 Lt sumai už valymo paslaugų suteikimą UAB „Uostamiesčio švara“. Anot apelianto, byloje nėra sąskaitos Nr. 2012428-2. Pagal byloje realiai esančių sąskaitų skaičių turėtų susidaryti 97 100,00 Lt suma, tačiau teismas nuosprendyje nurodė dar kitą nei kaltinime, t. y. 102 400,00 Lt sumą. Nuosprendyje apie dingusią sąskaitą iš viso nepasisakyta. Tai, apelianto vertinimu, rodo, kad kaltinimas jam suformuluotas formaliai, nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų.

Apelianto teigimu, šioje byloje esančios specialistų išvados yra nepagrįstos ir prieštaringos. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė atsisakė atsakinėti į apelianto pateiktus klausimus kuriuose jis nurodė specialisto išvadoje padarytas klaidas, pareiškusi, kad atsakinės tik į raštu užduotus klausimus. Net ir uždavus klausimus raštu, ši specialistė pareiškė, kad į juos yra atsakiusi pateiktoje išvadoje, todėl papildomai nieko nekomentuos. Specialistė nurodė negalinti atsakyti dėl padarytų matematinių klaidų, kadangi reikėtų atlikti naujus skaičiavimus. Į tai, kad nurodyti neteisingi periodai pagal kuriuos buvo skaičiuojamos kaltinime nurodytos sumos ji atsakė, kad klaidos dėl kelių dienų neturi įtakos specialisto išvados rezultatams. Nepaisant to, kad apeliantas prašė atlikti papildomas buhalterines ekspertizes, jog būtų nustatytos tikslios sumos, šie jo prašymai teismo buvo atmesti. Vėliau teismas nuosprendyje pats atliko realybės ir faktinių bylos duomenų neatitinkančius bei niekuo nepagrįstus skaičiavimus.

Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas UAB „Uostamiesčio švara“ direktoriumi teikė valstybės atsakingoms valstybės institucijoms neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, tačiau nesutinka su nuosprendyje nurodytomis sumomis pagal šį kaltinimą, nes jos netikslios. Kiekvienoje bylos proceso stadijoje sumos keitėsi. Nepaisant to, kad kaltinime nurodyta, jog darant šį nusikaltimą buvo veikiama per buhalterę D. G., teismo posėdyje ši liudytoja davė melagingus parodymus apie tai, kad buhaltere nedirbo. Apeliantas pažymi, kad minėta liudytoja yra įmonės akcininko mama, puikiai žinojo apie visą mokesčių vengimo mechanizmą ir jame aktyviai dalyvavo. Tai, kad ji neigia savo veiklą įmonėje, rodo jos siekį išvengti atsakomybės. Apelianto vertinimu, neįtikėtina, kad personalo vadovė bei buhalterė, veikdamos bendrai, nesuvokė ir nesuprato savo atliekamų veiksmų. Apelianto teigimu, apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus papildomai apklausti liudytoją D. G.. Svarbi gynybos liudytoja V. V. liko neapklausta, nes teismui nepavyko jos atvesdinti. Dėl to buvo pažeistos apelianto procesinės teisės, kadangi visi įrodymai, kurie galėjo patvirtinti jo nekaltumą buvo atmetami tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmos instancijos teisme.

Apeliantas nurodo, kad jam suformuluotame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo pastebėtos matematinės klaidos, apie kurias pranešta teismui ir prašoma jas ištaisyti, tačiau nei apklausiama specialistė, nei apygardos teismas klaidų nepašalino. Nors D. M. pripažįsta, kad klastojo dokumentus, tačiau jo teigimu, valstybė dėl to žalos nepatyrė, nes visi mokėtini mokesčiai buvo perkelti į UAB „Modeiną“ ir toliau yra skaičiuojami. Taigi, apelianto vertinimu, susidariusi situacija galėjo būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Juo labiau, kad apeliantas apgaule svetimo didelės vertės turto neįgijo, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis galėjo naudotis tokiomis didelėmis kaltinime nurodytomis sumomis.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Uostamiesčio švara“ turto pasisavinimo, apeliantas nurodo, kad jis sau jokių šios įmonės pinigų neišsimokėjo. Visi pagal buhalterinius dokumentus neva jam išmokėti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, nepagrįstoms dokumentais, tenkinti, pavyzdžiui, nelegaliam kurui pirkti, neoficialiems darbuotojų atlyginimams mokėti ir t. t. Apelianto teigimu, jo oficialus atlyginimas minėtoje įmonėje buvo 200,00 Lt, o neoficialus 5 000,00 Lt. Įmonės akcininkas taip pat sau išsimokėdavo po 5 000,00 Lt per mėnesį. Kartais pinigai buvo perkeliami iš vienos sąskaitos į kitą vos kelioms dienoms, siekiant parodyti įmonės mokumą. Nors apeliantas iš bankomatų išėmė įvairias pinigų sumas, bet jų nepasisavino. Be to, tokiu būdu pinigus galėjo išimti ir kiti asmenys. Apeliantas nurodo ir tai, kad UAB „Uostamiesčio švara“ pelnas 2010 – 2012 metais buvo tik 204 944,00 Lt, todėl jis niekaip negalėjo pasisavinti didesnės, net 226 627,75 Lt siekiančios sumos. Be to, teisme apklausta liudytoja J. B. patvirtino, kad faktinio UAB „Uostamiesčio švara“ valdymo perdavimo nebuvo, taigi, teigti, kad įmonės pinigai jai nebuvo perduoti nėra jokio pagrindo. Liudytoja patvirtino, kad ji įmonėje pradėjo dirbti 2012 m. rugsėjo 14 d., o apeliantas nuo šios dienos buvo visiškai nušalintas nuo įmonės valdymo. Dėl to jis neturėjo galimybės sutvarkyti UAB „Uostamiesčio švara“ dokumentacijos ar jos perduoti, kaip to reikalauja įstatymas, ne dėl savo kaltės.

Nuteistasis nurodo nesutinkantis su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Jo veiksmais BUAB „ŽUIC Trade” nebuvo padaryta jokia žala, todėl šios įmonės civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino be pagrindo. Apeliantas neneigia, kad dėl neoficialiai mokėtų atlyginimų darbuotojams yra skolingas valstybei, bet šio įsiskolinimo suma turi būti suskaičiuota teisingai ir sumažinta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas D. M. nesutinka su skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal: 1) BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, 2) BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės UAB „Uostamiesčio švara“ turto pasisavinimo, 3) BK 223 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Noibika“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, 4) BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos pagal verslo liudijimą tvarkymo, 5) BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „Modeina“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jis neginčija kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „Uostamiesčio švara“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Taip pat jis neginčija kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl aiškiai neteisingų duomenų apie UAB „Uostamiesčio švara“ pajamas ir turtą pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „Noibika“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau nesutinka su kaltinime pagal minėtus straipsnius nurodytų sumų paskaičiavimu ir nuosprendžiu priteistais civiliniais ieškiniais. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo prašymų dėl jį teisinančių dokumentų išreikalavimo; pažeidė jo teisę į gynybą; neįvertino, kad byloje esantys bankiniai išrašai neatitinka tikrovės ir yra suklastoti; kad apeliantas dėl patirtų grasinimų jam ir jo šeimai pats pranešė teisėsaugos pareigūnams apie padarytus pažeidimus ir save apkalbėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis ir specialistės V. V. parodymais, be pagrindo neskyrė naujos teismo buhalterinės ekspertizės, o nuosprendyje pats atliko niekuo nepagrįstus skaičiavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, nes nebuvo patenkinti jo prašymai papildyti įrodymus, t. y. iš UAB „Uostamiesčio švara“ išreikalauti visus jį teisinančius dokumentus, skirti naują teismo buhalterinę ekspertizę. Tačiau, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad teismas negali besąlygiškai remtis kaltinamojo nuomone apie jo kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumą. Teismas privalo pats padaryti atitinkamas išvadas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir atitinkamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tinkamai įvertinus įrodymus, negali būti laikomas teisės į gynybą pažeidimu. Be to, teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus. Todėl motyvuotas prašymų atmetimas nereiškia apelianto teisės į gynybą suvaržymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-659/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nuteistasis D. M. ar jo gynėja bent jau būtų bandę patys gauti ir bylą nagrinėjančiam teismui pateikti pageidaujamus dokumentus iš UAB „Uostamiesčio švara“ bankroto bylos. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas pagal nuteistojo 2015 m. liepos 23 d. pateiktą prašymą (t. 10, b. l. 114) pareikalavo BUAB „ŽUIC Trade“, kuri yra UAB „Uostamiesčio švara“ teisių perėmėja, bankroto administratorių pateikti apelianto prašytus dokumentus: 2009 metų kasos knygą ir visas paskolų sutartis, sudarytas tarp UAB „Uostamiesčio švara“ ir jos direktoriaus laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2009 metų (t. 10 b. l. 121). Teismas taip pat tenkino nuteistojo prašymą dėl UAB „Uostamiesčio švara“ ataskaitų teikimo duomenų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Sodros išreikalavimo (t. 10, b. l. 123, 125, 126). Šie duomenys teismui buvo pateikti (t. 10, b. l. 127–145, 155, 156, 159). Daugiau jokių prašymų dėl dokumentų išreikalavimo nuteistasis nepateikė. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad visus nuteistojo D. M. prašymus bylą nagrinėjęs teismas išnagrinėjo ir motyvuotai dėl jų pasisakė protokolinėmis nutartimis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo D. M. teisė į gynybą buvo kaip nors suvaržyta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas ignoravo specialistės V. V. nekompetentingumą, jos pateiktų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tai, kad ji neatsakė į apelianto pateiktus klausimus, kuriuose jis nurodė specialistės padarytas klaidas. Priešingai nei teigia apeliantas, pagrindo abejoti byloje esančių specialistų išvadų patikimumu bei specialistės kompetencija nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginiai dėl specialistės V. V. parodymų ir jos pateiktų specialisto išvadų turinio iš esmės argumentuojami tuo, jog bylai svarbios aplinkybės nustatytos ne tokios, kokių norėtų pats D. M.. Tuo tarpu tiek konkretūs apelianto veiksmai, tiek pinigų trūkumas ir jų pasisavinimo būdas, t. y. visi teisiškai reikšmingi faktai, atskleidžiantys nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir leidžiantys spręsti šioje byloje baudžiamosios atsakomybės klausimus, yra nustatyti. Pažymėtina, kad byloje esančios specialisto išvados (Nr. 5-3/23, Nr. 5-3/42, Nr. 5-3/48, Nr. 5-3/50) iš esmės neprieštarauja kitiems bylos duomenims, jose buvę netikslumai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškinti ir nuosprendyje pašalinti (pavyzdžiui, vadovaujantis liudytojų parodymais sumažinta galutinė pasisavintų pinigų suma, išvengtų mokėti mokesčių dydis). Be to, pirmosios instancijos teismas tiek minėtas specialisto išvadas, tiek jas pateikusios specialistės V. V. parodymus, kuriuose ji paaiškino savo atliktų skaičiavimų esmę, vertino kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl vien tik šie įrodymai nelėmė apygardos teismo sprendimo. Kaip minėta, spręsdamas D. M. kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus, pirmosios instancijos teismas vertino visus bylos įrodymus, tarp jų – rašytinius dokumentus. Bylos įrodymų patikimumą ir pakankamumą pirmosios instancijos teismas įvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Apeliacinio skundo argumentai, jog byloje esantys pavedimai iš tam tikrų UAB „Uostamiesčio švara“ sąskaitų yra suklastoti, niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Juo labiau, kad visi byloje esantys minėtos įmonės sąskaitų išrašai yra įrašyti į CD bei saugomi prie bylos medžiagos. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Juo labiau, kad nuteistojo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas apygardos teismo nustatytų faktų ginčijimu, juos interpretuojant sau palankiu būdu.

Apeliantas taip pat nurodo, kad į teisėsaugos institucijas, pranešdamas apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, kreipėsi siekdamas apsaugoti save ir savo šeimą. Be to, jis save apkalbėjo, nurodydamas gerokai didesnes padarytų mokestinių pažeidimų sumas ir tikėjosi, kad teisėsaugos pareigūnai šioje byloje išsiaiškins tiesą, o jam nereikės gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Pažymėtina, jog vien tik kreipimasis į teisėsaugos institucijas bei pranešimas apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis D. M. padarė ir sunkius nusikaltimus. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis viršija 250 MGL ir nustatytas remiantis tiek buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis, tiek kitais rašytiniais bylos įrodymais, tiek liudytojų parodymais. Kadangi D. M., kreipdamasis į teisėsaugos institucijas ir pranešdamas apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, negalėjo tiksliai nurodyti visų sumų, kuriomis jis disponavo, jam suformuluotame kaltinime šios sumos buvo patikslintos pagal surinktus objektyvius duomenis. Tačiau tai neleidžia spręsti, jog nuteistasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme save apkalbėjo, o jam pateikti kaltinimai buvo nepagrįsti. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami netinkamai, o nuteistojo teisė į gynybą pažeista.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos pagal veiklos verslo liudijimą bei apgaulingas UAB „Noibika“, UAB „Modeina“, UAB „Uostamiesčio švara“ buhalterinės apskaitos tvarkymas)

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų – apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris, be kita ko, gali pasireikšti dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose, tikrovės neatitinkančių dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą. Tai yra veika, kuria sąmoningai pažeidžiami buhalterinę apskaitą nustatantys norminiai aktai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), taip pat reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais jų metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei atitinkami duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (12 straipsnio 1, 4 dalys). Būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai dėl BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens (ūkio subjekto) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad šie padariniai nustatomi remiantis kompetentingų institucijų, specialistų ar ekspertų atlikto tyrimo rezultatais – aktais, išvadomis ir panašiai, kuriuos teismai privalo įvertinti (kaip ir kitus bylos įrodymus) laikydamiesi įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nustatytų taisyklių. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 21 straipsnių nuostatas. Vienas iš tokių asmenų yra ūkio subjekto (ar jo struktūrinio padalinio) vadovas, kuris atsakingas už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus (11, 21 straipsniai), taip pat ir gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1976 „Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos“). Pažymėtina, kad apskaitos dokumentai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 7 dalis) iš esmės yra liudijimai (popierinės ar elektroninės formos), patvirtinantys (parodantys) ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, pagal juos galima nustatyti atitinkamos operacijos ar įvykio tapatumą, turinį, rezultatą (pinigine ar kiekybine išraiška), t. y. dokumentai, įtraukiami į buhalterinę apskaitą ir lemiantys jos teisingumą ar neteisingumą. Vadinasi, tais atvejais, kai buhalterinei apskaitai tyčia pateikiami tikrovės neatitinkantys dokumentai ar pateikiami ne visi, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, kyla atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnį, jeigu dėl to kyla šio straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-334-677/2015).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Klaipėdos mieste, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus apgaulingai tvarkė D. M., įsigijusio verslo liudijimą, apskaitą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo pirminiais parodymais, nes duodamas šiuos parodymus jis save apkalbėjo dėl patirtų grasinimų jam ir jo šeimai. Tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą neturėjo. Be to, jis įgijo teisę vykdyti verslo liudijime nurodytą veikla. Kvitas už mokymus buvo išrašytas, mokymai darbuotojams pravesti, atsiskaitymas įvykdytas, reikiami mokesčiai sumokėti, nors jis pats minėto atsiskaitymo pinigų negavo. Šie apeliacinio skundo motyvai nepaneigia nuteistojo D. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme D. M. nurodė, kad dėl to, jog atlyginimai darbuotojams UAB „Uostamiesčio švara“ buvo mokami nelegaliai, t. y. grynaisiais pinigais ir neįtraukiant išmokėtų sumų į buhalterinę apskaitą bei nesumokant privalomų mokėti mokesčių, šios įmonės kasoje susidarė pinigų trūkumas, kurį reikėjo padengti. Be to, buvo matyti, kad įmonei gali tekti mokėti pelno mokestį. Dėl šių aplinkybių kilo būtinybė sumažinti kasoje esančių pinigų trūkumą bei sumažinti kaip pajamų mokestį mokėtinas sumas. Jis turėjo darbo saugos specialisto pažymėjimą, suteikiantį teisę vesti mokymus apie darbo saugą, be to, išsiėmė šiai veiklai reikalingą patentą. Pats su savimi sudarė sutartį dėl darbo saugos paslaugų. Įgyvendinant šią sutartį darbuotojai į mokymus nebuvo sušaukti ir mokymai jiems nevyko. Tačiau buvo surašyti dokumentai, kad mokymai darbuotojams atlikti, taip pat išrašytas kvitas, tik formaliai patvirtinantis pinigų jam išmokėjimą, nors realiai jokių pinigų pagal minėtą kvitą jis negavo. Šie veiksmai buvo atlikti tik tam, kad būtų padidintos įmonės sąnaudos, taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, bei sumažintas pinigų kasoje trūkumas. Didesnė pagal kvitą išmokamų pinigų suma nurodyta nebuvo dėl to, kad jam nereikėtų registruotis PVM mokėtoju (t. 8, b. l. 183).

Pirmiau aptarti nuteistojo D. M. parodymai ne tik rodo, kad jo nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčią, siekiant sąmoningai iškreipti realius UAB „Uostamiesčio švara“ buhalterinės apskaitos duomenis, bet ir patvirtina išvadą, jog 2011 m. gruodžio 30 d. D. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, surašytame pirkimo – pardavimo kvite be Nr. yra atspindėta realiai neįvykusi ūkinė operacija. Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais apelianto parodymais. Bylos duomenimis nenustatyta, jog apeliantui ar jo šeimai ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pašaliniai asmenys darė neteisėtą poveikį, dėl ko savo parodymuose jis nurodė neteisingas, jo teisinę padėtį sunkinančias bei kaltinimo apimtį didinančias aplinkybes. Vien tik pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikimas teisėsaugos institucijoms (t. 1, b. l. 4–5) savaime neįrodo, kad prieš apeliantą ar jo šeimos narius buvo įvykdyta nusikalstama veika. Be to, apelianto nuoseklius parodymus apie ūkinės operacijos tapatumo neatitinkančio dokumento sudarymą patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Bylos duomenimis, taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad ilgą laiką dalis atlyginimų darbuotojams UAB „Uostamiesčio švara“ buvo sumokama neoficialiai, išmokamų sumų neapskaitant buhalterinėje apskaitoje, dėl ko įmonės kasoje susidarė piniginių lėšų trūkumas, kurį D. M., kaip įmonės direktoriui, atsakingam už buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikėjo pagrįsti patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Taigi, apeliantas turėjo motyvą šias išlaidas grįsti ir realiai ūkinės operacijos tapatumo neatspindinčiais dokumentais, nagrinėjamu atveju, 2011 m. gruodžio 30 d. kvitu be Nr. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/42 (toliau – specialisto išvada Nr. 5-3/42) taip pat nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. D. M., vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą: nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos; 2011 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo kvite be Nr. su jame nurodyta 93 522,00 Lt suma pagrindė ūkinę operaciją, kuri neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo; minėto pirkimo–pardavimo kvito neišsaugojo; nepildė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo; jame neužregistravo 93 522,00 Lt pajamų bei sudarė sąlygas UAB „Uostamiesčio švara“ padidinti išlaidas bei išvengti mokestinių prievolių į valstybės biudžetą. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02042-12 esančią medžiagą dėl padarytų D. M. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti D. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto (t. 5, b. l. 15–19). Šios specialisto išvados leidžia spręsti, jog D. M., vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų iš veiklos pagal verslo liudijimą gautų pajamų apskaitos reikalavimų. D. M. atliktos ūkinės operacijos, nurodytos 2011 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo kvite be Nr., išrašyto 93 522,00 Lt sumai, turinio netapatumą pagrindžia ne tik faktas, kad mokymo paslaugų sutartį jis sudarė pats su savimi, bet ir itin trumpas bei vienkartinis jo veiklos pagal verslo liudijimą laikotarpis (veikla vykdyta nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. tris dienas (t. 5, b. l 21)), leidžiantis spręsti, kad verslo liudijimas įgytas siekiant vienintelio tikslo – išrašyti ūkinės operacijos tapatumo neatitinkantį dokumentą, galintį pagrįsti UAB „Uostamiesčio švara“ išlaidas. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad vykdamas veiklą pagal verslo liudijimą D. M. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio reikalavimus, taip pat 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė 2011 metų ir 2012 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 26–27). Be to, net ir savo apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad realiai jokio apmokėjimo pagal 2011 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo kvitą be Nr. jis negavo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. M. veika dėl apgaulingo D. M., įsigijusio verslo liudijimą, apskaitos tvarkymo teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde D. M. pripažįsta, kad būdamas UAB „Noibika“ direktoriumi, mokėjo neoficialius atlyginimus jos darbuotojams, bet nesutinka su valstybei padarytos žalos pagal jam pareikštą kaltinimą apskaičiavimu. Pažymėtina, kad kaltinimas dėl neoficialių atlyginimų UAB „Noibika“ darbuotojams mokėjimo D. M. pareikštas nebuvo. Jo nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „Noibika“ direktoriumi bei atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. D. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. atspausdino ir savo parašais patvirtino UAB „Noibika“ pinigų priėmimo kvitus, serija NOB 2010 m. vasario 18 d. Nr. 01-20100218 ir 2010 m. balandžio 15 d. Nr. 01-20100415, kuriais pagrindė aiškiai neįvykusias ūkinės operacijas apie UAB „Noibika“ tariamai gautą 70 000,00 Lt mokėjimą iš UAB „Uostamiesčio švara“ už neva atliktus darbus ir paslaugas. Po to šiuos pinigų priėmimo kvitus įtraukė į apskaitos registrus ir pateikė UAB „Uostamiesčio švara“. Aplinkybes, kad minėtuose kvituose nurodytos ūkinės operacijos neatitinka jų tapatumo, t. y. kad realiai UAB „Noibika“ UAB „Uostamiesčio švara“ naudai neatliko jokių darbų, už kuriuos pastaroji būtų turėjusi pagrindą sumokėti 70 000,00 Lt, patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: iš dalies paties D. M. parodymai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo vieninteliu UAB „Noibika“ darbuotoju, ši įmonė jokių darbų UAB „Uostamiesčio švara“ realiai neatliko, dokumentai tik išrašyti UAB „Noibika“ vardu ir įtraukti į UAB „Uostamiesčio švara“ apskaitą, siekiant sumažinti grynųjų pinigų likutį šioje įmonėje, o į UAB „Noibika“ apskaitą neįtraukti; liudytojos M. P. (Simanavičiūtės) parodymai, kad jokios 70 000,00 Lt sumos grynaisiais pinigais dirbdama UAB „Uostamiesčio švara“ iš šios įmonės kasos UAB „Noibika“ direktoriui D. M. ji neišmokėjo; FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. specialisto išvada Nr. 5-3/48 (toliau tekste – specialisto išvada Nr. Nr. 5-3/48), kurioje konstatuota, kad dėl įvykdytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Noibika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 178–185); išrašu apie SODRA sistemoje užregistruotus UAB „Noibika“ darbuotojus, iš kurio matyti, kad UAB „Noibika“ laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2011 m. kovo 31 d. dirbo tik D. M. (t. 4, b. l. 193). Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. M. veika dėl apgaulingo UAB „Noibika“ apskaitos tvarkymo teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog bylos medžiagoje yra tik devyniolika, o ne dvidešimt kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „Modeina“ apskaitos tvarkymo nurodytų sąskaitų-faktūrų. Anot apelianto, bylos medžiagoje nėra sąskaitos-faktūros Nr. 2012428-2, dėl ko kaltinime turėtų būti nurodyta 97 100,00 Lt, o ne 102 300,00 Lt suma. Pirma, minėtame kaltinime apelianto nurodyta sąskaita-faktūra Nr. 2012428-2 neegzistuoja, nes be kitų devyniolikos sąskaitų kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „Modeina“ apskaitos tvarkymo jam grindžiamas sąskaita-faktūra, kurios numeris yra Nr. 20120428-2 (t. 4, b. l. 126). Antra, visų dvidešimties kaltinime nurodytų sąskaitų kopijos yra baudžiamosios bylos medžiagoje (t. 4, b. l. 110–121, 123–130). Trečia, priešingai nei teigia apeliantas, sudėjus minėtose sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas susidaro 102 300,00 Lt suma, kuri yra nurodyta tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek kaltinamajame akte (t. 8, b. l. 145–146). Tiesa, FNTT prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 (toliau – specialisto išvada Nr. Nr. 5-3/50) nurodyta 102 400,00 Lt suma (t. 4, b. l. 81–89, ), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta specialistė V. V. paaiškino, kad minėtoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 dėl UAB „Modeinos“ ūkinės finansinės veiklos padaryta techninė klaida, nes vietoj 102 300,00 Lt sumos buvo parašyta 102 400,00 Lt. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. M. pateiktame kaltinime ši klaida buvo ištaisyta ir nurodyta teisinga bendra dvidešimtyje UAB „Modeina“ sąskaitų-faktūrų užfiksuota suma. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad kaltinimas apeliantui buvo suformuluotas formaliai ir nesilaikant įstatyme numatytų reikalavimų, taip pat, kad būdamas atsakingu už tinkamą UAB „Modeina“ buhalterinės apskaitos tvarkymą jis nepadarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog nuteistojo D. M. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl apgaulingo UAB „Uostamiesčio švara“ buhalterinės apskaitos tvarkymo įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: paties nuteistojo parodymais, liudytojų buvusių UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. M. kaltu dėl keturių nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Dėl nutesimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog D. M. nepadarė BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Pagal minėtą baudžiamojo įstatymo normą D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d., buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, nenustatė UAB „Noibika“ dokumentų saugojimo tvarkos bei laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Noibika“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, pagrindžiančių 2007 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų 48 500,00 Lt pajamų.

Apeliantas teigia, jog UAB „Noibika“ nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio nevykdė jokios veiklos, todėl jokių dokumentų nebuvo. Tačiau šis teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, kad UAB „Noibika“ buvo įsteigta 2007 m. rugpjūčio 28 d., buveinė įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, jos direktoriumi laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo D. M., o 2007 metų UAB „Noibika“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje buvo deklaruota 48 500,00 Lt pajamų. Akivaizdu, kad veiklos nevykdanti įmonė pajamų negauna. Taigi, apeliantas, būdamas už buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB „Noibika“ atsakingu asmeniu, privalėjo nustatyti dokumentų saugojimo tvarką ir išsaugoti šias pajamas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis patvirtino, kad jokios dokumentų saugojimo tvarkos UAB „Noibika“ jis nebuvo nustatęs, o laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Noibika“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai galėjo pasimesti. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, jog dalis UAB „Noibika“ dokumentų liko UAB „Uostamiesčio švara“. Juo labiau, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. M. 2013 m. balandžio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiam tyrimui pats pateikė 4 segtuvus UAB „Noibika“ dokumentų (t. 2, b. l. 32) patvirtindamas, jog pateikti visi reikalaujami UAB „Noibika“ dokumentai. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. M. veika dėl UAB „Noibika“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

Apeliantas neginčija savo kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su nuosprendyje pagal šį kaltinimą nurodytomis sumomis. Pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, kokios konkrečiai sumos ir dėl kokių priežasčių skundžiamame nuosprendyje nurodytos neteisingai. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas laikomas deklaratyviu. Kolegijos vertinimu, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „Uostamiesčio švara“ dokumentus ir byloje esančią medžiagą, nagrinėjamoje byloje patikimai nustatyta, kad UAB „Uostamiesčio švara“, kurios direktoriumi buvo D. M., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. Valstybės biudžetui nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, sudarančio 36 919,98 Lt, įmokų į Garantinį fondą, t. y. 376,69 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nesumokėjo iš viso 122 096,78 Lt, iš jų: socialinio draudimo įmokų – 94 606,79 Lt ir sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 27 489,99 Lt. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju, D. M., i veikdamas per UAB „Uostamiesčio švara“ administratorę-personalo vadovę, vėliau direktoriaus pavaduotoją, M. P., buhalterę D. G., nesupratusias jo nusikalstamų veiksmų esmės, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį bei jas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir to norėjo. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas ne kartą patvirtino, kad dalis atlyginimų darbuotojams UAB „Uostamiesčio švara“ buvo mokama neoficialiai, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Būtent šiuo tikslu įgaliotoms valstybės institucijoms buvo teikiami neteisingi duomenys. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. G. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. oficialiai UAB „Uostamiesčio švara“ buhaltere nebuvo įdarbinta. Nors nuteistojo bei liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad D. G. atliko buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus, pati D. G. kategoriškai paneigė, jog už tai ji gavo kokį nors atlyginimą. Be to, nepaisant apelianto teiginių, kad liudytojos D. G. ir M. P. puikiai žinojo UAB „Uostamiesčio švara“ susidariusią situaciją bei mokesčių vengimo mechanizmą, visus dokumentams užpildyti reikalingus duomenis joms teikė apeliantas. Kaip jau buvo minėta, šioje įmonėje D. G. D. M. vadovavimo laikotarpiu oficialiai įdarbinta nebuvo, UAB „Uostamiesčio švara“ personalo vadove bei vėliau direktoriaus pavaduotoja dirbusi M. P. tik vykdė D. M. nurodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų esmės nesupratusias liudytojas D. G. ir M. P.. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, siekdamas į teismo posėdyje apklausti liudytoją V. V.. Į teismo posėdžius ji buvo šaukiama teismo šaukimais, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi šią liudytoją nutarta atvesdinti (t. 9, b. l. 218-220). Kadangi šios liudytojos atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje vadovavosi teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais šios liudytojos parodymais. Nuteistojo D. M. procesinės teisės dėl to nebuvo pažeistos.

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „Uostamiesčio švara“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą UAB „Uostamiesčio švara“ turtą –270 919,15 Lt piniginių lėšų ir UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – 710,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 40 398,16 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, žinodamas, kad UAB „Modeina“, UAB „Noibika“, kurių direktoriumi yra jis pats ir jis asmeniškai bei vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą jokių paslaugų UAB „Uostamiesčio švara“ nesuteiks, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas pateisinti UAB „Uostamiesčio švara“ dokumentinį piniginių lėšų panaudojimą dvidešimt aštuonis kartus, prekių ir paslaugų įsigijimą, iš viso už 270 919,15 Lt pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderių kvitais, kasos čekiais, kurių turinys neatitinka ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo, ir šių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo UAB „Uostamiesčio švara“ apskaitos registruose. Šių dokumentų pagrindu buvo surašytos ir 2010 m. gegužės 21 d., 2011 m. birželio 20 d., 2011 m. spalio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos 2010 metų balandžio mėnesio, 2011 metų gegužės, rugsėjo mėnesių, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, kuriose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie 710,00 Lt mokėtiną PVM ir 2011 m. balandžio 21 d., 2012 m. gegužės 31 d., 2013 m. balandžio 29 d. elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos, 2010 metų, 2011 metų, 2012 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, kuriose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie mokėtiną pelno mokestį. Be to, D. M. keturis kartus tikrovės neatitinkančiais UAB „Uostamiesčio švara“ kasos išlaidų orderiais 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 217, 2011 m. vasario 24 d. Nr. 9, 2011 m. kovo 16 d. Nr. 24, 2011 m. balandžio 20 d. Nr. 36 pagrindė 890,75 Lt lėšų nurašymą iš kasos piliečiui V. K..

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neištaisė kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarytų matematinių klaidų. Apeliaciniame skunde šių klaidų nuteistasis nedetalizuoja. Tačiau kaip jau buvo minėta, jokios klaidos apskaičiuojant 102 300,00 Lt sumą, pagal dvidešimt UAB „Modeina“ pateiktų ūkinių operacijų tapatumo neatitinkančių sąskaitų-faktūrų, padaryta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad apelianto brolis A. M. pagrįstai iš UAB „Uostamiesčio švara“ gavo 86 025,60 Lt, ši aplinkybė nuosprendyje iš nuteistajam pareikšto kaltinimo buvo pašalinta konstatuojant, jog D. M. apgaule įgijo ne 356 944,75 Lt, o 270 919,15 Lt. Nuosprendyje taip pat 15 procentų nuo 53 302,00 Lt iki 40 398,16 Lt (86 025,60x15%=12 903,84) sumažinta UAB „Uostamiesčio švara“ mokėtino pelno mokesčio suma. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neištaisė kaltinime esančių matematinių klaidų yra nepagrįsti. Be to, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kokia apimtimi priimti byloje pareikštą kaltinimą, kokia jį atmesti nesant pakankamai įrodymų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pats atlikti matematinius skaičiavimus ir atitinkamai sumažinti nuteistajam inkriminuotas pasisavintas ar apgaule įgytas sumas. Juo labiau, kad atlikti skaičiavimai pagerino apelianto teisinę padėtį, nes dėl jų sumažėjo kaltinimo apimtis bei priteistini civiliniai ieškiniai.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog D. M. atliko fiktyvias operacijos su kitais verslo subjektais: vieną kartą 2010 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitu CRA Nr. 21000955 iš UAB „Cramo“ pagrindė tariamą įrangos nuomą UAB „Uostamiesčio švara“ už 113,40 Lt, vieną kartą 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, serija ARS Nr. 1095488, iš UAB „Arsenalas EHG“ pagrindė tariamą UAB „Uostamiesčio švara“ prekių įsigijimą už 799,83 Lt, du kartus 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitomis-faktūromis, serija ERT Nr. 0306237; Nr. 0441427 iš UAB „Ermitažas“ pagrindė tariamą UAB „Uostamiesčio švara“ prekių įsigijimą už 3 293,35 Lt. Iš pinigų priėmimo kvito (t. 2, b. l. 148) matyti, kad D. M. sumokėjo UAB „Cramo“ atstovui 113,40 Lt avansą už įrangos nuomą, tačiau jokia įranga „UAB „Uostamiesčio švara“ reikmėms panaudota nebuvo, prekių pirkimas pagal sąskaitas faktūras ir pirkimo čekius iš UAB „Arsenalas“ ir UAB „Ermitažas“ taip pat realiai neįvyko (t. 2, b. l.149, 152–153, 156–157). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas pripažino, kad UAB „Uostamiesčio švara“ jokių prekių iš nurodytų bendrovių nepirko, dokumentai į buhalterinę apskaitą įtrukti tik siekiant sumažinti grynųjų pinigų likutį. Liudytojas V. K. apklausiamas teisme taip pat nuosekliai parodė, kad UAB „Uostamiesčio švara“ niekada nedirbo, 890,75 Lt darbo užmokesčio negavo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. M., veikdamas pagal verslo liudijimą, jokių paslaugų UAB „Uostamiesčio švara“ nesuteikė, tačiau 2011 m. gruodžio 30 d. kvitu be Nr. pagrindė tariamą 93 522,00 Lt apmokėjimą. Dviem atvejais pagal pinigų priėmimo kvitus 2010 m. vasario 18 d., serija NOB Nr. 01-20100218, ir 2010 m. balandžio 15 d., serija NOB Nr. 01-20100415, pagrindė 70 000,00 Lt tariamą sumokėjimą UAB „Noibika“ už neva suteiktas paslaugas UAB „Uostamiesčio švara“. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. M. apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB „Uostamiesčio švara“ turtą – 270 919,15 Lt piniginių lėšų ir UAB „Uostamiesčio švara“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 710,00 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 40 398,16 Lt Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad visi kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį mokėtini mokesčiai buvo perkelti į UAB „Modeina“ ir yra toliau skaičiuojami, nepagrįsti. Nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pasireiškė tuo, kad įtraukdamas į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus apie tariamą atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, kurios realiai UAB „Uostamiesčio švara“ nebuvo suteiktos ir nupirktos ir dėl to atsakingoms valstybės institucijoms pateikdamas tikrovės neatitinkančias finansines ataskaitas, apeliantas padidino UAB „Uostamiesčio švara“ išlaidas, dėl ko buvo sumažintas UAB „Uostamiesčio švara“ valstybei mokėtinas pelno mokestis, išvengta 710,00Lt dydžio PVM mokesčio mokėjimo. Šie mokesčiai UAB „Modeina“ nebuvo ir negalėjo būti perkelti, nes pareiga juos mokėti kilo būtent UAB „Uostamiesčio švara“. Apeliantas nurodo, kad jokio svetimo turto neįgijo, bylos duomenimis nenustatyta, kad jis galėjo naudotis tokio dydžio sumomis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. turėjo prisijungimo duomenis prie UAB „Uostamiesčio švara“ sąskaitų, o iš AB „Šiaulių banko“ bankomatų per savo veiklos laikotarpį išėmė iš viso 947 083,63 Lt. Tai, kad įmonėje buvusiais grynaisiais pinigais disponavo D. M. patvirtino ir liudytoja M. P.. Be to, sukčiavimas laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti, juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M. tyčia apgaule įgijo svetimą UAB ,,Uostamiesčio švara“ turtą, nes dalis šios įmonės piniginių lėšų tariamai buvo išmokėtos UAB „Modeina“, UAB „Noibika“ bei kitiems ūkio subjektams, tačiau šios lėšos negrąžintos, jos liko nuteistojo žinioje, o tai reiškia, kad veika atitinka sukčiavimo sudėtį sudarančius požymius ir kad ji buvo baigta.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju už šią jo veiką baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), netaikytina. Pagal nustatytas bylos aplinkybes D. M. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, uždraustą baudžiamojo įstatymo. Jo padaryta veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai, o susiklosčiusi situacija turėjo būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį

D. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Uostamiesčio švara“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – UAB „Uostamiesčio švara“ priklausiusias pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderiais ir mokėjimo nurodymais pagrindė 211 838,01 Lt išmokėjimą sau kaip atskaitingam asmeniui, šių piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino.

BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012).

Apelianto teigimu, jis nepasisavino jokių UAB „ Uostamiesčio švara“ piniginių lėšų, tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta, kad be oficialaus 200,00 Lt atlyginimo, jis iš įmonės lėšų papildomai kas mėnesį pasiimdavo po 5 000,00 Lt. Tačiau jau vien tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos požymius, juo labiau, kad iš paties nuteistojo D. M. parodymų matyti, jog šios neteisėtus veiksmus jis maskuodavo savo vadovaujamai įmonei UAB „Uostamiesčio švara“ apmokėjimui pateikdamas kitos savo vadovaujamos įmonės UAB „Modeina“ sąskaitas-faktūras už paslaugas, kurių pastaroji įmonė realiai nesuteikdavo. Apeliantas teigia, kad įmonės akcininkas taip pat kas mėnesį grynaisiais pinigais pasiimdavo 5 000,00 Lt, tačiau šių apelianto teiginių baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina. Liudytojas D. G., apklausiamas teisme, kategoriškai paneigė, jog iš UAB „Uostamiesčio švara“ gavo kokias nors neapskaitytas sumas. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien tai, jog kaltinamasis nurodo, kad svetimi pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms (pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimams mokėti), tačiau nepateikia konkrečių tai patvirtinančių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Viso proceso metu apeliantas teigė, kad jokių UAB „Uostamiesčio švara“ pinigų nepasisavino, visus jam išmokėtus grynuosius pinigus naudojo šios įmonės reikmėms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kokia pasisavintų pinigų suma buvo panaudota UAB „Uostamiesčio švara“ reikmėms, apklausė dalį UAB „Uostamiesčio švara“ dirbusių darbuotojų, kurie nurodė, kokio dydžio neoficialūs atlyginimai jiems buvo realiai sumokėti. Likusių UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojų, kurių nepavyko apklausti teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti ir jais remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei nustatant pasisavintas sumas. Apygardos teismas, įvertinęs teisme apklaustų liudytojų, buvusių UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojų, parodymus nustatė, kad šių darbuotojų neoficialių atlyginimų mokėjimui nuteistasis panaudojo gerokai didesnę sumą, nei tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, dėl to sudarė lyginamąją lentelę ir gauta suma sumažino pareikštame kaltinime nurodytą D. M. pasisavintų pinigų sumą. Apelianto teigimu, išgryninti UAB „Uostamiesčio švara“ pinigai buvo naudojami ir kontrabandiniam kurui pirkti, tačiau nepateikė nei bylą nagrinėjusiam apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Dėl to dar labiau mažinti nuteistojo iš UAB „Uostamiesčio švara“ pasisavintos sumos nėra pagrindo. Juo labiau, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė jokių kitų pinigų UAB „Uostamiesčio švara“ reikmėms panaudojimą patvirtinančių įrodymų.

Apelianto teigimu, jis nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo nušalintas nuo UAB „Uostamiesčio švara“ direktoriaus pareigų, taigi negalėjo sutvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus atlikti įmonės perdavimo, o vien tai, kad grynieji pinigai nebuvo perduoti naujajai UAB „Uostamiesčio švara“ direktorei, nereiškia, kad jų kasoje nebuvo. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš UAB „Uostamiesčio švara“ 2012 m. rugsėjo 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo turinio matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. šios įmonės direktore buvo paskirta J. B.. Tačiau D. M., kaip buvęs bendrovės direktorius, tuo pačiu sprendimu buvo įpareigotas iki 2012 m. rugsėjo 19 d. parengti bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų ir dokumentų bei kitų vertybių perdavimo-priėmimo aktą ir pagal jį naujajam direktoriui perduoti bendrovės pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos, finansinius ir kitus dokumentus (t. 1, b. l. 14). Jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis rengė priėmimo-perdavimo aktą, kad nepavykus to padaryti geranoriškai, siekė teisinėmis priemonėmis įgyvendinti šį įpareigojimą, pavyzdžiui, siųsdamas pretenzijas dėl reikiamų sąlygų tokio priėmimo-perdavimo aktui parengti sudarymo, byloje nėra. Iš paties nuteistojo nuoseklių parodymų matyti, kad kaltinime nurodytų grynųjų pinigų sumų įmonės kasoje nebuvo, o jis pats, žinodamas realią padėtį įmonės kasoje ir jos buhalterijoje, po nušalinimo nuo direktoriaus pareigų susidariusios padėties ištaisyti nesiekė. Juo labiau, kad liudytoja J. B., kuri po D. M. buvo paskirta eiti UAB „Uostamiesčio švara“ direktorės pareigas, patvirtino, kad kurį laiką po atšaukimo iš direktoriaus pareigų D. M. dar dirbo šioje įmonėje, be to, jam buvo sudarytos visos sąlygos perduoti visus reikiamus dokumentus ir įmonės lėšas. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad realiai D. M. susidariusią padėtį įvertino tik tuomet, kai UAB „Uostamiesčio švara“ atstovai jį informavo, jog dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius, kad be jo grynuosius pinigus iš UAB „Uostamiesčio švara“ sąskaitų galėjo išsiimti ir kiti asmenys. Tokių asmenų savo apeliaciniame skunde apeliantas taip pat neįvardijo. Į teisėsaugos institucijas dėl galimai kitų asmenų pasisavintų UAB „Uostamiesčio švara“ kasos lėšų D. M. nesikreipė. Dėl to jokio pagrindo išvadai, kad BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką galėjo padaryti ir kiti asmenys, nėra, o minėtas apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvus. Apeliantas nurodo ir tai, kad UAB „Uostamiesčio švara“ pelnas 2010 – 2012 metais buvo tik 204 944,00 Lt, todėl jis niekaip negalėjo pasisavinti didesnės, net 226 627,75 Lt siekiančios sumos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog D. M. pasisavino ne UAB „Uostamiesčio švara“ pelną, o šios įmonės apyvartines lėšas, kurios minimu laikotarpiu sudarė daugiau nei tris milijonus litų (t. 2, b. l. 49). Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija sprendžia, kad D. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iš nuteistojo priteistais civiliniais ieškiniais. Apelianto teigimu, dėl jo veiksmų BUAB „ŽUIC Trade“ jokios žalos nepatyrė, o valstybė, dėl jo vadovavimo UAB „Uostamiesčio švara“ metu neoficialiai mokėtų atlyginimų darbuotojams patyrė gerokai mažesnę žalą, nei konstatuota nuosprendyje. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo nesutinkantis su priteistais civiliniais ieškiniais, apeliaciniame skunde jis nepateikia jokių tokį nesutikimą paaiškinančių motyvų. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvūs, dėl to atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. M. pasisavindamas svetimą turtą bei nesumokėdamas privalomų mokėti mokesčių padarė žalą UAB „ŽUIC Trade“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl turi ją atlyginti. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismas pagrįstai UAB „Uostamiesčio švara“ teisių perėmėjo UAB „ŽUIC Trade“ pareikštą 479 906,00 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. 8, b. l. 132) tenkino iš dalies. Kadangi proceso metu buvo nustatyta, jog 100 815,34 Lt (14 789,74 Lt dėl darbo užmokesčio+86 025,60 Lt dėl atsiskaitymo su A. M. = 100 815,34) D. M. nepasisavino, šia suma buvo sumažinta UAB „ŽUIC Trade“ priteistina suma (479 906-100 815,34=379 090,66). Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 93 367,04 Lt civilinis ieškinys (t. 8, b. l. 117-118) taip pat tenkintas iš dalies. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta kita nesumokėto pelno mokesčio suma, Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys sumažintas 129 03,84 Lt ir 2 058,00 Lt dydžio sumomis, ir iš D. M. pagrįstai priteista 78 028,51 Lt suma. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikštas 122 096,78 Lt dydžio civilinis ieškinys (t. 8, b. l. 126-128) taip pat tenkintas pagrįstai. Kadangi D. M. dalį UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojams mokamų atlyginimų mokėjo neapskaitydamas buhalterinėje apskaitoje ir nesumokėdamas privalomų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis privalo atlyginti šiais savo veiksmais padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti gerokai mažesni UAB „Uostamiesčio švara“ darbuotojams neoficialiai mokėtinų atlyginimų dydžiai, nei tie, kuriuos apklausęs teisme nustatė teismas. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytos žalos dydis buvo skaičiuojamas nuo nuteistajam palankesnės, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apskaičiuotos sumos. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nuteistojo naudai išsprendė byloje pareikštus civilinius ieškinius, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas nesutinka su priteistomis sumomis, atmetami kaip deklaratyvūs.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. M. kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįsta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, kurie ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados išsamiai motyvuotos, apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 301, 305 straipsnių reikalavimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Pagal apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 220 straipsnio 1 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis (keturios nusikalstamos veikos), BK 223 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 183 straipsnio 2 dalis – D. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat pritaikytas tinkamai. D. M. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžiai nustatyti teisingai ir iš jo pagrįstai priteistas šios žalos atlyginimas. Dėl to nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.