Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę A. P. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 13 d.

UAB „T“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. P. 829 Eur UAB „T“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Bylos duomenimis, A. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau teistas 6 kartus, iš jų 3 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalto nepraėjus nė 4 mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (1 t., b. l. 175–184), po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. P. 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 94–98), o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (šis nuosprendis neįsiteisėjęs) jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui po 2022 m. liepos 19 d. padarytos vagystės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ketverių metų laikotarpiu yra labai daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 126–173). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. P. nedirba (1 t., b. l. 121), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 122), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus A. P. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – laisvės apribojimas, areštas, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad A. P. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra ir 3 metai 1 mėnuo 15 dienų) nėra per griežta. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, A. P. padarė 2022 m. liepos 19 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais A. P. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams taip pat nėra per griežta.

10. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, jau įvertino jo skunde nurodytą aplinkybę, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Kitos A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, būdamas laisvėje ieškotųsi darbo, gautų pajamas ir galėtų atlyginti padarytą žalą, pažada ateityje gyventi dorai taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus A. P. net ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad A. P. teiginys, jog jis ateityje gyvens dorai ir nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

11. Iš A. P. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis, prašydamas skirti jam nuolatinę registraciją tam tikrose įstaigose (apykoję), prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

13. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

14. A. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, A. P. naują nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas 6 kartus, iš jų 3 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalto nepraėjus nė 4 mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. P. 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (šis nuosprendis neįsiteisėjęs) A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui po 2022 m. liepos 19 d. padarytos vagystės. Tai neabejotinai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina.

15. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo deklaratyvūs pažadai ateityje gyventi dorai, įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Pastebėtina, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir gyventi dorai, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo ir toliau darė nusikalstamas veikas.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų A. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Todėl apelianto atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl proceso išlaidų

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistajam A. P. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė J. Šlapaitienė. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. sausio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-00032, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad A. P. yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis yra sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. P. valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.