Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB bankas atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaiko, prašo jį tenkinti, iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti S. P.. Paaiškino, kad 2007 metais iš AB SEB bankas paimtą paskolą panaudojo buvęs sutuoktinis M. D. savo poreikių tenkinimui. Pati paskolos niekada nemokėjo, nes reikėjo išlaikyti vaikus, gerinti buitį, dalį jos padengė buvęs sutuoktinis, kuris vėliau bankrutavo Latvijoje. Po santuokos nutraukimo, įvykusio 2011 metais, jokių duomenų apie paskolos grąžinimo eigą negavo, tik šiais metais bankas atsiuntė pretenziją dėl skolos grąžinimo. Pažymėjo, kad grąžinti skolos neturi jokių galimybių, kadangi gaunamų pajamų nepakanka net visų būtinųjų poreikių patenkinimui, vaikų išlaikymui. Pajamos per mėnesį sudaro apie 200 Eur: 120 – 150 Eur iš darbinės veiklos ir apie 90 Eur gaunamos pašalpos. Dirba pagal patentą kirpėja, iš uždirbamų pajamų reikia įsigyti priemones (apie 150 -190 Eur mėnesiui), apmokėti darbo vietą (80 Eur), sumokėti mokesčius (50-70 Eur), todėl atskaičius šias išlaidas lieka 120 – 150 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad kirpėja dirba nuolat, tik anksčiau dirbo pagal darbo sutartį, o nuo šių metų – pagal patentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas, atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). FABĮ 5 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš paminėtoje dalyje nurodytų sąlygų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi, nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas ir pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu M. D. 2007-01-31 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas suteikė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą investavimui 5 metų terminui (iki 2012-01-30). Pareiškėjos ir M. D. santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010-05-17 sprendimu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-23 nutartimi, nustatyta, kad sutartinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankas pagal Sutartį pareiškėja A. D. ir M. D. privalo įvykdyti solidariai. AB SEB bankas 2010-02-24 vienašališkai nutraukė Sutartį. Įsiskolinimą pagal Sutartį sudaro 10 037,01 Eur suma: 9 229,16 Eur negrąžinta kredito dalis, 375,43 Eur palūkanos, 432,42 Eur delspinigiai. Taip pat nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2015-03-19 sprendimu M. D. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2017-11-02 sprendimu M. D. bankroto procesas baigtas, panaikinti jo įsipareigojimai be kita ko kreditoriui AB SEB bankas, kurie nebuvo įvykdyti bankroto proceso metu.

Iš to, kas nurodyta, matyti, kad pareiškėjos kreditinis įsipareigojimas vieninteliam kreditoriui AB SEB bankas nežymiai viršija 25 MMA (viršija 37 Eur), ir šio įsiskolinimo mokėjimo terminas yra suėjęs. Toliau, sprendžiant dėl pareiškėjos nemokumo, reikalinga įvertinti, ar pareiškėja yra pajėgi padengti skolą vieninteliam kreditoriui per protingą laiką, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų nei šiuo metu, nei per protingą laiką ateityje. Nustatant, ar pareiškėja pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jos per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju būtina įvertinti pareiškėjos gaunamų pajamų formą, ar tai būtų pastovus atlyginimas darbo užmokesčio forma, ar nepastovios (nefiksuotos) pajamos iš individualios ar ūkinės veiklos arba iš investicinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėja turi dvi nepilnametes dukteris A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad yra nemoki dėl didelio gaunamų pajamų ir kreditorinio įsipareigojimo santykio skirtumo. Pareiškėja nurodo, jog visą savo darbinį gyvenimą dirba pagal specialybę – kirpėja, anksčiau dirbo pagal darbo sutartį, o nuo 2018 m. gegužės mėn. – užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą. Iš pareiškėjos pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymų bei pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad nuo 2015 m. pareiškėjos pajamas iš darbinės veiklos sudaro 100 ar nežymiai daugiau eurų per mėnesį (nuo 2018-05-01 dirbdama pagal verslo liudijimą pareiškėja nurodo uždirbanti 120 - 150 Eur per mėnesį). Pažymėtina, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), duomenų, kad ji turi sveikatos problemų, kurios ribotų galimybes dirbti, į bylą nepateikta. Pareiškėjos turima profesija bei įgyta patirtis (nurodo, kad kirpėjos veikla užsiima nuolat) yra paklausi rinkoje, pareiškėjai esant kvalifikuotai specialistei galima pagrįstai tikėtis, jog ji turi visas galimybes susirasti papildomą ar geriau mokamą darbą. Laikytina, jog pareiškėjai gebant pagal gaunamas nedideles pajamas, nesiekiančias net MMA, išlaikyti save ir dvi nepilnametes dukteris, ką rodo aplinkybė, jog pareiškėja neturi daugiau jokių kitų kreditorių, ir artimiausiu metu susiradus papildomą ar kitą darbą, už kurį gautų bent MMA (dabartinė šalies ekonominė konjunktūra rodo, kad tokios galimybės labai realios), pareiškėja turi galimybę per protingą terminą (5-7 metus) atsiskaityti su kreditoriumi. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra trečios sąlygos pareiškėjos nemokumui konstatuoti, todėl pripažinti, jog pareiškėja yra nemoki, nėra pagrindo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo atveju pareiškėjos elgesys, kuomet ji, būdama sveika ir darbingo amžiaus, bei turėdama kreditorinių įsipareigojimų negerina savo turtinės padėties - pragyvena iš apytiksliai 120 Eur pajamų iš darbinės veiklos, ir kaip abstrakčiai nurodo, retsykiais gaunamos tėvų paramos, pašalpų, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos siekio uždirbti ir bent minimaliai tenkinti kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ji, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo uždirbdama tik bemaž ketvirtadalį MMA, aktyviai siekė susirasti geriau apmokamą darbą: pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, jog ji, dirbdama pagal turimą specialybę ir pagal ją negebėdama uždirbti net MMA, būtų dirbusi/aktyviai ieškojusi nekvalifikuoto darbo, jau vien tam, kad gautų daugiau pajamų ir bent dalinai dengtų turimą kreditorinį įsipareigojimą. Toks pareiškėjos elgesys laikytinas pasyviu, kadangi pareiškėja, akivaizdu, neišnaudoja ar netinkamai išnaudoja savo darbinį potencialą, ir būtent pasyvus pareiškėjos elgesys turėjo įtakos pareiškėjos finansinės būklės pablogėjimui, galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus mažėjimui ir/ar jų nebuvimui.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad iš byloje esančių duomenų teismas negali konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki ir jos padėtis kritinė, o pasyvus pareiškėjos elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, todėl atsisakytina pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjai, ir neatitiktų kreditoriaus interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjos, kaip skolininkės, ir jos kreditoriaus interesų pusiausvyrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos A. D. pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 - 9 dalimis,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Atsisakyti A. D. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti kredito įstaigai, kurioje yra pareiškėjos A. D. sąskaita – AB „S.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.