- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- eAN2-330-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00079-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- O. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. (O. J.) atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimu O. J. buvo nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį 700 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį 700 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, O. J. buvo paskirta galutinė 700 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi O. J. atstovo advokato skundo dėl Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. atstovas advokatas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimą panaikinti arba O. J. nubausti tik pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar tinkamai buvo atliktas prekės, dėl kurios deklaravimo kyla ginčas, tarifinis klasifikavimas, taip pat nenustatė, kokius konkrečius veiksmus, užtraukiančius teisinę atsakomybę, padarė O. J.. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl O. J. suteiktos atstovavimo muitinėje paslaugos buvo prilygintos Europos Sąjungos tarptautinių sankcijų reglamentų draudžiamoms prekių tiekimo paslaugoms, už kurias atsakomybė yra numatyta ANK 515 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje buvo išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai apie O. J. kaltę, tačiau neanalizuota, kuo ji konkrečiai pasireiškė, taip pat remtasi ne teisiniais, o geopolitiniais argumentais, nors šiuo atveju buvo sprendžiamas teisinis ginčas. Be to, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta tai, kad Europos Sąjungos tarptautinių sankcijų reglamentuose Baltarusijos Respublikai nėra nustatytas joks bendro pobūdžio tarptautinės prekybos draudimas ar prekių embargas. Šiuo atveju Institucijos atstovai nepagrįstai ir netinkamai vertino išorines prekės, dėl kurios deklaravimo kyla ginčas, savybes.
5. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino O. J. ir jo atstovo nurodytos informacijos bei pateiktų duomenų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, neatsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kaip prekės, dėl kurių deklaravimo kilo ginčas, klasifikuojamos mokslinėje metodinėje literatūroje bei rekomendacijose. Šiuo atveju nebuvo paneigtos abejonės dėl to, ar iš tikrųjų prekė, dėl kurios deklaravimo kilo ginčas, buvo tinkamai klasifikuota Institucijoje, ar teisingai prekėms buvo priskirtas konkretus tarifinio klasifikavimo kodas pagal Europos Sąjungos KN. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad Institucija ir Muitinės laboratorija pakeitė ginčo prekių tarifinio klasifikavimo kodą, tačiau nesiaiškino tokio pakeitimo motyvų ar aplinkybių.
6. Teisės pažeidėjo atstovas tikina, kad nepagrįsta yra išvada, jog tarifinio klasifikavimo kodas 39199080, kurį, klasifikuodamas prekes, panaudojo O. J., gali būti priskirtas tik lipnioms plėvelėms, kurios kaip nors išoriškai turi būti sulipusios ar turėti kokį nors vizualinio lipnumo požymį, nes paminėtas kodas yra apibrėžiamas ir kaip lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius. Prekių tarifinio klasifikavimo išaiškinimuose bei mokslinėje literatūroje (rekomendacijose) tarifinio klasifikavimo kodas 39199080 ir konkrečiai Europos Sąjungos KN 3919 pozicija, kurioje šis kodas aprašytas, nėra suprantamas tik kaip plėvelės, kurios turi objektyvų tiesioginį lipnumo požymį. Aptariamas kodas yra priskiriamas ir lipnioms plastikinėms plėvelėms, kurios objektyviai nebūtinai gali būti iš karto tiesiogiai limpančios ar sulipusios, bet ir toms plėvelėms, kurių tik vienas iš sluoksnių yra lipnus ir kurios supakuotos ar suvyniotos savaime išoriškai ir neturi būti lipnios, limpančios ar sulipusios. O. J. suklasifikuotos prekės buvo įvairios plastikinės plėvelės ir/ar plastiko plėvelės sluoksniu dengtos medžiagos, kurios buvo sluoksniuotos. Šių požymių visiškai pakako prekes klasifikuoti pagal KN kodą 39199080. O. J. pagal turėtą objektyvią informaciją tinkamai klasifikavo prekes.
7. Atstovas pažymi, kad papildomi ir išoriškai nematomi prekių požymiai buvo detalizuoti tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus, kurie nepateko į O. J. kompetencijos ribas. Tokia aplinkybė patvirtina, kad nėra O. J. kaltės dėl netinkamo konkrečios prekės klasifikavimo. Klasifikuodamas prekes O. J. neturėjo jokių galimybių suprasti ar vertinti, kad daro kokį nors teisės pažeidimą.
8. Apeliaciniame skunde dar kartą tikinama, kad prekės, dėl kurių teisingo deklaravimo kyla ginčas, neturėjo būti nei išoriškai lipnios, nei sulipusios, nei iš karto turėti lipnumo požymį, nes tik vienas iš prekių sluoksnių, buvęs po apsauginiu lakštu, privalėjo būti lipnus, o ne visi sluoksniai ar būtinai išorinis sluoksnis. Tokiu būdu iš O. J. nebuvo ir nėra pagrindo reikalauti, kad jis vizualiai ar kitais būdais privalėjo patikrinti deklaruojamų plėvelių lipnumą. Be to, aptariamos prekės pagal visas savybes atitiko visus kitus bendruosius KN tarifinio klasifikavimo kodo požymius.
9. Teisės pažeidėjo atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog O. J. deklaruotų prekių siuntoje buvo rasta ir lipnių plėvelių, kurios buvo toje pačioje deklaruotoje prekių siuntoje ir kurios turėjo nuimamą apsauginį sluoksnį, t. y. jų lipnumas nebuvo išorinio pobūdžio, jis egzistavo tik kaip vienos iš plėvelės sluoksnių savybė. Taigi O. J. buvo objektyviai neįmanoma kaip nors išoriškai ar vizualiai atskirti deklaruojamas plastikinių plėvelių rūšis pagal išorinį lipnumą.
Šalies argumentai
11. Apeliantas tvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog O. J. netinkamai įvertino deklaruojamos prekės kodą dėl kokių nors neteisėtų savo veiksmų ar neteisėto neveikimo. Visuose prekės siuntos dokumentuose ji buvo aprašyta kaip monomerinė plėvelė iš polipropileno (plastiko) ar tiesiog kaip monomerinė plėvelė. Be to, prekė išoriškai buvo identifikuota kaip plėvelė arba plėvelės pavidalo medžiaga apvilkta plastiku. Tokia informacija neprieštaravo jokiems požymiams, nurodytiems KN tarifinio klasifikavimo kodo 3919 pozicijoje. O. J. atlikta vizualinė bei dokumentinė prekės apžiūra ir jos įvertinimas negali būti pripažinti netinkamais veiksmais. Pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovė teigė, kad O. J. neturėjo dokumentų, kuriuose būtų aprašyti prekės požymiai, tačiau prekių savybių ir sudėties aprašymai buvo nurodyti lydimuosiuose prekių dokumentuose (CMR važtaraštyje, sąskaitoje faktūroje, pirkimo-pardavimo sutartyje ir jos priede, taip pat prekių suvestinėje).
12. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija nenustatė, jog visa prekių siunta buvo deklaruota netinkamu prekių kodu, kuriam nustatytos tarptautinės sankcijos, toks kodas buvo priskirtas tik mažesnei mėginio daliai, t. y. vienam mėginiui iš penkių. Dėl prekių klasifikavimo toje pačioje eksporto deklaracijoje ir su ta pačia prekių siunta buvo surašyti penki klasifikavimo aktai, iš kurių tik pagal du aktus dalies tirto prekių mėginio kodas buvo pakeistas.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nenustačius, jog konkretūs duomenys būtų leidę O. J. identifikuoti prekių siuntą kaip tarptautinių sankcijų objektą, nėra pagrindo konstatuoti ir O. J. kaltės, susijusios su kokiais nors jo neatsargiais ar neatidžiais veiksmais dėl prekių siuntos statuso įvertinimo. Šiuo atveju prekės, dėl kurių deklaravimo kyla ginčas, neturi jokio ryšio su Reglamente įtvirtintais tikslais, nes jos yra plastikinės plonos plėvelės, kurios nėra jokie specifiniai daiktai, sudėtiniai arba specifiniai technologiniai mazgai (elementai), skirti Baltarusijos Respublikos konkretiems kariniams, saugumo, gynybos, pramonės poreikiams tenkinti, jokio šių prekių ryšio su minėtomis sritimis ir su jomis susijusiais technologiniais ar techniniais procesais nei viena prekes tyrusi įstaiga nenustatė. Be to, KN tarifinio klasifikavimo kodu 3919 klasifikuojamas plastikines plėveles eksportuoti į Baltarusijos Respubliką nebuvo draudžiama, šių plėvelių klasifikavimo kodo požymiai, lyginant juos su KN pozicija 3920, esminių skirtumų neturi. Dėl aptartų priežasčių dalies prekių deklaravimas KN kodu 3919 nevertintinas kaip iš anksto žinomai neteisėtas ar galimai neteisėtas veiksmas. Tarifinio klasifikavimo kodai 39199080 ir 39202080 yra tame pačiame ES KN skirsnyje kaip vienarūšės tos pačios kategorijos prekės (plastikai ir jų gaminiai). Kodas 39202080 nėra kažkokios objektyviai visiškai kitos, nesusijusios ar objektyviai skirtingos prekės rūšies kodas, o yra tos pačios vienarūšės prekės atmaina. Taigi jokių esminių klaidų O. J., klasifikuodamas prekes ar aiškindamasis jų požymius, nepadarė.
14. Atstovas nurodo, kad nei teisės aktuose, nei kituose teisės šaltiniuose nėra įtvirtina jokio privalomų konkrečių priemonių ar veiksmų sąrašo, kuriuos prieš deklaruodamas prekes kaip muitinės tarpininko atstovas privalėjo atlikti O. J.. Teisės aktuose yra įtvirtinta tik atstovo muitinėje teisė, tačiau ne pareiga, prašyti imti prekės mėginius tyrimams dėl prekių klasifikavimo kodo nustatymo. Vis tik atlikti kiekvienos prekių siuntos mėginių tyrimų yra objektyviai neįmanoma. Šiuo atveju nesant O. J. kaltės dėl dalies prekių netinkamo klasifikavimo KN kodu 3919, nėra pagrindo teigti ir to, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 15 ir 18 straipsnių nuostatomis, kurios apibrėžia atstovo muitinėje statusą, O. J. laikytinas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, subjektu. Šiuo atveju Sąjungos muitinės kodekso 15 ir 18 straipsnyje nėra nustatyta, pagal kokį konkretų ANK straipsnį gali kilti teisinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų laikymąsi ar nesilaikymą ar kokių konkrečiai atstovavimo muitinėje paslaugų suteikimas laikomas ar nelaikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu. Visa tai yra nustatyta ANK, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme (toliau – TSĮ) bei ES reglamentuose, kuriais apibrėžtas tarptautinių sankcijų taikymas. O. J. nėra ir nebuvo subjektas, kuris sudarinėjo ar vykdė kokius nors sandorius, susijusius su prekėmis, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos. O. J. jokių neteisėtų sandorių, susijusių su prekių gabenimu į Baltarusijos Respubliką, nesudarinėjo ir nevykdė, t. y. neužsakė, nevežė, nepirko ir nepardavė (savo ar kitų asmenų vardu) šių prekių ir tokiu būdu niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo reikalavimų. O. J. nėra įgijęs kokių nors teisių prekes savarankiškai valdyti, naudoti ar jomis disponuoti. Be to, O. J. niekada neturėjo jokių įgalinimų dėl prekių tiekimo į Baltarusijos Respubliką sandorio šalių vardu, sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti kaip tarpininkas (muitinės tarpininko atstovas) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko, neveikė kaip prekių tiekėjo prekybos agentas.
16. Skunde pažymima, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas atstovas muitinėje apibrėžiamas kaip bet kuris asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine. Taigi atstovavimo muitinėje paslaugos yra siejamos tik su veiksmų santykiuose su muitine atlikimu, tačiau jos niekaip savaime nėra susijusios su sandoriais (tarp privačių subjektų), kuriais kaip nors keičiamas muitinei deklaruojamų prekių, esančių tarptautinių sankcijų objektu, statusas ar nuosavybė į jas.
17. Apeliantas aiškina, kad O. J. tik vykdė techninę prekių deklaravimo muitinėje paslaugą, užpildydamas muitinės eksporto deklaraciją, tačiau tai negali būti prilyginta tarptautinėmis sankcijomis draudžiamų sandorių su ginčo prekėmis sudarymui ar vykdymui. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino tarpininkavimą, vykdant sandorius, ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos) su O. J. vykdytu atstovavimu muitinėje deklaruojant prekes. Atstovavimo muitinėje paslauga nėra tarpininkavimo paslauga ar sandoris.
18. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje nėra numatyta, jog atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantis asmuo, įgijęs šį atstovavimo statusą, savaime perima teises sudaryti ar vykdyti sandorius su deklaruojamomis muitinėje prekėmis, t. y. savaime tampa ir šių prekių pardavėjo (tiekėjo) pardavimo agentu ar pardavimo atstovu, jis atsako tik už veiksmų atlikimą muitinėje, t. y. jų deklaravimą atitinkamai muitinės procedūrai. Klaidingos informacijos pateikimas muitinei gali lemti teisinę atsakomybę, tačiau ji muitinės deklarantams (atstovams muitinėje) yra taikoma pagal ANK 212 straipsnį, pagal kurį muitinės deklarantas (atstovas muitinėje) yra specialus subjektas, jeigu jis pateikęs neteisingus duomenis deklaracijoje arba neatlikęs muitinės formalumų objektyviai galėjo ir turėjo suvokti tokį muitinės suklaidinimą. Be to, ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir yra nurodomas specialus požymis, reikšmingas ginčo teisinės situacijos įvertinimui, t. y. netinkamai užpildytos muitinės deklaracijos pateikimas, kai tai turėjo įtakos draudimų ar ribojimų taikymui.
19. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog O. J. buvo pavestos ar jo paties prisiimtos kokios nors papildomos funkcijos ar suteikti įgalinimai vykdyti prekių pardavėjo atstovo teises, rūpintis prekių pardavimo sandorio sudarymu, atsiskaitymu už šias prekes, prekių tiekimo ir pristatymo į Baltarusijos Respubliką sąlygomis, jų transportavimu, pakrovimu pervežimui į Baltarusijos Respubliką. Jis atliko tik prekių deklaravimo muitinėje funkciją – eksporto deklaracijos užpildymą ir pateikimą, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį.
20. Teisės pažeidėjo atstovas aiškina, kad pagal Reglamento nuostatas draudžiamas (dėl tarptautinių sankcijų) tarpininkavimas nėra susijęs su atstovavimo muitinėje ar deklaravimo muitinėje paslaugų teikimu. Nagrinėjamu atveju O. J. prekių, dėl kurių deklaravimo kyla ginčas, nei pirko, nei pardavė, nei kaip nors organizavo tokių sandorių sudarymą ar atstovavo jų vykdyme kaip prekybos agentas. Visa tai atliko prekių pardavėjas ir gavėjas, o O. J. tik užpildė prekių eksporto deklaraciją muitinėje. Taigi O. J. suteiktų paslaugų nėra teisinio pagrindo vertinti kaip Reglamente draudžiamas tarpininkavimo (muitinėje) paslaugas.
21. O. J. atstovas pažymi, kad Reglamento 1bb straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtinta viešosios teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Pagal Reglamentą kitos paslaugos suprantamos bei imperatyviai įvardijamos kaip paslaugos, susijusios su prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu. Nurodyti veiksmai nepateko į O. J. funkcijas. Jis buvo atsakingas tik už techninį prekių muitinės deklaracijos užpildymą ir pateikimą. Jis nebuvo atsakingas už prekių gamybą, priežiūrą ir naudojimą, nes jis šių prekių nepagamino ir neturėjo įgalinimų jas prižiūrėti ar naudoti, joms buvo nustatyta muitinės priežiūra.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. J. neatliko ir negalėjo atlikti prekių, dėl kurių deklaravimo kilo ginčas, faktinio perdavimo į Baltarusijos Respubliką veiksmų, nes tokie veiksmai nepateko į jo darbo funkcijas. O. J. yra tik samdomas pagal darbo sutartį muitinės tarpininko įmonės darbuotojas, kuris už savo darbo funkcijų vykdymą gauna darbo užmokestį iš savo darbdavio.
23. Skunde akcentuojama, kad O. J. pateikus muitinės deklaraciją, prekės savaime nėra ir negali būti paimamos iš muitinės priežiūros be leidimo – tam būtini visiškai kiti vežėjų, ekspeditorių, pirkėjų, pardavėjų ir net pačios muitinės inicijuoti veiksmai (sprendimas išleisti prekes, atsiskaitymas už prekes, kurio O. J. nekontroliavo ir nevykdė, fizinis prekių pervežimas, vežimas ir transportavimas iš jų saugojimo vietos, atsiskaitymas už juos), kas nepateko į jo funkcijas. Be to, toks prekių tiekimas (paėmimas, vežimas, gabenimas, perdavimas) į Baltarusijos Respubliką po eksporto deklaracijos pateikimo nevyko, nes muitinė šių prekių neišleido iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, o O. J. pats užtikrino tokio sprendimo vykdymą.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, jog O. J. neturėjo jokio savarankiško teisinio intereso dėl sulaikytų prekių teisinio likimo (perdavimo ar neperdavimo Baltarusijos Respublikai). Šie klausimai sprendžiami ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bendradarbiaujant su prekių savininku, nes O. J. nėra nei ginčo prekių pirkėjas, nei pardavėjas, nei ginčo prekių savininkas. O. J. nėra minėtų asmenų darbuotojas ar įgaliotas pardavimų atstovas (agentas) ir neturi jokių kitų įgalinimų jų vardu vykdyti kokių nors prekių pardavimus ar tiekimus į Baltarusijos Respubliką. Jei ir buvo pažeista sankcijų tvarka, už tokį pažeidimą atsakomybė turi būti taikoma asmenims, kurie vykdė ginčo prekių pardavimo sandorį ir organizavo atsiskaitymą už jį, derino prekių pristatymo sąlygas, vykdė bei inicijavo prekių gabenimą ir gavo iš to ekonominę naudą/atlygį. Atsakomybė pagal ANK 515 straipsnį O. J. taikoma nepagrįstai, nesant jo kaltės.
25. Teisės pažeidėjo atstovas teigia, kad O. J. negalėjo pažeisti nustatyto tarptautinių sankcijų režimo ir galėjo būti kaltinamas nebent netiksliu muitinės deklaracijos užpildymu, t. y. sumaišant prekės kodą ir tuo galimai suklaidinant muitinės įstaigas. Teismų praktikoje muitinės tarpininkų atstovų (muitinės deklarantų) administracinė atsakomybė už prekių, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos, netinkamą deklaravimą muitinės deklaracijoje, yra taikoma pagal ANK 212 straipsnį, o ne pagal ANK 515 straipsnį.
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo O. J. atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su teiginiu, kad KN 3919 pozicijoje aprašytos plėvelės nėra suprantamos tik kaip plėvelės, kurios turi objektyvų tiesioginį lipnumo požymį, nes šioje pozicijoje esančios prekės apibrėžiamos kaip lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius, o lietuvių kalbos žodyne žodis lipnus reiškia – kuris limpa, lipus, glitus. Taigi palietus minėtą plėvelę, ji turėtų būti lipni. Be to, remiantis 2025 m. sausio 6 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 25V0009, prekė, kurios kodas yra 3919908000, apibūdinama kaip pagaminta iš neakyto plastiko vienoje pusėje padengta akrilinio kaučiuko lipnia danga su nuimamu popieriaus sluoksniu, vežama ritiniuose, o vadovaujantis 2025 m. sausio 3 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 25V0004, prekė, kurios kodas yra 3920208000, apibūdinama kaip daugiasluoksnė plėvelė yra nearmuota, nelaminuota, nekombinuota su kitomis medžiagomis, kas rodo, kad šios dvi prekės turi skirtingas savybes ir yra klasifikuojamos pagal skirtingus KN kodus.
28. Institucijos atstovas tvirtina, kad O. J. negalint išoriškai ar vizualiai atskirti deklaruojamų plastikinių plėvelių, jis turėjo teisę imtis kitų priemonių tinkamai suklasifikuoti deklaruojamas prekes. Jis turėjo teisę kreiptis į siuntėją, prašydamas pateikti gamintojo prekių aprašymus, technines specifikacijas ar kitus dokumentus, kurie padėtų nustatyti prekių savybes. O. J. dar iki prekių pateikimo muitinei galėjo kreiptis į muitinę dėl prekių klasifikavimo, tačiau šia teise nepasinaudojo ir, veikdamas savo rizika, pasitikėjo siuntėjo dokumentuose pateikta informacija, jos nepatikrino, todėl neteisingai nustatė prekės kodą ir eksporto deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis. Faktas, kad O. J. deklaracijoje nurodytus duomenis pateikė iš siuntėjo suteiktos informacijos, neturėdamas priežasčių ja abejoti, jo atsakomybės nešalina. Pagal teisinį reglamentavimą, jis privalėjo užtikrinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar informaciją gavo pats ar rėmėsi iš siuntėjo gauta informacija. Institucijos atstovas, remdamasis teismų praktika, pabrėžia, kad asmuo, turintis darbo patirties muitinės tarpininkavimo srityje, privalo gerai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką bei ją reglamentuojančius teisės aktus, imtis visų priemonių, jog procedūros būtų atliktos tinkamai.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime pažymima, kad nors O. J., veikdamas rūpestingai, turėjo pareigą imtis visų galimų veiksmų ir pasinaudoti teisės aktuose numatytomis priemonėmis siekdamas teisingai nustatyti prekių kodą, o jį nustačius – įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai bei apribojimai, tačiau šių veiksmų neatliko.
30. Institucijos atstovas nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog muitinės deklaracijos pateikimas prekių eksportui nėra ir negali būti vertinamas kaip šių prekių tiekimas į Baltarusijos Respubliką, yra neteisingi, nes deklaracijos pateikimas yra neatsiejama eksporto procedūros dalis. O. J., būdamas muitinės tarpininko atstovas ir pateikdamas eksporto deklaraciją ginčo prekėms, vieną iš keturių paslaugų, numatytų Reglamento 1bb straipsnio 3 dalies a punkto sąvokoje „kitos paslaugos“, teikė prekių tiekimo paslaugą, nes, nepateikus prekių eksporto deklaracijos, negalimas legalus, teisėtas ir fiziškas prekių eksportas iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo siunčiamos Baltarusijos Respublikos įmonei, žinant, kad šiai valstybei taikomos tarptautinės sankcijos, O. J., įvertindamas galimas rizikas, turėjo atidžiau patikrinti prekes ir jų dokumentaciją, kad įsitikintų, ar siuntėjo nurodytas prekės kodas teisingas ir eksportas atliekamas nepažeidžiant sankcijų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
O. J. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs skundžiamojoje nutartyje, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
32. Pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį atsako ir tas, kas pateikė netikslią ir (ar) neišsamią informaciją muitinės deklaracijoje (muitinės suklaidinimas) ir tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, o pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamąsias priemones.
33. Elektroninės eksporto ir reeksporto deklaracijos bei manifesto pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų tvarkos aprašo 2 punkto 2.1 papunktyje yra nustatyta, kad deklarantas arba jo atstovas yra asmuo, nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15) dalyje, ir turintis prieigą prie išmaniosios Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos bei galintis pateikti eksportuojamas (reeksportuojamas) prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15) dalies nuostatas deklarantas yra asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2) dalyje yra nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (kai taikytina). Aptartos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad O. J., būdamas muitinės tarpininko UAB „T.“ atstovu bei vykdydamas savo darbines funkcijas (eksporto deklaracijoje Nr. 24LTVR400006CA81B4 būtent jis yra nurodomas kaip deklarantas/atstovas, kuris ir parengė šį dokumentą ir dėl šio fakto jokių ginčų nekyla), buvo ir yra atsakingas už teisingą, tikslų bei išsamų teikiamų muitinės dokumentų užpildymą.
34. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad O. J., būdamas muitinės tarpininko UAB „T.“ atstovu, 2024 m. gruodžio 12 d. MDAS pateikė eksporto deklaraciją Nr. 24LTVR400006CA81B4, kurioje nurodė, jog abiejų deklaruojamų prekių (pirmoji prekė – plėvelė iš polipropileno colibri canvas, colibri pp film, antroji prekė – monomerinė plėvelė) KN kodai yra 39199080. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad deklaruojamos pirmos prekės dalies KN kodas turėjo būti kitoks nei buvo nurodytas deklaracijoje. Su tokia teisės pažeidėjo atstovo dėstoma pozicija skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti.
35. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 15 punkte nustatyta, kad taikant KN, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pažymėtina, kad Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – Nuostatai), 8 punkto 8.2 papunktyje yra nustatyta, jog vienas iš laboratorijos veiklos tikslų yra užtikrinti kvalifikuotos pagalbos teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms prekių tarifinio klasifikavimo ir draudžiamų arba ribojamų įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos medžiagų ir daiktų identifikavimo klausimais. Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys (Nuostatų 1 punktas). Vienas iš Muitinės laboratorijos uždavinių yra atlikti prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal KN, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (Nuostatų 9 punkto 9.1 papunktis). Muitinės laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus (Nuostatų 10 punkto 10.1 papunktis).
36. Iš Muitinės laboratorijos 2025 m. sausio 13 d. tyrimo protokolo matyti, kad, atlikus pateikto mėginio tyrimą, TARIC kodas buvo nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis, o KN kodas buvo nustatytas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2024), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), KN paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Iš aptariamo tyrimo protokolo turinio matyti, kad buvo tiriama paimto prekės mėginio kokybinė sudėtis ir plėvelės sandara, tyrimui naudoti mikroskopijos ir spektroskopijos metodai. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas bei Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotoja neturi jokio pagrindo nesivadovauti tyrimo protokole užfiksuotais duomenimis, šio tyrimo rezultatais, kurių nepaneigia jokie administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys. Čia pastebėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog plėvelė kambario temperatūroje prispaudus ranka be papildomo drėkinimo ar kito apdorojimo prie įvairių paviršių neprisiklijuoja. Daugiasluoksnė plėvelė yra nearmuota, nelaminuota, nekombinuota su kitomis medžiagomis.
37. KN kodu 3920 žymimos kitos plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų, neakyti ir nearmuoti, nelaminuoti, nesutvirtinti ir panašiai nekombinuoti su kitomis medžiagomis, o KN kodu 3919 žymimos lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius. Taigi šiuo atveju nekyla abejonių, kad pagal savo požymius, kurie buvo nustatyti tyrimo metu (plėvelė buvo nearmuota, nelaminuota, nekombinuota su kitomis medžiagomis ir nebuvo lipni), dalis O. J. deklaruotų prekių turėjo būti žymima KN kodu 3920 (nurodant ir atitinkamas subpozicijas), kuris yra įtrauktas į Reglamento XVIII priedą, o ne KN kodu 3919.
38. Iš O. J. paaiškinimų matyti, kad, tvarkydamas eksporto deklaraciją, jis rėmėsi siuntėjo pateiktuose dokumentuose, t. y. CMR važtaraštyje, prekių įsigijimo sąskaitoje-faktūroje, pirkimo pardavimo sutartyje, pirkimo-pardavimo sutarties priede ir prekių suvestinėje, užfiksuotais duomenimis. Taip pat O. J. aiškino, kad jis dalį prekių apžiūrėjo asmeniškai. Taigi iš esmės O. J. tvirtina, kad jis negalėjo net numanyti, jog deklaracijoje nurodė neteisingą dalies prekių KN kodą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. J. nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog šiuo atveju buvo padaryti administraciniai nusižengimai bei jo kaltės dėl nusižengimų padarymo.
39. Kaip jau buvo minėta, šio procesinio sprendimo 33 pastraipoje aptartos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad O. J., būdamas muitinės tarpininko UAB „T.“ atstovu bei vykdydamas savo darbines funkcijas, buvo atsakingas už pateiktų deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą, t. y. jis privalėjo kontroliuoti, patikrinti jam pateiktus duomenis, leistinais (teisės aktuose numatytais) būdais įsitikinti, ar jam pateiktose dokumentuose nurodyti duomenys atitinka faktinę situaciją. Čia būtina atsižvelgti į tai, kad, be jokios abejonės, O. J. buvo žinoma, jog prekių gavėjas buvo Baltarusijos Respublikos, t. y. valstybės, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, bendrovė OOO „I. B.“, o prekių siuntėjas buvo Lietuvos Respublikoje registruota IĮ „I.“ (prekių gavėjo ir siuntėjo pavadinimai iš esmės sutampa). Šią aplinkybę vertinant kartu su faktu, kad tarifinio klasifikavimo KN kodu 3919 klasifikuojamos prekės esminių skirtumų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuo prekių klasifikuojamų KN kodu 3920 kodu neturi, O. J. kaip rūpestingam subjektui, atsakingam už teisingų, tikslų bei išsamų muitinės dokumentų užpildymą, turėjo kilti įtarimų dėl to, ar duomenys, kuriais jis disponavo, atitinka faktinę situaciją, ar iš tikrųjų deklaruojamos prekės gali būti eksportuojamos, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų bei draudimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog tokių įtarimų, kurie vėliau pasitvirtino, Institucijos atstovams susidariusioje situacijoje kilo.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiama ne teisiniais, o išskirtinai geopolitiniais argumentais. Teigtina, kad faktas, jog prekės buvo gabenamos juridiniam asmeniui, veikiančiam valstybėje, kuriai yra taikomos tarptautinės sankcijos, kurios ir kurioje veikiantiems subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tam tikras prekes, siekiant užtikrinti ir Lietuvos Respublikos saugumą, yra svarbus vertinant O. J. veiksmų teisėtumą, jo kaltę dėl teisės pažeidimų padarymo. Nekyla jokių abejonių, kad O. J. kaip muitinės tarpininko atstovas privalo išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką, taip pat jis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jam, kaip muitinės tarpininko atstovui, priešingai nei prekių siuntėjui ir eksportuotojui, kuriam aktualu kuo greičiau parduoti savo prekes ir įvykdyti sutartį, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai.
41. Kaip jau buvo minėta, O. J., būdamas muitinės tarpininko UAB „T.“ atstovu bei vykdydamas savo darbines funkcijas, buvo atsakingas už teisingą, tikslų bei išsamų muitinės dokumentų užpildymą. Šiuo atveju teisę užpildyti bei pateikti eksporto deklaraciją O. J. turėjo tik įvykdęs pareigą teisingai nustatyti deklaruojamų prekių KN kodą. Šią pareigą jis galėjo įvykdyti pasinaudodamas teisės aktuose numatytomis teisėmis, užtikrinančiomis galimybę tinkamai nustatyti prekių savybes, reikšmingas jų teisingam deklaravimui, taip pat ir teise prašyti imti prekės mėginius tyrimams. Pažymėtina, kad priemones, kaip turėjo būti įsitikinama eksporto deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumu bei patikimumu, atsižvelgęs į aplinkybes, nurodytas šio procesinio sprendimo 39 pastraipoje, privalėjo pasirinkti pats teisės pažeidėjas, t. y. jis buvo atsakingas už veiksmų, kurie užtikrintų teisingų duomenų deklaracijoje nurodymą, atlikimą. Vis tik O. J. veikė nerūpestingai, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis bei eksporto deklaracijoje nurodė neteisingą dalies deklaruojamų prekių, kurias draudžiama eksportuoti į Baltarusijos Respubliką, KN kodą, tuo pačiu jis prisiėmė ir neigiamas tokios savo veiksmų (tiksliau – neveikimo) pasekmes. Šiuo atveju nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų galėjusios apriboti O. J., kuris veikė kaip muitinės tarpininko atstovas, galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą.
42. Faktas, kad Europos Sąjungos tarptautinių sankcijų reglamentuose Baltarusijos Respublikai nėra nustatytas joks bendro pobūdžio tarptautinės prekybos draudimas ar prekių embargas, neturi reikšmės vertinant O. J. veiksmus.
43. Reglamento 1bb straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Reglamento 1bb straipsnio 1 straipsnio 3 dalies a punkte yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog prekių deklaravimo funkcija, taip pat ir muitinės tarpininkavimo paslauga, yra vertintina kaip Reglamente numatytas draudžiamas veiksmas, kai ji yra susijusi su sankcionuotomis prekėmis. O. J. šiuo atveju kaip muitinės tarpininko atstovas pakliūva į prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, tiekimo į Baltarusijos Respubliką grandinę, t. y. be jo (kaip prekių tiekimo grandinės dalyvio) veiksmų negalėjo vykti kitos procedūros, siekiant išgabenti prekes į Baltarusijos Respubliką. Taigi O. J. yra vertintinas kaip subjektas trauktinas atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
44. Faktas, kad O. J. neturėjo sandorio šalių suteiktų įgalinimų dėl prekių tiekimo į Baltarusijos Respubliką, jis neturėjo teisės derėtis dėl sandorių sąlygų, derinti prekių pristatymo sąlygų, t. y., jis neveikė kaip prekių tiekėjo prekybos agentas, įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 43 pastraipoje, nešalina jo atsakomybės. Taip pat O. J. atsakomybės nešalina faktas, kad tik dalis eksporto deklaracijoje nurodytų prekių buvo priskirta sankcionuotoms prekėms.
45. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Apeliaciniame skunde grindžiant dėstomus argumentus yra remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-806/2024, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-935/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-354-651/2019, ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-557/2018, išdėstytais argumentais bei nustatytų aplinkybių vertinimu. Vis tik O. J. atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nurodytose administracinių nusižengimų bylose, kuriuose asmenims, kurie buvo traukiami atsakomybėn pagal ANK 515 ar 212 straipsnius, buvo priimti palankūs procesiniai sprendimai, nustatytos aplinkybės nebuvo tapačios arba labai panašios į šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes.
46. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. J. atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai. Dėl šios priežasties tenkinti O. J. atstovo apeliacinio skundo ir naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutarties bei Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarime buvo suklysta nurodant KN kodą, į kurį buvo pakeistas eksportui į Baltarusijos Respubliką O. J. deklaruotos pirmos prekės dalies KN kodas. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 3 d. Prekės klasifikavimo akte 25V0004 užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmos prekės dalies kombinuotosios nomenklatūros kodas, ištyrus prekės mėginį, keitėsi į KN kodą 3920208000, o ne kaip yra nurodyta Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarime – 3920208080, todėl šis nutarimas yra tikslintinas. Toks patikslinimas neturi įtakos teisės pažeidėjo veiksmų teisiniam vertinimui.
47. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį ar Institucijos Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimą. Pažymėtina, kad O. J. už abu administracinius nusižengimus buvo paskirtos baudos, kurių dydžiai yra artimi minimalioms atitinkamų normų sankcijose numatytoms baudoms, kurių dydžiai apeliaciniame skunde nebuvo ginčijami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti ir patikslinti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. kovo 28 d. nutarimą nurodant, kad eksportui į Baltarusijos Respubliką O. J. deklaruotos prekės dalies kombinuotosios nomenklatūros kodas keitėsi į KN kodą 3920208000.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.