Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Daivos Prunskienės teikimą dėl nuteistajam V. S. (V. S.) paskirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo nuspręsta išieškoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Toyota Avensis Verso“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur.

Teikimas netenkinamas.

Antstolė, prašydama spręsti klausimą dėl nuteistajam V. S. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais, savo prašymą motyvavo tuo, kad nuteistasis baudos savanoriškai nesumokėjo, niekur nedirba, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais : kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji asmens sutikimu gali būti pakeista viešaisiais darbais; o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių ją išieškoti, bauda gali būti pakeista areštu pagal BK 65 straipsnyje numatytas taisykles (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Taigi, įstatymas labai konkrečiai reglamentuoja, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama viešaisiais darbais – privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus. Ir tai šiuo atveju turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnį, „antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Matyti, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese, o tik formalus minėtos pareigos atlikimas su šiais principais aiškiai nedera.

Tokia yra ir teismų praktika. Aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą atliekančios ar šį procesą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne. Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, turi būti imtasi visų reikalingų priemonių siekiant įsitikinti, ar nuteistasis iš tikrųjų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Taigi, akivaizdu, jog antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę į kitą. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Teisės aktai antstoliui suteikia pakankamai plačius įgaliojimus, taip pat ir tikrinti nuteistojo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, sprendžiant dėl baudos pakeitimo kita bausme. Tai antstolis gali atlikti įvairiais būdais – pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie nuteistojo turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžiui, jeigu iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą. Kita vertus, šie veiksmai yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, jeigu nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Tačiau net ir tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad baudos pakeitimas kita bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą, ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.

Nagrinėjamu atveju antstolės teikime nurodoma, kad nuteistasis V. S. paskirtos baudos per nustatytą terminą nesumokėjo, jos išieškoti galimybės nėra, ir prašoma nuteistajam baudą pakeisti į viešuosius darbus, jam sutinkant juos atlikti. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad baudos išieškojimo iš V. S. negalimumą antstolė nustatė gavusi duomenis iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikoje apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, taip pat ji nurodė iš V. S. banko sąskaitos priverstinai nurašyti lėšas, apsilankė jo gyvenamosios vietos adresu. Kita vertus, iš antstolės teikimo bei vykdomosios bylos nėra aišku, kodėl V. S. turimos transporto priemonės negali būti nukreipiamos baudos išieškojimui, kokios to priežastys. Negana to, byloje visiškai neaišku, kuo šiuo metu užsiima nuteistasis, kur ir iš kokių lėšų jis iš viso gyvena, kokių konkrečių veiksmų antstolė ėmėsi, kad išsiaiškintų, ar V. S. neturi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jam priklausančio turto, nes, kaip matyti iš vykdomosios bylos, jis šiuo metu yra vedęs, galų gale, turi turėti kokį nors pragyvenimo šaltinį (santaupų, būti išlaikomas sutuoktinės ar pan.).

Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę. Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Šioje vykdomojoje byloje vieninteliai duomenys apie antstolio komunikaciją su nuteistuoju yra antstolės siųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą bei kitų procesinių dokumentų išsiuntimas paštu, antstolės apsilankymas jo gyvenamojoje vietoje. Iš teismui pateiktos bylos lieka neaišku, ar apskritai nuteistasis (skolininkas) į antstolio kontorą buvo kviečiamas ir atvykęs, vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar tai tikrai buvo daryta, ar buvo tik formaliai siųsti dokumentai, ar mėginta ne tik nuvažiuoti į nuteistojo gyvenamąją vietą, bet ir apsiklausti jo kaimynus, artimuosius ir pan., kad būtų surenkami duomenys apie jo turimą turtą. Visa tai rodo, kad tarp antstolio ir nuteistojo realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuo vykdomojo rašto gavimo antstolės kontoroje (2017 m. gegužės 26 d.) iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo pakankamai ilgas laikas – apie 1 metus 10 mėnesių, per kurį antstolė neabejotinai galėjo pasinaudoti daugybe kitų priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad būtų surinkta būtina informacija apie realią nuteistojo turtinę padėtį. Per tokį laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui. Antstolio ir nuteistojo (skolininko) komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje paaiškėja, kad nuteistasis (skolininkas) turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016, 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016 ir kt.). Apygardos teismo vertinimu, tai liudija apie neefektyvų ir tik formalų antstolės bandymą išieškoti nuteistajam paskirtą baudą.

Apibendrindamas išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, kad šioje byloje antstolė neatliko visų būtinų veiksmų tam, kad būtų išsamiai ištirta nuteistojo turtinė padėtis ir jo realios galimybės susimokėti jam skirtą baudą. Dėl šių priežasčių šiuo metu tenkinti antstolio teikimą nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Antstolės Daivos Prunskienės teikimo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.