- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2-2202-912/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22076-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“, UAB „Lietuvos ryto“
- Trečiasis asmuo
- R. J., S. P., A. J.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovėms advokatei K. Č., advokato padėjėjai Ž. G., atsakovių UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“, UAB „Lietuvos ryto televizija“ atstovei advokatei A. I., tretiesiems asmenims R. J., S. P.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijai dėl garbės ir orumo gynimo; tretieji asmenys: A. J., R. J. ir S. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo teismo: 1) pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė paskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimus; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos ryto televizija“ per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“) artimiausioje laidoje „Patriotai“ (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paneigti paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Lietuvos ryto televizija“ televizijos kanalu „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“) transliavo laidą „Patriotai“, kurioje R. J. ir S. P. paskelbti teiginiai: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“; „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme (kalbama apie V. V.)“ – neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą“; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje, pirmame puslapyje, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis ir išspausdinti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523) pirmame puslapyje išspausdino korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, kuriame paskelbtas teiginys „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą“; 4) įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (rubrikoje „Aktualijos“, adekvačioje paskelbtam dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondento A. J. straipsniui „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ vietoje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. portale „www.lrytas.lt“, rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys: „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą“; 5) įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Kyšių reikalavo keiksmais“ vietoje paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, išspausdinant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbtas teiginys „kyšių reikalavo keiksmais“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą; 6) priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius teiginius. Ieškovas kreipėsi į atsakoves, prašė paneigti pirmiau išvardytą informaciją, bet atsakovės atsisakė tai padaryti. Teiginiai paskleisti apie ieškovą, nes straipsniuose, prie nuotraukų, taip pat laidoje nurodytos ieškovo pareigos, vardas, pavardė. Atsakovių teiginiais paskleista žinia, kad ieškovas daro uždraustas veikas, nes naudojasi tarnybine padėtimi, ėmė kyšius ir neteisėtai siekė finansinės naudos. Atsakovės suformavo neigiamą viešąją nuomonę apie ieškovą. Atsakovių paskleisti teiginiai yra žeminančio pobūdžio, nes kenkia ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, įvaizdžiui, pakerta pasitikėjimą juo, kaip valstybės institucijos vadovu. Ginčijami teiginiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Ieškovas 2016 m. gegužės 10 d. teikė paaiškinimus Seime dėl ginčo straipsniuose ir laidoje paskleistos informacijos. Po ginčo teiginių paskleidimo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos banku sumažėjo 9 proc. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Lrytas“ prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad straipsnio pavadinime „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijasi pasimėgaudami“ nenurodyti vardai, pavardės ar kiti asmens identifikavimo duomenys. Ginčo straipsnis nesusijęs su ieškovu, nes pareiškėjo vardas ir pavardė straipsnyje minimi kitame kontekste, t. y. tik kaip Lietuvos banko valdybos pirmininko. Atsižvelgiant į kontekstą, aišku, kad ginčo teiginys nepriskiriamas ieškovui kaip asmeniui. Ginčo straipsnyje kalbama apie kito pareigūno galimą korupciją. Ginčo straipsnyje tik cituojamas ieškovas. Interneto portalas „lrytas.lt“ nerengė ginčo straipsnio, nebuvo pirminis skleidėjas. Ginčo straipsnis pirmiau publikuotas dienraštyje „Lietuvos rytas“. UAB „Lrytas“ republikavo ginčijamą straipsnį, nurodė pirminį informacijos šaltinį („A. J. („Lietuvos rytas“)“), todėl jai negali būti taikoma redakcinė atsakomybė už tokios informacijos paskleidimą. Jeigu pirminis informacijos šaltinis paneigs informaciją, tai UAB „Lrytas“ taip pat paskelbs atitinkamo turinio pranešimą.Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ištraukos be konteksto ir citatų santrumpos negali būti viso straipsnio iliustracija. Kiekvieną teiginį būtina vertinti atsižvelgiant į visą straipsnio ar laidos kontekstą. Ginčijamoje laidoje 50 000 Eur kyšis nesiejamas su ieškovu, bet siejamas su kitu asmeniu V. V.. Laidoje nepasakytas teiginys, kad ieškovas reikalavo ar paėmė kyšį. Be to, negalima tapatinti klausimo su teiginiu. Straipsnyje ir laidos anonse pridėtose nuotraukose yra ne tik ieškovas, bet ir kitas asmuo. Kiek kiekvienas iš asmenų susijęs su straipsnio tema, paaiškinta pačiuose straipsniuose.Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovės prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas pateikė skundą, nes siekė kiek įmanoma greičiau paskelbti paneigimą, bet vėliau skundas perkvalifikuotas į ieškinį. Lietuvos ryto televizijoje laidoje „Patriotai“ paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmieji teiginiai neginčijami jokioje kitoje byloje ir ikiteisminiame tyrime. Teiginiuose nurodyti ieškovo vardas, pavardė, darbovietės pavadinimas, pusę laidos rodomas ieškovo interviu pokalbis telefonu, iliustruojant rodoma nuotrauka. S. P. klausimas, užduotas ieškovui, gali būti pripažintas teiginiu. Juo taip pat gali būti paskleistos žinios. Aptariamas klausimas neturi jokio pagrindo. R. J. teiginys (stenogramos 14 lapas) yra apie ieškovą, nes rodytas ieškovo atvaizdas ir klausiama, kodėl tokie kyšininkai Lietuvoje nepagaunami. Dėl publikacijose paskleistos informacijos. Ji yra apie ieškovą, nes antraštėje vartojama daugiskaita „dalijosi kyšį“, „kyšio reikalavo keiksmais“, pridėtos didelio formato nuotraukos, kuriose yra du asmenys, vienas iš jų – ieškovas. Dėl antraštės pažymėtina, kad net neperskaičius visos publikacijos, skaitytojui pateikiama žinia, jog asmenys padarė nusikalstamą veiką – ėmė kyšį. Vizualinė medžiaga daug stipresnė. Dienraštyje publikacija su nuotrauka yra šeštadienio numerio pirmajame puslapyje. Tai – labiausiai skaitomas dienraščio numeris visuomenėje. Redakcinė atsakomybė neapima paneigimo, t. y. visuomenės informavimo priemonė negali būti atleidžiama nuo pareigos paneigti informaciją. Atsakovės argumentas dėl licencinės sutarties nepagrįstas, nes licencine sutartimi susitariama dėl šalių teisių ir pareigų, bet ji negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių. Ieškovas siekia paneigti atsakovių teiginius tik apie jį. Iš nuotraukos, iš klausimų, iš ieškovo citavimo visuomenė supranta, kad teiginiai yra apie ieškovą. Iš karto po laidos ir straipsnių 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas pateikė atsakovams prašymus paneigti informaciją. Ieškovas siekia paneigti, kad paskleisti teiginiai žemina ieškovo garbę. Dėl to ieškovui svarbiausias dalykas yra jo reputacija. Šioje byloje ieškovas gina savo pažeistas teises, bet ne Lietuvos banko pažeistą reputaciją.Atsakovių atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepimuose išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovo atstovės cituojamoje byloje spręstas klausimas dėl privataus asmens gyvenimo pažeidimo. Taigi bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Ieškovas ir jo atstovė pradeda kelti klausimus ne tik apie ieškovą, bet taip pat ir apie Lietuvos banko reputaciją, ieškovo pavaldinį V. V.. Ginčo straipsniai yra apie nurodytą ieškovo pavaldinį. Ginčo objektas yra trys teiginiai iš laidos ir trys teiginiai iš dienraščio bei interneto portalo. Būtent juos ir reikia vertinti. Taip, ginčo teiginiai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse, jie pažeidžia asmens garbę ir orumą. Bet atsakovai teigia, kad ginčo teiginiai yra apie V. V.. Teiginiai nesusiję su ieškovu. Tai patvirtina teiginių turinys ir kontekstas. S. P. kreipėsi į ieškovą ir klausė apie ieškovo pavaldinio įrašytą garso įrašą. Pokalbio stenogramoje teigiama, kad ne ieškovas, bet V. V. vadovauja situacijai. Ieškovas abejoja savo pozicija, kad teiginiai apie jį. Ieškovo prašyme ieškovas prašė nurodyti visuomenės informavimo priemonėse, kad teiginiai yra ne apie jį. Tą atsakovai patvirtino. Nei laidoje, nei straipsniuose nėra teiginio apie tai, kad ieškovas reikalavimo kyšio ir juo dalijosi. Nuotraukoje ieškovas yra dėl to, kad siekta parodyti, jog jis nesukontroliuoja savo pavaldinio. Ieškinys atmestinas, nes nėra subjekto, neįrodyta, kad teiginiai apie ieškovą. Viešai nufilmuota, kad K. R. pasakė, kad nuėjo pas ieškovą ir pasakė, jog V. V. reikalauja kyšio ir yra sekamas.Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. J. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad yra straipsnių autorius. Jis nesutiko su ieškovo atstovės argumentais dėl nuotraukos ir antraščių pavadinimų. Jie neimplikuoja to, kad ieškovas ėmė kyšį. Dėl neverbalinės informacijos poveikio trečiasis asmuo paaiškino, kad, vadovaujantis ieškovo atstovės paaiškinimais, būtų nepagrįstas informacijos ribojimas. Nuomonių dėl straipsnių gali būti įvairių. Dėl Lietuvos banko reputacijos sumažėjimo, trečiasis asmuo teigia, kad tai tik ieškovo nuomonė. Vieša informacija apie instituciją, nebūtinai atspindi tikrąją padėtį. Seime, svarstant kandidatūras, pasakoma labai daug kritikos. Visi piliečiai lygūs, todėl negalima ieškovo išskirti pagal pareigas. Straipsniuose aptarinėjama V. V. asmenybė. Pagrindinė, centrinė teiginių figūra yra V. V.. Trečiasis asmuo nurodė, kad straipsnio antraštės autorius ne jis. Nuotrauka parinkta taip pat kitų asmenų, tai padarė maketuotojas.Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. P. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas atėjo į Biudžeto komitetą 15 min. anksčiau ir prieš tai dar davė interviu TV3 televizijai. S. P. uždavė klausimą, bet negalvojo, kad jis gali įžeisti asmens garbę ir orumą. S. P. nurodė negalinti atskleisti informacijos apie šaltinį, kurio pagrindu teigė, kad ieškovas užgniaužė STT tyrimą. Ji ieškovui pateikė klausimus, nes interviu iš V. V. būtų reikėję laukti 3 mėn. Trečiajam asmeniui reikėjo gauti informaciją iš karto. Laidoje, paminėta apie tai, kad kalbėta apie Lietuvos banke dirbančius asmenis.Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. J. prašė atmesti ieškinį, paaiškino, kad vyko STT tyrimas. Aukštas pareigas užimantis asmuo kvestionavo visuomenės teisę žinoti, kaip Lietuvos banke priimami sprendimai ir kas vyksta už uždarų durų. Ieškovas nesibylinėja su Seimo nariu, kuris ieškovą apkaltino nusikalstama veika. Ši byla – tai siekis susidoroti su žiniasklaida. V. V. buvo sekamas, jo buvo klausomasi. Lietuvos rytas apie tai sužinojo, susirinko informaciją. Tai – ekskliuzyvinė informacija. Lietuvos rytas kreipėsi į Lietuvos banką. Gavo iš jo atsakymą, kad pastarasis nieko nesakys. Ieškovas melavo teismui, sakydamas, kad nieko nežinojo apie šiuos dalykus. K. R. pripažino, kad buvo pas ieškovą ir sakė, jog nieko nemokės. Tai – nufilmuota. Reikia remtis tiesioginiais šaltiniais, bet ne advokatės paaiškinimais ir raštu nurodytomis aplinkybėmis. Negalima paimti vieno žodžio iš vieno puslapio, kito – iš kito puslapio ir sudaryti savarankiškų teiginių. Dvi bylos apie tą patį. Ieškovas ir jo pavaldinys eina į teismus ir teigia, kad jie yra publikacijų subjektai. Šios publikacijos yra apie neskaidrumą Lietuvos banke, kurį tyrė STT. Ieškovas mėgino apsimesti, kad nieko nevyksta. Žiniasklaida neturi eiti už šito ieškovo pavadžio ir neskleisti informacijos. Ji neišgalvota be pagrindo. Negalima teigti, kad ieškovas neatsako už savo pavaldinį. Lietuvos banko vienintelė savarankiška funkcija yra komercinių bankų priežiūra. Apie šią funkciją ieškovo ir buvo klausinėjama. Buvo pradėtas STT ikiteisminis tyrimas. K. R. su ieškovu kalbėjosi iki laidos ir publikacijos, įspėjo ieškovą apie tai, kad jo pavaldinys V. V. sekamas. Dėl laikraščių – laikraštis nėra komiksas, jame yra taip pat ir tekstas, kurį vis dėlto reikia perskaityti. Ieškovas buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad būtų paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvos bankas nesusijęs su STT tyrimu. Ieškovo teiginys apie 50 000 Eur kyšio ėmimą – tokio teiginio nėra laidoje. R. J. nurodė, kad neskleidė teiginių apie tai, kad ieškovas reikalavo kyšio. Valstybės tarnautojo ribos platesnės. Tai – demokratinės visuomenės padarinys. Taigi galima kritikuoti valstybės tarnautoją.Ieškinys tenkintinas iš dalies.Nagrinėjamoje byloje kilo ieškiniu ginčijamų teiginių vertinimo klausimas (CK 2.24 straipsnis).Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakoves paneigti jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtuose straipsniuose ir parodytoje publicistikos laidoje paskelbtus teiginius, ieškovo nuomone, paskleistus apie ieškovą. Taigi ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismą taikyti CK 2.24 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovės, gindamosis nuo jos pareikšto ieškinio, teigia, kad paskleisti teiginiai yra ne apie ieškovą, bet apie kitą asmenį.Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, žurnalistai, be kita ko, turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnį, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį, formuoja praktiką, kad asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas: 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, byla Nr. 3K-3-113/2007).Pirmiausia ieškovas teigia, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Lietuvos ryto televizija“ televizijos kanalu „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“) transliavo laidą „Patriotai“, kurioje R. J. ir S. P. paskelbė tokius teiginius: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“; „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme (kalbama apie V. V.)“. Ieškovo tvirtinimu, išvardyti teiginiai yra apie jį, žemina jo garbę ir orumą.Peržiūrėjus visą laidos dalį, kurioje analizuojamos ir aptariamos su Lietuvos banku susijusios aplinkybės, darytina išvada, kad nurodyta laidos dalis turi vidinę struktūrą: pradžią – laidos aktualios dalies pristatymą (įžangą į aktualią laidos dalį); pasakojimą (žurnalistinio tyrimo metu gautų duomenų išdėstymą, interviu ištrauktų pateikimą, šių analizę); laidos aktualios dalies pabaigą (laidoje dalyvavusio V. Š. nuomonės laidoje išsakytais klausimais pateikimą). Ginčijamoje laidoje nurodytus teiginius „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“ trečiasis asmuo R. J. pasakė laidos 31 min. Išgirdus nurodytus teiginius, pirmasis įspūdis yra toks, kad bus kalbama apie ieškovą, kuris ima 50 000 Eur kyšį. Po nurodytų teiginių žurnalistė nurodė: „O istorija tokia (...)“ ir detalizavo, kad 50 000 Eur kyšis galimai eks priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą. Žurnalistė paaiškino, kad STT nutraukė imitavimo modelį, nelaukdama, kol V. A. nueis iki Lietuvos banko, Lietuvos banko departamento vadovo naudai reikalaujami pinigai liko pas tuos, iš kurių buvo reikalaujama kyšio. Taigi laidoje pateikta pirmiau išsakytų teiginių detalizacija teikia pagrindą prieiti prie išvados, kad teiginiai apie kyšį ėmusį asmenį yra ne apie ieškovą, bet apie jo pavaldinį. Laidoje interviu metu K. R. paaiškino, kad pranešė ieškovui, kad iš jo reikalaujama kyšio, kad ieškovas atsakė priimsiąs greitą ir griežtą sprendimą, jeigu gaus kokios nors informacijos. Iš laidoje pasisakiusių asmenų kalbų, parodytų interviu su ieškovu, taip pat K. R., pokalbio telefonu su STT pareigūne, teismas sprendžia, kad visa laida yra apie Lietuvos banko atitinkamo departamento vadovo V. V. elgesį, reikalaujant kyšio. Susiejus analizuojamus teiginius („Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“) yra ne apie ieškovą, bet apie jo pavaldinį V. V.. Taigi pasakojamojoje (tiriamojoje) laidos dalyje, kuri prasidėjo žurnalistės R. J. žodžiais: „O istorija tokia“, nėra teiginių apie tai, kad ieškovas reikalavo ar gavo kyšių. Teiginiai, kuriuos ieškovas prašo paneigti, pasakyti prieš laidos aktualios dalies pasakojamąją dalį. Pirmajame sakinyje paminėtas Lietuvos bankas ir ieškovo vardas bei pavardė. Antruoju ir kitais sakiniais nurodoma, kad asmuo ima 50 000 Eur kyšį. Aptariami teiginiai yra laidos aktualios dalies (kaip kūrinio) įžangoje. Būtent įžangoje anonsuojama ir pristatoma laidoje rodomo publicistinio tyrimo tema. Palyginęs aptariamos laidos dalies įžangą ir pasakojamąją jos dalį, teismas konstatuoja, kad jos yra apie skirtingus dalykus: įžangoje (laidos laikas nuo 31 min. iki 31 min. 30 sek.) pristatoma, jog toliau laidoje bus kalbama apie Lietuvos banką ir ieškovą, kuris ima kyšius, bet iš tikrųjų toliau visa laida (laidos laikas nuo 30 min. 31 sek.) yra apie ieškovo pavaldinį, Lietuvos banko departamento vadovą V. V., kuris, atsakovių duomenimis, per tarpininkus reikalauja kyšio. Laidos dalis, kuria pristatoma laidos tema, atitinka anonsinę medžiagą. Dėl to teismas sprendžia, kad ginčijamos laidos įžanginė dalis (laidos laikas nuo 31 min. iki 31 min. 30 sek.) neatitinka ginčijamoje laidoje toliau pateikto publicistinio tyrimo turinio. Tai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą teikti teisingas ir tikslias žinias, taip pat neatitinka Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyto reikalavimo įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Teiginys, kad ieškovas ima 50 000 Eur kyšį yra ne nuomonė. Juo paskleista visuomenėje žinia, kad ieškovas daro nusikalstamas veikas. Jis žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl atsakovė įpareigotina paneigti šiuos duomenis (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).Paskutinis ieškovo kaip teiginys ginčijamas klausimas, kurį žurnalistė pateikė laidos dalyviui V. Š., „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“ pasakomas laidos pabaigoje, po STT darbo (veiklos) aptarimo (ginčijamos laidos 54 min.). Nurodytas klausimas–teiginys, teismo vertinimu yra ne apie ieškovą, nes jis užduotas po STT veiklos aptarimo. Be to, prieš šį STT veiklos aptarimą rodytame žurnalistės S. P. interviu su ieškovu kalbėta apie V. V., bet ne ieškovo vertybių sistemą, išpažįstamą religiją, pajamas. Susiejus analizuojamą klausimą („Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“) su visos laidos kontekstu, darytina išvada, kad šis klausimas yra ne apie ieškovą. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl nurodyto klausimo atmestinas kaip nepagrįstas.Ieškovas taip pat prašo paneigti dar vieną pirmiau nurodytoje laidoje išsakytą klausimą, kurį žurnalistė S. P. uždavė ieškovui interviu metu: „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“. Ieškovas tvirtina, kad nurodytu klausimu paskleistas taip pat ir teiginys. Atsakovės ir tretieji asmenys nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Įvertinus anksčiau laidoje pateiktą žurnalistės R. J. istorijos, apie kurią kalbama ginčo laidoje, detalizacija ir paaiškinimą, matyti, žurnalistės teigė, jog turėjo duomenų apie tai, jog STT nutraukė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kurio metu buvo siekiama perduoti 50 000 Eur V. A.. Kituose laidos pasisakymuose trečiasis asmuo R. J. nurodė: „ M. turėjo toliau žaisti katę ir pelę, su tuo kyšio prievartautoju, kad tas nuvestų mūsų specialiuosius agentus tiesiai į Lietuvos banką. Tačiau staiga, kai jau buvo susiruošta perduoti pinigus ir paimti visą draugiją su įkalčiais, STT nutraukė operaciją, susėmė A.. O tęsinį tegul papasakoja V..“; „Kodėl ši galimos, bet STT sąmoningai neištirtos korupcijos byla susiklostė būtent taip? Gal todėl, kad nuo „Snoro griūties laikų V. V. ir pats kabo ant plauko, kurį laiką jam tarpininkavę žmonės. Ir, tarkime, jeigu jis leistų, kad STT pasikėsintų į jo komandos esminius žmones, jie gali pradėti kalbėti. Ir, ką gali žinoti, gal pačiam V. V. imtų grėsti persikraustyti į kitą, belangį kabinetą“. Susiejęs su aptartu laidos kontekstu ginčijamus klausimus („Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“), teismas sprendžia, kad nurodytais klausimais išsakytas taip pat ir teiginys, kad ieškovas įsikišo į STT tyrimą ir jį užgniaužė. Aptariamu klausimu–teiginiu iš esmės pasakyta mintis, jog ieškovas paveikė STT pareigūnus, atlikusius ikiteisminį tyrimą. Atsakovės ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovas darė įtaką STT vykdytam ikiteisminiam tyrimui. Taigi ginčo klausimai–teiginiai yra žinios ir jos neatitinka tikrovės. Teismas daro išvadą, kad nurodyti klausimai–teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes paskleista informacija apie tai, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus. Nurodyti klausimai–teiginiai paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – televizijos kanalą „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“) rodytoje laidoje „Patriotai“.Dėl to dėl pirmiau nurodytų išsakytų klausimų pareikštas ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis) – atsakovė UAB „Lietuvos ryto televizija“ įpareigotina per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“) artimiausioje laidoje „Patriotai“ (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Lietuvos ryto televizija“ televizijos kanalu „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“) transliavo laidą „Patriotai“, kurioje S. P. paskelbti klausimai– teiginiai: „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą.“ Ieškinyje taip pat prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ paneigti dienraščio „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523), korespondento A. J. straipsnyje „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtą teiginį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, nes jis pažeidžia ieškovo garbę bei orumą. Pažymėtina, kad šis prašomas paneigti teiginys yra straipsnio antraštė. Publikacijoje pasakojama apie tai, jog STT 2016 m. kovo mėn. sulaikė V. A., kuris iš kredito unijos Centro taupomosios kasos reikalavo 50 000 Eur kyšio, girdamasis pažintimi su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos viršininku V. V. ir jo bičiuliu A. L.. Straipsnyje teigiama, kad STT pritaikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, pagal kurį unijos atstovas vedė derybas su V. A., kuris esą turėjo perduoti pinigus V. V.. Publikacijoje taip pat pateiktas V. V. ir A. L. telefoninis pokalbis (stenograma). Įvertinęs straipsnio turinį, teismas daro išvadą, kad antraštė „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ su po ja įdėta nuotrauka, kurioje taip pat užfiksuotas taip pat ir ieškovas, neatitinka straipsnio, klaidina skaitytoją, nes sudaro įspūdį, jog taip pat ir ieškovas dalijosi kyšį. Šis teiginys paskleistas apie ieškovą. Aptariamas teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovės nepateikė įrodymų, įrodančių teiginio teisingumą. Teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, todėl reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti jį paneigti tenkintinas.Dar vienu ieškinio reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ paneigti 2016 m. gegužės 7 d. portale „www.lrytas.lt“, rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtą teiginį „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“. Nurodytas teiginys – tai papildyta pirmiau dienraštyje išspausdinto straipsnio antraštė. Kartu portale „www.lrytas.lt“ republikuotas ankstesnis dienraštyje išspausdintas straipsnis. Straipsnių turinys toks pat. Nebekartodamas pirmiau dėl dienraščio antraštės išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad taip pat ir teiginys „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ yra neteisingas, klaidina skaitytoją, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę bei orumą. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo paneigti šį teiginį taip pat tenkintinas.Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ paneigti dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbtą teiginį „kyšių reikalavo keiksmais“. Straipsnis, kurio antraštė yra ginčijamas teiginys, yra anonsinė medžiaga, nes jame rašoma, kad „Patriotai“ gavo įrašus, kuriuose girdėti, kaip Lietuvos banko vadovo V. V. už moralę giriamas pavaldinys su draugu galimai kalba apie kyšius. Taip pat anonso medžiagoje pateikiama ištrauka iš V. V. ir A. L. pokalbio telefonu stenogramos. Įvertinęs antraštę, po ja esančią tą pačią ieškovo ir V. V. nuotrauką, palyginęs antrašte išsakyta teiginį su anonsinio straipsnio turiniu, teismas daro išvadą, kad anonsinės medžiagos antraštė skiriasi nuo straipsnio turinio. Dėl to ginčo teiginys yra neteisingas ir klaidinantis. Jis neatitinka tiesos kriterijaus, nes atsakovės nepateikė įrodymų, kad turi duomenų apie tai, jog ieškovas keiksmais reikalavo kyšių. Aptariamas teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, nes juo viešai paskelbta, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo paneigti nurodytą teiginį pagrįstas ir tenkintinas.Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – tenkinami visi ieškinio reikalavimai, išskyrus reikalavimą, kurio prašoma įpareigoti paneigti laidoje „Patriotai“ išsakytą klausimą „Kodėl Lietuvoje nepagaunami tokie kyšininkai, kuriuos mes matėme?“.Ieškinį iš esmės patenkintus ieškovui iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymų, kad patyrė 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo dalyko pobūdį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais maksimaliais dydžiais, teismas sprendžia, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagristas. Dėl to ieškovui iš kiekvienos atsakovės priteistina po 233,33 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti iš dalies ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijai dėl garbės ir orumo gynimo.
Pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė paskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimus.
Įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos ryto televizija“ per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“) artimiausioje laidoje „Patriotai“ (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paneigti paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Lietuvos ryto televizija“ televizijos kanalu „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“) transliavo laidą „Patriotai“, kurioje R. J. ir S. P. paskelbti teiginiai: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“ – neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą“.
Įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje, pirmame puslapyje, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo V. V. garbę bei orumą žeminančius duomenis ir išspausdinti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 7 d. numeryje Nr. 57 (7523) pirmame puslapyje išspausdino korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“, kuriame paskelbtas teiginys „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą.
Įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale „www.lrytas.lt“, rubrikoje „Aktualijos“, adekvačioje paskelbtam dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondento A. J. straipsniui „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ vietoje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo V. V. garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. portale „www.lrytas.lt“, rubrikoje „Aktualijos“, publikuotame straipsnyje „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtas teiginys: „50 000 eurų kyšį godūs veikėjai dalijosi pasimėgaudami“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę bei orumą.
Įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Kyšių reikalavo keiksmais“ vietoje paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, išspausdinant tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 m. gegužės 10 d. numeryje Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ paskelbtas teiginys „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą.
Atmesti kitą ieškinio reikalavimų dalį.
Priteisti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ (kodas 120030315), UAB „Lrytas“ (kodas 300781534) ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija (kodas 122263617) po 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.