Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Valentinos Žydelienės teikimą dėl K. G. paskirtos bausmės – baudos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. Lazdijų rajono apylinkės teismo (dabar Alytaus apylinkės teismo Lazdi­jų rūmai) 2015 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje; pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė nustatyta 26 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (979,16 Eur) bauda. Baudą nustatyta sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 16 d. Nuteistajam per teismo nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, 2016 m. balandžio 20 d. vykdomasis raštas dėl 979,16 Eur baudos išieškojimo iš nuteistojo K. G. išsiųstas antstolės Valentinos Žydelienės kontorai (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-780/2015 (teisminio proceso Nr. 1-05-5-00116-2015-7).

2021 m. vasario 22 d. teisme gautas antstolės Valentinos Žydelienės teikimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsniu ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, prašo pakeisti K. G. paskirtą 797,16 Eur baudą į areštą arba viešaisiais darbais. Nurodo, kad nuteistasis baudos geruoju nesumokėjo, nedirba, išmokų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, negauna, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių nerasta (b. l. 1).

Antstolei apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, antstolė prašo prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 7, 9).

Nuteistasis K. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas seseriai (b. l. 6), gautas jo motinos S. R. pranešimas, kad jis negalės dalyvauti teismo posė­dyje, kadangi atlieka bausmę Norvegijoje iki 2022 m. spalio 8 d., prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 10).

Prokurorė prašo teikimą atmesti, nes nuteistasis neturi galimybės atidirbti viešuosius darbus, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, o baudos pakeitimas į areštą negalimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, nuteistojo sutikimu ji gali būti pakeista į viešuo­sius darbus, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys).

BVK 25 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reguliavimą, yra akivaizdu, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą teikimu, pirmiausia privalo nustatyti kreipimosi pagrindą, t. y. ar kad nuteistasis dėl savo finansinės padėties neturi galimybės jam paskirtos bausmės įvykdyti, ar kad tai daryti jis vengia. Tik suformulavęs vieną konkretų kreipimosi pagrindą, t. y. pagal BVK 25 straipsnio 1 ar 2 dalį, antstolis gali teikti teikimą teismui. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, nustatęs, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, gali prašyti teismo šią bausmę pakeisti viešaisiais darbais tik turėdamas tam raš­tiš­ką nuteistojo sutikimą. Neturėdamas tokio sutikimo, antstolis neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos nuteistajam pakeitimo viešaisiais darbais (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. T-39-350/2020).

Šiuo atveju antstolė Valentina Žydelienė teismui teikia alternatyvaus pobūdžio prašymus: pakeisti K. G. paskirtą baudą arba areštu, arba viešaisiais darbais. Abu šie prašymai yra motyvuojami tais pačiais argumentais – nurodoma, kad K. G. baudos geruoju nesumo­kėjo, nedirba, buvo atlikti turtiniai užklausimai bankuose, tikrinama informacija įvairiuose regist­ruose, nustatyta, kad jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, kito jam priklau­sančio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, todėl galimybių privers­tinai išieškoti paskirtą baudą nėra (b. l. 1, 2).

Pažymėtina, kad joks šiuo metu galiojantis įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato, kad baudos bausmė galėtų būti keičiama į areštą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas antstolės teikimas dalyje dėl K. G. paskirtos baudos pakeitimo areštu yra absoliučiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu, nesilaikant nustatytos tvarkos, apie tokią galimybę neišaiškinus nuteistajam, jam būtų siurprizinė aplinkybė, taip būtų pažeista jo teisė išsakyti savo poziciją dėl baudos pakeitimo, o baudžiamojo proceso įstatymas draudžia pateikti bet kokias procesines staigmenas.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00734/1 ir teiki­mo matyti, kad baudos išieškojimo iš K. G. negalimumą antstolė nustatė 2016 m. patikrinusi duomenis įvairiuose registruose ir informacinėse sistemose. Teismo vertinimu, tokie veiksmai apsiribojant duomenų bazių tikrinimu gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolinin­ko turtinę padėtį ir jie nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymas. Be to, kaip minėta, antstolė duomenis registruose ir informacinėse sistemose tikrino tik 2016 m. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galin­čių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimy­bėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis byloje Nr. T-15-491/2019, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. T-39-350/2020).

Šiuo atveju iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė buvo paskel­busi K. G. paiešką; paieška buvo nutraukta nustačius jo gyvenamąją vietą Norvegijoje, kuri antstolei tapo žinoma 2018 metų liepos mėnesį, tačiau nėra jokių duomenų, kad antstolė, žino­dama jo gyvenamąją vietą, bandė su juo susisiekti ir išsiaiškinti tikrąsias baudos nemokėjimo priežastis, išsiaiškinti, kuo jis užsiima, iš kokių lėšų gyvena. Pastebėtina ir tai, kad įprastai nuteisto­jo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teiki­mas gali prarasti prasmę. Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis byloje Nr. T-15-491/2019, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. T-39-350/2020).

Šiuo atveju vykdomojoje byloje vieninteliai duomenys apie antstolės komunikaciją su nuteistuoju yra antstolės paštu siųsti 2016 m. gegužės 12 d. raginimas įvykdyti sprendimą, vykdy­mo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie K. G. neįteikti, ir 2016 m. gegužės 30 d. raginimas įvykdyti sprendimą, apie kurio išsiuntimą ir įteikimą nuteistajam duomenų nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp antstolės Valentinos Žydelienės ir nuteistojo K. G. nebuvo realios tiesioginės komunikacijos, kas liudija apie neefektyvų ir formalų antstolės bandymą išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, antstolė vykdymo procese buvo pasyvi ir neatliko visų būtinų veiksmų, kad nustatytų realią K. G. turtinę padėtį ir jo galimybes sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad K. G. paskirta 979,16 Eur bauda, tačiau teikimu prašoma pakeisti tik 797,16 Eur baudą, nors jokių aplinkybių apie dalies baudos išieškojimą nenurodyta (b. l. 1), tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tenkinti teikimą nėra pagrin­do.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolės Valentinos Žydelienės teikimo dėl K. G. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.