Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-1091/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-14
Bylos Nr.
2-1091/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
akcinės bendrovės DNB
Atsakovas
D. V., I. K., uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos bravorai“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės AB DNB lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingas ieškinį atsakovams D. V., I. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos bravorai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB lizingas prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. V., I. K., UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2 062 052,05 Lt skolos; iš D. V. ir I. K. 5 procentų dydžio metinių palūkanų, o iš UAB „Aukštaitijos bravorai“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams D.V.i, I.K. ir UAB „Aukštaitijos bravorai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 2 062 052,05 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi tenkino ieškovo AB DNB lizingas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams D. V., I. K. ir UAB „Aukštaitijos bravorai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 2 062 052,05 Lt sumai; esant ar nepakankant atsakovų neapsunkinto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu.

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutartį, o teismui pripažinus nesant teisinio pagrindo nutartį panaikinti, 2012-02-15 nutartį pakeisti, suteikiant atsakovams I.K. ir D. V. teisę dalį areštuotų lėšų naudoti minimaliems poreikiams užtikrinti: I. K. kas mėnesį disponuoti 8000 Lt suma, o D. V.– 5375 Lt suma. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, neįvertinus ieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, atsakovams taikė nepagrįstai didelio masto laikinąsias apsaugos priemones, taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, neužtikrina būtiniausius vaikų poreikių (I. K. augina du vaikus, o D. V. – keturis) bei kitų šeimos poreikių (negali sumokėti už komunalinius patarnavimus). Atsakovai taip pat nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkerta kelią vykdyti kitus sutartinius (paskolinius) įsipareigojimus (atsakovė paskolos davėjui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kas mėnesį turi mokėti 5000 Lt dydžio įmokas, taip pat pagal Kredito limito sutartį turi mokėti įmokas), dėl ko, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų skolos didėtų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė atsakovų askirąjį skundą tenkinti iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė atsakovų askirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nutarė ieškovo AB DNB lizingas reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų D. V., I. K., UAB „Aukštaitijos bravorai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 2 062 052,05 Lt sumai, o nesant ar nepakankant atsakovų neapsunkinto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu, suteikiant atsakovams I.K. ir D. V. teisę dalį areštuotų lėšų naudoti minimaliems poreikiams užtikrinti: I. K. kas mėnesį disponuoti 8000 Lt suma, o D. V. – kas mėnesį 5375 Lt suma.

Teismas nurodė, kad atskirajame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad areštavus atsakovų pinigines lėšas ir nesudarius galimybės jomis disponuoti, tenkinant atsakovų šeimų būtiniausius poreikius, būtų pažeistos vaikų teisės, be to, šeimoms nevykdant kreditorinių įsipareigojimų, nemokant komunalinių mokesčių, tektų mokėti delspinigius bei baudas, dėl ko būtų pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, todėl tikslinga suteikti atsakovams I. K. ir D. V. teisę dalį areštuotų lėšų naudoti minimaliems poreikiams užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas AB DNB lizingas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl leidimo naudoti lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie ekonomiškumo principą, tačiau visiškai nevertino atsakovų nurodytų sumų dydžio, atsakovų išlaidų pobūdžio, jų ryšio su šeimos poreikių tenkinimu, neįvertino, ar atsakovų pateikti įrodymai yra pakankami atsakovų nurodytoms sumoms pagrįsti. Teismas spręsdamas atsakovų prašymą dėl leidimo naudotis dalimi areštuotų lėšų, privalo vertinti atsakovo pateikiamus įrodymus apie išlaidų dydį, ar tokios išlaidos susijusios su asmeninių poreikių tenkinimu, ar atsakovui dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių kyla sunkumų vykdyti savo įsipareigojimus, vertinti atsakovo ir jo sutuoktinio turtinę padėtį, ko teismas visiškai nevertino.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas suteikdamas atsakovei I. K. asmeninių poreikių tenkinimui leisti naudotis po 8000 Lt per mėnesį dėl to, kad atsakovė turi vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir mokėti kasmėnesines įmokas, kitiems kreditoriams nepagrįstai suteikta pirmenybės teisė gauti reikalavimų patenkinimą iš skolininkų, t.y. skundžiama nutartimi suteikiamas prioritetas ne ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti, bet atsakovės I. K. ir kitų kreditorių interesams ir jų įgyvendinimui ir nepagrįstai mažinama ieškovo galimybė operatyviai patenkinti savo reikalavimus iš atsakovės.

3. Kitų kreditorių – AB SEB banko ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktų kreditų paskirtis – verslui, ir tai niekaip nesusiję su atsakovės I. K. asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimu.

4. Atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo ir savo sutuoktinių turtinę padėtį, apie jų ir sutuoktinių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir gaunamas pajamas, nepateikė jokių skaičiavimų su tai pagrindžiančiais įrodymais, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą apie tai, kokio dydžio suma per mėnesį yra būtinai atsakovų asmeninimą s(šeimos ) poreikiams tenkinti.

5. Atsakovai nepagrįstai įtraukė į naudotinų sumų paskaičiavimus pilnamečių vaikų išlaikymą, nepateikdami jokių įrodymų, kad jų pilnamečiai vaikai negali įsidarbinti, kad negauna jokių kitų pajamų ir kad šių vaikų neišlaiko atsakovų sutuoktiniai.

Atsiliepimas

Atsakovai I.K. ir D. V. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-03-07 Nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovai savo 2012-02-28 atskirajame skunde detaliai išdėstė visas aplinkybes ir paskaičiavimus, kodėl atsakovams kas mėnesį reikalinga būtent tokia pinigų suma. Tai, kad teismas šių paskaičiavimų detaliai neatkartoja nutartyje, nereiškia, jog teismas apskritai šių aplinkybių nevertino ir netyrė, nes tai, jog teismas savo nutartyje nenurodo konkretaus dalyko įvertinimo, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko.

2. Atsakovų sutuoktinių turtinė padėtis šioje byloje neturi lemiamos reikšmės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos dėl asmeninių atsakovų prievolių, kas reiškia jog sutuoktiniai už šias prievoles neatsako.

3. Teismų praktikoje laikomasi bendros nuomonės, kad draudimas atsakovams disponuoti gaunamu atlyginimu gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jiems patiems, tiek šeimos nariams, kadangi areštavus visas atsakovų banko sąskaitose esančia lėšas, atsakovai neturėtų galimybės patenkinti būtiniausių pačių, tiek šeimos narių poreikių.

4. Suteikiant atsakovei I. K. galimybę naudotis 8000 Lt suma, ji nebus skirta vien tik vykdyti įsipareigojimus kietiems kreditoriams, bet bus skirta vaikų išlaikymui, komunalinių mokesčių mokėjimui bei kitoms būtinoms išlaidoms. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovės turtui, yra būtent garantas ieškovui ir atsakovės turto arešto dėka yra užtikrintos kreditoriaus teisės, nes būtent jam yra suteikiamas prioritetas, o ne kitiems kreditoriams.

5. Atsakovų pilnamečiai vaikai nėra sulaukę 24 metų, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalimi, atsakovai privalo išlaikyti savo pilnamečiu vaikus ir todėl atsakovų reikalavimas palikti neareštuotą dalį pinigų, skirtų ir pilnamečių vaikų išlaikymui, yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovų I. K. ir D. V. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant dalį areštuotų lėšų naudoti minimaliems poreikiams užtikrinti: I. K. kas mėnesį disponuoti 8000 Lt suma, o D.V.– 5375 Lt suma.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau - CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai ir jam suteikiama teisė disponuoti didesne suma, palyginus su ta, kuria jis galėjo disponuoti pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 2 062 052,05 Lt vertės atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu). Atsakovai pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutartį, o teismui pripažinus nesant teisinio pagrindo nutartį panaikinti, 2012-02-15 nutartį pakeisti, suteikiant atsakovams I. K.ir D.V. teisę dalį areštuotų lėšų naudoti minimaliems poreikiams užtikrinti: I. K. kas mėnesį disponuoti 8000 Lt suma, o D. V. – 5375 Lt suma. Teismas atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir leido atsakovams naudotis prašoma lėšų suma minimaliems poreikiams užtikrinti. Ieškovas atskiriame skunde įrodinėja, kad atsakovų atžvilgiu teismo panaikinti nutartyje nurodyti suvaržymai, suteikiant teisę iš disponuoti dalimi lėšų vykdyti einamuosius mokėjimus (kredito padengimas), nėra susiję su būtinų šeimos poreikių tenkinimu. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovai yra fiziniai asmenys. Areštavus visą jų turtą, taigi, ir lėšas, ir neleidus iš jų vykdyti jokių mokėjimų, fiziniai asmenys negalėtų vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teikiantiems paslaugas pagal komunalinių paslaugų teikimo ir kitas sutartis. Tokia situacija galėtų sukurti pagrindą nutraukti sutartis su fiziniais asmenimis dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti eilę ginčų (taip pat teisminių) su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis fizinių asmenų mokumas dar labiau galėtų pablogėti. Tai neatitiktų ir paties kreditoriaus (ieškovo) šioje byloje interesų. Dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo (kredito įmokų nemokėjimo, komunalinių mokesčių nemokėjimo) fiziniams asmenims galėtų iškilti reali būsto ar kito turto netekimo grėsmė, o tai sukeltų neadekvačius teisinius padarinius (pavyzdžiui, būsto pardavimas iš varžytynių ir pan.) ir akivaizdžiai nepagrįstai suvaržytų tokių asmenų teises, prieštarautų ir paties ieškovo teisėtiems interesams (turtas tokiu būdu paprastai parduodamas už mažesnę, nei rinkos, kainą). Taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Todėl atsakovų prašymai leisti iš areštuotų lėšų ne tik gauti minimalias lėšas pragyvenimui, bet ir leisti mokėti įmokas už paimtą kreditą, komunalinius mokesčius, yra pagrįsti. Tai pat pažymėtina, kad ši byla yra nesudėtinga, todėl jos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme neturėtų užtrukti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas esmingai situacijos nepakeistų.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis