Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) televizija (toliau – UAB (duomenys neskelbtini) televizija), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo ir ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) televizija dėl garbės ir orumo gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. J., R. J. ir S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė paskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimus; 2) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) televiziją per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale (duomenys neskelbtini), („(duomenys neskelbtini)“) artimiausioje laidoje (duomenys neskelbtini) (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paneigti paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) televizija televizijos kanalu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) transliavo laidą (duomenys neskelbtini), kurioje R. J. ir S. P. paskelbti teiginiai: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“; „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme (kalbama apie V. V.)“ – neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą“; 3) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio (duomenys neskelbtini) šeštadienio numeryje, pirmame puslapyje, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis ir išspausdinti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523) pirmame puslapyje išspausdino korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, kuriame paskelbtas teiginys „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą“; 4) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (rubrikoje „Aktualijos“, adekvačioje paskelbtam dienraščio (duomenys neskelbtini) korespondento A. J. straipsniui „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ vietoje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. portale (duomenys neskelbtini), rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys: „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą“; 5) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio (duomenys neskelbtini) numeryje, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Kyšių reikalavo keiksmais“ vietoje paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, išspausdinant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbtas teiginys „kyšių reikalavo keiksmais“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą; 6) priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovės paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius teiginius. Ieškovas kreipėsi į atsakoves, prašė paneigti pirmiau išvardytą informaciją, bet atsakovės atsisakė tai padaryti. Teiginiai paskleisti apie ieškovą, nes straipsniuose, prie nuotraukų, laidoje nurodytos ieškovo pareigos, vardas, pavardė. Atsakovių teiginiais paskleista žinia, kad ieškovas daro uždraustas veikas, nes naudojasi tarnybine padėtimi, ėmė kyšius ir neteisėtai siekė finansinės naudos. Atsakovės suformavo neigiamą viešąją nuomonę apie ieškovą. Atsakovių paskleisti teiginiai yra žeminančio pobūdžio, kenkia ieškovo kaip valstybės tarnautojo įvaizdžiui, pakerta pasitikėjimą juo, kaip valstybės institucijos vadovu. Ginčijami teiginiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Ieškovas 2016 m. gegužės 10 d. teikė paaiškinimus Seime dėl ginčo straipsniuose ir laidoje paskleistos informacijos. Po ginčo teiginių paskleidimo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos banku sumažėjo 9 procentais.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad straipsnio pavadinime „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijasi pasimėgaudami“ nenurodyti vardai, pavardės ar kiti asmens identifikavimo duomenys. Ginčo straipsnis nesusijęs su ieškovu, nes pareiškėjo vardas ir pavardė straipsnyje minimi kitame kontekste, t. y. tik kaip Lietuvos banko valdybos pirmininko. Atsižvelgiant į kontekstą, aišku, kad ginčo teiginys nepriskiriamas ieškovui kaip asmeniui. Ginčo straipsnyje kalbama apie kito pareigūno galimą korupciją. Ginčo straipsnyje tik cituojamas ieškovas. Interneto portalas „(duomenys neskelbtini)“ nerengė ginčo straipsnio, nebuvo pirminis skleidėjas. Ginčo straipsnis pirmiau publikuotas dienraštyje (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) republikavo ginčijamą straipsnį, nurodė pirminį informacijos šaltinį („A. J. (duomenys neskelbtini))“), todėl jai negali būti taikoma redakcinė atsakomybė už tokios informacijos paskleidimą. Jeigu pirminis informacijos šaltinis paneigs informaciją, tai UAB (duomenys neskelbtini) taip pat paskelbs atitinkamo turinio pranešimą.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad ištraukos be konteksto ir citatų santrumpos negali būti viso straipsnio iliustracija. Kiekvieną teiginį būtina vertinti atsižvelgiant į visą straipsnio ar laidos kontekstą. Ginčijamoje laidoje 50 000 Eur kyšis nesiejamas su ieškovu, bet siejamas su kitu asmeniu V. V.. Laidoje nepasakytas teiginys, kad ieškovas reikalavo ar paėmė kyšį. Be to, negalima tapatinti klausimo su teiginiu. Straipsnyje ir laidos anonse pridėtose nuotraukose yra ne tik ieškovas, bet ir kitas asmuo. Kiek kiekvienas iš asmenų susijęs su straipsnio tema, paaiškinta pačiuose straipsniuose.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad yra straipsnių autorius, nesutiko su ieškovo argumentais dėl nuotraukos ir antraščių pavadinimų, kadangi jie neimplikuoja to, kad ieškovas ėmė kyšį. Dėl neverbalinės informacijos poveikio paaiškino, kad, vadovaujantis ieškovo paaiškinimais, būtų nepagrįstas informacijos ribojimas. Nuomonių dėl straipsnių gali būti įvairių. Dėl Lietuvos banko reputacijos sumažėjimo - tai tik ieškovo nuomonė. Vieša informacija apie instituciją, nebūtinai atspindi tikrąją padėtį. Seime, svarstant kandidatūras, pasakoma labai daug kritikos. Straipsniuose aptarinėjama V. V. asmenybė, jis- pagrindinė, centrinė teiginių figūra. Nurodė, kad straipsnio antraštės autorius ne jis, o nuotrauką parinko maketuotojas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. P. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas atėjo į Biudžeto komitetą 15 min. anksčiau ir prieš tai dar davė interviu (duomenys neskelbtini) televizijai. S. P. uždavė klausimą, bet negalvojo, kad jis gali įžeisti asmens garbę ir orumą. S. P. nurodė negalinti atskleisti informacijos apie šaltinį, kurio pagrindu teigė, kad ieškovas užgniaužė STT tyrimą. Ji ieškovui pateikė klausimus, nes interviu iš V. V. būtų reikėję laukti 3 mėn. Trečiajam asmeniui reikėjo gauti informaciją iš karto. Laidoje, paminėta apie tai, kad kalbėta apie Lietuvos banke dirbančius asmenis.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. prašė atmesti ieškinį, paaiškino, kad vyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) tyrimas. Aukštas pareigas užimantis asmuo kvestionavo visuomenės teisę žinoti, kaip Lietuvos banke priimami sprendimai ir kas vyksta už uždarų durų. Ieškovas nesibylinėja su Seimo nariu, kuris ieškovą apkaltino nusikalstama veika. Ši byla – tai siekis susidoroti su žiniasklaida. V. V. buvo sekamas, jo buvo klausomasi. (duomenys neskelbtini) apie tai sužinojo, susirinko informaciją. Tai – ekskliuzyvinė informacija. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Lietuvos banką. Gavo iš jo atsakymą, kad pastarasis nieko nesakys. Ieškovas melavo teismui, sakydamas, kad nieko nežinojo apie šiuos dalykus. K. R. pripažino, kad buvo pas ieškovą ir sakė, jog nieko nemokės. Tai – nufilmuota. Reikia remtis tiesioginiais šaltiniais, bet ne advokatės paaiškinimais ir raštu nurodytomis aplinkybėmis. Negalima paimti vieno žodžio iš vieno puslapio, kito – iš kito puslapio ir sudaryti savarankiškų teiginių. Dvi bylos apie tą patį. Ieškovas ir jo pavaldinys eina į teismus ir teigia, kad jie yra publikacijų subjektai. Šios publikacijos yra apie neskaidrumą Lietuvos banke, kurį tyrė STT. Ieškovas mėgino apsimesti, kad nieko nevyksta. Žiniasklaida neturi eiti už šito ieškovo pavadžio ir neskleisti informacijos. Ji neišgalvota be pagrindo. Negalima teigti, kad ieškovas neatsako už savo pavaldinį. Lietuvos banko vienintelė savarankiška funkcija yra komercinių bankų priežiūra. Apie šią funkciją ieškovo ir buvo klausinėjama. Buvo pradėtas STT ikiteisminis tyrimas. K. R. su ieškovu kalbėjosi iki laidos ir publikacijos, įspėjo ieškovą apie tai, kad jo pavaldinys V. V. sekamas. Dėl laikraščių – laikraštis nėra komiksas, jame yra taip pat ir tekstas, kurį vis dėlto reikia perskaityti. Ieškovas buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad būtų paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvos bankas nesusijęs su STT tyrimu. Ieškovo teiginys apie 50 000 Eur kyšio ėmimą – tokio teiginio nėra laidoje. R. J. nurodė, kad neskleidė teiginių apie tai, kad ieškovas reikalavo kyšio. Valstybės tarnautojo ribos platesnės. Tai – demokratinės visuomenės padarinys. Taigi galima kritikuoti valstybės tarnautoją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas pripažino, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė paskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimus ir įpareigojo: 1) atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) televizija per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale (duomenys neskelbtini), („(duomenys neskelbtini)“) artimiausioje laidoje (duomenys neskelbtini) (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paneigti paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ televizija televizijos kanalu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) transliavo laidą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. J. ir S. P. paskelbti teiginiai: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ – neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą“; 2) atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ šeštadienio numeryje, pirmame puslapyje, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo V. V. garbę bei orumą žeminančius duomenis ir išspausdinti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523) pirmame puslapyje išspausdino korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, kuriame paskelbtas teiginys „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą; 3) atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale „(duomenys neskelbtini)“, rubrikoje „Aktualijos“, adekvačioje paskelbtam dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondento A. J. straipsniui „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ vietoje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo V. V. garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. portale „(duomenys neskelbtini)“, rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys: „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą; 4) atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Kyšių reikalavo keiksmais“ vietoje paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, išspausdinant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ paskelbtas teiginys „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą

Kitą ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė ir priteisė ieškovui V. V. iš atsakovių (duomenys neskelbtini) televizija po 233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad, peržiūrėjus visą laidos „(duomenys neskelbtini)“, vykusios 2016 m. balandžio 12 d., dalį, kurioje analizuojamos ir aptariamos su Lietuvos banku susijusios aplinkybės, darytina išvada, kad nurodyta laidos dalis turi vidinę struktūrą: pradžią – laidos aktualios dalies pristatymą (įžangą į aktualią laidos dalį); pasakojimą (žurnalistinio tyrimo metu gautų duomenų išdėstymą, interviu ištrauktų pateikimą, šių analizę); laidos aktualios dalies pabaigą (laidoje dalyvavusio V. Š. nuomonės laidoje išsakytais klausimais pateikimą). Teismas įvertino laidoje išsakytus teiginius, nurodydamas, kad teiginiai apie kyšį ėmusį asmenį yra ne apie ieškovą, bet apie jo pavaldinį – Lietuvos banko atitinkamo departamento vadovą V. V.. Teiginiai, kuriuos ieškovas prašo paneigti, pasakyti prieš laidos aktualios dalies pasakojamąją dalį. Pirmajame sakinyje paminėtas Lietuvos bankas, ieškovo vardas ir pavardė. Antruoju ir kitais sakiniais nurodoma, kad asmuo ima 50 000 Eur kyšį. Aptariami teiginiai yra laidos aktualios dalies (kaip kūrinio) įžangoje. Būtent įžangoje anonsuojama ir pristatoma laidoje rodomo publicistinio tyrimo tema. Palyginęs aptariamos laidos dalies įžangą ir pasakojamąją jos dalį, teismas konstatavo, kad jos yra apie skirtingus dalykus: įžangoje (laidos laikas nuo 31 min. iki 31 min. 30 sek.) pristatoma, jog laidoje bus kalbama apie Lietuvos banką ir ieškovą, kuris ima kyšius, o visa laida (laidos laikas nuo 30 min. 31 sek.) yra apie ieškovo pavaldinį, kuris, atsakovių duomenimis, per tarpininkus reikalauja kyšio. Dėl to teismas nusprendė, kad ginčijamos laidos įžanginė dalis (laidos laikas nuo 31 min. iki 31 min. 30 sek.) neatitinka ginčijamoje laidoje pateikto publicistinio tyrimo turinio. Teiginys, kad ieškovas ima 50 000 Eur kyšį yra ne nuomonė, o paskleista visuomenėje žinia, kad ieškovas daro nusikalstamas veikas, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, todėl teismas įpareigojo atsakovę paneigti informaciją.

Teismas nustatė, kad ieškovo kaip teiginys ginčijamas klausimas, kurį žurnalistė pateikė laidos dalyviui V. Š.: „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“, pasakomas laidos pabaigoje, po STT darbo (veiklos) aptarimo (ginčijamos laidos 54 min.). Nurodytas klausimas–teiginys, teismo vertinimu, yra ne apie ieškovą, nes jis užduotas po STT veiklos aptarimo. Be to, prieš STT veiklos aptarimą rodytame žurnalistės S. P. interviu su ieškovu kalbėta apie V. V., bet ne apie ieškovo vertybių sistemą, išpažįstamą religiją, pajamas. Susiejus analizuojamą klausimą („Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“) su visos laidos kontekstu, teismas padarė išvadą, kad šis klausimas yra ne apie ieškovą. Ieškinio reikalavimas dėl nurodyto klausimo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas sprendė, kad interviu metu žurnalistės S. P. užduotais ieškovui klausimais: „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ išsakytas ir teiginys, kad ieškovas kišosi į STT tyrimą. Aptariamu klausimu (teiginiu) iš esmės pasakyta mintis, jog ieškovas paveikė STT pareigūnus, atlikusius ikiteisminį tyrimą. Atsakovės ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovas darė įtaką STT vykdytam ikiteisminiam tyrimui. Taigi, ginčo klausimai (teiginiai) yra žinios ir jos neatitinka tikrovės. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti klausimai (teiginiai) žemina ieškovo garbę ir orumą, nes paskleista informacija apie tai, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus. Nurodyti klausimai (teiginiai) paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – televizijos kanalą „(duomenys neskelbtini)“, („(duomenys neskelbtini)“) rodytoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Teismas nustatė, kad dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondento A. J. straipsnio „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ antraštė yra ieškovo prašomas paneigti teiginys. Įvertinęs straipsnio turinį, teismas padarė išvadą, kad antraštė „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ su po ja įdėta nuotrauka, kurioje taip pat užfiksuotas ir ieškovas, neatitinka straipsnio, klaidina skaitytoją, nes sudaro įspūdį, jog taip pat ir ieškovas dalijosi kyšį. Šis teiginys paskleistas apie ieškovą. Aptariamas teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovės nepateikė įrodymų, įrodančių teiginių teisingumą. Teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, todėl teismas įpareigojo jį paneigti.

Teismas sprendė, kad 2016 m. gegužės 7 d. portale „(duomenys neskelbtini)“, rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ yra papildyta pirmiau dienraštyje išspausdinto straipsnio antraštė. Kartu portale „(duomenys neskelbtini)“ republikuotas ankstesnis dienraštyje išspausdintas straipsnis. Straipsnių turinys toks pat. Nebekartodamas pirmiau dėl dienraščio antraštės išdėstytų motyvų, teismas padarė išvadą, kad teiginys „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ taip pat yra neteisingas, klaidina skaitytoją, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, dėl to teismas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo paneigti šį teiginį taip pat tenkino.

Teismas sprendė, kad dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbtas teiginys „kyšių reikalavo keiksmais“ yra straipsnio antraštė, kurioje yra anonsinė medžiaga. Teismas įvertinęs antraštę, po ja esančią tą pačią ieškovo ir V. V. nuotrauką, palyginęs antrašte išsakyta teiginį su anonsinio straipsnio turiniu, padarė išvadą, kad anonsinės medžiagos antraštė skiriasi nuo straipsnio turinio. Dėl to ginčo teiginys yra neteisingas ir klaidinantis. Jis neatitinka tiesos kriterijaus, nes atsakovės nepateikė įrodymų, kad turi duomenų apie tai, jog ieškovas keiksmais reikalavo kyšių. Aptariamas teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, nes juo viešai paskelbta, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką. Dėl to teismas patenkino šį ieškovo reikalavimą ir įpareigojo paneigti nurodytą teiginį.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš sprendime aptartųjų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisakė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovių (duomenys neskelbtini) televizija po 279 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimu buvo išspręstas 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir liko neišspręstas ieškovo sumokėto 62 Eur žyminio mokesčio ir 1775 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą paskirstymo klausimas, dėl to teismas priėmė papildomą sprendimą. Teismas sprendė, kad ieškovo išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 775 Eur ir iš atsakovių papildomai priteistina 837 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovės pateikė bendrą apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės nurodo, kad atsakovės visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paskleistos žinios yra ne apie ieškovą, tačiau tiek ginčo laida, tiek ginčo straipsniai yra apie kito Lietuvos banko pareigūno – vieno iš departamentų direktorių V. V. galimą kyšio reikalavimo faktą. Atsakovės nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčo laidos įžangoje pasakytos frazės yra apie tai, kad būtent ieškovas reikalauja (ar ima) kyšius.

Apeliantės pažymi, kad frazė „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.“ yra visiškai neutrali ir niekaip negali būti vertinama pagal tiesos kriterijų, o taip pat žeisti ieškovo garbę ir orumą. Frazėse „50 tūkst. Eur ima“ ir „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“ iš viso nenurodytas vardininkas, t. y. veikiantis asmuo. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek teismas sprendime nepagrįstai susiejo šias frazes į vieną visumą. Tačiau, kaip ieškinyje, taip ir skundžiamame sprendime, tarp šių frazių yra daugtaškis, rodantis, kad iš tiesų yra paimti atskiri fragmentai, tokiu būdu bandant sukonstruoti vieną ištisą frazę ir sudaryti įspūdį, jog iš tiesų ginčo laidoje atsakovė melagingai apkaltino ieškovą ėmus kyšį. Ieškovas niekaip nėra siejamas su teiginiais „50 tūkst. Eurų ima“, „kyšio reikalauja 50 tūkstančių“.

Frazė „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ yra pasakyta klausimo forma, užduodant tiesioginį klausimą ieškovui. Tai nebuvo laidos metu pasakytas retorinis klausimas, į kurį ieškovas neturėtų galimybės atsakyti, atsikirsti ar paaiškinti. Žurnalistė, turėdama tam tikros informacijos, turėjo pareigą ją patikrinti, todėl pagrįstai uždavė tokį klausimą ieškovui.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime dėl visų trijų ginčo straipsnių apsiribojo pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, paėmęs tik du ginčo straipsnių fragmentus – nuotraukas ir antraštes, nepagrįstai nevertinęs ne tik teksto, aplinkybių, paantraščių, kuriose aiškiai nurodyta, kad kyšių reikalauja ieškovo pavaldinys V. V., o ne pats ieškovas.

Apeliantės pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai išsprendė ir kitos bylos nagrinėjamo ginčo dalyką, nes dėl ginčo laidoje ir straipsniuose pasakytų frazių, paskelbtų teiginių, yra nagrinėjama teisme kita civilinė byla pagal ieškovo V. V. ieškinį. Tarp teiginių, kuriuos ieškovas šioje byloje reikalauja pripažinti neatitinkančiais tikrovės, yra ir du teiginiai, kuriuos neatitinkančiais tikrovės teismas pripažino skundžiamame sprendime, t. y. „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ ir „50 000 eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovių skundu, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovių skunde išsakytais samprotavimais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovas pažymėjo, jog ginčo laidoje paskelbti teiginiai „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“ yra apie ieškovą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visą laidą, tiek ir atskiras jos dalis ir pagrįstai sprendė, kad laidos įžangoje paskelbti teiginiai yra apie Lietuvos banką ir ieškovą, ir šie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę bei orumą. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad teiginys, jog ieškovas ima 50 000 Eur kyšį, negali būti laikomas nuomone, kadangi juo paskleidžiama vienareikšmiškai suprantama žinia, kad ieškovas daro nusikalstamą veiką.

Ieškovas mano, kad ginčo klausimai „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ teismo pagrįstai pripažinti tikrovės neatitinkančia žinia, nes iš klausimų konstrukcijos akivaizdžiai matyti, kad jais nėra keliamas klausimas „Ar ieškovas užgniaužė STT tyrimą?“, o juo keliamas klausimas „Kodėl ieškovas užgniaužė STT tyrimą?“, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad taip suformuluotame klausime yra skelbiama žinia, kad ieškovas darė įtaką STT vykdytam ikiteisminiam tyrimui, o tokia žinia neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo straipsnių antraštėmis „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ ir „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ yra skelbiama žinia apie kitą asmenį, nes teismas pagrįstai įvertino visą publikacijos kontekstą, informacijos pateikimo konstrukciją ir pagrįstai sprendė, kad visi šie teiginiai neatitinka tikrovės ir jie skelbiami kartu su ieškovo nuotrauka, taip skaitytojams sudarant įtikinamą įspūdį, jog skelbiamos žinios yra būtent apie ieškovą, o tai pažeidžia jo garbę ir orumą.

Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ginčijamu sprendimu teismas išsprendė kitoje byloje nagrinėjamo ginčo dalį, nes atsakovių straipsniuose, kuriuose paskelbti ginčo teiginiai, buvo minimi ir kiti asmenys, ne tik ieškovas. Todėl visiškai pagrįsta, jog teismas skundžiamame sprendime turėjo analizuoti ir vertinti tuos pačius teiginius, kurie galimai bus (ar yra) vertinami kitoje civilinėje byloje, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl ieškovo reikalavimų.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovių ieškovo naudai 1062 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas nurodė, kad teismas neproporcingai patenkintiems reikalavimams sumažino bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas patenkino visus 5 ieškovo reikalavimus, išskyrus atmetė vieną teiginį (sakinį) iš penkių. Tai reiškia, kad teismas patenkino visą ieškovo ieškinį arba patenkino 96 procentus ieškinio (5 reikalavimai sudaro po 20 proc., vieno reikalavimo patenkinimas atmetus vieną sakinį iš penkių sudaro 16 procentus, viso 80 proc. + 16 proc.= 96 procentai). Tuo tarpu skundžiamu papildomu sprendimu teismas sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė tik 58 procentus ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės bendru atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės pažymėjo, jog ieškovas pradžioje pateikė teismui ne ieškinį, o skundą dėl atsisakymo paskelbti tikrovės neatitinkančias žinias. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė ir pasisakė, jog ieškovo keliamos pretenzijos negali būti išsprendžiamos tokiu būdu, nes tarp šalių yra akivaizdus ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nutarė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad skundas turi būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Ieškovą atstovavo net trys kvalifikuoti teisininkai, be to ir ieškovas turi teisininko kvalifikaciją, todėl galėjo ir privalėjo įvertinti tokią bylos eigą, tačiau nepaisant to, pasirinko būtent šį ieškovo teisių gynimo būdą, todėl atsakovių manymu, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su netinkamai pasirinkta teisių gynyba (pvz. už atskirojo skundo surašymą) šioje situacijoje yra visiškai nepagrįsta.

Taip pat pažymėjo, jog nors ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad įvyko trys teismo posėdžiai, tačiau iš tiesų 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdis nevyko, nes ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą pripažinti trečiųjų asmenų dalyvavimą būtinu. Atsakovės mano, kad toks pozicijos nenuoseklumas buvo sąlygotas būtent siekio atidėti bylos nagrinėjimą, kol ieškovas grįš iš kelionės ir galės asmeniškai dalyvauti posėdyje, todėl reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su konkrečiu posėdžiu yra nekorektiškas. Be to, ieškovas skunde nurodo, kad buvo parengti trys papildomi dokumentai (trijų paneigimų tekstai), tačiau skaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, vieno dokumento parengimo išlaidas nepagrįstai daugina iš 6, o tai taip pat nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidų dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo garbės ir orumo pažeidimo klausimas. Ieškovas teigė, kad 2016 m. balandžio 12 d. „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 7 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje Nr. 57 (7523), straipsnyje „50 tūkstančių eurų dalijosi pasimėgaudami“, 2016 m. gegužės 7 d. portale (duomenys neskelbtini), rubrikoje „Aktualijos“, straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“, 2016 m. gegužės 10 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“, atsakovės paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis (teiginius) apie ieškovą, kurie žemina jo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo: 1) 2016 m. balandžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ televizijos kanalu „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ visa laida yra ne apie ieškovą, o apie Lietuvos banko atitinkamo departamento vadovo V. V. elgesį, reikalaujant kyšio, tačiau teiginiai, kuriuos ieškovas prašo paneigti, pasakyti prieš laidos aktualios dalies pasakojamąją dalį, tuo metu paskleista visuomenėje žinia, kad ieškovas daro nusikalstamas veikas, kuri neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) žurnalistės S. P. interviu metu užduotas klausimas „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ išsakytas teiginys, kad ieškovas įsikišo į STT tyrimą ir jį užgniaužė. Šie ginčo klausimai (teiginiai) yra žinios ir jos neatitinka tikrovės, todėl žemina ieškovo garbę ir orumą; 3) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523) antraštė „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ su po ja įdėta nuotrauka, kurioje taip pat užfiksuotas ir ieškovas, neatitinka straipsnio, klaidina skaitytoją, nes sudaro įspūdį, jog taip pat ir ieškovas dalijosi kyšį, todėl žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) 2016 m. gegužės 7 d. portale (duomenys neskelbtini), rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ yra papildyta pirmiau dienraštyje išspausdinto straipsnio antraštė, kuri yra neteisinga, klaidina skaitytoją, žemina ieškovo garbę ir orumą; 5) 2016 m. gegužės 10 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbtas teiginys „kyšių reikalavo keiksmais“ yra neteisingas ir klaidinantys, jis neatitinka tiesos kriterijaus, žemina ieškovo garbę ir orumą; 6) ieškovo reikalavimas dėl laidoje „(duomenys neskelbtini)“ išsakyto klausimo „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“ atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde reiškiamas nesutikimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo.

Dėl garbės ir orumo gynimo

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka atsakovėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

Atsakovės apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad nebuvo aplinkybių, kurioms esant ginama garbė ir orumas, viseto. Atsakovės teigė, kad tiek ginčo laida, tiek ginčo straipsniai yra apie kito Lietuvos banko pareigūno – vieno iš departamentų vadovo V. V. galimą kyšio reikalavimo faktą, tačiau ne apie ieškovą V. V., o teismas išvadas apie tai, kad atsakovės paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą, padarė tik išėmęs atskiras frazes ir fragmentus iš konteksto, klausiamieji klausimai negali būti laikomi žinia.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiam teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama, vadovaujantis tuo, ar žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuos kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Vertinant asmens atpažįstamumą viešojoje informacijoje, kai asmuo nėra konkrečiai įvardytas, faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Kaip pabrėžiama teismų praktikoje, svarbiausia tokiais atvejais nustatyti, ar pakanka duomenų, kuriais remdamiesi tiek aprašomi, tiek pašaliniai asmens be papildomos informacijos galėjo atpažinti, jog rašoma apie konkretų asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2002, 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kartu pažymėtina – jeigu informacijoje pateiktų duomenų visumos užtenka atpažinti asmenį, apie kurį skelbiama informacija, tuomet nėra svarbu, kokiu būdu buvo pateikta informacija (tiesiogiai, netiesiogiai, sarkastiškai, naudojant meninės išraiškos priemones, iliustracijas, humorą, fotomontažą, išdėstant įvykius pagal jų seką, padrikai ir pan.). Itin svarbu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažįsta ir taiko ne pažodinį, bet kontekstinį viešai paskelbtos informacijos vertinimą.

Apeliacinės instancijos teismui, peržiūrėjus ir įvertinus ginčo laidos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 12 d. laidos dalį, jos turinį, informacijos pateikimo konstrukciją, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinyje nurodyta laidos dalis turi vidinę struktūrą: pradžią – laidos aktualios dalies pristatymas; pasakojimą; laidos aktualios dalies pabaigą, o išgirdus laidoje ieškovo nurodytus (ginčijamus) teiginius „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“, susidaro pirmasis įspūdis, kad bus kalbama apie ieškovą, kuris ima 50 000 Eur kyšį, nors vėliau visa laida iš esmės yra apie Lietuvos banko atitinkamo departamento vadovo V. V. elgesį, reikalaujant kyšio. Taigi, laidos dalies įžanga (kurioje paminėtas Lietuvos bankas, ieškovo vardas ir pavardė) ir pasakomoji laidos dalis yra apie skirtingus dalykus. Nors apeliantės teigė, kad „frazė „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ar V. V.“ yra neutrali (niekaip negali būti vertinama pagal tiesos kriterijų), o frazėse „50 tūkst. Eur ima“ ir „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“ iš viso nenurodytas veikiantis asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovių skundo argumentais nesutinka, nes teismas, tokio pobūdžio bylose, vertina visos pateiktos informacijos visumą, o ne atskirų žodžių reikšmę (vertinant visą paskleistą informaciją visumoje, tiek tekstą, tiek laidos struktūrą, žodžių sąsajas ir t.t.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš laidos įžangoje pateiktų duomenų (informacijos), nežiūrint toliau visos laidos išsamiai, pakanka sudaryti įspūdį, kad išsakomi teiginiai, jog kyšį paėmė ir ieškovas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ginčijamos laidos įžanginė dalis neatitinka pateikto publicistinio tyrimo turinio, pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą teikti teisingas ir tikslias žinias, taip pat neatitinka Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyto reikalavimo įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Apeliantės skunde pasisako, kad ginčo laidoje paskelbtas klausimas „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono (duomenys neskelbtini)?“ nepagrįstai teismo pripažinta tikrovės neatitinkančia žinia, kadangi pats teiginys pateiktas klausimo forma, o jo pateikimo tikslas – iškelti klausimą dėl Lietuvos banke dirbančio tarnautojo galimo kyšininkavimo ir ieškovo reakcijos į tai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi iš aptariamo klausimo konstrukcijos matyti, jog šiais klausimais (teiginiais) iš esmės pasakyta mintis–teiginys, jog ieškovas darė įtaką STT pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, taip pat keliamas klausimas „Kodėl ieškovas užgniaužė STT tyrimą?“. Šiuo klausimu pašnekovo nebuvo klausiama „Ar ieškovas užgniaužė STT tyrimą?“, o juo keliamas klausimas „Kodėl ieškovas užgniaužė STT tyrimą?“, taip pateikiant konkrečius teiginius apie ieškovą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiais klausimais (teiginiais) per visuomenės informavimo priemones paskleista visuomenėje žinia, kad ieškovas daro nusikalstamas veikas, darydamas įtaką STT pareigūnams, atliekant ikiteisminius tyrimus, nors tokių įrodymų atsakovės teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Apeliantės nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamos, jog dienraščio straipsnių antraštės „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ ir „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ yra nepagrįstai teismo pripažintos kaip tikrovės neatitinkančios ir žeminančios ieškovo garbę ir orumą, nes straipsniai yra apie kitą asmenį, o ne apie ieškovą. Teisėjų kolegija apeliančių argumentus laiko nepagrįstais, nes kaip minėta, tokio pobūdžio ginčuose teismas vertina visos pateiktos informacijos visumą (vertinant visą paskleistą informaciją visumoje: tekstą, nuotraukas, antraštes, straipsnių struktūrą ir t.t.), o ne atskirus žodžius. Šiuo atveju dienraščio (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 7 d. straipsnis su antrašte „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, tiek 2016 m. gegužės 10 d. straipsnis su antrašte „Kyšių reikalavo keiksmais“ yra kartu su įdėtomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas ir ieškovas, o tai neatitinka straipsnio (nes pats straipsnio turinys skiriasi nuo antraščių su nuotrauka teikiamos informacijos), klaidina skaitytoją, nes iš nuotraukos su antrašte sudaro įspūdį, jog kyšį kartu dalijosi ir ieškovas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad asmens nuotrauka, pateikiama prie publikacijos, visuomet yra siejama su šios publikacijos turiniu. Pats nuotraukos pateikimo prie neigiamo pobūdžio publikacijos faktas sudaro pagrindą tvirtinti, kad straipsnis yra susijęs su minėtu asmeniu, ir jei jis neatitinka, tuomet laikoma, kad yra paskleista įžeidžiančio pobūdžio informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-583-556/2017, 2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1192/2012). Asmenims, susipažinusiems su minėtomis antraštėmis ir kartu esančiomis nuotraukomis (net neskaitant toliau paties straipsnio turinio), galėjo susidaryti įspūdis, jog šiuo atveju kartu yra minimas ieškovas V. V., kuris ėmė kyšius. Ieškovo nuotraukos patalpinimas (viešinimas) šalia antraščių su teiginiais prie neigiamo pobūdžio publikacijos, suponuoja išvadą, kad tai padaryta neatsitiktinai, siekiant palengvinti skaitytojui padaryti sąsają tarp teiginyje išdėstytos informacijos ir konkretaus asmens. Tai reiškia, kad atsakovės patalpino viešai konstatuojamojo pobūdžio nepatikrintą ir klaidinančią žinią apie ieškovą. Įvertinus pasakytą, laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog aptariami antraščių teiginiai su ieškovo nuotraukomis galėjo būti susisieti būtent su ieškovu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo, išskyrus reikalavimą dėl laidoje (duomenys neskelbtini) išsakyto klausimo „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“ (dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo ginčo tarp šalių apeliacinėje instancijoje nėra), yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, jog buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.

Dėl kitos nagrinėjamos susijusios bylos

Apeliantės skunde teigė, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime išsprendė kitos teisme nagrinėjamos bylos dalį, nes dėl ginčo laidoje (duomenys neskelbtini) pasakytų frazių ir teiginių yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl garbės ir orumo pagal ieškovo V. V. ieškinį. Tarp teiginių, kuriuos ieškovas V. V. reikalauja pripažinti neatitinkančiais tikrovės, yra ir du teiginiai, kuriuos neatitinkančiais tikrovės teismas pripažino skundžiamame sprendime, t. y. „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ ir „50 000 eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių argumentais, pirmiausia pažymėdama, kad atsakovių straipsniuose ar laidose, kuriuose paskelbti ginčo teiginiai, buvo minimi ir kiti asmenys, ne tik šios bylos ieškovas, todėl kiekvienas iš šių asmenų, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis teisminės gynybos, tačiau nėra pagrindo pareikštus reikalavimus pripažinti tapačiais. Bylas pripažįstant tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (šalių, dalyko ir ieškinio pagrindo), vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Nagrinėjamu atveju vien tos aplinkybės, kad skirtingi ieškovai reiškė reikalavimus skirtingose bylose dėl tame pačiame straipsnyje ar laidoje išsakytų analogiškų teiginių, nereiškia, jog teismas negalėjo tokių reikalavimų nagrinėti, nes tai nėra ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurį draudžia įstatymas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl garbės ir orumo gynimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovių apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl papildomu sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo V. V. prašymą priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovių 1 062 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neproporcingai patenkintiems reikalavimams sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas patenkino 96 procentus ieškinio reikalavimų (5 reikalavimai sudaro po 20 proc., vieno reikalavimo patenkinimas atmetus vieną sakinį iš penkių sudaro 16 procentus, viso 80 proc. + 16 proc.= 96 procentai), o skundžiamu papildomu sprendimu teismas sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė tik 58 procentus ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu nustatė, jog ieškovas patyrė 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl priteisė iš atsakovių ieškovo naudai po 233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. birželio 23 d. pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą, kadangi 2017 m. birželio 7 d. sprendimu neišsprendė visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Teismas nustatė, kad ieškovas (be jau priteistų 700 Eur) patyrė ir šias bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 31 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą ir 1 775 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos ir teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), taip pat į byloje spręstų klausimų pobūdį ir bylos apimtį, sprendė, jog ieškovo išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 775 Eur ir ieškovui iš atsakovių papildomai priteisė 837 Eur (775 + 62) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 279 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovių iš viso 1 537 Eur (837+700) bylinėjimosi išlaidų iš bendrai reikalautų 2 537 Eur (700+62+1 775), t. y. 60,58 proc. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, jog teismas tenkino 58 procentus reikalavimų). Likusį reikalavimą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą teismas atmetė (priešingai nei teigia ieškovas, jog teismas netenkino reikalavimo dėl 1 062 Eur bylinėjimosi išlaidų).

Ieškovas teismui nurodė, kad 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurias teismas sumažino iki 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidarė: 1) už reikalavimų viešosios informacijos rengėjui paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją parengimą (875 Eur); 2) už skundo pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalį dėl atsisakymo paskelbti paneigimus ir įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją, parengimą (900 Eur) (t. 2, b. l. 63–65).

Atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nesutiko su bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamos ir atkreipdamos teismo dėmesį, jog bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir susidarė dėl paties ieškovo kaltės. Pažymėjo, jog ieškovas iš pradžių teikė ne ieškinį, o skundą dėl atsisakymo paskelbti tikrovės neatitinkančias žinias. Teismas skundą atmetė ir pasisakė, jog ieškovo keliamos pretenzijos negali būti išsprendžiamos tokiu būdu, dėl to ieškovas pateikė ieškinį ginčo teisena.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu priteisė ieškovui 700 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą teisme. Ieškovas prašė teismo papildomai priteisti 875 Eur išlaidų (jas motyvuojant susipažinimu su medžiaga, teisinės konsultacijos, reikalavimų viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją projektų parengimas, dviejų stenogramų parengimas) ir 900 Eur (jas motyvuojant už skundo dėl atsisakymo paskelbti paneigimą ir įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją Vilniaus miesto apylinkės teismui projekto parengimą). Teismas priteisė 1 000 Eur iš 1 775 Eur šių bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, jog ieškovo išlaidų už advokato pagalbai dydis yra per didelis. Pažymėtina, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 2 dalyje, jog išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, tačiau pirmiausia turi būti įvertinta, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, tik tuomet jos priteisiamos proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dydį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovo prašomas priteisti 1 775 Eur (bendras 2 475 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelis, pažeidžiantis šalių lygiateisiškumo principą, nes ši byla, nors reikalavo atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų, tačiau nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo prasme, kilęs ginčas savo esme ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, gausi teismų praktika ginčo klausimais, ieškovui jau buvo priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atstovavimo išlaidas ir pagrįstai sumažino ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų sumą, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą, o atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo projektų parengimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo patirtos ne apeliacinės instancijos teisme, o ieškovo apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo atmestas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tik už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovas nekonkretizavo, kiek patyrė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, nurodė tik bendrą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), rekomendacijos ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo kriterijais, galimai reikalingomis laiko sąnaudomis, sprendžia, jog pagrįsta yra 850 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (t. y. 283,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės) (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) televizija, j. a. k. (duomenys neskelbtini) po 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.