Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 50 MGL bauda, paskiriant kartu baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams 6 mėnesiams, bei turto (automobilio vertės) konfiskavimą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent – jis 2023 m. balandžio 29 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – J. V. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, D. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, žinodamas, kad 2021 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 9 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, būdamas pasirašytinai supažindintas su numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. balandžio 29 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,87 ‰), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – J. V. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

3. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

4. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Motyvuojamoji dalis

5. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už jų nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

6. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo, esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau naujausioje teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).

7. Kaltinamojo D. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

7.1. Kaltinamasis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2023 m. balandžio 28 d. vakare buvo pas draugą J. V., (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), pas jį vartojo alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio įvyko žodinis konfliktas (jo aplinkybių negali paaiškinti), jis paskambino į policiją, pranešė, kad vyksta konfliktas, tačiau, nesulaukęs atvykstančių pareigūnų, nusprendė iš ten išvažiuoti, be to, konfliktas jau buvo nurimęs. Buvo neblaivus, todėl, nepagalvojęs apie pasekmes, nusprendė važiuoti. Norėjo važiuoti į namus. Kadangi J. yra jo draugas, todėl jis sėdo į jam (J) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pavažiavus vos kelis šimtus metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų įkalbėtas, sutiko pasitikrinti neblaivumą, jam buvo nustatytas įtarime nurodytas neblaivumo laipsnis, su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Jis žinojo, kad vairuoti negali, nes jam teismo yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise (teisė vairuoti transporto priemones). Teismo baudžiamąjį įsakymą jis gavo, taip pat pasirašė dokumentuose, kad yra įspėtas dėl atsakomybės, jei vairuos transporto priemones. Žinojo, kad jam yra draudžiama vairuoti, tačiau vis tiek 2023 m. balandžio 29 d. vairavo draugo automobilį. Taip pasielgė, nes norėjo į namus, manė, kad važiuojant apie 7 kilometrus į namus nieko nenutiks, tačiau jį sustabdė pareigūnai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.

7.2. Liudytojas J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis turi draugą D. J., jie yra seniai pažįstami. Jis 2023 m. balandžio 28 d. kartu su broliu, tėvais ir D. buvo pas jo (J. V.) tėvus sodyboje, adresu – (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholį. Jis pas tėvus buvo atvykęs jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nakties metu, jau 2023 m. balandžio 29 d., tarp jo (J. V.) ir brolio įvyko žodinis konfliktas. Tačiau jie viską išsisprendė, niekas nesimušė, policijos nekvietė. Kaip vėliau paaiškėjo, D., pamatęs minėtą konfliktą, jiems nematant, kvietė policiją, nors pareigūnai nebuvo atvykę. Nakties metu jis buvo pakankamai neblaivus, todėl neprisimena, kas konkrečiai vyko. Kieme stovėjo jo automobilis, jis buvo neužrakintas, spynelėje buvo raktas. Ten yra vienkiemis, todėl niekada automobilio nerakina. Kažkuriuo metu D. sėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau jis pats to nematė. Tuo metu buvo namuose ir, nieko blogo negalvodamas bei nežinodamas, kad automobilio nėra, nuėjo miegoti. Vėliau jį prižadino tėvai, pasakė, kad jiems skambino D., kuris informavo, kad jį, vairuojantį jo automobilį, sulaikė pareigūnai. Dėl to, kad D. vairavo jo automobilį, jis jokių pretenzijų neturi, jokia žala jam dėl to nepadaryta. Kodėl D. nusprendė išvažiuoti, nežino, bet jis pats jam raktelių neperdavė. D. pats sugalvojo pasivažinėti automobiliu, o, kai D. išvažinėjo, jis pats tikrai to nematė.

7.3. Liudytojas Aurimas Sabaitis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d., jam dirbant Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju, nakties metu, apie 02.10 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi trys asmenys. Vykstant pagal iškvietimą nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvažiuojantį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti, kadangi buvo vėlus paros metas, todėl, siekdami patikrinti, ar vairuotojas yra blaivus, jį sustabdė. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo D. J.. Bendraujant su juo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu D. J. blaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 1,87 promilių neblaivumas. D. J. neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslinant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad, vykstant į prieš tai nurodytą iškvietimą dėl muštynių, būtent pats pranešėjas (dėl muštynių) ir buvo sustabdytas, t. y. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. J.. Pasiteiravus, kodėl skambino į policiją ir pranešė apie muštynes, jis atsakė, kad apsistumdė su draugais, bet po to jie visi susitaikė ir pretenzijų neturėjo, norėjo atšaukti iškvietimą, tačiau nebuvo telefono ryšio, dėl to nusprendė važiuoti į namus ir buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį. Pareiškimą rašyti atsisakė, nes nebuvo sumuštas, įvyko tik apsistumdymas ir žodinis konfliktas. D. J. vairuojamas automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, o jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

7.4. 2023 m. balandžio 29 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, D. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens būklę, D. J. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Jam nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK–0115, kurio sertifikatas Nr. 1752085 galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d., pirmojo tikrinimo metu 2.50 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 3.07 val. – 1,87 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais D. J. sutiko.

7.5. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – lengvasis automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu – (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos koordinatės – (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi vieškelyje, pagrindinėje (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis stovi priekiu – namų numeracijos mažėjimo tvarka, automobilio galas – namų numeracijos didėjimo tvarka. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra mėlynos spalvos, su įvairiais pabraižymais, galinis dešinės pusės bamperis – nubrozdintas. Automobilio daiktadėžėje matomi akiniai nuo saulės ir automobilinė lemputė, automobilio bagažinėje guli baltos spalvos plastikinis bakelis. Po įvykio vietos apžiūros automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje.

7.6. Vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – „Body“ įrašas, kuris buvo daromas 2023 m. balandžio 29 d. nuo 02.44 val.. Paleidus įrašą, matomas policijos tarnybiniame automobilyje sėdintis vyras, kuris ikiteisminiame tyrime nustatytas kaip D. J.. Pareigūnė paklausia, ar jis yra vartojęs alkoholio, vyras atsako, kad nevartojo. Pareigūnė paaiškina, kad reikės pasitikrinti blaivumą, bei paklausia, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, vaikinas atsako, kad neturi. Pareigūnė paklausia, kur jis važinėja; D. J. atsako: „kur noriu, ten važinėju“. Toliau kalbant apie blaivumo patikrinimą, jis tikrintis atsisako. Tuomet prieina kitas pareigūnas, kuris paaiškina, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Paaiškinus, kad atsisakymo atveju automobilis taip pat bus išgabentas, jis sutinka pasitikrinti blaivumą. Pasitikrinus, pirmu pūtimu jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Toliau pildomi dokumentai. Antru pūtimu jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Toliau pildomi dokumentai. Įrašo pabaiga – 3.14 val..

7.7. Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK tyrėjos Jovitos Batėnaitės tarnybinio pranešimo duomenimis, 2023 m. balandžio 29 d. 02.10 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi trys asmenys. Vykstant nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) pastebėtas atvažiuojantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. J.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai – išsiplėtę. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu D. J. blaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 1,87 promilių neblaivumas. D. J. neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslinant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad, vykstant į prieš tai nurodytą iškvietimą dėl muštinių, būtent pats pranešėjas (dėl muštynių) ir buvo sustabdytas, tai – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. J.. Pasiteiravus, kodėl skambino į policiją ir pranešė apie muštynes, jis atsakė, kad apsistumdė su draugais, bet po to visi susitaikė ir pretenzijų neturėjo, norėjo atšaukti iškvietimą, tačiau nebuvo telefono ryšio, todėl nusprendė važiuoti į namus ir buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį. D. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7.8. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu D. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. J. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 9 d..

7.9. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo bei 2022 m. sausio 6 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 7DN-60 duomenimis, Lietuvos probacijos tarnybos registre 2021 m. gruodžio 21 d. įrašytas D. J., kuris Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 9 d.. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 8 d.. Lietuvos probacijos tarnyboje D. J. 2021 m. gruodžio 27 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis, pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą.

7.10. ROIK Nr. 0123000237364 kortelės duomenimis, 2023 m. balandžio 29 d. 2.10 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas, jis nurodė, kad mušasi trys asmenys. Adreso nežino, nurodė (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad GMP nereikia. Padėjo ragelį. Teigė, kad tų asmenų nepažįsta, ką pats ten veikia, nenurodė.

7.11. VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje – 2 280 Eur.

7.12. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. V. vardu.

8. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama D. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 1,87, promilių neblaivumas – kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; taip pat jis (žinodamas, kad jam 2021 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu) vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones) – kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

9. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje skirti galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taip pat skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 280 Eur.

10. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

13. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); D. J. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pastaroji sunkinanti aplinkybė nenustatytina dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos)) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis jau yra vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka.

14. Atsižvelgęs į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant – 90 MGL dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – 30 MGL dydžio baudą.

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 90 MGL baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3.

16. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams.

20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

21. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

23. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso J. V. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.

25. Minėta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 280 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

26. D. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

D. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. J. paskirti subendrintą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. balandžio 29 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš D. J. išieškoti, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų), valstybės naudai.

D. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.