Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Nuteistasis M. P. neneigia, jog buvo įvykio vietoje ir kad kartu su kitais asmenimis dalyvavo konflikte, tačiau viso proceso metu tvirtina, jog nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajam D. G., teigia, jog D. G. jis nenužudė. Taip pat M. P. pažymi, kad jis viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, priešingai nei liudytojai A. B., O. B., K. G., A. J..

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. parodymai, priešingai nei teigia nuteistasis, baudžiamojo proceso metu kito ir nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju 2020 m. liepos 18 d. iš karto po įvykio M. P. parodė, kad pamatęs (duomenys neskelbtini), priešais M. V. namo vartus stovintį automobilį ir iš jo išlipusius vyrus bei vieną vyrą (M. Z.), laikantį teleskopinę lazdą, jis iš malkų krūvos, kuri buvo prie įėjimo į namą, pasiėmė vieną perskeltą malką ir su ja pats pirmas išbėgo į gatvę. Už jo ėjo M. V. ir A. J.. Užsimojęs pliauska, jis klausė M. Z., ko pastarasis nori, tada vairuotojas šoko į automobilį ir išvažiavo į vieną pusę, o kiti 3-4 vyrai nubėgo į kitą pusę. Nurodė, kad niekam nesudavė, tų vyrų niekas nesivijo ir jis su M. V. ir A. J. grįžo atgal į kiemą, o pliauską numetė atgal į krūvą. Patvirtino, kad beisbolo lazdos jam niekas nedavė, tą vakarą jis jos neturėjo, įvykio aplinkybes atsimena ir nurodė kaip viskas buvo (t. 8, b. l. 5-6). Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo jam paskyrimo, 2021 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu M. P. nurodė, kad pripažįsta kaltę, bet nepripažįsta, kad sudavė tiek smūgių. To paties teismo posėdžio metu parodė, jog jis nieko nedarė ir pamatęs, kaip gauja žmonių ėjo link vartelių, pasiėmė pagalį (vėliau nurodė lazdą) ir ėjo link jų, tačiau jie visi (užpuolikai) pradėjo bėgti. Teigė, kad iš jo kompanijos niekas nebėgo – M. V. su A. J. stovėjo kieme, tik jis vienas bėgo link automobilio, bet toli nenubėgo – pora žingsnių nuo vartelių. Nurodė, kad niekas nesimušė (t. 7, b. l. 102-103). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. P. parodė, kad, pamatęs išlipusius asmenis iš automobilio, prabėgdamas pro malkas, paėmė numestą beisbolo lazdą ir ėjo link vairuotojo, vijosi automobilį, tačiau nepasivijo. Pamatęs, kad kažkas bėga tiesiai gatve, pradėjo vytis, įsuko į (duomenys neskelbtini), tačiau supratęs, kad neprisivys, apsisuko ir parėjo atgal. Nurodė, kad nežino, ar buvo priėjęs prie gulinčio D. G., taip pat neprisiminė, kur padėjo beisbolo lazdą (t. 8, b. l. 191). Taigi, iš aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad skiriasi M. P. nurodytos aplinkybės dėl įrankio – apklausiamas kitą dieną po įvykio M. P. tvirtino, kad jis rankoje tikrai laikė ne beisbolo lazdą, o perskeltą malką, tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visgi laikė beisbolo lazdą. Taip pat skiriasi ir įvykio eigos aplinkybės – apklausiamas įtariamuoju M. P. nurodė, kad niekas nesivijo bėgančių vyrų ir kad jis su M. V. ir A. J. grįžo atgal namo, tačiau sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo nurodė, kad jis visgi vijosi vairuotoją, tačiau teigė, kad M. V. ir A. J. iš kiemo nebuvo išėję; pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė dar vieną naują aplinkybę, jog jis ne tik vijosi vairuotoją, bet, jo nepavijęs, pradėjo vytis ir kitus gatve bėgančius vyrus. Be to, 2021 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo, M. P. iš pradžių pripažino kaltę, tačiau nepripažino suduotų smūgių skaičiaus, tačiau iš karto po to nurodė, kad smūgių niekam nesudavė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad toks įvykio aplinkybių keitimas sietinas ne su nuteistojo neblaivumo būsena, dėl kurios jis neva tai galėjo neprisiminti tam tikrų įvykio aplinkybių, bet su gynybinės versijos kitimu, susipažinus su liudytojų duotais parodymais, specialistų išvadomis, vaizdo įrašais ir kitais duomenimis, esančiais byloje. Pažymėtina ir tai, kad M. P. davė parodymus pirmosios instancijos teisme tik po to, kai buvo apklausti visi liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai bei peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad aplinkybes, kurias nurodė apklausos metu, prisiminė gerai. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų kaitą, nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis M. P. nurodyta įvykio versija, juo labiau, kad jo parodymai prieštarauja kitiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti penki tiesiogiai įvykį matę liudytojai – A. B., O. B., K. G., A. J. ir J. L.. Visi penki liudytojai patvirtino matę smurtinius veiksmus nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu, trys iš jų (A. B., O. B. ir A. J.) nurodė, kad būtent M. P. panašia į beisbolo lazda sudavė smūgius D. G..

Liudytojas A. B. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykio dieną vos tik jiems išlipus iš automobilio, kuriame be jo buvo jo brolis O. B., M. Z., A. Z., K. G. ir D. G., iš kiemo pro vartelius į gatvę išbėgo keturi vyrai, rankose laikydami beisbolo lazdas. Pamatę, kad juos puola, jie pradėjo bėgti. Nurodė, kad du asmenys nusivijo M. Z. ir A. Z. į vieną pusę, o kiti du – jį ir jo brolį, kur tuo metu buvo D. G., nematė. A. B. kartu su O. B. bėgo gatve tiesiai tolyn tol, kol nebegirdėjo juos besivejančių žingsnių. Supratęs, kad jų nebesiveja, A. B. atsisukęs pamatė, kaip iki pusės nuogas vyras su didele tatuiruote ant dešinės krūtinės pusės sudavė gulinčiam D. G. beisbolo lazda tris smūgius, tačiau į kurią tiksliai vietą sudavė, liudytojas nematė, nors taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sudavė į krūtinę (t. 2, b. l. 93-94, 97-98; t. 8, b. l. 152-153). Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl įvykio eigos nurodė ir liudytojas O. B., apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas O. B. patvirtino, kad po to, kai suprato, jog jo su broliu A. B. niekas nebesiveja, atsisukęs pamatė, kaip vyras, kuris buvo nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, vilkintis tik šortus ir su juoda tatuiruote ant kairės rankos peties bei krūtinės, beisbolo lazda sudavė vieną smūgį gulinčiam D. G., tačiau negalėjo pasakyti, į kurią tiksliai vietą pataikė (t. 2, b. l. 125-126; t. 8, b. l. 153-154). Tai, kad liudytojas O. B. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė visų aplinkybių, o būtent to, jog matė, kaip D. G. buvo suduodamas smūgis, savaime nedaro jo parodymų nepatikimais ir nereiškia, kad jie turi būti vertinami kritiškai. Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog pirmą kartą duodamas parodymus minėtą aplinkybę nutylėjo, kadangi tų vyrų nepažinojo ir bijojo dėl savo saugumo, tačiau vardan draugystės su nukentėjusiuoju D. G. nusprendė pasakyti tiesą (t. 2, b. l. 126).

Pažymėtina, kad tiek liudytojas A. B., tiek liudytojas O. B. atpažino nuteistąjį M. P. kaip asmenį, sudavusį smūgius nukentėjusiajam D. G., ne tik pagal tatuiruotę ant kūno, bet ir parodymo atpažinti metu iš nuotraukų. Šio proceso veiksmo metu minėti liudytojai paaiškino, kad M. P. atpažino iš bendrų veido bruožų, tamsių plaukų, A. B., be kita ko, atpažino M. P. ir iš šiek tiek atlėpusių ausų (t. 2, b. l. 101-103, 117-118, 128-133). Svarbu pažymėti ir tai, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašas „2021_0717_203205_004“, kuris buvo daromos policijos pareigūnės kūno vaizdo kamera iš karto po įvykio. Iš vaizdo ir garso įrašo „2021_0717_203205_004“ matyti, kaip liudytojai A. B. ir O. B., priėję prie policijos pareigūnės, kuomet dar nevykdoma jų apklausa, pasakoja ir rankomis demonstruoja judesius, kuriuos vienas iš užpuolikų sudavė nukentėjusiajam, po to pirštais parodo į šiek tiek toliau esančius du asmenis. Pareigūnei paklausus, kuris sudavė, liudytojai nurodo, kad smūgius sudavė ne tas, kuris buvo šalia vyro su tatuiruote (šalia buvo A. J.), o kitas. Pareigūnei paklausus, ar M. P., liudytojai patvirtino, kad M. P. (t. 1, b. l. 157). Tokias pačias aplinkybes patvirtina ir vaizdo/garso įrašai, gauti iš BODY kamerų automobilio, valst. Nr. KHJ, kuriuose užfiksuoti įvykio vietos vaizdai ir liudytojų O. ir A. B. pasakojimas apie D. G. sumušimą, kurių pasakojimas analogiškas tarnybinės BODY kameros, kurios Nr. B0F1EC60980E 10, vaizdo/garso įrašuose. (1 t., b.l. 158-162; 163,164-168, 169).

Nors skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis neturi tatuiruotės toje vietoje, kurioje ją nurodė liudytojai A. B. ir O. B., tačiau, kaip minėta anksčiau, liudytojai M. P. atpažino ne tik pagal tatuiruotę, bet ir iš veido bruožų. Be to, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, darytina išvada, kad viskas vyko labai greitai, liudytojai įvykį matė per atstumą, todėl galima pagrįstai manyti, kad A. B. ir O. B. spėjo įsidėmėti tik ryškiausius požymius bei bruožus ir dėl to galėjo sąžiningai klysti nurodydami netikslią tatuiruotės vietą. Pažymėtina, kad iki įvykio liudytojai A. B. ir O. B. nepažinojo nei M. P., nei kitų M. V. kieme buvusių asmenų, nuteistasis taip pat nenurodė pagrindo, dėl kurio liudytojai galėtų jį apkalbėti, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti liudytojų A. B. ir O. B. parodymais nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog atpažinimo, atlikto ikiteisminio tyrimo metu, tyrėja pasakė B., kad nuteistasis dalyvavo įvykyje, vertintina kaip deklaratyvi, nes byloje duomenų, patvirtinančių prieš tai minėtą nuteistojo teiginį, nėra, jų nenurodė ir pats nuteistasis.

Kaip minėta, be liudytojų A. B. ir O. B., nuteistojo M. P. veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu matė ir liudytojas A. J., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad tuo metu, kai iš privažiavusio automobilio išlipo 5-6 asmenys, jis buvo M. V. namo koridoriuke, ir tik po to, kai visi asmenys buvo išbėgę į gatvę, išėjo ir jis. Matė, kad prie automobilio stovėjo vyras (K. G.), tačiau į jį dėmesio nekreipė ir nubėgo (duomenys neskelbtini), iki pirmos sankryžos pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatęs kruvina galva S. A. ir M. Z. su teleskopine lazda bei kitą asmenį, jis pradėjo bėgti atgal. Jam grįžtant į M. V. namus, vairuotojas pradėjo kažkam šaukti „ką darai?“ ir žiūrėjo ten, kur jis matė stovintį nukentėjusįjį. Jis atsisuko ir pamatė, kaip iš nugaros pribėgęs M. P., rankoje laikydamas beisbolo lazdą, trenkė stovinčiam nukentėjusiajam. Nurodė, kad M. P. nukentėjusiajam trenkė vieną kartą į galvos sritį, po smūgio pastarasis nukrito. Patvirtino, kad tuo metu M. P. buvo vienas prie nukentėjusiojo, o jis buvo 20-30 metrų atstumu nuo tos vietos (tarpe tarp priešais stovinčio vairuotojo ir už jo nugaros buvusio M. P.). Pamatęs smūgį jis nieko nesakė M. P. ir nuėjo M. V. namų link. Spėjo pamatyti, kaip vairuotojas staigiai sėdo į automobilį ir išvažiavo, taip pat matė, kad vairuotojas kažkam prieš tai skambino (t. 3, b. l. 85-87, t. 8, b. l. 179-180). Nors liudytojas A. J. iš karto po įvykio apklausiamas įtariamuoju, nedalyvaujant gynėjui, nurodė, jog nematė smurtinių M. P. veiksmų nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu (t. 3, b. l. 140-141), tačiau vėlesnių apklausų, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant pačiam M. P.(t. 3, b. l. 144-146, 150-151) metu nuosekliai teigė, kad būtent M. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. G., savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 163-168). Šiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi vėlesni A. J. parodymai tiek jį apklausiant įtariamuoju, tiek kaip liudytoją, dėl esminių aplinkybių nesikeitė ir buvo nuoseklūs, o jo nurodytas aplinkybes dėl smūgio sudavimo D. G. patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai.

Liudytojas G. G., apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad vos tik jam pastačius automobilį (duomenys neskelbtini), ir iš jo išlipus su kitais jame buvusiais asmenimis, iš kiemo išbėgo vyrai su beisbolo lazdomis ir iš karto užsipuolė M. Z., tuomet M. Z. pradėjo bėgti, o paskui jį pradėjo bėgti visi, tačiau jis liko prie automobilio ir iš karto pradėjo skambinti policijai. Matė ir D. G., kuris tiesiog ėjo, atstumas tarp jų buvo apie 150 metrų. Nurodė, kad kalbėdamas su policija jis vaikščiojo aplink automobilį, buvo nusisukęs, tačiau, būdamas prie vairuotojo durelių, pasisukęs šonu pamatė, kaip dar einančiam D. G. prie jo pribėgęs pusnuogis vyras su šortais iš šono smūgiavo beisbolo lazda, antrą kartą smūgiavo jam jau gulinčiam, iš viso du kartus. Po pirmojo smūgio, kai D. G. nukrito, jis sušuko „ką darai? Užmuši žmogų.“, tačiau jis vis tiek visu stiprumu trenkė dar kartą jau gulinčiam D. G. kažkur į kaklo, galvos sritį ir tada puolė bėgti link jo, todėl jis greit šoko į automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad D. G. smūgiavo tik tas pusnuogis vyras (t. 2, b. l. 157-159; t. 8, b. l. 154-155). Pripažintina, kad liudytojo K. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, tačiau K. G. paaiškino, kad pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė matęs, kaip buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, iš baimės, kadangi dar tą pačią įvykio dieną, jam važiuojant su M. Z. namo, pastarasis pasakė, kad visi tie žmonės yra neprognozuojami ir reikėtų jų saugotis, perspėjo, kad jie gali kerštauti, todėl jis išsigando dėl savęs ir savo artimųjų. Vėliau iš M. Z. sužinojęs, jog jie pradėjo pastarąjį gąsdinti ir sakyti, kad suras juos visus, persigalvojo ir papildomos apklausos metu nurodė visas įvykio aplinkybes. (t. 2, b. l. 157-159; t. 8, b. l. 154-155). Liudytojo K. G. parodymus apie įvykio eigą patvirtina Bendrajame pagalbos centre 2021 m. liepos 17 d. 20.10 val. registruotas jo skambutis, kuriuo K. G. pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-143), bei liudytojo A. J. parodymai. Be to, ir pats nuteistasis M. P. iš dalies patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku jis, rankoje turėdamas beisbolo lazdą, bėgo link vairuotojo (K. G.) (t. 7, b. l. 102-103; t. 8, b. l. 191). Taigi, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo K. G. nurodytomis aplinkybėmis ir jo parodymus laiko patikimais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų iš tikrųjų neatpažino M. P. kaip asmens, sudavusio smūgius nukentėjusiajam, tačiau liudytojas K. G. paaiškino, kad pirmo smūgio D. G. metu tas vyras buvo nusisukęs nugara į jį, todėl nematė jo veido, po antro smūgio, nors vyras ir bėgo į jį, tačiau tuo metu jis buvo streso būsenoje, viskas vyko labai greitai, todėl jis spėjo įsidėmėti tik pagrindinius to vyro išvaizdos požymius, kad jis buvo pusnuogis, su šortais. Pažymėtina, kad išvada, jog būtent M. P. liudytojo nurodytu laiku smūgiavo nukentėjusiajam, gali būti padaryta ne tik pagal atpažinimą iš nuotraukų, bet ir sugretinus prieš tai aptartus K. G. ir liudytojo A. J. parodymus. Kaip minėta, liudytojas A. J. patvirtino, kad tuo metu, kada jis ėjo link M. V. namų, K. G. sušuko „ką darai?“, tada jis atsisukęs pamatė smūgiuojantį M. P., nuo kurio buvo nutolęs 20-30 metrų atstumu. Taigi, liudytojas A. J. girdėjo tą pačią frazę, kurią nurodė ir liudytojas K. G.. Be to, papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. taip pat nurodė, kad jis, einant link automobilio vairuotojo pusės durų, atsisukęs matė du vyrus, iš kurių vienas, būdamas D. G. už nugaros, sudavė smūgį nukentėjusiajam. K. G. viso proceso metu tvirtino, kad D. G. sudavęs vyras buvo pusnuogis, iki 30 metų amžiaus, neaukšto ūgio (iki 170 cm), vidutinio sudėjimo, pasportavusios išvaizdos, nešviesių ir nežilų plaukų, nedėvėjo kepurės (t. 2, b. l. 157-159). Kaip minėta, liudytojai A. B. ir O. B. taip pat nurodė, kad D. G. sudavė pusnuogis vyras su šortais ir tatuiruotėmis ant kūno, kai tuo tarpu netoli M. P. buvęs A. J. įvykio metu vilkėjo tamsiai mėlynus marškinėlius, juodos spalvos šortus, sportinius batelius bei tamsią kepurę su snapeliu (t. 1, 157, 166; t. 3, b. l. 140-141). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent M. P. sudavė D. G. smūgius tuo metu, kada matė liudytojas K. G., todėl nuteistojo M. P. versija, jog A. J. jį apkalba, siekdamas išvengti atsakomybės, yra visiškai nepagrįsta.

Liudytojas J. L. taip pat patvirtino, kad pro savo namų langą matė, kaip prie gulinčio vaikino buvo atsiklaupęs kažkoks vyras, kurį matė tris kartus suduodantį smūgius beisbolo lazda tam pačiam gulinčiam vyrui. Kur tiksliai sudavė, neįžiūrėjo. Priešingai nei aptarti liudytojai, liudytojas J. L. nurodė, kad jis neįsidėmėjo smūgius sudavusio vyro požymių ar bruožų, neįsidėmėjo ir aprangos, kadangi tuo metu buvo be akinių, kurių jam reikia žiūrėjimui į tolį. Kiek jam pasirodė, tas vyras buvo lyg šviesių, bet tikrai ne tamsių plaukų (t. 3, b. l. 40, 45-46; t. 8, b. l. 174, 175). Nors M. P. skunde akcentuoja būtent tą liudytojo J. L. nurodytą aplinkybę, kad tai buvo šviesių plaukų, bet ne tamsių plaukų vyras, pabrėždamas, kad jis pats yra tamsių ir tuo metu trumpai kirptų plaukų, tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, liudytojas J. L. dėl objektyvių priežasčių – prasto regėjimo į tolį galėjo neįžiūrėti tikrosios plaukų spalvos, dėl to J. L. galėjo pasirodyti, kad M. P. buvo ne tamsių plaukų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. L. viso baudžiamojo proceso metu pabrėždavo, jog jis vyro požymių tiesiog neįžiūrėjo dėl savo prasto regėjimo. Be to, pats nuteistasis nurodė, kad jis tuo metu buvo labai trumpai apsikirpęs, o bylos duomenimis nustatyta, kad tiek M. P., tiek M. V. su S. A. buvo nusiskutę plaukus plikai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir dėl šių aplinkybių liudytojui J. L. galėjo pasirodyti, kad nukentėjusįjį mušęs asmuo buvo šviesių plaukų.

M. P. keliama versija, kad D. G. galėjo suduoti kažkas kitas, yra visiškai nepagrįsta ir paneigta jau aptartais tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Šios išvados nekeičia ir tai, kad liudytojas M. Z. iš tiesų matė, kaip M. P. vijosi jo pusbrolį A. Z., kadangi liudytojas M. Z. taip pat patvirtino, kad vijosi neilgai, o pamatęs, kad nebepavys, nustojo jį vytis (t. 8, b. l. 177-178). Pažymėtina, kad visi paminėti liudytojai, išskyrus J. L., matė, kaip D. G. smūgiavo neaukštas, pasportavusios išvaizdos, pusnuogis vyras, vilkintis šortais. Kaip nustatyta, tai buvo M. P.. Liudytojai K. G. ir A. J. matė M. P. smūgį, nuo kurio nukrito D. G., kiti liudytojai A. B., O. B. ir J. L., taip pat ir K. G. matė, kaip M. P. smūgiavo jau gulinčiam D. G.. Taigi, sugretinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad dėl esminių aplinkybių šių liudytojų parodymai sutampa ir papildo vieni kitus – visi liudytojai matė vieną ir tą patį vyrą, kuris smūgiavo nukentėjusiajam D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog D. G. smūgius sudavė M. P., bei paneigta versija, kad smūgius galėjo suduoti kitas asmuo, skundo teiginiai dėl ketvirtos lazdos, kurią M. P. teigia turėjus liudytoją A. J., yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad po įvykio buvo rastos trys beisbolo lazdos (t. 1, b. l. 16-33, 34-45), liudytojas M. V. viso proceso metu tvirtino, kad jis turėjo tris, o ne keturias beisbolo lazdas (t. 4, b. l. 36-38, 94-95, t. 8, b. l. 176), liudytojas A. J. nurodė, kad jis su savimi įvykio metu neturėjo pasiėmęs beisbolo lazdos (t. 3, 85-87; t. 8, b. l. 179-180), o pats M. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nematė, ar kas iš jo draugų turėjo rankose lazdas (t. 8, b. l. 191).

Minėtas liudytojų nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo aplinkybių ir mirties priežasties patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 184/2021 (05), kurioje nurodyta, kad D. G. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, poodine kraujosruva dešinio užausio ir pakaušio apatinės dalies dešinėje pusėje, kraujosruva dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių skilčių, smegenų tilto bei smegenėlių dangalais, kraujo išsiliejimu galvos smegenų tilte ir pamate, galvos smegenų tilto ir smegenėlių sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Sužalojimai D. G. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2021 m. liepos 17 d., suduodant smūgius lazda ar spardant ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. D. G. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos. Galvos sužalojimai D. G. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito ir galėjo gautis užduotyje nurodyto įvykio laiku (t. 1, b. l. 103-104). Pažymėtina, kad nors specialisto išvadoje yra nurodyta, kad sužalojimai D. G. galėjo būti padaryti ir spiriant, tačiau visi tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. B., O. B., K. G., A. J. bei J. L. patvirtino, jog matė, kaip smūgiai D. G. buvo suduoti tik beisbolo lazda. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo smūgiai, suduoti beisbolo lazda, todėl atmetamas skundo teiginys, jog D. G. galėjo būti ir spardomas.

Išvadą, kad M. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam D. G., dar labiau sustiprina ir netiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų T. G. ir S. G. parodymai bei vaizdo registratoriaus įrašas iš T. G. automobilio. Liudytojai T. G. ir S. G. nurodė, kad jie, pravažiuodami (duomenys neskelbtini), matė gulintį vyrą ir šalia jo tupintį vyrą be marškinėlių, su šortais. T. G. parodė, kad tas vyras turėjo lazdą ir už veido judino gulintįjį (t. 2, b. l. 76-77, 89-90; t. 8, b. l. 175, 177). Šiuos liudytojų parodymus atitinka vaizdo registratoriaus įrašo iš T. G. automobilio užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše „NO20210717-201556-030718“ matyti kaip T. G. vairuojamas automobilis 2021 m. liepos 17 d. 20.16 val. įsuka į (duomenys neskelbtini). Prie vartelių į M. V. namus matyti, kaip M. V., nešdamasis kažkokį daiktą po pažastimi, ir A. J. įžengia pro juos į kiemą, automobiliui pavažiavus toliau į priekį matyti, kaip kairės pusės kelkraštyje M. P., viena ranka laikydamas beisbolo lazdą ant nukentėjusiojo krūtinės, tupi prie jo, o kita ranka liečia jo galvą (t. 2, b. l. 83, 84-85). Taigi, aptarti liudytojų T. G. ir S. G. parodymai ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia skunde nurodytą nuteistojo M. P. versiją, kad gatvėje gulintį nukentėjusiojo kūną pamatė tik po to, kai buvo nustatinėjamas jo blaivumas, atvažiavus policijos pareigūnams. Be to, peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme, M. P. parodė, jog gali būti, kad tas pritūpęs asmuo, tai yra jis (t. 8, b. l. 190).

Kaip minėta anksčiau, M. P. tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis rankose laikė beisbolo lazdą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo rastos ir paimtos trys beisbolo lazdos – pirmoji lazda buvo rasta įvykio dieną (duomenys neskelbtini), kelkraščio krūmuose, antroji ir trečioji – 2021 m. liepos 18 d. atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą M. V. gyvenamosios vietos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), aviečių krūmuose (t. 1, b. l. 16-33, 34-45). Ištyrus paimtas įvykio vietoje beisbolo lazdas, 2022 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktos lazdos Nr. 1, kuri buvo rasta 2021 m. liepos 18 dieną, tai yra kitą dieną po įvykio, M. V. gyvenamosios vietos teritorijoje, aviečių krūmuose, rastas DNR genotipas sutampa su D. G. genotipu. Ant tos pačios lazdos rastas ir DNR genotipas, kuris sutampa su M. P. genotipu (t. 1, b. l. 72-80). Taip pat 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad lazda Nr. 1, paimta adresu (duomenys neskelbtini), kontaktavo ir su tirti pateiktais D. G. marškinėliais (1 t., b. l. 51-59). Ant kitų dviejų lazdų, paimtų atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo rasti S. A. ir M. V. DNR genotipai, tačiau, priešingai nei ant lazdos Nr. 1, ant jų nebuvo rastas nutenėjusiojo D. G. DNR genotipas (t. 1, b. l. 51-59, 72-80). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ant beisbolo lazdos esantys nuteistojo M. P. ir D. G. DNR genotipai rodo, kad būtent tą lazdą laikė M. P. ir kad naudojant ją buvo kontaktuojama su D. G. kūnu. Sugretinus minėtus duomenis su aptartais minėtų liudytojų parodymais, seka išvada, jog būtent M. P. su šia lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam D. G..

Apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo M. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip padarytą labai susijaudinus.

Kaip minėta, M. P. neprisipažino nužudęs D. G., tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų jį kaltu, vertintų tai, kad įvykio metu jis buvo labai susijaudinęs, kai išėjęs iš tualeto pamatė juos užpuolančius 5-6 vyrus, iš kurių trys buvo ginkluoti (M. Z. buvo ginkluotas teleskopine metaline lazda, antras nenustatytas asmuo – medine lazda, O. B. – „tazeriu“). Nurodo, kad užpuolikai šaukė, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, nežinojo, kiek dar vyrų buvo automobilyje. Atkreipia dėmesį, kad M. Z. elgesys – netikėtai panaudotas fizinis smurtas prieš S. A. ir jo sužalojimas, grasinimai sukėlė nuteistajam šoką, didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną.

Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina ne tik M. P. kaltę, bet ir akivaizdžiai paneigia galimybę kvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 130 straipsnį.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo kilęs konfliktas tarp M. V. ir M. Z. dėl judviejų asmeninių nesutarimų. Įvykio dieną M. V., M. P., S. A. ir A. J. girtavo M. V. gyvenamojo namo kieme. Liudytojo M. Z. parodymais nustatyta, kad jam visą dieną grasindami skambino telefonu tiek M. V., tiek A. A., tai patvirtina ir S. A. naudojamo abonentinio telefono numerio išklotinių analizė (t. 6, b, k, 45-46), dėl ko M. Z. kartu su A. B., O. B., A. Z., K. G. bei D. G. atvažiavo prie M. V. namų išsiaiškinti santykių. Liudytojas M. V. patvirtino, kad du kartus matė pravažiuojantį K. G. vairuojamą automobilį – pirmą kartą girdėjo, kaip iš pravažiuojančio automobilio tie asmenys šūkavo (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šūkavo M. Z. (t. 4, b. l. 37)), tačiau nekreipė į tai dėmesio, o antrą kartą matė juos išlipusius iš automobilio. Priešingai nei teigia M. P., nebuvo nustatyta, kad be M. Z. kiti asmenys, tai yra A. B., O. B., A. Z., K. G. bei D. G. būtų turėję ginklus (liudytojas O. B. patvirtino, kad nors su savimi ir turėjo žibintą su elektrošoku, tačiau juo negrasino, o elektrošokas neveikė, tai patvirtina ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada (t. 2, b. l. 146-148)), taip pat nenustatyta, kad kuris nors iš minėtų asmenų būtų turėjęs medinę lazdą. Be to, liudytojas M. V. patvirtino, kad matė tik M. Z., kuris, eidamas link jo kiemo vartų, iškleidė teleskopinę lazdą, tačiau, kad kiti asmenys būtų turėję ginklus, nematė (t. 4, b. l. 37). Priešingai, liudytojai A. B., O. B., M. Z., A. Z. bei K. G. nurodė, kad, jiems būnant prie automobilio gatvėje, iš M. V. namų kiemo peršokdami per vartelius išbėgo vyrai, ginkluoti beisbolo lazdomis, todėl jie visi pradėjo bėgti. Taigi, nė vienas liudytojas nepatvirtino matęs, kad kokį nors ginklą būtų turėjęs D. G., taip pat nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad nukentėjusysis D. G. konflikto metu būtų elgęsis agresyviai ar atlikęs kokį nors kitą neteisėtą veiksmą M. P. ar kitų kieme buvusių asmenų atžvilgiu, ar būtų itin juos įžeidęs, tokių faktinių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis. Priešingai, liudytojas K. G. patvirtino, kad tuo metu, kai visi bėgo, D. G. tiesiog ėjo gatve, kai prie jo pribėgęs asmuo užsimojęs smogė lazda (t. 8, b. l 155). Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos 2021 m. liepos 17 d. protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad D. G. kūnas buvo rastas netoli M. V. namų, tai yra (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojai A. Z., A. B., O. B. nurodė, kad įvykio dieną D. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. 184/2021 (05), kurioje nurodyta, kad D. G. lavono kūne buvo nustatyta mažiausia 2,56 promilių etilo alkoholio koncentracija (sunkus girtumo laipsnis) (t. 1, b. l. 103-104). Taigi, spręstina, kad D. G., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neturėjo jėgų kartu su kitais bėgti, dėl to liko labai arti konflikto pradžios vietos. Taip pat tiek A. Z., tiek A. B., tiek O. B., kurie pažinojo nukentėjusįjį D. G., jį apibūdino kaip labai taikų, ramų, neagresyvų žmogų net ir tuo metu, kada jis būdavo išgėręs (t. 8, b. l. 140-141, 152-155). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. G. pasyvus dalyvavimas konflikte negalėjo būti priežastimi, galėjusia išprovokuoti jo nužudymą ir negalėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenos nuteistajam. Nors nuteistasis nurodo, kad susijaudino pamatęs iš automobilio išlipusią vyrų kompaniją, kuri judėjo link vartelių, bei M. Z., laikantį rankose teleskopinę lazdą ir smūgiuojantį S. A., pažymėtina, kad tam, jog kaltininko veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, turi būti nustatyti neteisėti ne kitų asmenų veiksmai, o būtent nukentėjusiojo. Akcentuotina tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo koks nors konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, atvirkščiai, bylos duomenimis, nuteistasis pradėjo intensyviai žaloti D. G. tik po to, kai nepavijo kitų asmenų. Taigi, nuo konflikto pradžios iki smūgių sudavimo nukentėjusiajam buvo praėjęs laiko tarpas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo taip pat buvo neblaivus, jo iškvėptame ore nustatyta 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 92).

Nors skunde nurodoma, kad M. P. galimai buvo fiziologinio afekto būsenoje, tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados Nr. 97TPK-207/2021 matyti, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie M. P. lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl M. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 6, b. l. 195). Taigi, įvertinus visas reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes, akivaizdu, kad lemiamą įtaką M. P. nusikalstamam elgesiui turėjo sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, dėl ko M. P. neadekvačiai suvokė situaciją, o ne neteisėtas, įžeidžiantis ar provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyti smurtiniai M. P. veiksmai negali būti vertinami kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo veiksmus, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo smurtą nuteistojo atžvilgiu ar kokius nors nederamus staigius ir nelauktus veiksmus, kurie galėjo sukelti tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė M. P. sąmonę ir turėjo įtaką beisbolo lazdos panaudojimui, suduodant daugybinius smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų žmogaus organą. Pagrindą manyti taip, be kita ko, sustiprina ir tai, kad, vadovaujantis specialisto išvada Nr. G 584/2021 (05), ant M. P. kūno sužalojimų nenustatyta, tačiau ant D. G. kūno buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai, padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių kietu buku daiktu (t. 1, 103-104, 118). Nustatytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir sunkumas nepatvirtina nuteistojo M. P. parodymų dėl nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi, nuo kurio būtų reikėję gintis, tuo labiau, panaudojant beisbolo lazdą. Akivaizdu, kad suduodamas smūgius nuteistasis siekė ne apsiginti, tačiau, atlikdamas puolamuosius veiksmus, padaryti D. G. įvairius sužalojimus. Taigi, nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje surinkti įrodymai paneigia galimybę tenkinti apelianto prašymą padarytą nusikaltimą kvalifikuoti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis taip pat teigia, jog bylai reikšmingu laiku ir vietoje jokių įžūlių veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto panaudojimu, neatliko, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, netrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Su šiais nuteistojo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal teismų praktiką tada, jeigu, be nužudymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016).

Kaip minėta anksčiau, žodinis konfliktas tarp M. Z. ir M. V. tęsėsi jau kurį laiką, o įvykio dieną, atvažiavus M. Z. su kitais asmenimis išsiaiškinti santykių prie M. V. namų, žodinis konfliktas peraugo į ginkluotą konfliktą (muštynes), kurio metu M. P., pribėgęs prie D. G., sudavė jam smūgius viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims – liudytojui J. L. bei kitiems konflikte dalyvavusiems liudytojams K. G., A. J., A. B., O. B.. Liudytojas J. L. nurodė, kad jam būnant namuose, jis išgirdo gatvėje žmonių riksmus, kurie vieni ant kitų agresyviai rėkė, o priėjęs prie lango matė, kaip vieną vyrą nusivijo pusnuogių vyrų būrys, o kai atsisuko į kitą pusę, pamatė, kaip kitoje gatvės pusėje gulinčiam vaikinui ant nugaros M. P. suduoda tris smūgius beisbolo lazda (t. 3, b. l. 40-41, 45-46). Liudytojas K. G. taip pat nurodė, kad prasidėjus žodiniam konfliktui jis visus perspėjo, jog kvies policiją, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio ir išbėgę į gatvę vyrai su lazdomis nusivijo su juo atvykusius asmenis, po to matė, kaip M. P. atbėgęs sudavė du smūgius beisbolo lazda D. G.. Liudytojas K. G. taip pat patvirtino, kad visi šie veiksmai jam sukėlė stresą (t. 2, b. l. 154-155). Liudytojas M. Z., be kita ko, patvirtino, kad matė, kaip M. P. vijosi su beisbolo lazda ir jo pusbrolį A. Z., tačiau jo nepavijus, nustojo vytis (t. 8, b. l. 177-178). Liudytojai S. G. ir T. G. pravažiuodami gatve matė einančius vyrus su beisbolo lazdomis, matė ir M. P. su beisbolo lazda, tupintį prie D. G. kūno, dėl ko liudytoja S. G. išsigandusi paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį (t. 1, 76-77, 89-90, t. 2, 142-144). Kaip minėta, kiti liudytojai A. J., A. B., O. B. irgi matė nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmus. Taigi, neabejotina, kad dėl M. P. veiksmų liudytojai patyrė neigiamą reakciją, išgąstį, dėl ko konflikte tiesiogiai nedalyvavusių liudytojų J. L., S. G., T. G. buvo sutrikdytas laisvalaikis, iškviesta policijos bei greitosios medicinos pagalba, todėl, priešingai nei teigia nuteistasis, neabejotina, kad įvykio metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi, M. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį.