- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2475-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16116-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „MC Wealth Management“
- Ieškovas
- S. Š., N. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MC Wealth Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir N. B. ieškinį atsakovui UAB „MC Wealth Management“ dėl finansų patarėjo įmonės neprofesionaliems investuotojams padarytų nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. Š. ir N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo S. Š. prašo priteisti iš atsakovo UAB „MC Wealth Management“ 20 335,46 EUR dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ieškovė N. B. prašo priteisti iš atsakovo UAB „MC Wealth Management“ 18 441,61 EUR dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, - nutarė areštuoti atsakovo UAB „MC Wealth Management“ ieškovo S. Š. naudai: nekilnojamąjį turtą 20 335,46 EUR vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškovu; areštuoti atsakovo UAB „MC Wealth Management“ ieškovės N. B. naudai: nekilnojamąjį turtą 18 441,61 EUR vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškovu. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovai pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad jie tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, ieškovų reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, reikalavimo suma yra didelė, todėl laikė, jog yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista.
2015 m. birželio 30 d. atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisti iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius į savivaldybės biudžetus, mokėti socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams, bei leisti atlikti kitus būtinuosius mokėjimus, kurie yra besąlygiškai būtini, tam, kad UAB „MC Wealth Management“ toliau galėtų vykdyti veiklą, t.y. leisti mokėti UAB Vastint Lithuania, UAB „Valymo ir priežiūros centras“, AB „DNB Lizingas“, KASKO draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas, UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB „Penkių kontinentų ir telekomunikacijos centras“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, UAB „Omnitel“, UAB HOSTEX, Advokatų kontorai TARK GRUNTE SUTKIENE. Nurodė, jog teismas areštuodamas atsakovo pinigines lėšas ir neleisdamas atlikti jokių mokėjimų, visiškai suvaržė atsakovo įprastinę veiklą, užkirto kelią įgyti reikalingas paslaugas ar prekes, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams, socialinio draudimo įmokas ir tokiu būdu neužtikrino ekonomiškumo ir proporcingumo principų laikymosi, neatsižvelgė į padarinius, kurie kils atsakovui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja atsakovas, lemia poreikį pasitelkti kvalifikuotą teisinį patarėją, kad Atsakovui būtų užtikrinta nekvestionuotina teisė į teisminę gynybą, kurios sudėtine dalimi yra teisė turėti advokatą
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, - sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant atsakovui UAB „MC Wealth Management“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui UAB „MC Wealth Management“ leista iš areštuoto turto (lėšų) turto daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, todėl šio klausimo pakartotinai nenagrinėjo. Iš dalies sutiko su atsakovo pateiktais argumentais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neleidžiant iš areštuotų lėšų atlikti būtinų mokėjimų, yra neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės, pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, todėl pakeitė taikomas laikinąsias apsaugos priemones, sumažindamas jų mastą, t.y. iš areštuotų lėšų leisdamas atsakovui mokėti privalomus mokesčius savivaldybės biudžetui, privalomas socialinio draudimo įmokas, bei darbo užmokestį darbuotojams. Kitą prašymo dalį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog visi kiti atsakovo pateikiami būtini mokėjimai gali iš esmės pažeisti ieškovo interesus, nes jais prašoma leisti disponuoti pakankamai didele pinigų suma, suteikiant kitiems kreditoriams pranašumą prieš ieškovą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „MC Wealth Management“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta leisti atsakovui UAB „MC Wealth Management“ iš areštuotų piniginių lėšų atlikti būtinuosius mokėjimus, kurie yra besąlygiškai būtini, kad UAB „MC Wealth Management“ toliau galėtų vykdyti veiklą, t. y. leisti mokėti Vastint Lithuania, UAB, UAB „Valymo ir priežiūros centras“, AB „DNB Lizingas“, KASKO draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas, Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, UAB „Penkių kontinentų telekomunikacijos centras“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, UAB „Omnitel“, UAB HOSTEX bei Advokatų kontorai Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE ir tenkinti atsakovo UAB „MC Wealth Management“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pilna apimtimi.
Atsakovo įsitikinimu, atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų neleidžiant mokėti komunalinių mokesčių ir kitų įmokų, kurios yra būtinos atsakovo veiklos vykdymui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų, be to, neišlaiko ieškovų ir atsakovo interesų pusiausvyros. Teigia, jog nesuteikus teisės atsiskaityti su kitais kreditoriais, atsakovo finansiniai įsiskolinimai didėja, o galimybė įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi tik mažėja, t. y. tokiu būdu yra pasiekiamas rezultatas, priešingas tam, kurio yra siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi sukuriama situacija, kuomet atsakovo bendrovė dėl negalėjimo normaliai vykdyti ūkinę - komercinę veiklą yra vedama prie bankroto. Pasak atsakovo, jam būtina kiekvieną mėnesį atlikti šiuos mokėjimus: 1) mokėti privalomus mokesčius į valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetą (gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį bei socialinio draudimo įmokas ir kt.); 2) mokėti darbo užmokestį darbuotojams; 3) kiekvieną mėnesį mokėti Vastint Lithuania, UAB nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius už atsakovo iš Vastint Lithuania, UAB nuomojamas patalpas, kuriose atsakovas vykdo veiklą; 4) kiekvieną mėnesį UAB „Valymo ir priežiūros centras“ mokėti už atsakovo nuomojamų patalpų valymą; 5) kiekvieną mėnesį AB „DNB Lizingas“ mokėti lizingo įmokas pagal finansinio lizingo sutartį už atsakovo įsigytą automobilį; 6) kas tris kalendorinius mėnesius mokėti atsakovo valdomo bei naudojamo automobilio KASKO draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas; 7) kiekvieną mėnesį mokėti Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB mokėjimus už atsakovo perkamus degalus, kurie yra būtini, kad atsakovas galėtų vykti pas turimus klientus; 8) kiekvieną mėnesį mokėti pinigines sumas paslaugų teikėjams, t. y. UAB „Penkių kontinentų telekomunikacijos centras“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, UAB „Omnitel“, už atsakovui teikiamas interneto ryšio ir (arba) telefoninio ryšio paslaugas; 9) kiekvieną mėnesį mokėti UAB HOSTEX už atsakovui teikiamas elektroninio pašto paslaugas; 10) kiekvieną mėnesį mokėti UAB „CASMA“ už atsakovui teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas. Pažymi, kad nemokant bent vieno iš aukščiau nurodytų mokėjimų, yra trikdoma atsakovo veikla, jo turtinė padėtis tik blogėja. Tai, kad tretieji asmenys galimai imsis veiksmų, kad būtų apgintos jų teisės ir (ar) teisėti interesai kai atsakovas tinkamai ir laiku su jais neatsiskaito, grindžia pateiktomis pretenzijomis dėl įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat, atsakovo nuomone, nutartis priimta nesilaikant CPK 147 str. 5 d. 3 p. reikalavimų, t. y. ji yra nemotyvuota, nutartyje iš esmės nepateikti argumentai ir (arba) vertinimai, kodėl teismo manymu leidimas atsakovui atlikti būtinuosius mokėjimus ūkinės - komercinės veiklos vykdymui pažeis ieškovų interesus.
Atsiliepimas
Ieškovai S. Š. ir N. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo išreikalauti informaciją iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės UAB „MC Wealth Management“ turto iššvaistymo ir neteisėtos komercinės finansinės veiklos. Nurodė, kad atsakovui dėl jo padarytų veiklos pažeidimų 2015-04-23 Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo panaikinta licencija, reikalinga jo pagrindinės tiesioginės veiklos vykdymui ir pajamų gavimui. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas neįrodė teiginio, kad piniginių lėšų areštas varžo/stabdo jo veiklą, o nurodyti mokėjimai kontrahentams yra tariamai reikalingi jo veiklos vykdymui ir verslo vystymui. Teigia, kad atsakovas nebeturintis teisės vykdyti pagrindinės įmonės veiklos ir generuoti pajamų, ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotas lėšas išeikvotų kitų savo kontrahentų naudai būtų visiškai paneigta ieškovų galimybė ateityje įvykdyti jiems galimai palankų teismo sprendimą. Atsižvelgdami į banko sąskaitose areštuotų lėšų sumą, pastebi, jog daugiau nei po 3 mėnesių areštuotų lėšų galimai visiškai neliktų. Be to, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kitose bylose atsakovui pareikšta reikalavimų 260 407,30 Eur sumai, kurie taip pat užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teigia, kad atsakovo nurodytos jam paslaugas teikiančios bendrovės nėra privilegijuotos ir neturi prieš ieškovus pirmumo teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš areštuoto turto, nes atsakovo vykdytinos prievolės kyla iš privatinių teisinių santykių ir neturi viešojo intereso elemento. Pažymi, kad ši byla iškelta pagal vartotojų ieškinį. Taip pat, ieškovai iš 2015-06-11 FNTT pranešimo ir žiniasklaidos straipsnių daro išvadą, jog atsakovo vadovui ir akcininkui galimai pareikšti įtarimai, susiję su galimai įvykdytu atsakovo piniginių lėšų iššvaistymu ir nuslėpimu nuo arešto, kurie, pasak ieškovų, leidžia manyti apie atsakovo reikalavimo nesąžiningumą ir realią grėsmę ieškovų interesams. Mano, jog atsakovo minima teismų praktika netaikytina, nes dėl skirtingo ratio decidenti nėra precedentinė šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl įrodymų išreikalavimo
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Ieškovai prašo išreikalauti informaciją iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės UAB „MC Wealth Management“ turto iššvaistymo ir neteisėtos komercinės finansinės veiklos, ar yra tiriamos šios įmonės piniginių lėšų pervedimo iš atsakovo banko sąskaitos į M. Č. asmeninę banko sąskaitą, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktas. Pažymėtina, kad ieškovai nenurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti nurodomus įrodymus, ar kad tokių įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, ieškovai atsiliepime, pagrįsdami savo nurodytas aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, remiasi į bylą pateiktu 2015-06-11 FNTT pranešimu bei žiniasklaidos straipsniais, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, atsisakytina išreikalauti naujus įrodymus.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino dalies atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-943/2015).
Kaip minėta, 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jam buvo palikta teisė daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškovu, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jas iš dalies pakeitus, papildomai leista iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas. Ši nutarties dalis nebuvo apskųsta. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo leisti iš areštuotų piniginių lėšų atlikti būtinuosius mokėjimus, kurie yra besąlygiškai būtini, kad UAB „MC Wealth Management“ toliau galėtų vykdyti veiklą, t. y. leisti mokėti Vastint Lithuania, UAB, UAB „Valymo ir priežiūros centras“, AB „DNB Lizingas“, KASKO draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas, Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, UAB „Penkių kontinentų telekomunikacijos centras“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, UAB „Omnitel“, UAB HOSTEX bei Advokatų kontorai Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE.
CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai ir jam suteikiama teisė disponuoti didesne suma, palyginus su ta, kuria jis galėjo disponuoti pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1091/2012).
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015).
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių kitų būdų, galinčių užtikrinti galimai ieškovams palankų teismo sprendimo įvykdymą, nenurodė ir nepateikė papildomų įrodymų, galinčių paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartyje (kuri Vilniaus apygardos teismo 2015-09-10 nutartimi palikta nepakeista) padarytą išvadą, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, duomenų, kad be areštuotų piniginių lėšų, turi kito turto, nenurodė, kokią konkrečiai veiklą vykdo šiuo metu (panaikinus investicinių paslaugų teikimo licenciją), nepateikė duomenų, ar iš šios veiklos gauna pajamų ir pan. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotos lėšos, leidus atsakovui atsiskaityti su jo nurodytais subjektais, tik mažės. Taipogi įvertintina ir tai, kad Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui ir kitose bylose yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai suponuoja būtinybę nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių (dėl atskirajame skunde nurodytų mokėjimų), kad būtų užtikrinti ieškovų interesai nagrinėjamoje byloje, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, laikinosios apsaugos priemonės atitiktų jų taikymu siekiamus tikslus.
Pažymėtina ir tai, kad tam tikri ieškovo nurodyti mokėjimai (pvz. mokėjimai už nuomojamų patalpų valymą, automobilio draudimo įmokas, elektroninio pašto paslaugas ir pan.) apskritai nelaikytini besąlygiškai būtinais, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, tiesiog siekia įgyti galimybę nuolat atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Vien faktas, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (skundžiamoje dalyje).
Pažymėtina, kad atsakovo nurodytoje 2009-02-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-84/2009 nurodyta, jog pareikštas reikalavimas atsakovams yra subsidiarus, todėl ieškinio tenkinimo atveju ieškovo reikalavimo dėl 37 000 Lt priteisimo įvykdymo realumą užtikrintų ir tai, jog jis galėtų pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju, kai jo reikalavimo nepatenkintų pagrindinis skolininkas. Be to, atsakovui neįrodžius išlaidų būtinumo normaliai įmonės ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti, minima apeliacinio teismo nutartimi nebuvo tenkintas prašymas iš areštuotų lėšų padengti išlaidas degalams įsigyti. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebėjo ieškovai, jų rizika yra žymiai didesnė. Kitoje atsakovo nurodomoje 2014-09-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014, teismas netenkino prašymo dėl lizingo įmokų mokėjimų, nenustatęs pagrindo suteikti pirmumą vienam iš skolininko kreditorių, bei padaręs išvadą, jog tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskirtos privalomųjų mokėjimų kategorijai. Nutartyje taip pat nurodyta, jog šis apelianto kreditorius nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykių su skolininku šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo, kuris pareiškė ieškinį ginčydamas skolininko –bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį, atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014 (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-15 nutartis) atsakovui suteikta teisė areštuotas lėšas naudoti tik tokiai ūkinei veiklai, kuri susijusi išimtinai su rangos sutarčių, sudarytų su skundžiamoje nutartyje nurodytais trečiaisiais asmenimis (Pagėgių savivaldybės administracija, UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“), vykdymu ir tik būtiniausioms šios veiklos išlaidoms – kuro ir statybai bei remontui reikalingų medžiagų, gaminių pirkimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovo vykdomos veiklos, generuojančios pajamas, iš kurių bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tęstinumo užtikrinimą suponuojanti priemonė atitiko ne tik atsakovo, bet ir apelianto atstovaujamos įmonės, jos kreditorių interesus. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikia konkrečių duomenų apie šiuo metu vykdomą veiklą, ir kaip jo nurodomi mokėjimai susiję su iš tos veiklos gaunamomis pajamomis, todėl sutiktina su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovo nurodyta teismų praktika, nagrinėjamu atveju netaikytina.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamosios nutarties turinį, nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas netenkino ieškovo prašymo dalies dėl galimo ieškovų interesų pažeidimo, kadangi ieškovas prašė leisti disponuoti pakankamai didele pinigų suma, tokiu būdu suteikiant kitiems kreditoriams pranašumą prieš ieškovą. Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl jo nurodyti mokėjimais pažeistų ieškovų interesus. Nesutikimas su skundžiamos teismo nutarties motyvais, nėra pagrindas teigti, kad sprendimas nemotyvuotas. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo visa apimtimi, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo UAB „MC Wealth Management“ prašymas leisti iš areštuotų piniginių lėšų mokėti Vastint Lithuania, UAB, UAB „Valymo ir priežiūros centras“, AB „DNB Lizingas“, KASKO draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas, Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, UAB „Penkių kontinentų telekomunikacijos centras“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, UAB „Omnitel“, UAB HOSTEX bei Advokatų kontorai Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE, palikti nepakeistą.